Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių užsakovo teisę atsisakyti priimti rangovo atliktą darbą, kai rangovas praleidžia galutinį viso darbo atlikimo terminą ir dėl to prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę, taip pat rangovo atsakomybę už pareigos įspėti užsakovą apie gautos iš užsakovo medžiagos, kito turto ar dokumentų trūkumus nevykdymą, kai dėl to nepasiekiamas rangos sutarties rezultatas, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-176-823/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43616-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.18.4; 3.3.3.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Graičiūno aukštoji vadybos mokykla“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Euparta“ dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Erdvės norma“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių užsakovo teisę atsisakyti priimti rangovo atliktą darbą, kai rangovas praleidžia galutinį viso darbo atlikimo terminą ir dėl to prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę, taip pat rangovo atsakomybę už pareigos įspėti užsakovą apie gautos iš užsakovo medžiagos, kito turto ar dokumentų trūkumus nevykdymą, kai dėl to nepasiekiamas rangos sutarties rezultatas, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė A. P. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Graičiūno aukštoji vadybos mokykla“ (toliau – ir atsakovė 1) 10 761,68 Eur skolos ir 191,35 Eur palūkanų, iš atsakovės UAB „Euparta“ (toliau – ir atsakovė 2) – 10 289,20 Eur skolos ir 182,45 Eur palūkanų.

3. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 1 2017 m. gegužės 18 d. sudarė Tyrimo-projektavimo darbų sutartį Nr. 2017-05-18K (toliau – ir Sutartis Nr. 1). Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti Čiobiškio dvaro kumetyno pastato architektūrinius tyrimus; parengti tvarkybos darbų projektinius pasiūlymus; parengti tvarkomųjų statybos darbų projektinius pasiūlymus, atsakovė 1 įsipareigojo ieškovei už atliktus darbus sumokėti 15 373,82 Eur atlygį, tačiau sumokėjo tik 4612,15 Eur avansą, jokių kitų mokėjimų neatliko. Ieškovė ir atsakovė 2 2017 m. gegužės 18 d. sudarė Tyrimo-projektavimo darbų sutartį Nr. 2017-05-18AP (toliau – ir Sutartis Nr. 2). Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti Čiobiškio dvaro rūmų pastato architektūrinius tyrimus; parengti tvarkybos darbų projektinius pasiūlymus; parengti tvarkomųjų statybos darbų projektinius pasiūlymus, atsakovė 2 įsipareigojo ieškovei už atliktus darbus sumokėti 14 698,85 Eur atlygį, tačiau sumokėjo tik 4409,66 Eur avansą, jokių kitų mokėjimų neatliko.

4. Trečiasis asmuo ir atsakovės sudarė dvi sutartis: Tyrimo-projektavimo darbų sutartį Nr. 2017-05-18K (toliau – Sutartis Nr. 3), pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atsakovei 1 parengti Čiobiškio dvaro kumetyno pastato polichrominius, istorinius, konstrukcijų, mūro drėgmės tyrimus; tvarkybos darbų techninį projektą; tvarkomųjų statybos darbų techninį projektą, gauti leidimus atlikti tvarkybos darbus ir tvarkomuosius statybos darbus. Atsakovė 1 įsipareigojo trečiajam asmeniui už šiuos darbus sumokėti 34 219,98 Eur; Tyrimo-projektavimo darbų sutartį Nr. 2017-05-18R (toliau – Sutartis Nr. 4), pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atsakovei 2 parengti Čiobiškio dvaro rūmų pastato polichrominius, istorinius, konstrukcijų, mūro drėgmės tyrimus; tvarkybos darbų techninį projektą; tvarkomųjų statybos darbų techninį projektą, gauti leidimus atlikti tvarkybos darbus ir tvarkomuosius statybos darbus. Atsakovė 2 įsipareigojo trečiajam asmeniui už šiuos darbus sumokėti 33 952,48 Eur atlygį.

5. Ieškovė nurodė, kad ji tinkamai ir laiku atliko darbus: 2017 m. birželio 27 d. gavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir KPD) leidimus atlikti statinių architektūrinius tyrimus; 2017 m. liepos 20 d. gavo KPD pritarimą pateiktiems projektiniams statybos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų pasiūlymams; KPD atsakovėms išdavė tvarkybos darbų projektavimo sąlygas ir specialiųjų paveldosaugos reikalavimų sąvadą. Ieškovei atlikus sutartyje sulygtus darbus, atsakovės įgijo teisę ir galimybę rengti statinių statybos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų techninius projektus. Ieškovė visus dokumentus (leidimus, architektūrinius tyrimus, projektavimo sąlygas, dokumentų perdavimo aktus ir sąskaitas faktūras) 2017 m. rugpjūčio 31 d. perdavė atsakovėms. Atsakovės nereiškė ieškovei pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar įvykdymo terminų. Ieškovė 2017 m. lapkričio 8 d. pateikė atsakovėms pretenzijas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, tačiau atsakovės nereagavo. 2017 m. gruodžio 8 d. atsakovės pateikė ieškovei ir trečiajam asmeniui pretenziją, kurioje nurodė, kad atsisako priimti visus ieškovės ir trečiojo asmens darbus, nes, iki 2017 m. spalio 2 d. negavus statybą leidžiančio dokumento, jų atlikti darbai atsakovėms neteko prasmės.

6. Atsakovės UAB „Graičiūno aukštoji vadybos mokykla“ ir UAB „Euparta“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad į ieškovę ir trečiąjį asmenį kreipėsi po to, kai 2017 m. kovo 15 dieną buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų lėšų finansuoti projektus pagal priemonę Nr. 05.4.1-CPVA-K-303 „Aktualizuoti viešąjį ir privatų kultūros paveldą“. Paraiškos finansuoti projektus turėjo būti įteiktos ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 2 d. (šis terminas dėl elektroninės sistemos techninių kliūčių vėliau pratęstas iki 2017 m. spalio 9 d.). Darbų atlikimo terminai buvo derinami pagal šį terminą. Ginčo šalims dar ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose buvo žinoma, jog Projektavimo sutarčių dalykas ir sudarymo tikslas yra parengti Čiobiškio rūmų pastato ir kumetyno (oficinos) pastato projektinę dokumentaciją tam, kad būtų galima dalyvauti Europos Sąjungos fondų investicijų priemonėje Nr. 05.4.1-CPVA-K- 303. UAB „Erdvės norma“ ir architektė A. P. įsipareigojo projektavimo sutarčių dokumentaciją parengti, gauti tvarkybą ir statybą leidžiančius dokumentus ir visą darbų rezultatą perduoti atsakovėms per 4 mėnesius nuo projektavimo sutarčių sudarymo dienos, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 18 d., kad atsakovės dar turėtų bent 2 savaites užbaigti paraiškų dėl Europos Sąjungos fondų lėšų finansuoti atsakovių projektus gavimo rengimą ir jas pateikti. Ieškovė ir trečiasis asmuo nei iki projektavimo darbų sutartyse nurodytos, nei iki paraiškų dėl dalyvavimo Europos Sąjungos fondų investicijų priemonėje pateikimo datos neįgyvendino esminio sutarčių dalyko ir nepasiekė sutarčių sudarymo tikslo. Atsakovės grąžino trečiajam asmeniui visą 2017 m. lapkričio 6 dieną pirminei peržiūrai dokumentų perdavimo–priėmimo aktu (važtaraščiu) perduotą projektavimo sutarčių dokumentaciją.

7. Atsakovės taip pat nurodė, kad trečiojo asmens UAB „Erdvės norma“ pagrindiniai akcininkai yra ieškovė A. P. ir jos sutuoktinis, taip pat architektas G. P. Visų projektavimo dokumentų, įskaitant ir parengtų pagal su UAB „Erdvės norma“ sudarytas sutartis, projekto vadovė buvo ieškovė A. P., todėl akivaizdu, kad realiai susitarimas dėl projektavimo dokumentų parengimo ir leidimų pagal juos gavimo buvo sudarytas su juridiniu asmeniu – UAB „Erdvės norma“. Anot atsakovių, su ieškove pasirašytos sutartys turėtų būti pripažintos sudarytomis dėl apgaulės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnį, kadangi iš tikrųjų šių sutarčių šalis yra UAB „Erdvės norma“.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 13 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o 2018 m. liepos 17 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2017 m. gegužės 18 d. sudarė dvi projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartis su atsakovėmis ir dar dvi sutartis atsakovės sudarė su trečiuoju asmeniu. Ieškovė sutartimis įsipareigojo parengti Čiobiškio dvaro kumetyno pastato Širvintų r., Čiobiškio k., Vilties g. 1, architektūrinius tyrimus, tvarkybos darbų projektinius pasiūlymus, tvarkomųjų statybos darbų projektinius pasiūlymus, o atsakovė UAB „Graičiūno aukštoji vadybos mokykla“ įsipareigojo ieškovei už atliktus darbus sumokėti iš viso 15 373,82 Eur, atsakovė UAB „Euparta“ įsipareigojo sumokėti iš viso 14 698,85 Eur. Visi ieškovės darbai turėjo būti atlikti ir perduoti atsakovėms iki 2017 m. rugsėjo 18 d. Ieškovė atliko darbus pavėluotai. Kaip nustatyta dokumentų perdavimo–priėmimo aktuose, po darbų trūkumų šalinimo ieškovės bei trečiojo asmens atlikti darbai bei dokumentai atsakovėms buvo perduoti 2017 m. lapkričio 16 d. Esantys įrodymai patvirtina, kad anksčiau atsakovėms buvo perduoti tik dokumentai pirminei apžiūrai. 2017 m. gruodžio 15 d. perdavimo–priėmimo aktu dėl dokumentų grąžinimo atsakovės visus dokumentus grąžino ieškovei bei trečiajam asmeniui, nes šių darbų atlikimas atsakovėms prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis), atsižvelgiant į tai, kad pratęstas paraiškų priėmimas vyko iki 2017 m. spalio 9 d.

10. Teismas nusprendė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo nėra tiesiogiai atsakingi atsakovėms dėl dalinės paramos iš ES gavimo Čiobiškio dvaro rūmų bei kumetyno pastatams atstatyti, t. y. atliktų darbų rezultatas negali būti siejamas su ES paramos gavimu, tačiau jie yra atsakingi dėl sudarytų sutarčių įvykdymo termino pažeidimo, o tai yra esminė šių sutarčių sąlyga. Konkurso pagal priemonę Nr. 05.4.1-CPVA-K-303 „Aktualizuoti viešąjį ir privatų kultūros paveldą“ paraiškų priėmimas vyko iki 2017 m. spalio 2 d., o vėliau paraiškų pateikimo terminas buvo pratęstas iki 2017 m. spalio 9 d. Taigi, atliktų darbų termino praleidimas užkirto atsakovėms kelią pateikti paraišką dėl dalyvavimo šiame konkurse, lėmė šių darbų prasmės praradimą.

11. Teismas nustatė, kad atsakovės kreipėsi į trečiojo asmens UAB „Erdvės norma“ architektų biurą dėl visų Čiobiškio dvaro ir kumetyno pastatų tyrimo ir projektavimo darbų atlikimo iki atitinkamų leidimų tvarkybos darbams ir tvarkomiesiems statybos darbams gavimo, kad atsakovės galėtų dalyvauti 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programoje ir gauti finansinę paramą. Nors darbai buvo išskaidyti į keturias sutartis, bet atsakovėms sutartų darbų atlikimas kartu turi esminę reikšmę, o pavienės sutarties atlikimas neatitinka atsakovių ketinimų. Teismo vertinimu, su trečiuoju asmeniu iš esmės turėjo būti sudaryta viena sutartis dėl paminėtų darbų atlikimo arba ji turėjo būti išskaidyta į kelias sutartis, kurios būtų pagrindinės sutarties sudėtinės dalys. Ginčo sutartys su ieškove buvo sudarytos turint tikslą taupyti mokestines prievoles valstybei, šalys puikiai suprato tokį ginčo sandorių tikslą ir tik dėl to įformino atskiras sutartis. Atsižvelgdamas į tai teismas taikė CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles laikydamas sandorius, sudarytus su ieškove, apsimestiniais ir nusprendė, kad teisės ir pareigos pagal tokį sandorį turi atsirasti tikrajai sandorio šaliai – UAB „Erdvės norma“, todėl ieškovė nagrinėjamu atveju yra netinkama šalis.

12. Teismas atmetė atsakovių argumentus, kad sandoriai su ieškove turi būti pripažinti negaliojančiais CK 1.19 straipsnio pagrindu, atsižvelgdamas į tai, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris yra nuginčijamas sandoris, tačiau atsakovės byloje priešieškinio nepareiškė.

13. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. birželio 27 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. galutinį sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino. Kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl sandorių apsimestinumo stokoja teisinio pagrįstumo. Išskaidžius projektavimo ir tyrinėjimo darbus į atskiras sutartis, atitinkamai skirtingi subjektai prisiėmė konkrečias teises ir pareigas. Šioje byloje pareikšto ieškinio faktinis pagrindas apima tik atsakovių su ieškove sudarytų sutarčių vykdymą, todėl atsakovių argumentai dėl (ne)tinkamo darbų atlikimo, galutinio rezultato prasmės praradimo ir kiti, kiek jie susiję su atsakovių ir trečiojo asmens sudarytomis sutartimis, nepatenka į ginčo nagrinėjimo ribas. Atsakovės neginčijo pagal sutartis su ieškove atliktų darbų apimties, šių darbų atlikimo faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Trečiojo asmens prisiimtų įsipareigojimų vykdymas negali būti perkeltas ieškovei pagal jos atskirai sudarytas sutartis.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDAwLTkxNi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-400-916/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-400-916/2019">e3K-3-400-916/2019</a> Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

15. Grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui kasacinis teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog visos keturios sutartys pasirašytos tuo pačiu metu ir dėl atskirų darbų tuose pačiuose objektuose, atsakovių kontrahentai yra susiję asmenys, šios sutartys teismo turėjo būti vertintos ne izoliuotai, o kartu. Ginčo sutarčių turinį įvertinus kitų dviejų tyrimo rangos sutarčių, atsakovių sudarytų su trečiuoju asmeniu UAB „Erdvės norma“, kontekste būtų nustatyta tikroji šalių valia, ketinimai, tai leistų pagrįstai konstatuoti (ne)tinkamą ieškovės ir atsakovių prievolių pagal sutartį įvykdymą ar neįvykdymo pagrįstumą. Atsižvelgiant į rangos ir projektavimo rangos teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas turėtų išsiaiškinti, ar ieškovė, reikalaudama priteisti skolą, įvykdė pareigą įrodyti, kad ji tinkamai atliko ir atsakovėms nustatytais terminais bei tvarka perdavė tyrimo projektavimo darbų sutarties dalyką sudarančius darbus, nebuvo nustatyti darbų trūkumai, o jeigu jie buvo nustatyti, tuomet kad buvo laikomasi sutartimis nustatytų trūkumų šalinimo tvarkos ir dėl to atsakovėms atsirado pareiga sumokėti sulygtą darbų kainą.

16. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iš naujo išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. galutinį sprendimą.

17. Kolegija nusprendė, kad visų 4 tyrimo projektavimo darbų (rangos) sutarčių bendru tikslu turėtų būti laikomas leidimų gavimas dviejų pastatų (dvaro rūmų ir kumetyno) tvarkybos darbams ir tvarkomiesiems statybos darbams. Leidimas vykdyti tvarkomuosius statybos darbus (dėl abiejų pastatų) nebuvo ir šiuo metu nėra gautas.

18. Kolegija pažymėjo, kad ikisutartiniame šalių susirašinėjime nėra jokių užuominų apie tai, jog atsakovės būtų prašiusios ar inicijavusios projektavimo darbų išskaidymą dalimis ar etapais. Be to, net ir gramatiškai aiškinant sudarytas tyrimo-projektavimo darbų (rangos) sutartis matyti, kad ieškovės ir trečiojo asmens atliekami projektavimo darbai neišskaidomi į „pirmą“ ir „antrą“ etapus taip, kaip teigia ieškovė. Tiek ieškovės, tiek ir trečiojo asmens atliekami projektavimo darbai buvo apibrėžti tose pačiose techninėse projektavimo užduotyse, pridėtose prie visų 4 sutarčių. Šiose techninėse užduotyse nėra išskiriami etapai. Tiek ieškovės, tiek ir trečiojo asmens vykdomi darbai pagal sutarties nuostatas turėjo būti atliekami tuo pat metu laikantis darbų atlikimo terminų. Kolegijos vertinimu, tokia situacija iš tikrųjų reiškia ne projektavimo darbų išskaidymą į savarankiškus etapus – projektinių pasiūlymų rengimo etapą ir projektavimo etapą, bet ieškovės ir trečiojo asmens susitarimą dėl bendrai vykdomo tyrimų ir projektavimo darbų projekto koordinavimo. Ieškovė neįrodė, kad jos atlikti darbai sudaro savarankišką objektą, turi savarankišką tikslą ir yra baigti nepaisant to, jog bendras tyrimo-projektavimo darbų tikslas, apibrėžtas techninėje užduotyje, nėra pasiektas.

19. Leidimo neišdavimo priežastys išdėstytos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimuose, kuriuose nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas negali būti išduotas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio reikalavimus, nes statytojas nevaldo žemės sklypo įstatymų nustatytais pagrindais; nekilnojamojo turto panaudos sutarties pavadinimas neatitinka sutarties turinyje išreikštos šalių valios (pagal CK 6.636 straipsnį panauda neleidžia panaudos gavėjui vykdyti panaudos objektų rekonstravimo darbų ir keisti jų paskirties); turėtų būti nekilnojamojo turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartis.

20. Ieškovė teigė, kad už žemės sklypo valdymo pagrindą atsakingos atsakovės ir būtent dėl to tyrimo-projektavimo darbų tikslas nėra pasiektas. Tačiau, kaip matyti iš tyrimo-projektavimo sutarčių, žemės sklypo valdymo dokumentai buvo projektavimo darbų pagrindas, juos turėjo pateikti atsakovės dar iki projektavimo darbų pradžios. Dvaro sodybos rūmų tvarkomųjų statybos darbų projekto projektavimo užduoties (techninės užduoties) 15 punkte nurodyta, kad užsakovas pateikia žemės sklypo nuomos (panaudos) dokumentus. Taigi projektuotojai (ieškovė ir trečiasis asmuo), kaip savo srities specialistai, jau sutarties sudarymo metu turėjo įvertinti, ar užsakovių pateikti dokumentai yra tinkami tam, kad būtų pasiektas užsakytas tyrimo-projektavimo darbų (rangos) tikslas. Iš susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad atsakovės dar 2017 m. birželio 8 d. kreipėsi į projektuotojus prašydamos, kad jie patikrintų, ar visi reikiami dokumentai yra pateikti, ir taip pat informuodamos, jog šiuo metu jos neturi nei žemės nuomos sutarties, nei valstybinės žemės nuomotojo sutikimo dėl statybų.

21. Kolegijos vertinimu, nors įstatymas, reglamentuodamas projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutarties ypatumus, specialių nuostatų, susijusių su perduotos projektavimo užduoties trūkumais, nenustato, paskirstant atsakomybę tarp užsakovo ir rangovo už projektavimo užduoties trūkumus turėtų būti vadovaujamasi bendrosiomis rangos sutarties nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.648 straipsnio 6 dalyje, pagal kurias, jei rangovas nepasiekė rezultato dėl užsakovo perduotų medžiagų trūkumo, tai rangovas turi teisę reikalauti atlikto darbo apmokėjimo tik jei jis įrodo, kad medžiagų trūkumų nebuvo galima pastebėti jas priimant iš užsakovo. Pagal tyrimo-projektavimo rangos sutartis būtent projektuotojai buvo atsakingi už statybą leidžiančio dokumento gavimą ir jie taip pat nuo sutarties sudarymo momento žinojo, kad atsakovės neturi tokiam leidimui reikalingų žemės sklypo valdymo teisę patvirtinančių dokumentų. Nesant tokių dokumentų projektuotojai projektavimo darbus vykdė savo rizika, t. y. neįspėję užsakovių apie esminius trūkumus, dėl kurių užsakytas tyrimo-projektavimo darbų (rangos) rezultatas nebus pasiektas.

22. Kolegija konstatavo, kad, priešingai nei teigia ieškovė, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovių užsakyti projektavimo darbai buvo tiesiogiai siejami su Europos Sąjungos lėšų gavimu pagal atsakovių nurodytą priemonę Nr. 05.4.1-CPVA-K303 „Aktualizuoti viešąjį ir privatų kultūros paveldą“. Toks užsakytų rangos darbų rengimo tikslas pakankamai atsispindi ikisutartiniuose santykiuose, įskaitant elektroninį susirašinėjimą, kuriuo buvo derinami darbų atlikimo terminai ir techninės sąlygos. Atsakovių siekis panaudoti rangos darbų rezultatą būtent paraiškai rengti dėl ES lėšų gavimo buvo aptartas individualiai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės būtų galėjusios pasinaudoti kokia nors kita analogiška parama, kaip buvo nustatyta priemonėje Nr. 05.4.1-CPVA-K303. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sutiko su atsakovių argumentais, kad joms prasmę turėjo tik projektavimo darbai, kiek jie būtini paraiškai pagal priemonę Nr. 05.4.1-CPVA-K303 „Aktualizuoti viešąjį ir privatų kultūros paveldą“ pateikti. Praleidus projektavimo darbų terminą, ieškovės ir trečiojo asmens atliktų projektavimo darbų rezultatas atsakovėms neturėjo prasmės ir pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį neįpareigojo atsakovių priimti tokius rangos darbus bei atsiskaityti už juos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

23. Kasaciniu skundu ieškovė A. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. sprendimą, kuriuo ieškinys buvo tenkintas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

23.1. Apeliacinės instancijos teismas neišanalizavo aplinkybių, dėl kurių ieškovės ir trečiojo asmens su atsakovėmis sudarytos sutartys pagal tikslo ir prasmės požymius turėtų būti vertinamos kartu, o ne atskirai. Taip teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDAwLTkxNi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-400-916/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-400-916/2019">e3K-3-400-916/2019</a> išaiškinimus, kad teismas, nustatydamas, ar atitinkami sandoriai gali būti vertinami kartu ar izoliuotai, privalo analizuoti ir faktines aplinkybes, susijusias su vertinamų sutarčių sudarymo aplinkybėmis, aiškintis tikrąją šalių valią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, kad nustačius, ar sutartys turėtų būti vertinamos kartu ar izoliuotai, toliau turėtų būti sprendžiami kiti bylai aktualūs klausimai, įskaitant dėl darbų tikslo ir prasmės praradimo ar atsakovių pareigos atsiskaityti su ieškove už atliktus projektavimo darbus. Apygardos teismas turėjo aiškintis, ar sutartys turėtų būti vertinamos kartu, ar sutartys turėtų būti vertinamos atskirai nuo trečiojo asmens su atsakovėmis sudarytų sutarčių, remiantis jų sudarymo ir kitomis aplinkybėmis. Jeigu apeliacinės instancijos teismas būtų analizavęs šias aplinkybes, tai būtų nustatęs, kad sutarčių dalykai yra skirtingi (ieškovės sutartys yra dėl projektinių pasiūlymų parengimo, o trečiojo asmens – dėl projektų parengimo ir statybos leidimo gavimo), šalys yra skirtingos ir sutartyse nustatyta darbų kaina yra skirtinga.

23.2. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje klaidingai taikyta CK 6.648 straipsnio 6 dalis. Žemės sklypo valdymo dokumentai yra atskiri dokumentai nuo projektavimo darbų metu rangovo atliekamų darbų ir negali būti laikomi ieškovei perduotomis medžiagomis CK 6.648 straipsnio 6 dalies prasme. Žemės sklypo valdymo dokumentai nepatenka į statinio projektą sudarančių dokumentų visumą. Jų rengimas ar peržiūra nepatenka į projektavimo darbų apimtį – tai yra žemės sklypo valdytojo ir (ar) savininko pareiga, nuo kurios projektavimo darbai nepriklauso. Jie nelaikytini projektavimo-tyrimo darbų sutarties dalyku ir todėl jų rengimui ir (ar) pateikimui projektuotojas neturi jokios įtakos, atsižvelgiant į bendrą projektavimo-tyrimų rangos darbų sutarties sampratą. Ieškovė nėra atsakinga už žemės sklypo valdymo dokumentų tinkamumą. Šie dokumentai nepateko į atliekamų darbų pagal projektavimo darbų sutarčių apimtį ir nebuvo šių sutarčių dalykas nei jas vertinant kartu su trečiojo asmens sudarytomis sutartimis, nei izoliuotai. Žemės sklypo valdymo dokumentai nepatenka į tipinių statinio projektavimo dokumentų apimtį; atsakovės nesitarė ir nedavė pavedimo ieškovei tvarkyti žemės sklypo valdymo dokumentų. Sutvarkyti sklypo valdymo dokumentus buvo atsakovių pareiga, ją atsakovėms nustato Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas (užsakovas privalo projektuotojui pateikti privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus), tokią pareigą atsakovėms nustatė sutartys (prie sutarčių pridėtose projektavimo užduotyse nurodyta, kad atsakovės pateiks ieškovei (trečiajam asmeniui) žemės sklypo nuomos (panaudos) dokumentus), atsakovės šią pareigą suprato, tą rodo elektroninis susirašinėjimas. Atsakovės neįvykdė įstatyme ir sutartyse nustatytos pareigos sutvarkyti sklypo valdymo dokumentų, todėl statybos leidimas nebuvo gautas.

23.3. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad projektavimo darbų sutarčių tikslas nebuvo pasiektas ir kad darbų rezultatas atsakovėms prarado prasmę, todėl taikė CK 6.652 straipsnio 4 dalį. Tačiau kai užsakovas nevykdo bendradarbiavimo pareigos, taikyti CK 6.652 straipsnio 4 dalį nelieka pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-553/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-553/2007">3K-3-553/2007</a>). Atsakovės su ieškove (ir trečiuoju asmeniu) nebendradarbiavo, nes vilkino sutarčių pasirašymą, parengtų pagal sutartis projektų ekspertizės vykdymą ir nesirūpino tinkamų žemės sklypo valdymo dokumentų parengimu. Atsakovės, tinkamai nebendradarbiaudamos, prisiėmė sutarčių neįvykdymo riziką ir todėl neturi pagrindo atsisakyti atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus pagal projektavimo darbų sutartis.

23.4. Nuo pat sutartinių santykių pradžios atsakovės vengė pasirašyti sutartis ir jas faktiškai pasirašė tik 2017 m. birželio 8 d. Dėl to ieškovė ir trečiasis asmuo nuo pat sutartinių santykių pradžios negalėjo pradėti vykdyti darbų sutartyse nurodytais terminais, t. y. nuo 2017 m. gegužės 18 d. Atsakovės žinojo, kad sklypo valdymo dokumentai yra netinkami, tačiau dėl to nieko nepadarė, nors tokią pareigą turėjo. Visi ieškovės ir trečiojo asmens atlikti darbai atsakovėms buvo pateikti dar 2017 m. rugpjūčio 30 d. Tačiau atsakovės, nieko nenurodžiusios ieškovei ir trečiajam asmeniui, šių darbų neskubėjo perduoti bendrosios ekspertizės atlikimui ir juos perdavė tik 2017 m. rugsėjo 11 d., t. y. netgi 12 dienų po projektų gavimo. Teigiama ekspertizės išvada, kurioje buvo pritarta ir buvo patvirtinti ieškovės ir trečiojo asmens projektai, buvo gauta tik 2017 m. rugsėjo 27 d. Tuo atveju, jeigu atsakovės nebūtų delsusios kreiptis dėl darbų bendrosios ekspertizės netgi 12 dienų, t. y. būtų pakankamai bendradarbiavusios vykdant sutartis, jos būtų spėjusios pateikti paraišką dėl statybos leidimo iki 2017 m. rugsėjo 18 d. ir terminas, nurodytas sutartyse, nebūtų buvęs praleistas.

23.5. Taikyti CK 6.652 straipsnio 4 dalies nebuvo pagrindo ir dėl to, kad ieškovės (ir trečiojo asmens) darbai atsakovėms neprarado prasmės, nes ji juos priėmė ir tik vėliau bylinėjimosi tikslais juos sugrąžino. Atsakovės faktiškai naudoja ieškovės (ir trečiojo asmens) atliktus darbus, nes jie yra įregistruoti Kultūros paveldo registre neatšaukiamai.

24. Prisidėjimu prie ieškovės A. P. kasacinio skundo trečiasis asmuo UAB „Erdvės norma“ prašo tenkinti kasacinį skundą.

25. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovės UAB „Graičiūno aukštoji vadybos mokykla“ ir UAB „Euparta“ prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti šie esminiai argumentai:

25.1. CK 6.704 straipsnio 1 punktas nustato, kad užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje nurodytus ir atliktus darbų etapus. Ieškovė, veikdama kaip savo srities profesionalė ir verslininkė, sutartimis prisiėmė įsipareigojimą pasiekti rezultatą – gauti leidimus vykdyti tvarkybos darbus ir tvarkomuosius statybos darbus ir šio rezultato nepasiekė. Atsakovių užsakyti projektavimo darbai ir leidimų gavimas joms turėjo prasmę tiek, kiek šie darbai buvo būtini paraiškai teikti siekiant gauti paramą iš Europos Sąjungos fondų, o ieškovei tai buvo žinoma, todėl, per sutartyse nustatytą terminą nepasiekus projektavimo tikslo – negavus leidimų, projektavimo darbų rezultatas atsakovėms prarado prasmę. Sutarčių bendras tikslas buvo leidimų gavimas, todėl, negavus visų leidimų, ieškovės darbai laikomi neatliktais. Atitinkamai atsakovės neturi pareigos priimti tokius darbus bei atsiskaityti už juos.

25.2. Leidimai pagal sutartis turėjo būti gauti iki 2017 m. rugsėjo 18 d., tačiau 2017 m. rugsėjo 19 d. buvo gauti neigiami ekspertizės aktai dėl tvarkomųjų statybos darbų projekto. 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo gautos pastabos, kad prašymai išduoti leidimus tvarkomiesiems statybos darbams atmesti. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad leidimo neišdavimo priežastis yra ta, jog statytojos (atsakovės) nevaldo žemės sklypo įstatymo nustatytais pagrindais, atsakovių įsitikinimu, ieškovė savo sutartinės prievolės gauti leidimus statybos darbams neįvykdė dėl daugelio priežasčių, tarp jų – ir dėl to, kad galimai pateikė netinkamus žemės sklypo valdymo teisę patvirtinančius dokumentus ir apie tai neinformavo atsakovių.

25.3. Remiantis CK 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punktu, rangovas (projektuotojas) privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės. Taigi, „medžiagos“ CK 6.648 straipsnio 6 dalies prasme turi būti suprantamos plačiau – ir kaip turtas ar dokumentai, kurie naudojami projektavimo rezultatui (tikslui) pasiekti. CK 6.648 straipsnio 6 dalis turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai, atsižvelgiant į projektavimo darbų atlikimo apimtį (CK 6.701 straipsnis) ir projektuotojo (rangovo) pareigų apimtį (CK 6.659, 6.702 straipsniai ir kt.). Taip pat šiuo atveju svarbus ir sutarčių sudarymo tikslas, sutartimis turėjo būti atlikti ne tik projektinės dokumentacijos ir projektų parengimo darbai, bet ir visi veiksmai, kad būtų gauti tvarkybos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų leidimai. Ieškovė, kaip projekto vadovė, ir UAB „Erdvės norma“ turėjo veikti kaip profesionalės, siekdamos gauti tvarkomųjų statybos darbų leidimus, turėjo pateikti visus tinkamus dokumentus, įskaitant ir reikalingus žemės sklypo valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. Ieškovė, net jeigu ir trūko dokumentų, projektavimo darbus vykdė savo rizika, t. y. neįspėjusi atsakovių (užsakovių) apie trūkumus, dėl kurių užsakytas tyrimo-projektavimo darbų (rangos) rezultatas nebus pasiektas. Ieškovė turėjo įvertinti, ar užsakovės pateikti dokumentai yra tinkami tam, kad būtų pasiektas užsakytas tyrimo-projektavimo darbų (rangos) tikslas. Ieškovė neįspėjo atsakovių apie dokumentų trūkumus, dėl kurių sutarčių rezultatas nebus pasiektas.

25.4. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 8 priedo 5.6.2 ir 5.6.5 punktais žemės sklypo nuosavybės (nuomos, panaudos) dokumentai ir statinio nuosavybės dokumentai yra tvarkomųjų statybos darbų projekto (techninio projekto) bendrosios dalies sudėtinė dalis. UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2017 m. rugsėjo 19 d. projektų ekspertizės aktuose buvo nurodytos pastabos pateikti privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus, tarp jų ir nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę ir pastatą patvirtinančius dokumentus. Ieškovė, būdama atsakinga už leidimų gavimą, šiuo atveju buvo atsakinga ir už tvarkomųjų statybos darbų projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams, taigi ir už visus nuosavybės (valdymo) teises į žemės sklypą ir statinius pagrindžiančius dokumentus, nes žemės sklypo ir statinio nuosavybės dokumentai yra projekto sudėtinė dalis, ir net jei jie ir buvo netinkami, ieškovė turėjo apie tai informuoti atsakoves.

25.5. Žemės sklypo valdymo dokumentai ar kiti užsakovo teikiami privalomieji projekto rengimo dokumentai negali būti vertinami kaip atskiri dokumentai nuo projektavimo darbų. Priešingai, projektavimo darbai yra atliekami remiantis privalomaisiais projekto rengimo dokumentais, tarp jų ir nuosavybės (valdymo) teises į žemės sklypą ir statinius pagrindžiančiais dokumentais, tą patvirtina ir statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nurodytas rengiamo darbų projekto (techninio projekto) sudėtinių dalių aprašymas. Jeigu žemės sklypo valdymo dokumentų tinkamumas būtų žemės sklypo valdytojo ir (ar) savininko pareiga, nuo kurios projektavimo darbai visiškai nepriklauso, tai sukurtų sąlygas projektuoti objektus žemės sklypuose, į kuriuos užsakovas neturi jokių teisių, ir pan.

25.6. Atsakovės teises į žemę ir statinius patvirtinančius dokumentus pateikė ieškovei ir UAB „Erdvės norma“, kaip ir buvo nustatyta sutartyse, o jeigu jie buvo netinkami, ieškovė ir UAB „Erdvės norma“ apie tai turėjo informuoti atsakoves. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 1 priedo 3.2 ir 3.3 punktais, projekto vadovas turi teisę atsisakyti rengti projektą, jei privalomųjų projekto rengimo dokumentų reikalavimai tarpusavyje prieštarauja, ir grąžinti juos statytojui suderinti. Atsakovės pagal sutartis visus dokumentus pateikė laiku ir tinkamai, nes jokių pastabų dėl pateiktų dokumentų netinkamumo negavo net ir parašiusios elektroninį laišką, kad neturi nei žemės nuomos sutarties, nei žemės nuomotojo sutikimo. Projektuotojas yra atsakingas už visų projekto sudėtinių dalių, įskaitant ir visus nuosavybės (valdymo) teises į žemės sklypą ir statinius pagrindžiančius dokumentus, atitiktį teisės aktų reikalavimams ir turi pareigą informuoti užsakovą apie visus nustatytus dokumentų trūkumus, o to nepadarius projektuotojo atsakomybė už jo atliekamus projektinių pasiūlymų ar projektų rengimo darbus vertinama pagal CK 6.648 straipsnio 6 dalies ir kt. teisės aktų nuostatas.

25.7. Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovės pažeidė CK 6.691 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.64 straipsnyje įtvirtintą bendradarbiavimo pareigą, t. y. kad dėl jų kaltės nebuvo gauti tvarkomųjų statybos darbų leidimai, todėl šiuo atveju byloje nebuvo pagrindo netaikyti CK 6.652 straipsnio 4 dalies. Ieškovė ir trečiasis asmuo niekada nenurodė, kad kokių nors dokumentų trūksta, jie ir teikė prašymus išduoti leidimus. Savo įsipareigojimų pagal sutartis neatlikimą ieškovė dirbtinai bando pateisinti atsakovių tariamu nebendradarbiavimu. Tai, kad ieškovės parengtų projektinių pasiūlymų pagrindu Kultūros paveldo departamentas išdavė pritarimus projektiniams pasiūlymams, tvarkybos darbų projektavimo sąlygas ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, taip pat neturi jokios reikšmės CK 6.652 straipsnio 4 dalies taikymui.

25.8. Byloje nėra jokių įrodymų, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. tvarkomųjų statybos darbų projektai buvo perduoti atsakovėms, nes 2017 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė, UAB „Erdvės norma“ ir atsakovės pasirašė tik aktą dėl tvarkybos darbų projektų perdavimo paveldosaugos ekspertizei. 2017 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės priminė ieškovei, kad laukia pataisytų tvarkomųjų statybos darbų projektų po turimų atlikti pataisymų. Atsakovės perdavė projektus ekspertizei tuoj pat po jų gavimo ir ieškovei tai buvo žinoma, nes dėl to atsakovėms nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos. Iki 2017 m. rugsėjo 18 d. turėjo būti ne pateikta paraiška gauti leidimą, o jau gautas leidimas. Tuo tarpu paraiškos vertinimas trunka 30 darbo dienų, dėl to jau 2017 m. rugpjūčio 30 d. ieškovei turėjo būti žinoma, kad to nepavyks laiku padaryti. 2017 m. rugsėjo 18 d. nebuvo galima kreiptis dėl leidimo išdavimo, nes tik 2017 m. rugsėjo 19 d. buvo gauti neigiami ekspertizės aktai dėl tvarkomųjų statybos darbų projekto. Ieškovė ir trečiasis asmuo vėlavo atlikti visus darbus iki leidimų gavimo.

25.9. Ieškovė nepagrįstai išskiria sutarčių dalykų skirtumus, nes šiuo atveju svarbu yra tai, kad sutartimis buvo siekiama to paties tikslo. Visų sutarčių šalių tikrasis ketinimas buvo ne pasiekti tam tikrus tarpinius projektavimo rezultatus, bet įvykdyti sutartis kartu, t. y., atlikus visą projektavimą, įskaitant projektinių pasiūlymų parengimą, gauti leidimus, kad atsakovės galėtų pasinaudoti finansine parama. Sutartyse buvo nurodytos kainos už darbus, tačiau, vertinant sutartis kartu ir atsižvelgiant į šių sutarčių sudarymo tikslus ir sudarymo aplinkybes, atsakovėms kilo pareiga atsiskaityti su ieškove tik po leidimų gavimo per sutartyse nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismas negalėjo sutarčių vertinti izoliuotai viena nuo kitos, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDAwLTkxNi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-400-916/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-400-916/2019">e3K-3-400-916/2019</a> 49, 50 punktuose buvo nurodyta jas vertinti kartu. Nesivadovavimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais reikštų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 362 straipsnio 2 dalies pažeidimą.

k o n s t a t u o j a :

Dėl kasacinio teismo išaiškinimų teisinės galios, bylos nagrinėjimo pakartotinio kasacinio proceso tvarka metu

26. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia privalomumą žemesnės instancijos teismui atsižvelgti į byloje ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau, atsižvelgiant į CPK 362 straipsnio 2 dalį, įpareigoja teismą teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016, 17 punktas; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018, 38 punktas; ir kt.). Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2017 24, 26 punktus; 2018 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-145-421/2018 40 punktą ir šiuose nutarčių punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 362 straipsnio 2 dalies nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatyme nustatytą kasacinio teismo kompetenciją. Kasacinis teismas, tikrindamas bylą tik teisės taikymo aspektu, nenustato bylos faktų ir neteikia žemesnės instancijos teismui privalomų išaiškinimų dėl to, kokie bylos faktai turi būti laikomi nustatytais ir kaip jie teismo turėtų būti įvertinti (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Faktų nustatymas ir vertinimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliekamas savarankiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDUtMzEzLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-205-313/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-205-313/2020">3K-3-205-313/2020</a>, 43 punktas).

28. Kai iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas apskundžiamas kasacine tvarka, bylos nagrinėjimo antro (pakartotinio) kasacinio proceso tvarka metu vertinama, ar žemesnės instancijos teismai išnagrinėjo bylą pagal kasacinio teismo suformuluotus teisės išaiškinimus ir nurodymus. Kai byla grąžinama siekiant, kad žemesnės instancijos teismas papildomai aiškintųsi, išnagrinėtų ir nustatytų tam tikras faktines aplinkybes, tai antrojo (pakartotinio) bylos nagrinėjimo kasacine tvarka metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gali pateikti kitokius taikytinos teisės išaiškinimus tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas nustatė kitas faktines aplinkybes, reikšmingai besiskiriančias nuo aplinkybių, nustatytų iki bylos grąžinimo; arba jeigu, atsižvelgiant į konstitucinius teismų jurisprudencijos keitimo pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas), yra teisinis pagrindas ir būtinumas keisti ankstesnę teismų praktiką tokios kategorijos bylose; arba jeigu nustatoma, kad pirmą kartą nagrinėdamas bylą kasacinis teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos; arba jeigu kasacinio teismo praktika šiuo klausimu buvo pakeista iki antrojo (pakartotinio) bylos nagrinėjimo kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDQyLTMxMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-442-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-442-313/2018">e3K-3-442-313/2018</a>, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

29. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų ir nurodymų nagrinėjamoje byloje, kadangi neišanalizavo aplinkybių, dėl kurių ieškovės ir trečiojo asmens su atsakovėmis sudarytos sutartys pagal tikslo ir prasmės požymius turėtų būti vertinamos kartu, o ne atskirai. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

30. Aplinkybės, su kuriomis kasaciniame skunde siejamas netinkamas CPK 362 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos vykdymas, susijusios su šalių sudarytų sutarčių aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 48 punktą; 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzk4LTY4Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-398-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-398-687/2019">e3K-3-398-687/2019</a> 39 punktą; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020 22 punktą; kt.).

31. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota aktuali nagrinėjamai bylai sutarčių aiškinimo taisyklė, pagal kurią, kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius (sutartis), susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai (sutartys) aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu. Tokiu atveju teismas turi tirti ir vertinti šalių elgesį ir ketinimus kuriant įvairialypius sutartinius santykius, kokių tikslų jos siekė sudarydamos kelias sutartis ir kokius veiksmus atliko vykdydamos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-219/2015).

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDAwLTkxNi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-400-916/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-400-916/2019">e3K-3-400-916/2019</a>, kuria šia byla grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, 49 punkte nurodyta, jog „atsižvelgiant į tai, kad visos keturios sutartys pasirašytos tuo pačiu metu ir dėl atskirų darbų tuose pačiuose objektuose, atsakovių kontrahentai yra susiję asmenys, spręstina, kad jos teismo turėjo būti vertintos ne izoliuotai, o kartu. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu“. Šis kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad pagal faktines bylos aplinkybes, kurios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo nustatytos iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDAwLTkxNi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-400-916/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-400-916/2019">e3K-3-400-916/2019</a> priėmimo (CPK 353 straipsnio 1 dalis), ginčo sutarčių vertinimas izoliuotai viena nuo kitos reikštų įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimą, todėl bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme ginčo sutartys teismo turi būti vertinamos kartu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDAwLTkxNi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-400-916/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-400-916/2019">e3K-3-400-916/2019</a> nebuvo konstatuota, jog faktinės aplinkybės, reikšmingos šios nutarties 31 punkte aptartos sutarčių aiškinimo taisyklės taikymui, bylą nagrinėjusių teismų nebuvo tinkamai nustatytos, apeliacinės instancijos teismui nebuvo nurodyta, kad tokias aplinkybes būtina iš naujo aiškintis nagrinėjant bylą, priešingai, konstatuota, jog tik „ginčo sutarčių turinį įvertinus kitų dviejų tyrimo rangos sutarčių, atsakovių sudarytų su trečiuoju asmeniu UAB „Erdvės norma“, kontekste būtų nustatyta tikroji šalių valia, ketinimai, tai leistų pagrįstai konstatuoti (ne)tinkamą ieškovės ir atsakovių prievolių pagal sutartį įvykdymą ar neįvykdymo pagrįstumą“ (aptariamos kasacinio teismo nutarties 50 punktas).

33. Minėta, kad antrojo (pakartotinio) bylos nagrinėjimo kasacine tvarka metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gali pateikti kitokius taikytinos teisės išaiškinimus tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas nustatė kitas faktines aplinkybes, reikšmingai besiskiriančias nuo aplinkybių, nustatytų iki bylos grąžinimo. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo nustatytos nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog jos atlikti darbai sudaro savarankišką objektą ir turi savarankišką tikslą (skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties 29 punktas). Kasaciniame skunde nepagrindžiama, kad ši išvada būtų buvusi padaryta pažeidžiant CPK įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad šią bylą nagrinėjant pakartotinai apeliacinės instancijos teisme buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDAwLTkxNi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-400-916/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-400-916/2019">e3K-3-400-916/2019</a> pateiktų išaiškinimų, atsakovių su ieškove ir trečiuoju asmeniu sudarytas sutartis vertinant kartu.

Dėl darbų pagal tyrimo projektavimo darbų sutartis perdavimo ir priėmimo

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDAwLTkxNi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-400-916/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-400-916/2019">e3K-3-400-916/2019</a>, kuria šia byla grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, be kita ko, konstatuota, kad CK 6.652 straipsnio 4 dalis nenustato teisės apskritai atsisakyti sumokėti rangovui už šio atliktus ir perduotus darbus, jei užsakovas tuos darbus priėmė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismui buvo nurodyta išsiaiškinti, ar ieškovė, reikalaudama priteisti skolą, įvykdė pareigą įrodyti, kad ji tinkamai atliko ir atsakovėms nustatytais terminais bei tvarka perdavė tyrimo projektavimo darbų sutarties dalyką sudarančius darbus, nebuvo nustatyti darbų trūkumai, o jeigu jie buvo nustatyti, tuomet kad buvo laikomasi sutartimis nustatytų trūkumų šalinimo tvarkos ir dėl to atsakovėms atsirado pareiga sumokėti sulygtą darbų kainą (aptariamos nutarties 48, 50 punktai).

35. Minėta, kad vykdydamas kasacijos funkciją kasacinis teismas patikrina apskųstą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą tik teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kitaip negu bylą nagrinėję teismai vertinti įrodymų ir nustatyti kitokių, negu nustatė teismai, faktinių aplinkybių kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo. Jeigu kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo, kasacinis teismas patikrina, ar bylą nagrinėję teismai, nustatydami byloje reikšmingus faktus, tinkamai taikė proceso teisės normas, ar dėl tam tikrų proceso pažeidimų galėjo būti priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018, 25 punktas; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQyLTcwMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-342-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-342-701/2019">e3K-3-342-701/2019</a>, 62 punktas). Tačiau vien ta aplinkybė, kad bylos šalis su teismų atliktu įrodymų vertinimu nesutinka, juos interpretuoja kitaip, nei tai darė teismai, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421-2020, 50 punktas).

36. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nustatė, kad: visų 4 tyrimo projektavimo darbų (rangos) sutarčių bendras tikslas yra leidimų atlikti dviejų pastatų (dvaro rūmų ir kumetyno) tvarkybos darbus ir tvarkomuosius statybos darbus gavimas (apeliacinės instancijos teismo nutarties 24 punktas), ginčo sutartimis nebuvo ketinama išskirstyti darbus į savarankiškus etapus – projektinių pasiūlymų rengimo etapą ir projektavimo etapą (apeliacinės instancijos teismo nutarties 27 punktas), ieškovė neįrodė, kad jos atlikti darbai sudaro savarankišką objektą ir turi savarankišką tikslą (apeliacinės instancijos teismo nutarties 29 punktas). Kasaciniame skunde nepateikta argumentų, jog šios faktinės aplinkybės apeliacinės instancijos teismo buvo nustatytos pažeidžiant proceso teisės normas, išskyrus jau aptartą ir nepagrįsta pripažintą ieškovės poziciją, kad su ieškove ir trečiuoju asmeniu sudarytos sutartys apeliacinės instancijos teismo turėjo būti vertinamos atsietai viena nuo kitos, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo šiomis aplinkybėmis nesivadovauti nagrinėdama bylą kasacine tvarka.

37. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį. Pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012). Užsakovui atsiranda pareiga atsiskaityti už atliktus projektavimo darbus pagal CK 6.704 straipsnio 1 punktą už sutartyje nustatytus ir atliktus darbus, kai pagal sutartį perduodami darbai dalimis, jeigu nustatoma, kokios darbų dalys ir jų vertės yra vykdytojo užbaigtos ir perduotos užsakovui. Jeigu sutartyje nustatoma, kad projektavimo darbų atlikimas ir jų perdavimas yra turint tikslą gauti statybos leidimą, tai po tokio statybos leidimo išdavimo pavėluotai atlikti projektavimo darbai, susieti su poreikiu gauti statybos leidimą, nėra vertintini kaip atlikti tinkamai, o vykdytojas negali tikėtis už juos gauti sutartyje nustatytą (juos atlikus laiku) atlyginimą, jeigu tie pavėluoti darbai užsakovui praranda prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTktNjg2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-359-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-359-686/2016">3K-3-359-686/2016</a>, 41 punktas).

38. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad rezultatas, kurio buvo siekiama visomis 4 tyrimo projektavimo darbų (rangos) sutartimis, nebuvo pasiektas, o pagal su ieškove sudarytas dvi tyrimo-projektavimo darbų (rangos) sutartis sukurti rezultatai nėra savarankiški, todėl nebuvo kaip savarankiškas objektas (jo dalis) perduoti atsakovėms. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ieškovės nebuvo paneigta ir pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad po darbų trūkumų šalinimo ieškovės bei trečiojo asmens atlikti darbai bei dokumentai atsakovėms buvo perduoti tik 2017 m. lapkričio 16 d., t. y. praleidus sutartyse nustatytą terminą, o anksčiau atsakovėms buvo perduoti tik dokumentai pirminei peržiūrai. 2017 m. gruodžio 15 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktu atsakovės grąžino UAB „Erdvės norma“ visą 2017 m. lapkričio 6 d. pirminei peržiūrai dokumentų perdavimo–priėmimo aktu (važtaraščiu) perduotą projektavimo sutarčių dokumentaciją. Kasaciniame skunde teigdama priešingai, t. y. kad darbai pagal su ieškove sudarytas sutartis buvo atlikti ir atsakovėms perduoti sutartyse nustatytais terminais, ieškovė kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau teisiškai nepagrindžia, jog apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs (šios nutarties 35 punktas).

39. Bylą nagrinėję teismai taip pat nustatė, kad atsakovių užsakyti projektavimo darbai ir leidimų gavimas atsakovėms turėjo prasmę tiek, kiek šie darbai buvo būtini paraiškai teikti siekiant gauti paramą iš Europos Sąjungos fondų, projektavimo rangos tikslas ir terminas buvo šalių individualiai aptartas, byloje nėra duomenų, kad atsakovės galėtų pasinaudoti kokia nors kita analogiška parama, kaip buvo nustatyta priemonėje Nr. 05.4.1-CPVA-K303, todėl, praleidus projektavimo darbų terminą, ieškovės ir trečiojo asmens atliktų projektavimo darbų rezultatas atsakovėms neturi prasmės ir pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį neįpareigoja atsakovių priimti tokius rangos darbus bei atsiskaityti už juos (apeliacinės instancijos teismo nutarties 40–42 punktai). Kasacinio skundo teiginys, jog projektavimo darbų rezultatas atsakovėms nėra praradęs prasmės, yra išimtinai faktinio pobūdžio, neigiantis aptartas teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu nepateikiant jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl netinkamo įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo šias aplinkybes nustatant, todėl nesudaro kasacijos pagrindo ir nepagrindžia skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumo (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

40. Kasaciniame skunde teigiama, kad taikyti CK 6.652 straipsnio 4 dalį nagrinėjamoje byloje nebuvo teisinio pagrindo ir dėl to, kad pačios atsakovės nevykdė sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, ar sutarties šalis tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, yra fakto klausimas, jokios faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovių bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, bylą nagrinėjusių teismų nebuvo nustatytos, todėl aptariami kasacinio skundo argumentai teisėjų kolegijos taip pat pripažįstami nepagrįstais ir atmestinais.

Dėl rangovo atsakomybės už pareigos įspėti užsakovą apie rangovui perduotų dokumentų trūkumus nevykdymą

41. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad leidimą vykdyti tvarkomuosius statybos darbus (dėl abiejų pastatų) buvo atsisakyta išduoti dėl to, jog žemės sklypo nuomos (panaudos) dokumentai buvo su trūkumais ir, atsižvelgdamas į tai, kad pagal tyrimo-projektavimo rangos sutartis būtent projektuotojas buvo atsakingas už statybą leidžiančio dokumento gavimą ir kad jis taip pat nuo sutarties sudarymo momento žinojo, jog atsakovės neturi tokiam leidimui reikalingų žemės sklypo valdymo teisę patvirtinančių dokumentų, nusprendė, kad rangovas šiuo atveju neturi teisės reikalauti sumokėti už atliktus darbus ir pagal CK 6.648 straipsnio 6 dalį (apeliacinės instancijos teismo nutarties 31–37 punktai). Ieškovė, nesutikdama su šia apeliacinės instancijos teismo išvada, kasaciniame skunde nurodo, kad žemės sklypo valdymo dokumentai negali būti laikomi jai perduotomis medžiagomis CK 6.648 straipsnio 6 dalies prasme, kadangi jie nepatenka į statinio projektą sudarančių dokumentų visumą, jų rengimui ir (ar) pateikimui projektuotojas neturi jokios įtakos, sutvarkyti sklypo valdymo dokumentus buvo atsakovių pareiga ir būtent šios atsakovių pareigos nevykdymas lėmė tai, kad sutarčių rezultatas nebuvo pasiektas.

42. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių kasacinio skundo argumentų, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad šioje nutartyje jau konstatuota, jog bylą nagrinėję teismai, nustatę, kad ieškovės bei trečiojo asmens atlikti darbai bei dokumentai atsakovėms buvo perduoti praleidus sutartyse nustatytą viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl šios priežasties prarado prasmę atsakovėms, pagrįstai nusprendė, jog atsakovės turėjo teisę atsisakyti priimti šiuos darbus CK 6.652 straipsnio 4 dalies pagrindu. Kadangi pareiga atsiskaityti už darbus, kurie užsakovo teisėtai nėra priimti, užsakovui nekyla, kasacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu CK 6.648 straipsnio 6 dalies normos taikymu, nagrinėjamai bylai nėra esminiai, nes nelemia kitokio nagrinėjamos bylos rezultato (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

43. Sąvoka „medžiaga“ lietuvių kalboje reiškia tiek daiktą ar daiktus, žaliavą, iš kurios kas sudaryta ar daroma, tiek kuriam nors reikalui surinktus duomenis („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ [interaktyvus]. <http://lkiis.lki.lt/>). Siekiant nustatyti, kuria prasme ši sąvoka yra vartojama CK 6.648 straipsnio 6 dalyje, būtina įvertinti CK 6.648 straipsnio reglamentavimo sritį, sisteminius ryšius tarp atskirų CK 6.648 straipsnio dalių ir CK 6.648 straipsnio normos sisteminius ryšius su kitomis rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis nuostatomis.

44. CK 6.648 straipsnis yra viena iš bendrųjų rangos teisinius santykius reglamentuojančių nuostatų. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Darbo pagal rangos sutartį rezultatas gali būti tiek daiktas (CK 4.1 straipsnis), tiek kitas tam tikros veiklos rezultatas. Pagal rangos sutarties dalyką CK išskiriamos atskiros rangos sutarties rūšys, kurioms bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos taikomos tiek, kiek konkrečios rangos sutarties rūšies nereguliuoja lex specialis (specialusis įstatymas).

45. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad rangos sutarčiai būdinga tai, jog viena iš šalių – rangovas – yra profesionalas, tai suponuoja jam pareigą žinoti, kokių savybių medžiagos, įskaitant ir jų kokybinius rodiklius, turi būti naudojamos, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-343/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-343/2009">3K-3-343/2009</a>). Rangos sutarties specifika ta, kad paprastai rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus, be to, atlieka sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis. Rangovas, atliekantis darbą iš savo medžiagos, atsako už blogą medžiagos kokybę (CK 6.647 straipsnis).

46. Rangovo teisinis statusas savo ruožtu lemia jam tenkančios bendradarbiavimo pareigos apimtį. CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji rangovo pareiga nedelsiant įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Šios pareigos nesilaikymo padariniai nurodyti to paties straipsnio 2 dalyje: rangovas, neįspėjęs užsakovo apie nurodytas aplinkybes, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-2012).

47. CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDAwLTkxNi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-400-916/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-400-916/2019">e3K-3-400-916/2019</a>, 44 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, projektavimo rangos sutarties dalykas – kūrybinės veiklos rezultatas, įforminamas projektiniais sąmatiniais dokumentais, reikalingais tam tikram objektui statyti arba įrengti.

48. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad užsakymas atlikti projektavimo darbus susijęs su viešosios teisės normų reikalavimais, kurių imperatyvusis pobūdis riboja projektavimo rangos sutarties šalių laisvę (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Civilinėje teisėje projektavimas reiškia techninį statybos dokumentavimą, nes statybos rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą. Statinio projektavimo užduotis ir privalomieji projekto rengimo dokumentai yra projektavimo darbų atlikimo pagrindas. Projektavimo rangos sutarties šalys sutartimi nustato terminus ir tvarką, kada užsakovas privalo pateikti rangovui darbų užduotį bei projektavimui atlikti būtinus duomenis; tačiau užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas – tokiu atveju užduotis tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas (CK 6.701 straipsnio 1 dalis). Projektuotojas (rangovas) patikrina užduotį ir pradinius duomenis, nes tinkamai neįvykdžius šios prievolės neįmanoma atlikti projektavimo darbų, neaiški darbų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-228/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-228/2010">3K-3-228/2010</a>). Rangovas, kaip atitinkamos srities profesionalas, turi žinoti šiai sričiai taikytinų imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir gebėti įvertinti, ar užsakovo pateikti projektavimui atlikti būtini duomenys yra tinkami ir pakankami tam, kad galėtų būti pasiektas projektavimo rangos sutartimi siekiamas tikslas. Projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarčiai taikytinas CK 6.659 straipsnis ir jame įtvirtinta bendroji rangovo pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie iš jo gautos medžiagos, kito turto ar dokumentų trūkumus, dėl kurių kyla grėsmė atliekamo darbo tinkamumui.

49. CK 6.648 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai darbas pagal rangos sutartį yra atliekamas iš užsakovo medžiagos. CK 6.648 straipsnio 1 dalis įpareigoja užsakovą tokiu atveju perduoti rangovui medžiagų atitikties dokumentus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šis įstatymo nustatytas reikalavimas turi dvejopą paskirtį: pirma, juo įgyvendinimas viešasis interesas, kad gamyboje būtų naudojamos tik saugios, tinkamos naudoti pagal paskirtį medžiagos, o pagamintas rangos rezultatas nekeltų jokių neleistinų rizikų aplinkiniams; antra, reikalavimas pateikti medžiagų atitikties dokumentus nustatytas rangos sutarties šalių interesais, kadangi apie medžiagų tinkamumą rangovas sprendžia, be kita ko, ir pagal jų atitikties dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-343/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-343/2009">3K-3-343/2009</a>). CK 6.648 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta rangovo atsakomybė už netinkamą jam užsakovo perduotos medžiagos sunaudojimą, pareiga pateikti užsakovui medžiagos sunaudojimo ataskaitą ir jos likutį grąžinti užsakovui arba, jei užsakovas sutinka, sumažinti darbų kainą atsižvelgiant į rangovui likusių nesunaudotų medžiagų vertę. Pagal CK 6.648 straipsnio 4 dalį, jeigu darbas atliekamas iš užsakovo medžiagos pagal buitinio užsakymo sutartį, tai kvite, kurį rangovas duoda užsakovui, sudarant sutartį turi būti nurodytas tikslus medžiagos pavadinimas, aprašymas ir jos įkainojimas, nustatytas šalių susitarimu. CK 6.648 straipsnio 5 dalis leidžia rangos sutartyje nustatyti medžiagų sunaudojimo normas, jų likučių ir pagrindinių atliekų grąžinimo terminus, taip pat rangovo atsakomybę už šių pareigų neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas nuostatas, konstatuoja, kad CK 6.648 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai rangos sutarties rezultatas yra daiktas, o terminas „medžiaga“ šio straipsnio kontekste vartojamas apibūdinti žaliavai, naudojamai rangos rezultatui sukurti, todėl neapima užsakovo rangovui perduotų dokumentų, kurie, nors ir būtini rangos sutarties rezultatui pasiekti, nėra patys sunaudojami šio rezultato sukūrimo procese. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad CK 6.659 straipsnio 1 dalyje terminas „medžiaga“ yra atskirtas nuo termino „kitas turtas ar dokumentai“.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.659 straipsnio 2 dalies nuostata yra platesnė nei CK 6.648 straipsnio 6 dalies nuostata, kadangi įtvirtina rangovo atsakomybę ne tik neįspėjus užsakovo apie jam perduotos medžiagos, bet ir kito iš užsakovo rangos sutarčiai vykdyti gauto turto ar dokumentų netinkamumą. Kita vertus, teisinės pasekmės, kurios kyla rangovui pagal CK 6.659 straipsnio 2 dalį ir CK 6.648 straipsnio 6 dalį, yra iš esmės tapačios: rangovas tokiu atveju yra atsakingas už darbo rezultato trūkumus, t. y. pripažįstama, kad rangos sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta dėl rangovo kaltės. CK 6.648 straipsnio 6 dalis įtvirtina rangovo teisę reikalauti sumokėti už atliktus darbus tik tuo atveju, jei rangovas įrodo, kad medžiagų trūkumų negalima buvo pastebėti jas priimant iš užsakovo, t. y. CK 6.648 straipsnio 6 dalimi konkretizuojama rangovo atsakomybės apimtis tuo atveju, kai darbų rezultatas nebuvo pasiektas būtent dėl užsakovo perduotos medžiagos, o ne kitų dokumentų, trūkumų. Tuo tarpu tuo atveju, jei rangos sutarties rezultatas nebuvo pasiektas dėl kito iš užsakovo gauto turto ar dokumentų trūkumų, taikytina CK 6.659 straipsnio 2 dalis.

51. Pagal ginčui aktualios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 61–62 punktus statinio projektavimas – architektūrinė inžinerinė veikla, kurios tikslas – parengti statinio projektą. Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma. Pagal statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 5.6.2 punktą statytojo žemės sklypo nuosavybės (nuomos, panaudos) dokumentai patenka į techninio projekto bendrosios dalies sudėtį. Taigi, šie dokumentai yra privalomieji projekto rengimo dokumentai, kurie buvo būtini tam, kad būtų pasiektas tyrimo projektavimo darbų (rangos) sutarčių bendras tikslas – parengti projektai, pagal kuriuos gali būti išduoti leidimai tvarkomiesiems statybos darbams.

52. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagal tyrimo-projektavimo rangos sutartis būtent projektuotojas buvo atsakingas už statybą leidžiančio dokumento gavimą, pagal projektavimo darbų (rangos) sutartis žemės sklypo valdymo dokumentai buvo projektavimo darbų pagrindas, juos atsakovės turėjo pateikti dar iki projektavimo darbų pradžios, atsakovės dar 2017 m. birželio 8 d. kreipėsi į projektuotojus prašydamos, kad jie patikrintų, ar visi reikiami dokumentai yra pateikti, ir taip pat informuodamos, jog šiuo metu neturi nei žemės nuomos sutarties, nei valstybinės žemės nuomotojų sutikimo dėl statybų (apeliacinės instancijos teismo nutarties 33–34 punktai). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad projektuotojas, nuo pat sutarčių sudarymo momento žinojęs, jog užsakovas neturi tvarkomųjų statybos darbų leidimui gauti būtinų žemės sklypo valdymo teisę patvirtinančių dokumentų, turėjo pareigą įspėti užsakovą apie esminius trūkumus, dėl kurių užsakytas tyrimo–projektavimo darbų (rangos) rezultatas nebus pasiektas, o to nepadarydamas veikė savo rizika. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas šią išvadą, pasirėmė CK 6.648 straipsnio 6 dalies, o ne CK 6.659 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nesudaro pakankamo pagrindo kasacine tvarka panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi, kaip jau minėta, teisinės pasekmės, kurios kyla rangovui pagal CK 6.659 straipsnio 2 dalį ir 6.648 straipsnio 6 dalį, yra iš esmės tapačios (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

53. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo ją keisti ar naikinti. Dėl to ieškovės kasacinis skundas atmetamas, o skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54. Iš bylą pralaimėjusios šalies priteisiamas šaliai, kurios naudai priimamas teismo sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

55. Atsakovės prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: iš ieškovės A. P. atsakovei UAB „Graičiūno aukštoji vadybos mokykla“ – 2420 Eur ir atsakovei UAB „Euparta“ – 6655 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą advokato išlaidų atlyginimo. Atsakovės pateikė išlaidas patvirtinančius mokėjimo dokumentus: už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą atsakovė UAB „Graičiūno aukštoji vadybos mokykla“ sumokėjo advokatui 2420 Eur, o atsakovė UAB „Euparta“ – 4235 Eur.

56. Atsakovių prašomas priteisti advokato išlaidų atlyginimas viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų dydį – 1,7 užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (Rekomendacijų 8.14 punktas). Atsiliepimas paduotas ir apmokėtas 2020 m. trečiąjį ketvirtį. 2020 m. pirmo ketvirčio vidutinis darbo užmokestis – 1381 Eur, maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis – 2347,70 Eur. Todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sumažinamas: iš ieškovės priteisiama atsakovėms kiekvienai po 1173,85 Eur.

57. Kasacinis teismas turėjo 12,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, iš ieškovės priteistinas šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. P. atsakovei UAB „Graičiūno aukštoji vadybos mokykla“ (j. a. k. 111965512) ir atsakovei UAB „Euparta“ (j. a. k. 110528933) kiekvienai po 1173,85 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt tris Eur 85 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės A. P. valstybei 12,11 Eur (dvylika Eur 11 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Algirdas Taminskas