Civilinė byla Nr. e3K-3-174-701/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13937-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.14 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Newsec advisers LT“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 1 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Newsec advisers LT“ ieškinį atsakovei G. G. dėl įpareigojimo vykdyti nekonkuravimo susitarimą, baudos už nekonkuravimo ir konfidencialumo susitarimų pažeidimus, sumokėtos nekonkuravimo kompensacijos ir mokymosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo mokymo išlaidų atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė:
2.1. įpareigoti atsakovę nutraukti pažeidžiant nekonkuravimo susitarimą sudarytą darbo sutartį su UAB „BPT Real Estate“, iki 2018 m. lapkričio 14 d. neatlikti 2015 m. vasario 10 d. darbo sutarties 10.8 punkte nurodytų veiksmų,
2.2. priteisti iš atsakovės:
2.2.1. 2896,20 Eur baudą už nekonkuravimo susitarimo pažeidimą;
2.2.2. 2421,30 Eur kompensaciją už nekonkuravimo įsipareigojimo vykdymą (šio reikalavimo ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė);
2.2.3. 2896,20 Eur baudą už konfidencialumo sutarties pažeidimą;
2.2.4. 2449,44 Eur mokymosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. vasario 10 d. sudarė darbo sutartį su atsakove; šalys taip pat sudarė nekonkuravimo susitarimą, susitarimą dėl mokymosi išlaidų atlyginimo ir konfidencialumo sutartį. 2017 m. lapkričio 14 d. nutraukusi darbo santykius atsakovė įsidarbino pas ieškovės konkurentę, nepasibaigus nekonkuravimo laikotarpiui. Ieškovė teigė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. (per vienerių metų laikotarpį iki darbo sutarties nutraukimo) atsakovės kvalifikacijos tobulinimui, kuris nebuvo būtinas tam, kad atsakovė galėtų vykdyti savo darbo funkcijas, patyrė šias išlaidas: 309,74 Eur mokesčio už atsakovės dalyvavimą konferencijoje „Baltijos NT investicijų forumas 2017“; 439,70 Eur mokesčio už atsakovės dalyvavimą tarptautinėje parodoje „Expo Real“; 900 Eur mokesčio už atsakovės dalyvavimą konferencijoje „Lūžio taškas 2017“, 800 Eur mokesčio už atsakovės dalyvavimą tarptautinėje nekilnojamojo turto parodoje MIPIM – iš viso 2449,44 Eur.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 2421,30 Eur kompensaciją už nekonkuravimo įsipareigojimo vykdymą; kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad:
5.1. 2015 m. vasario 10 d. šalys sudarė darbo ir konfidencialumo sutartis;
5.2. darbo sutartyje šalys įtvirtino nekonkuravimo susitarimą, pagal kurį:
„10.8. Darbuotojas 1 (vienerius) metus po darbo sutarties pasibaigimo be UAB „Resolution advisers LT“ direktoriaus išankstinio raštiško sutikimo neturi teisės:
10.8.1. tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai konkuruoti su darbdaviu, versdamasis ta pačia veikla, kuria užsiima darbdavys, įskaitant konkuruojančių įmonių konsultavimą, steigimą, turėjimą jose akcijų ar kitokį dalyvavimą tokių įmonių ar asmenų veikloje;
10.8.2. dirbti konkuruojančiose su darbdaviu įmonėse, atlikdamas tokias pačias ar panašias darbo funkcijas kaip ir pagal šią darbo sutartį <...>
10.13. Darbuotojas, pažeidęs šios darbo sutarties 10.8 punktą, privalo sumokėti darbdaviui 10 000 (dešimties tūkstančių) litų dydžio baudą, atlyginti darbdaviui visus tokiu pažeidimu padarytus nuostolius (įskaitant ir negautas pajamas) bei grąžinti jam pagal šios darbo sutarties 10.11 punktą sumokėtas kompensacijas.“;
5.3. darbo sutarties 7.2 punkte šalys įtvirtino susitarimą dėl mokymo išlaidų atlyginimo:
„7.2. Jeigu ši darbo sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties ar darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, profesinės kvalifikacijos kėlimui, darbo su kompiuteriu įgūdžių gerinimui, anglų kalbos žinių tobulinimui, stažuotėms ir pan.“;
5.4. konfidencialumo sutartimi atsakovė prisiėmė ir šias pareigas:
„3.1.9. be Bendrovės išankstinio rašytinio sutikimo Darbuotojas neturi teisės naudoti Konfidencialios informacijos nei savo, nei bet kokių trečiųjų asmenų naudai ar nenaudai, neatskleisti ar kitaip nepadaryti prieinamos tokios informacijos kitiems asmenims, taip pat nenaudoti Konfidencialios informacijos tikslais, nesuderinamais su tokios informacijos paskirtimi ar Darbuotojo atliekamomis darbo funkcijomis ar vykdomu projektu/užduotimi; <...>
3.1.13. Nepriklausomai nuo to, ar jam Konfidenciali informacija buvo patikėta vykdant jo darbines funkcijas ar tapo žinoma kitu būdu, Konfidencialią informaciją naudoti tik pagal paskirtį ir reikalavimus, numatytus tarp Šalių sudarytose sutartyse, pareiginėse instrukcijose ar kituose dokumentuose, kurie nustato Darbuotojo pareigas, taip pat Bendrovės sudarytuose susitarimuose su trečiaisiais asmenimis, jeigu Darbuotojas buvo apie juos informuotas; <...>
4.2. <...> Šalys susitaria, kad pasibaigus darbo santykiams šioje Sutartyje įtvirtinti Darbuotojo įsipareigojimai dėl Konfidencialios informacijos neatskleidimo, nenaudojimo ir neplatinimo galioja, kol Konfidenciali informacija netampa vieša, tačiau bet kokiu atveju ne trumpiau negu 3 (trejus) metus po šios Sutarties pasibaigimo. <...>
5.1 Tuo atveju, jei Darbuotojas pažeistų šios Sutarties nuostatas, jis privalo sumokėti Bendrovei 10 000 (dešimt tūkstančių) litų baudą už kiekvieną šios Sutarties pažeidimo atvejį bei atlyginti Bendrovės bei trečiųjų asmenų patirtus įrodytus nuostoliu (žalą), įskaitant teisines išlaidas, kiek jų nepadengia nurodyta bauda.“;
5.5. 2017 m. lapkričio 14 d. darbo sutartis buvo nutraukta atsakovės prašymu.
6. Teismas pažymėjo, kad sprendimo priėmimo metu jau buvo suėjęs darbo sutarties 10.8 punkte įtvirtintas vienerių metų terminas, dėl to atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę nutraukti pažeidžiant nekonkuravimo susitarimą sudarytą darbo sutartį su UAB „BPT Real Estate“.
7. Teismas nusprendė, kad atsakovės įsidarbinimas UAB „BPT Real Estate“ nereiškia darbo sutarties 10.8 punkto ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 38 straipsnio nuostatų pažeidimo, nes ieškovė nepateikė įrodymo (pareiginės instrukcijos pagal darbo sutarties 1.1 punktą), patvirtinančio, kad atsakovės veikla UAB „BPT Real Estate“ yra tokia pati, kaip jos veikla ieškovės įmonėje. Spręsdamas apie atsakovės pareigas ieškovės įmonėje, liudytojos N. R. parodymais teismas nesirėmė, nes ši liudytoja yra viena iš ieškovės vadovių, akcininkė, todėl yra suinteresuota bylos baigtimi.
8. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad ieškinyje aprašyti kvalifikacijos kėlimo renginiai ir verslo konferencijos atitinka DK 37 straipsnio 2 dalies nuostatas (suteikė atsakovei žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus), atsakovė nėra gavusi jos kvalifikacijos pakėlimą patvirtinančių sertifikatų ar kitokių pažymėjimų, todėl teismas atmetė ir šį ieškovės reikalavimą.
9. Taip pat teismas nusprendė, kad ieškovė nenurodė ir neįrodė realių jos konfidencialios informacijos panaudojimo atsakovės veikloje po šalių darbo santykių nutraukimo faktų, pažymėjęs, jog įmonių pavadinimai, veiklos sritys (atitinkamai ir poreikiai) prieinami atviruose viešai prieinamuose šaltiniuose.
10. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai, dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės 2896,20 Eur baudą už darbo sutartyje nustatyto nekonkuravimo susitarimo pažeidimą, 2896,20 Eur baudą už Konfidencialumo sutarties pažeidimą, iš viso 5792,40 Eur; kitą ieškinio dalį atmetė.
11. Kolegija pažymėjo, kad šalys iš esmės neneigia, jog ieškovė ir UAB „BPT Real Estate“ yra konkuruojančios įmonės, vykdančios iš esmės analogišką veiklą, ir, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą – pateiktą informaciją apie minėtų įmonių įgyvendintus projektus, teikiamų paslaugų aprašymus, duomenis apie konsultuojamus tapačius klientus, neturėjo pagrindo spręsti priešingai. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės vykdytų bei vykdomų pareigų minėtose įmonėse, nepagrįstai nesivadovavo ieškovės parengta pažyma apie atsakovės vykdytas funkcijas bendrovėje bei liudytojos N. R. paaiškinimais, nes šie įrodymai paneigia atsakovės teiginius dėl savo pobūdžiu iš esmės skirtingų pareigų vykdymo. Kolegija pažymėjo, kad aplinkybė, jog liudytoja yra buvusi atsakovės tiesioginė vadovė, bendrovės akcininkė, savaime nereiškia, kad negalima vadovautis jos parodymais. Liudytoja nurodė atsakovės vykdytas darbo funkcijas, konfidencialią informaciją, kuria atsakovė disponavo ir, pradėjusi dirbti pas tiesioginę ieškovės konkurentę, galėjo ją perduoti, ja pasinaudoti. Vykdytų darbo funkcijų atsakovė nepaneigė. Be to, liudytojos paaiškinimai sutampa ir su kitais teismui pateiktais duomenimis. Kolegija konstatavo, kad byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia spręsti, jog atsakovė dirbo ne tik asistente, jos pareigos keitėsi – nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. ji tapo investicinių projektų koordinatore, keitėsi ir atsakovės darbo užmokestis, tai leidžia spręsti apie didėjančią atsakovės atsakomybę darbe. Tai kolegijai leido daryti išvadą, kad dirbdama pas ieškovę atsakovė įgijo specialių žinių ir gebėjimų, pritaikomų konkuruojančioje veikloje, nes jai pavestų darbo pareigų pobūdis sudarė sąlygas susipažinti ir perimti verslo žinias, ryšius, praktinę patirtį ir kitą komercinę informaciją, nuo kurios tiesiogiai priklausė ieškovės vykdomos veiklos sėkmingumas ir jos konkurencingumas rinkoje, todėl nekonkuravimo susitarimas nagrinėjamu atveju yra aktualus.
12. Įvertinusi visus byloje pateiktus atsakovės darbinės veiklos UAB „BPT Real Estate“ įrodymus, kolegija konstatavo esant labiau tikėtina, kad atsakovės UAB „BPT Real Estate“ atliekamos pareigos bei darbo funkcijos iš esmės sutampa su vykdytomis pareigomis dirbant pas ieškovę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Kolegija, atsižvelgdama tiek į sutarties nuostatas, tiek į nekonkuravimo susitarimus reglamentuojančias DK 38 straipsnio nuostatas, nenustatė pagrindo spręsti, kad šalių sutarta nekonkuravimo tvarka prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar pernelyg suvaržo atsakovės teises. Kolegija konstatavo, kad atsakovė pažeidė įsipareigojimus, nes įsidarbino su ieškove konkuruojančioje įmonėje ir iš esmės vykdo darbines funkcijas, analogiškas jos funkcijoms dirbant pas ieškovę.
13. Spręsdama dėl konfidencialumo sutarties pažeidimo, kolegija atkreipė dėmesį į liudytojos N. R.-J. parodymus, kad atsakovei buvo žinomi fondų investiciniai kriterijai, t. y. kokį kapitalą valdo klientas, kokiais kriterijais vadovaudamasis ieško nekilnojamojo turto, kokį nekilnojamąjį turtą valdo bei gali parduoti, informacija apie parduodamą turtą (nuomos kainos ir pan.), be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė vedė derybas dėl prekybos centro „BIG Klaipėda“ pardavimo, informaciją organizuojant prekybos centro pardavimą rengė ir atsakovė, tačiau šio centro pardavimas buvo atliktas tarpininkaujant UAB „BPT Real Estate“, šioje bendrovėje jau dirbant atsakovei. Tai kolegijai leido daryti išvadą, kad neatmestina, jog, dirbdama naujoje darbovietėje, atsakovė turėjo galimybę ir, neatmestina, tiek pasinaudojo turimomis žiniomis apie parduodamą objektą, buvusius pirkėjus, vykdytas derybas, kainas ir kt., tiek perdavė šią informaciją UAB „BPT Real Estate“ (CPK 185 straipsnis).
14. Kolegija konstatavo, kad ieškovės reikalavimai dėl baudų už konfidencialumo sutarties ir nekonkuravimo susitarimo pažeidimus yra pagrįsti ir tenkintini.
15. Kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą priteisti mokymosi išlaidų atlyginimą.
16. Iš byloje pateiktos pažymos apie atsakovės vykdytas funkcijas ieškovės bendrovėje kolegija nustatė, kad, be kitų užduočių, atsakovės darbo įmonėje laikotarpiu užduotys buvo žinoti ir domėtis kompanijos veikla, pasiekimais, domėtis ir rinkti informaciją apie nekilnojamąjį turtą (kainos, tendencijos), ekonominius socialinius rodiklius, domėtis investicinių nekilnojamojo turto projektų rodikliais Lietuvoje ir kt. šalyse, ieškoti potencialių klientų, derinti susitikimus su jais, prezentuoti kompaniją ir projektą pagal kompanijoje nustatytą tvarką. Tai, atsižvelgiant į ieškovės nurodytų parodų bei konferencijų pobūdį, jos vykdomą veiklą, kolegijos vertinimu, neleidžia spręsti, kad, dalyvaudama nurodytuose renginiuose, atsakovė ugdė žinias ir gebėjimus, viršijančius jos darbo veiklai keliamus reikalavimus. Iš ieškovės vykdomos veiklos specifikos akivaizdu, kad dalyvavimas tokio pobūdžio renginiuose yra svarbus siekiant užmegzti kontaktus su potencialiais klientais. Kolegija nurodė, kad byloje, be sąskaitų faktūrų, kuriose užfiksuotas sumokėtas mokestis už asmenų grupės dalyvavimą minėtose konferencijose bei parodose, nėra pateikta jokių kitų atsakovės dalyvavimo pagrindą pagrindžiančių dokumentų, kaip ir duomenų, jog atsakovė būtų gavusi kokius nors jos kvalifikacijos pakėlimą patvirtinančius sertifikatus ar kitokius pažymėjimus. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė neginčija dalyvavusi minėtuose renginiuose, tačiau kartu byloje nepaneigta jos pozicija, kad minimos konferencijos ir parodos buvo susijusios su jos tiesioginiu darbu ir darbo funkcijų vykdymu. Kolegija nurodė, kad buvusi tiesioginė atsakovės vadovė liudytoja N. R.-J. taip pat neneigė, jog žinios, įgytos minėtų konferencijų metu, buvo tiesiogiai panaudojamos atsakovės darbe.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m balandžio 1 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 2449,44 Eur mokymosi išlaidų atlyginimo, ir dėl šio reikalavimo priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės 2449,44 Eur mokymosi išlaidų atlyginimo; priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismai pažeidė DK 37 straipsnio 2 dalį, nustatančią darbdavio patirtų darbuotojo mokymo išlaidų atlyginimo sąlygas, interpretavę ją kaip nustatančią draudimą reikalauti atlyginti išlaidas, kurias darbdavys patyrė suteikdamas darbuotojui žinias ir gebėjimus, pritaikomus vykdant darbo funkcijas; teisę reikalauti atlyginti darbuotojo mokymo išlaidas tik tuo atveju, jei darbuotojas gavo įgytas žinias ir gebėjimus patvirtinantį dokumentą (pažymėjimą, sertifikatą ir pan.); darbdavio pareigą sudarius susitarimą dėl mokymo išlaidų atlyginimo kiekvienu darbuotojo kvalifikacijos tobulinimo atveju priimti sprendimą dėl kvalifikacijos tobulinimo pagrindo.
17.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad žinios ir gebėjimai, susiję su darbo funkcijų vykdymu, pritaikomi darbinėje veikloje, negali būti laikomi žiniomis ir gebėjimais, viršijančiais darbo veiklai keliamus reikalavimus. DK 37 straipsnio 2 dalies turinys turi būti nustatomas sistemiškai aiškinant DK nuostatas ir atsižvelgiant į susitarimų dėl mokymo išlaidų atlyginimo paskirtį (DK 5 straipsnio 1, 3 dalys). Pirma, sistemiškai aiškinant DK nuostatas, DK 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąvoka „išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu“ turėtų apimti visas darbuotojo mokymui patirtas išlaidas, išskyrus tas, kurios buvo patirtos vykdant DK 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą darbdavio pareigą apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina jo darbo funkcijai atlikti. Teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad žiniomis ir gebėjimais, viršijančiais darbo veiklai keliamus reikalavimus, turi būti laikomos visos kompetencijos, viršijančios minimalias darbo funkcijoms atlikti reikalingas žinias ir gebėjimus (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras, DK 29 straipsnio komentaras; Bagdanskis, T., ir kiti. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Individualieji darbo santykiai, DK 37 straipsnio komentaras). Antra, aiškinimas, kad darbdavys negali reikalauti atlyginti mokymo išlaidų, jei darbuotojo įgytos žinios ir gebėjimai buvo susiję su darbo funkcijų vykdymu, prieštarauja susitarimų dėl mokymo išlaidų atlyginimo esmei, jų paskirčiai, sudaro prielaidas eliminuoti bet kokį darbuotojo mokymo išlaidų atlyginimą. Sprendžiant, ar darbdavio patirtos išlaidos darbuotojo mokymui patenka į atlygintinas mokymo išlaidas, turi būti vadovaujamasi vieninteliu kriterijumi – ar neturėdamas žinių ir gebėjimų, kuriuos įgijo dalyvaudamas konkrečiame kvalifikacijai tobulinti skirtame renginyje, darbuotojas galėtų atlikti darbo sutartyje nurodytas darbo funkcijas. Atsakovė daugiau kaip dvejus metus dirbo pas ieškovę ir sėkmingai vykdė darbo funkcijas, todėl akivaizdu, kad dalyvavimas tarptautinėse parodose ir konferencijose buvo skirtas suteikti atsakovei žinių ir gebėjimų, viršijančių minimalius jos darbo veiklai keliamus reikalavimus.
17.3. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad darbuotojo įgytos žinios ir gebėjimai gali būti laikomi viršijančiais darbo veiklai keliamus reikalavimus tik tais atvejais, jei darbuotojas gavo įgytas žinias ir gebėjimus patvirtinantį dokumentą. Taip nepagrįstai susiaurinama DK 37 straipsnio 2 dalies taikymo sritis, ignoruojamos šiuolaikinės kvalifikacijos tobulinimo tendencijos. Spręsdami, ar konkretus kvalifikacijos tobulinimas buvo skirtas suteikti darbuotojui žinių ir gebėjimų, viršijančių minimalius jo darbo veiklai keliamus reikalavimus, teismai turėtų vertinti ne formalius kriterijus (tokius kaip pažymėjimo, sertifikato gavimas), bet (i) rinkos, kurioje veikia darbdavys, specifiką ir joje vertinamas darbuotojų kompetencijas, (ii) mokymų ar kito kvalifikacijos tobulinimo renginio turinį, (iii) dalyvavimo jame poveikį darbuotojo konkurencingumui darbo rinkoje. Nors dalyvaudama renginiuose atsakovė ir neįgijo konkrečios kvalifikacijos, negavo ją patvirtinančio pažymėjimo, tačiau neabejotinai įgijo minimalius reikalavimus jos darbo veiklai viršijančių tarpdisciplininių vadovavimo gebėjimų, žinių apie rinkos naujienas ir tendencijas, turėjo galimybę plėsti savo kontaktų ratą, o tai yra viena svarbiausių kompetencijų dirbant investavimo į nekilnojamąjį turtą srityje. Šios ieškovės investicijos buvo skirtos tam, kad atsakovė ateityje galėtų užimti vis atsakingesnes ir savarankiškesnes pareigas, jos sudarė prielaidas nė 3 metų darbo patirties neturinčiai atsakovei kitoje įmonėje tapti pagrindiniu už konsultacijas sandorių klausimais atsakingu asmeniu. Akivaizdu, kad dalyvavimas renginiuose suteikė atsakovei jos vykdytoms funkcijoms keliamus reikalavimus viršijančių žinių ir gebėjimų, išaugino jos vertę darbo rinkoje ir paskatino kitų darbdavių susidomėjimą ja, kaip potencialia darbuotoja. Nagrinėjamu atveju atsakovė pati patvirtino, kad dalyvavo ieškovės nurodytose parodose ir konferencijose, todėl pažymėjimų suteikimas ar nesuteikimas atsakovei negalėjo turėti jokios reikšmės sprendžiant dėl ieškovės patirtų mokymo išlaidų atlyginimo.
17.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad darbuotojo mokymo išlaidos gali būti atlyginamos tik tuo atveju, jei darbdavys buvo priėmęs atskirą dokumentą dėl darbuotojo dalyvavimo mokymuose pagrindo. Iš teismo motyvų galima suprasti, kad darbuotojui kiekvienu kvalifikacijos tobulinimo atveju turi būti nurodoma, jog konkrečių mokymų sąnaudos patenka į susitarime dėl mokymosi išlaidų atlyginimo nurodytas atlygintinas išlaidas. DK 37 straipsnyje nėra nurodyta, ar darbdavys ir darbuotojas turi atskirai susitarti dėl kiekvieno mokymosi išlaidų atlyginimo atvejo, ar darbo sutartyje gali būti iš anksto nustatyta, kokias išlaidas darbuotojas privalės atlyginti, jei darbo sutartis bus nutraukta darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių arba dėl darbuotojo kaltės. Aiškindamas iki DK įsigaliojimo susitarimus dėl mokymo išlaidų atlyginimo reglamentavusią 2002 m. Darbo kodekso 95 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atlygintinos mokymosi išlaidos turi būti aiškios ir apibrėžtos, bet iš anksto darbo sutartyje šalys neprivalo detalizuoti, kokias konkrečiai ir kokio dydžio mokymo, kvalifikacijos kėlimo, stažuočių išlaidas darbuotojas turės atlyginti darbo sutarties nutraukimo jo pareiškimu be svarbios priežasties atveju. Nurodyta kasacinio teismo praktika buvo suformuota aiškinant 2002 m. Darbo kodekso nuostatą, kuri neribojo darbuotojo atlygintinų mokymo išlaidų išlaidomis, susijusiomis su žinių ir gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu.
17.5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 186 straipsnio 4 dalis) – neatsižvelgė į tai, kad atsakovės paaiškinimai yra prieštaringi (pvz., atsakovė tiek teigė, tiek ir paneigė, jog tarptautinėse parodose vykdė darbo funkcijas), ignoravo liudytojos parodymus, patvirtinančius, kad atsakovė parodų metu dalyvavo įvairiuose seminaruose, kėlė savo profesinę kvalifikaciją. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovės paaiškinimai dėl kitų bylai reikšmingai aplinkybių prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Priešingai nei atsakovės paaiškinimai, kurie daugeliu atveju prieštaravo kitiems byloje surinktiems įrodymams, liudytojos N. R.-J. paaiškinimai visais bylai reikšmingais klausimais buvo nuoseklūs, sutapo su į bylą pateiktų įrodymų turiniu.
18. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti; priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Ieškovė klaidingai ir neteisingai interpretuoja faktus – išlaidas, kurios buvo ieškovės patirtos apmokant atsakovės dalyvavimą renginiuose, komandiruotėse, ieškovė prilygina mokymosi, kvalifikacijos kėlimo išlaidoms. Atsakovės dalyvavimo renginiuose, asistuojant tiesioginei vadovei, vykdant tiesiogines darbines funkcijas, siekiant surasti ieškovei klientų, pristatyti ieškovę, skirti ieškovės žinomomui ir pardavimams didinti, išlaidos negali būti prilyginamos mokymosi, kompetencijų kėlimo išlaidoms, kurios turėtų būti atlyginamos DK 37 straipsnio 2 dalies pagrindu. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių ar faktų, kad atsakovė vyko į seminarus, studijas, kvalifikacijos kėlimo kursus, įgijo naujų įgūdžių, kuriais viršijo darbo veiklai keliamus reikalavimus. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė neturėjo teisės pasirinkti, į kurį renginį vykti, o vykdė nurodymus, kuriuos gavo iš vadovės, vyko į renginius kartu su vadove vykdydama darbines funkcijas, kadangi turėjo padėti savo tiesioginei vadovei, kurios asistente dirbo. Byloje taip pat nustatyta, kad dalyvavimas tokiuose renginiuose yra būtinas pagal ieškovės veiklos specifiką, nes tik tokiuose renginiuose gali pristatyti bendrovę potencialiems klientams, su jais susitikti, surasti naujų klientų. Ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kad teismai neteisingai taikė DK 37 straipsnio 2 dalį ir 29 straipsnio 1 dalį.
18.2. Žinios ir gebėjimai, susiję su darbo funkcijų vykdymu, pritaikomi darbinėje veikloje, negali būti laikomi žiniomis ir gebėjimais, viršijančiais darbo veiklai keliamus reikalavimus. Teismai savo sprendimus grindžia tuo reikšmingu aspektu – ar dalyvavimas parodose, konferencijose iš viso buvo mokymai, kvalifikacijos kėlimas, ir ar tokios žinios viršijo darbo veiklai keliamus reikalavimus. Darbuotojo mokymo, kvalifikacijos kėlimo, stažuočių išlaidos darbdaviui gali būti atlyginamos tik tada, kai jos atitinka DK ir teismų praktikoje nustatytus reikalavimus. Ginčo atveju ieškovė tik abstrakčiai nurodo, kad atsakovė, dalyvaudama ieškovės nurodomuose renginiuose, ugdė žinias ir gebėjimus, viršijančius darbo funkcijoms, kurias atsakovė vykdė pas ieškovę, keliamus reikalavimus, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų (nors pagal CPK 178 straipsnį būtent ieškovei tenka įrodinėjimo pareiga). Be to, jog nėra jokių įrodymų, kad kokie nors konkretūs mokymai ar kvalifikacijos kėlimas būtų buvę, ieškovė negali įvardyti, kokias kompetencijas ar papildomus įgūdžius atsakovė įgijo. Ginčo atveju trūksta dviejų dedamųjų kriterijų: a) komandiruotė, į kurią vyko atsakovė, nebuvo mokymai, o buvo tiesioginių darbinių funkcijų vykdymas (pagalba vadovei, kurios asistente dirbo; susitikimai su klientais ir pardavimai); b) nebuvo jokių įgūdžių ar kitų papildomų kompentencijų, kurias atsakovė būtų papildomai įgijusi ir kurios būtų viršijusios darbo veiklai keliamus reikalavimus. Teismų praktikoje pažymima, jog darbo patirties įgijimas atliekant darbą pagal sutartį ir dėl to sukauptos darbinės žinios negali būti vertinami kaip mokymas ar kvalifikacijos kėlimas Darbo kodekso 95 straipsnio 5 dalies prasme. Pagal byloje esančias ir nustatytas aplinkybes komandiruotės tikslas buvo ne mokytis, o atlikti darbo funkcijas. Svarbu atkreipti dėmesį į šias reikšmingas aplinkybes – į visus nurodytus renginius, vykdant darbo funkcijas, atsakovė buvo siunčiama vykdyti darbo funkcijų, darbdavės iniciatyva bei nurodymu (paliepimu), kartu su atsakove į renginius vyko jos vadovė.
18.3. Iš ieškovės pateiktų byloje dokumentų nebuvo aišku nei tiksli vykusių konferencijų (parodų) data, nei jų programa, turinys, nei kokios tiksliai išlaidos dėl atsakovės dalyvavimo juose ieškovės buvo realiai patirtos. Išrašai iš banko negali būti laikomi patvirtinančiais ieškovės dėl atsakovės mokymo patirtas išlaidas, kadangi iš jų nėra aišku, už kokį renginį ar paslaugą sumokėta, kokia tiksliai suma, jeigu iš tiesų būtų sumokėta už renginį, kuriame dalyvavo atsakovė, buvo sumokėta už pastarosios (o ne kitų ieškovės darbuotojų) dalyvavimą ir pan.
18.4. Teismai aiškiai pasisakė, kad nesant įrodymų, įskaitant dokumentus, patvirtinančių, jog buvo ar vyko kokie nors mokymai, nėra pagrindo manyti, kad tokie mokymai iš viso vyko. Aptariamu klausimu taip pat paminėtina ir aktuali teisės doktrina, kurioje pagrįstai akcentuojama, jog tuo atveju, kai darbuotojas mokosi darbdavio iniciatyva, darbuotojas neturi teisės spręsti nei dėl mokymų organizatoriaus, nei dėl mokymų trukmės, vietos ar pan. Kitaip tariant, jis neturi nei teisės, nei galimybių spręsti, ar mokymų kaina jam yra priimtina, ar jis galės tą kainą esant poreikiui kompensuoti.
18.5. Nagrinėjamoje byloje teismai išsamiai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus tiek atsakovės, tiek liudytojos paaiškinimus, byloje pateiktus dokumentus, taip pat įvertino, kad byloje nėra ieškovės teiginius pagrindžiančių įrodymų. Ieškovės atstovės paaiškinimai nenuoseklūs, prieštaringi, neįrodantys ir nepatvirtinantys ieškovės nurodomų teiginių. Nesutikdama su teismų padarytomis išvadomis, ieškovė kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau kitokia jos nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismų išvadomis, pagrįstomis ne tik kasaciniame skunde nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl darbdavio patirtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo sąlygų
19. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl darbuotojo, savo iniciatyva be svarbių priežasčių nutraukusio darbo sutartį, pareigos atlyginti darbdaviui išlaidas, jo turėtas darbuotojo mokymui ar kvalifikacijos tobulinimui. Tokia darbuotojo, dėl kurio kaltės ar valios nutraukta darbo sutartis, pareiga įtvirtinta tiek naujojo (2016 m.), tiek senojo (2002 m.) DK nuostatose. Pagrindinė tokio reglamentavimo nuostata yra ta, kad darbdavys, mokydamas darbuotoją, keldamas jo kvalifikaciją ir taip didindamas jo paklausą darbo rinkoje, turi pagrindą tikėtis, kad sąžiningas darbuotojas tęs darbo santykius ir taip kompensuos darbdavio patirtas išlaidas, o jei darbo sutartis bus nutraukta dėl darbuotojo kaltės arba jo pareiškimu be svarbios priežasties, iš dalies atlygins tokias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2009).
20. Naujojo (2016 m.) DK 37 straipsnio nuostatos mokymo išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja detaliau ir plačiau nei 2002 m. DK 95 straipsnio 5 dalis, kurią aiškindamas kasacinis teismas yra nurodęs, kad atlygintinos mokymosi išlaidos turi būti aiškios ir apibrėžtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633-421/2015), bet iš anksto darbo sutartyje šalys neprivalo detalizuoti, kokias konkrečiai ir kokio dydžio mokymo, kvalifikacijos kėlimo, stažuočių išlaidas darbuotojas turės atlyginti darbo sutarties nutraukimo jo pareiškimu be svarbios priežasties atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2009). Tačiau DK reikalauja, kad išlaidos būtų realiai patirtos („darbdavio turėtos“), todėl pareiga įrodyti realiai patirtų išlaidų dydį tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MzMtNDIxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-733-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-733-421/2015">3K-3-733-421/2015</a>).
21. 2016 m. DK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbdavio turėtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo sąlygų, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Įstatyme griežtai apibrėžtas ne tik terminas, už kurį darbdavys gali reikalauti mokymo išlaidų atlyginimo (paskutiniai dveji metai iki darbo sutarties pasibaigimo arba iki trejų metų kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais (DK 37 straipsnio 3 dalis)), bet ir atlygintinų išlaidų pobūdis – pagal DK 37 straipsnio 2 dalį atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu. Susitarime gali būti nustatyta, ar į mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidas įskaičiuojamos kitos komandiruotės išlaidos (kelionės, nakvynės ir kita).
22. Taigi ne bet kokie darbuotojo apmokymai ar kvalifikacijos kėlimas gali lemti darbuotojo pareigą atlyginti dėl jų darbdavio patirtas išlaidas. DK 37 straipsnis aiškintinas DK 29 straipsnio, įtvirtinančio darbdavio pareigą apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek būtina jo darbo funkcijai atlikti, ir imtis priemonių darbuotojo kvalifikacijai ir jų profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sąlygų didinti, kontekste. Darbuotojo pareiga atlyginti darbdavio patirtas mokymo išlaidas turėtų atsirasti tuomet, jei darbuotojas, kuris ir be apmokymų ar kvalifikacijos kėlimo yra tinkamas eiti pavestas funkcijas, įgyja papildomų žinių ar gebėjimų, viršijančių jo atliekamam darbui (funkcijoms) keliamus reikalavimus (kompetenciją), kurie suteikia papildomos vertės darbuotojui darbo rinkoje, padidina darbuotojo vertę. Vien tik vykdant DK 29 straipsnyje nustatytą darbdavio pareigą apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina jo darbo funkcijai atlikti, bei imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai ir jų profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sąlygų didinti, darbdavio patirtos darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neturėtų būti vertinamos kaip susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu, taip pat atlygintinomis nelaikytinos ir darbo funkcijų vykdymo išlaidos, darbuotojui vykstant į tarnybinę komandiruotę.
23. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl darbdavio patirtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad darbuotojui buvo suteiktos žinios, atitinkančios DK 37 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, t. y. turi būti įrodyti du palyginamieji dalykai: kokios žinios reikalingos darbuotojo darbo funkcijoms atlikti ir tai, kad mokymuose darbuotojui suteiktos žinios buvo aukštesnio lygio, nei reikalingos tiesioginėms funkcijoms vykdyti.
24. Nagrinėjamos bylos šalys darbo sutarties 7.2 punkte įtvirtino susitarimą dėl mokymo išlaidų, darbdavio patirtų per paskutinius vienerius darbo metus, atlyginimo. Šio susitarimo pagrindu ieškovė reikalavo iš atsakovės priteisti jos dalyvavimo 4 renginiuose (nekilnojamojo turto ir investicijų mugėse, investicijų forume, verslo savininkų ir vadovų konferencijoje) per vienerių metų laikotarpį iki darbo sutarties nutraukimo išlaidų atlyginimą.
25. Vertinant kasacinio skundo argumentus dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų pažeidimo, pažymėtina, kad jų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ny05NjkvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-87-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-87-969/2017">3K-3-87-969/2017</a>, 47 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139/2010">3K-3-139/2010</a>; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-465/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-465/2012">3K-3-465/2012</a>; ir kt.).
26. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
27. Nagrinėjamoje byloje duomenys apie tai, kokios žinios buvo reikalingos atsakovės darbo funkcijoms atlikti ir kokios žinios buvo jai suteiktos ieškovės nurodytuose renginiuose, buvo nustatomi remiantis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, taip pat byloje apklaustos liudytojos – buvusios atsakovės vadovės N. R.-J. – parodymais.
28. Bylą nagrinėję teismai, ištyrę ir įvertinę byloje surinktus įrodymus (įskaitant ir liudytojos N. R.-J. parodymus) apie atsakovės vykdytas darbo funkcijas ir dalyvavimo renginiuose pobūdį, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog jos prašomos priteisti išlaidos, susijusios su atsakovės dalyvavimu nurodytuose renginiuose ir verslo konferencijose, atitinka DK 37 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. kad jie suteikė atsakovei žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė nėra gavusi jos kvalifikacijos pakėlimą patvirtinančių sertifikatų ar kitokių pažymėjimų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės vykdomos veiklos specifiką, nustatė, kad dalyvavimas tokio pobūdžio renginiuose yra svarbus siekiant užmegzti kontaktus su potencialiais klientais, konferencijos ir parodos buvo susijusios su atsakovės tiesioginiu darbu ir darbo funkcijų vykdymu, jose įgytos žinios taip pat buvo tiesiogiai panaudojamos atsakovės darbe.
29. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis bylą nagrinėjusių teismų išvadomis ir pažymi, kad kasaciniame skunde netinkamai interpretuojami teismų procesiniai sprendimai. Šiuo atveju bylą nagrinėję teismai tyrė ir aiškinosi šios nutarties 23 punkte nurodytas aplinkybes – t. y. tai, ar atsakovei ieškovės nurodytuose renginiuose buvo suteiktos aukštesnio lygio žinios, nei reikalingos tiesioginėms funkcijoms vykdyti. Kvalifikacijos pakėlimą patvirtinančius sertifikatus ar kitokius pažymėjimus teismai paminėjo tik kaip vieną iš galimų įrodinėjimo priemonių, galinčių patvirtinti darbuotojui suteiktas žinias. Tuo atveju, kai darbuotojui yra išduotas sertifikatas ar pažymėjimas, kuriame nurodytos įgytos žinios, jas galima lyginti su reikalavimais darbuotojui ir spręsti, ar darbdavio prašomos priteisti išlaidos atitinka DK 37 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad tokių dokumentų byloje nėra, tačiau nenurodė, kad tokia įrodinėjimo priemonė yra privaloma šios kategorijos bylose.
30. Analogiškai teisėjų kolegija vertina ir kasacinio skundo argumentus dėl atskirų dokumentų dėl darbuotojo dalyvavimo mokymuose pagrindo reikšmės. Tokie dokumentai taip pat galėtų būti viena iš įrodinėjimo priemonių, patvirtinančių darbuotojo mokymų poreikį ir jų turinį. Teismai konstatavo, kad tokių įrodymų byloje nėra pateikta, tačiau nenurodė, jog jie yra privalomi.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos bylos aplinkybės atitinka byloje surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados, kad ieškovė neįrodė, jog jos prašomos atlyginti išlaidos, patirtos dėl atsakovės dalyvavimo ieškinyje nurodytuose renginiuose, atitinka DK 37 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, t. y. kad atsakovė šiuose renginiuose įgijo aukštesnio lygio žinias, nei buvo reikalingos tiesioginėms funkcijoms vykdyti, yra pagrįstos byloje esančių įrodymų viseto analize ir įvertinimu pagal pirmiau nurodytus įstatymo reikalavimus ir teismų praktikoje suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
32. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Dėl to kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės kasacinis skundas atmestas, todėl jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 1524,60 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ir kitas susijusias išlaidas (dokumentų spausdinimo, telefoninių pokalbių ir kt.), pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Šios išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas (7, 8.14 punktai). Šių išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, atsakovei priteistinas iš ieškovės.
34. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 4 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 2,42 Eur tokių išlaidų. Netenkinus kasacinio skundo, pastarųjų išlaidų atlyginimas turėtų būti priteistas valstybei iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis), tačiau ši suma yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei G. G. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Newsec advisers LT“ (j. a. k. 302504219) 1524,60 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt keturis Eur 60 ct) kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Birutė Janavičiūtė
Antanas Simniškis
