Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-40-387-2023
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00148-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija 12.29
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. atstovo advokato Ramūno Audzevičiaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto Remigijaus Ramanausko 2022 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-4638-2022 D. P. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį 800 Eur bauda, specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimu trejiems metams ir daiktų – automobilio, graižtvinio šautuvo su optiniu taikikliu, 1 vnt. ginklo dėklo, 2 vnt. šovinių, 1 vnt. juodos dėžės, 1 vnt. ginklo diržo – konfiskavimu už tai, kad jis 2022 m. rugsėjo 7 d. apie 20.15 val. (duomenys neskelbtini), sėlindamas graižtviniu ginklu „Blaser R8, 3006 Springfield“ sumedžiojo tauriojo elnio patiną, po to jo neįrašius į medžioklės lapą Nr. 38, galiojusį nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., išduotą medžioklės vadovui A. L., apie 22.00 val. kartu su H. P. ir A. J. minėtą elnio patiną įkrovė į H. P. vairuojamą automobilį „Toyota Land Cruiser“ ir juo vežė lauku nuo (duomenys neskelbtini) (sumedžiojimo vietos) iki minėtos transporto priemonės patikrinimo vietos. Tokiais veiksmais jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – ir Medžioklės taisyklės), 22, 58.2.3, 74.1 punktų reikalavimus.
2. Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi iš dalies patenkinus D. P. skundą, pakeista Institucijos nutarimo dalis dėl administracinio poveikio priemonių paskyrimo – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, panaikinta D. P. už ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – automobilio „Toyota Land Cruiser“, graižtvinio šautuvo „Blaser R8, 3006 Springfield“ su optiniu taikikliu „Zeis Victory HT 3-12x56“ (1 vnt.), 1 vnt. ginklo medžiaginio dėklo, 2 vnt. šovinių „Sako 30-06“, 1 vnt. juodos dėžės, 1 vnt. medžiaginio ginklo diržo konfiskavimas – bei sumažinta specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimo trukmė iki 6 mėnesių; iš Institucijos nutarimo pašalinta administracinio kaltinimo aplinkybė dėl Medžioklės taisyklių 22 ir 74.1 punktų pažeidimo.
3. Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi D. P. apeliacinis skundas atmestas ir Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartis palikta nepakeista.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. atstovo advokato R. Audzevičiaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti apygardos teismo nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo apeliacinis skundas, ir apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį – pakeisti Institucijos nutarimą ir netaikyti pareiškėjui administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė ANK 290 straipsnio 8 dalį, pagal šią normą inkriminuodami pareiškėjui neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą, nors pats šio gyvūno sumedžiojimas neatitiko šioje įstatymo normoje įtvirtintų neteisėtumo kriterijų ir apskritai nesudarė pagrindo pareiškėjo veiką kvalifikuoti pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Taigi yra pagrindas atnaujinti bylą ir panaikinti byloje priimtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis.
5.2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė ANK 290 straipsnio 8 dalį, nustatančią administracinę atsakomybę už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą. Šios normos netinkamas aiškinimas ir taikymas pasireiškė tuo, kad teismai, pripažinę, jog pareiškėjas nėra laikomas neteisėtai sumedžiojusiu tauriojo elnio patiną, ir netaikydami jam jokios atsakomybės už minėto gyvūno sumedžiojimą, pritaikė pareiškėjui atsakomybę už to paties gyvūno gabenimą, nors ANK 290 straipsnio 8 dalis atsakomybės taikymą už sumedžioto gyvūno gabenimą sieja būtent su tokio gyvūno, kurio medžiojimas negalimas, sumedžiojimo neteisėtumu.
5.3. Kaip matyti iš ANK 290 straipsnio 8 dalies dispozicijos, ji nustato administracinę atsakomybę už tris skirtingas veikas: (i) gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba (ii) tokio neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą, arba (iii) šio neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą. Nors administracinė atsakomybė kyla padarius bent vieną iš nurodytų trijų neteisėtų veikų, tačiau visais atvejais kiekvienos iš šių veikų neteisėtumas yra siejamas su atitinkamo gyvūno sumedžiojimo neteisėtumu. Kitaip tariant, sumedžioto gyvūno gabenimas ar dorojimas gali būti neteisėtas tik jei šis gabenamas ar dorojamas gyvūnas buvo sumedžiotas neteisėtai, kaip tai apibrėžta būtent ANK 290 straipsnio 8 dalyje. Be to, iš ANK 290 straipsnio 8 dalies dispozicijos taip pat matyti, kad ši norma taikoma ne bet kokiu atveju, kai gyvūnas yra sumedžiojamas pažeidžiant Medžioklės taisyklių reikalavimus, o tik tokiais atvejais, kai yra sumedžiojamas gyvūnas, kurio medžioklė apskritai yra negalima. Vadinasi, ne visi neteisėto gyvūnų sumedžiojimo atvejai patenka į ANK 290 straipsnio 8 dalies taikymo sritį. Todėl, kai medžiotojas sumedžioja gyvūną, kurį medžioti jis turi teisę, tačiau šis sumedžiotas gyvūnas yra laiku neįrašomas į medžioklės lapą, tokiam medžiotojui atsakomybė gali kilti tik už Medžioklės taisyklių 22 punkto pažeidimą (įskaitant šioje normoje nustatytą pareigą atlyginti žalą gamtai) ir atitinkamai pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, tačiau ne pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, kuri taikoma tik tokių gyvūnų, kurių medžioklė atitinkamu metu apskritai negalima, sumedžiojimui.
5.4. Kadangi ne bet koks gyvūno sumedžiojimas pažeidžiant Medžioklės taisyklių reikalavimus yra laikomas neteisėtu ANK 290 straipsnio 8 dalies prasme, darytina pagrįsta išvada, kad ši norma nustato atsakomybę taip pat ir už ne bet kokio pažeidžiant Medžioklės taisykles sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą, o tik už tokio, kurio sumedžiojimas yra laikomas neteisėtu būtent pagal tą pačią ANK 290 straipsnio 8 dalies nuostatą. Kitaip tariant, jei konkretaus gyvūno sumedžiojimas nelaikomas neteisėtu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, ši norma negali nustatyti atsakomybės ir už tokio gyvūno gabenimą ar dorojimą, nes, kaip minėta, pagal nurodytą normą gabenimo ar dorojimo neteisėtumas yra siejamas būtent su atitinkamo gyvūno sumedžiojimo neteisėtumu.
5.5. Pats gyvūno sumedžiojimas pažeidžiant Medžioklės taisykles yra gerokai pavojingesnė veika, palyginti su jau sumedžioto gyvūno gabenimu, o paties gabenimo neteisėtumas yra siejamas būtent su sumedžiojimo neteisėtumu. Todėl akivaizdu, kad ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta atsakomybė už sumedžioto gyvūno gabenimą neturėtų būti taikoma, jei neegzistuoja pagrindas taikyti toje pačioje įstatymo normoje nustatytą atsakomybę už to paties gyvūno neteisėtą sumedžiojimą. Atsižvelgiant į tai, ANK 290 straipsnio 8 dalis turėtų būti aiškinama kaip speciali teisės norma, įtvirtinanti atsakomybę už gyvūno neteisėtą sumedžiojimą, gabenimą ar dorojimą, kai jį sumedžiojęs asmuo apskritai neturėjo teisės tokį gyvūną medžioti. O kai medžiotojas turėjo teisę sumedžioti atitinkamą gyvūną, tačiau šis buvo sumedžiotas pažeidžiant Medžioklės taisyklių reikalavimą įrašyti sumedžiotą gyvūną į medžioklės lapą, atsakomybė tiek už tokio gyvūno sumedžiojimą, tiek už jo gabenimą ar dorojimą gali kilti tik Medžioklės taisyklių 22 punkto ir ANK 290 straipsnio 1 dalies pagrindu (kartu atlyginant gamtai padarytą žalą, kaip nustatyta Medžioklės taisyklių 22 punkte), tačiau ne pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį.
5.6. Nagrinėjamu atveju tauriojo elnio patiną sumedžiojo būtent pareiškėjas, tačiau jam Medžioklės taisyklių 58.2.2 punkto pažeidimas nebuvo inkriminuojamas ir jokia atsakomybė už tokį sumedžiojimą pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nebuvo taikoma. Taigi, byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas turėjo teisę sumedžioti tauriojo elnio patiną, o vienintelis Medžioklės taisyklių pažeidimas buvo ne paties pareiškėjo, o medžioklės vadovo A. L. laiku neatliktas sumedžioto gyvūno įrašymas į medžioklės lapą.
5.7. Institucija ir bylą nagrinėję teismai, paskirdami pareiškėjui specialiosios teisės medžioti atėmimą už veiką, kuri buvo padaryta net nesinaudojant šia specialiąja teise (jau sumedžioto gyvūno gabenimą), netinkamai aiškino ir taikė ANK 28 straipsnio 1 dalį ir 290 straipsnio 17 dalį. Tai sudaro pagrindą atnaujinti bylą ir panaikinti byloje priimtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis.
5.8. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. Taigi, remiantis nurodyta įstatymo norma, specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas tik jei atitinkamas administracinis nusižengimas buvo padarytas vykdant veiką, kurią vykdyti galimybę būtent ir suteikia minėta specialioji teisė, netgi nepriklausomai nuo to, ar konkretus asmuo šią teisę yra įgijęs.
5.9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo nubaustas ne už tai, kad jis būtų neteisėtai sumedžiojęs tauriojo elnio patiną, o dėl to, kad jis neva neteisėtai gabeno jau sumedžiotą gyvūną. Kitaip tariant, nors būtent pareiškėjas sumedžiojo minėtą gyvūną, pats sumedžiojimas nebuvo pareiškėjui inkriminuojamas kaip jo padarytas pažeidimas, o tariamas pažeidimas buvo siejamas išimtinai tik su jau sumedžioto gyvūno gabenimu, nors pareiškėjas ne vairavo, o sėdėjo automobilio keleivio vietoje.
5.10. Teisė medžioti ir jos įgyvendinimas teisės aktuose nėra niekaip siejami su sumedžiotų gyvūnų gabenimu. Todėl, net jei teisės aktų pažeidimai yra padaromi gabenant sumedžiotus gyvūnus, tokie pažeidimai negali būti laikomi padarytais įgyvendinant teisę medžioti. Vadinasi, jei nagrinėjamu atveju pareiškėjui inkriminuojamas tik Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto pažeidimas, susijęs tik su sumedžioto gyvūno gabenimu, o ne medžiojimu, šis tariamas pažeidimas negali būti laikomas padarytu pareiškėjui naudojantis teise medžioti. Todėl, vadovaujantis minėta ANK 28 straipsnio 1 dalies nuostata, specialiosios teisės medžioti atėmimas už tokį pažeidimą bet kuriuo atveju negalėjo būti taikomas.
5.11. Sistemiškai aiškinant ANK 290 straipsnio 17 dalį kartu su ANK 28 straipsnio 1 dalimi, nustatančia specialiosios teisės atėmimą tik už tokias veikas, kurios yra susijusios su naudojimusi atitinkama specialiąja teise, darytina išvada, kad specialiosios teisės medžioti atėmimas galimas tik už tas ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodytas veikas, kuriomis yra įgyvendinama teisė medžioti (t. y. už neteisėtą gyvūno sumedžiojimą), o ne už su minėtos teisės įgyvendinimu niekaip nesusijusį jau sumedžioto gyvūno gabenimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui inkriminavus tik neteisėtą jau sumedžioto gyvūno gabenimą, o ne neteisėtą gyvūno, kurio medžioklė negalima, sumedžiojimą, neegzistavo joks pagrindas atimti iš pareiškėjo jo turėtą teisę medžioti, kurią įgyvendindamas jis nepadarė jokių nusižengimų. Toks specialiosios teisės atėmimas už veiką, nesusijusią su tiesioginiu teisės medžioti įgyvendinimu, prieštarauja ANK 28 straipsnio 1 daliai.
5.12. Specialiosios teisės atėmimas yra skiriamas atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį ir taip yra siekiama užkirsti kelią pažeidimą padariusiam asmeniui ateityje daryti kitus analogiškus pažeidimus. Todėl akivaizdu, kad tokia prevencinio pobūdžio poveikio priemonė, atimant specialiąją teisę, gali būti taikoma tik tada, kai nusižengimas yra padarytas naudojantis atitinkama specialiąja teise, nes priešingu atveju tokia poveikio priemonė neatitiktų jokių minėtų prevencinių tikslų.
5.13. ANK 290 straipsnio 17 dalis nustato teisės medžioti atėmimą už ANK 290 straipsnio 8 dalyje reglamentuojamo nusižengimo padarymą, tačiau faktiškai pareiškėjui inkriminuotas pažeidimas apėmė tik tą ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodytą veiką, kuri nėra susijusi su teisės medžioti įgyvendinimu, – sumedžioto gyvūno gabenimą. Todėl, net jei būtų laikomasi pozicijos, kad šiuo atveju turėjo būti taikoma ANK 290 straipsnio 17 dalis, nustatanti teisės medžioti atėmimą, bylą nagrinėję teismai tokioje situacijoje privalėjo atsižvelgti į minėtą neteisėta pripažintos pareiškėjo veikos pobūdį ir, pritaikę ANK 34 straipsnio 6 dalį, visiškai neskirti pareiškėjui teisės medžioti atėmimo, kai jam inkriminuota veika nėra susijusi su būtent šios teisės įgyvendinimu.
5.14. Atvejai, kai ANK 290 straipsnio 17 dalis formaliai nustato teisės medžioti atėmimą už ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodytą pažeidimą, tačiau pareiškėjui inkriminuotas pažeidimas apima tik minėtoje normoje nurodytą veikos rūšį, kuri apskritai nėra susijusi su teisės medžioti realizavimu, būtent ir sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti su pareiškėjui inkriminuotu nusižengimu visiškai nesusijusios teisės medžioti atėmimo. Tik tokiu būdu yra įmanoma pasiekti, kad pareiškėjui paskirtos poveikio priemonės būtų susijusios su padarytu pažeidimu, nebūtų perteklinės ir atliktų prevencinę funkciją. Taip pat svarbi aplinkybė ANK 34 straipsnio 6 daliai taikyti yra ir tai, kad nagrinėjamu atveju Institucijos ir teismų konstatuotą administracinį nusižengimą lėmė ne paties pareiškėjo veiksmai, o medžioklės vadovo A. L. neveikimas, laiku neįrašant pareiškėjo teisėtai sumedžioto gyvūno į medžioklės lapą. Jokių aplinkybių, kad pats pareiškėjas būtų neįvykdęs kokių nors jam pačiam kaip medžiotojui priskirtų pareigų, susijusių su jo teisės medžioti įgyvendinimu, nustatyta nebuvo.
5.15. Teismai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sumažino pareiškėjui paskirto teisės medžioti atėmimo trukmę, tačiau, kaip jau nurodyta pirmiau, tai visiškai nepašalino pritaikytos poveikio priemonės prieštaravimo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Vien tik aplinkybė, kad pareiškėjui yra pritaikomas bet kokio termino teisės medžioti atėmimas už veiką (t. y. už sėdėjimą keleivio vietoje automobilyje), kuria net nėra įgyvendinama teisė medžioti, o faktiškai administracinio nusižengimo egzistavimą nulėmusius veiksmus (neveikimą) atlikusiam medžioklės vadovui tokios poveikio priemonės apskritai negali būti taikomos, negali būti laikoma teisingu ir proporcingu pareiškėjo nubaudimu. Tokiu atveju pati poveikio priemonė negali būti laikoma susijusia su padarytu nusižengimu ir atliekančia bet kokią prevencinę tokių pažeidimų užkardymo funkciją. Nors žala aplinkai gali būti padaroma tik tada, kai neteisėtais veiksmais sunaikinamas ar sužalojamas laukinis gyvūnas ar jo buveinė, o šioje byloje laukinis gyvūnas buvo sumedžiotas teisėtai ir dėl to nėra pagrindo taikyti žalos aplinkai atlyginimo instituto, pareiškėjas neginčija šio reikalavimo ir geranoriškai sutiko sumokėti reikiamą sumą biudžetui.
5.16. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo ir teisės medžioti atėmimo neskyrimo pareiškėjui pagrindus sudaro ir byloje nustatytos aplinkybės, jog (i) pareiškėjas per ilgametę praktiką niekada nėra baustas už Medžioklės taisyklių pažeidimą, (ii) net nebandė slėpti ir pripažino įvykusio nusižengimo faktą, (iii) sutiko su prievole atlyginti gamtai padarytą žalą ir jos neginčija, (iv) visą laiką bendradarbiavo su Institucija ir teikė visą reikiamą informaciją, (v) nebuvo nustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi, nėra jokio pagrindo manyti, kad pareiškėjas ateityje galėtų daryti Medžioklės taisyklių pažeidimus ir kad, siekiant to išvengti, iš pareiškėjo turėtų būti atimta teisė medžioti.
6. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Kliauga atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti ir palikti skundžiamus teismų sprendimus nepakeistus. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą. Šios dalies dispozicijoje apibrėžtos veikos yra nurodytos alternatyviai, todėl bet kurios vienos veikos padarymo pakanka atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį atsirasti. Iš minėtoje normoje vartojamų pasakymų „gyvūnas, kurio medžiotojas neturi teisės sumedžioti“ ir „neteisėtai sumedžiotas gyvūnas“ nekyla išvada, kad šių terminų turinys yra tas pats.
6.2. Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties (nutarties 23, 24 punktai), administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-303/2022 administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį negalėjo būti taikoma, nes jam nebuvo inkriminuotas gyvūno gabenimas. Tuo tarpu aptariamos administracinio nusižengimo bylos atveju D. P. kaip tik ir buvo inkriminuotas bei nustatytas gyvūno gabenimas, todėl šis asmuo pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą.
6.3. ANK 28 straipsnio 1 dalyje, nustatant, kad asmeniui suteikta specialioji teisė (teisė medžioti) atimama, jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, nėra išskiriama, kad naudojimasis teise turi būti tik tiesioginis. Sumedžioto gyvūno gabenimo ar dorojimo veiksmai taip pat yra susiję, nors ir netiesiogiai, su medžiojimu. Šio teiginio nepaneigia ir tai, kad iš teisės medžioti neturinčio asmens, kuris nepažeisdamas Medžioklės taisyklių dalyvauja gabenant ar dorojant teisėtai sumedžiotą gyvūną, nėra reikalaujama vien tik šiems veiksmams atlikti turėti medžiotojo bilietą. ANK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai įtvirtinta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. ANK 290 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas skiriamas už šio straipsnio 8 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus, neišskiriant nė vienos šioje dalyje nurodytos veikos, todėl minėta administracinio poveikio priemonė nagrinėjamu atveju pagrįstai paskirta ir už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 1 punktu, medžiotojas privalo laikytis Medžioklės taisyklių reikalavimų. Medžiotojui nesilaikant Medžioklės taisyklių ir šiurkščiai jas pažeidus (pagal Medžioklės taisyklių 74.1 punktą, Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto pažeidimas laikomas šiurkščiu), yra logiška taikyti teisės medžioti atėmimą, ir tai visiškai atitinka prašyme nurodomus administracinės atsakomybės prevencinius tikslus.
6.4. Prašyme teigiama, kad D. P. padaryta veika pasireiškė tik „sėdėjimu keleivio vietoje automobilyje“ (prašymo 55 punktas), nors, pagal byloje nustatytas aplinkybes, D. P. atlikti gabenimo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis kartu su dar dviem medžiotojais sumedžiotą taurųjį elnią iš pradžių įkrovė į automobilį, o po to visi susėdę gyvūną vežė į medžiotojų klubo pirminio apdorojimo vietą, kol patikrinti buvo sustabdyti aplinkos apsaugos pareigūnų. D. P. veiksmai niekaip nebuvo nulemti kokio nors medžioklės vadovo veikimo ar neveikimo ir visiškai priklausė tik nuo paties D. P. valios. Kitaip tariant, D. P. turėjo labai aiškų pasirinkimą: neatlikti jokių sumedžioto gyvūno gabenimo veiksmų, kol negavo medžioklės vadovo patikinimo, kad gyvūnas jau įrašytas į medžioklės lapą, arba atlikti gabenimo veiksmus, nesidomint gyvūno įrašymu į medžioklės lapą ir taip įvykdant neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą, užtraukiantį atsakomybę pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. atstovo advokato R. Audzevičiaus prašymas atmestinas.
Dėl ANK 290 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymo
8. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą. Taigi, šioje normoje nustatyta administracinė atsakomybė už tris alternatyvias įstatymo uždraustas veikas: 1) už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba 2) už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą, arba 3) už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą.
9. Nagrinėjamoje byloje D. P. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už tai, kad gabeno neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patiną. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjai teigia, kad D. P. turėjo teisę sumedžioti nurodytą gyvūną ir medžioklė buvo teisėta, todėl atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį negalima, nes ši norma taikytina tik tais atvejais, kai gyvūnas sumedžiojamas neturint tam teisės. Su šia pareiškėjų pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
10. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 22 punkte, be kita ko, nurodoma, kad, medžiojant tykant arba sėlinant, informacija apie gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimą į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus nustatyta tvarka neįrašyti į medžioklės lapą, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkte nurodyta, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, neteisėtai sumedžiotu kanopiniu žvėrimi yra laikomas ir nustatyta tvarka į medžioklės lapą neįrašytas žvėris.
11. Nagrinėjamoje byloje nekyla klausimų dėl nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau ginčijamas D. P. kaltės turinys ir jo veiksmų atitiktis ANK 290 straipsnio 8 dalies nuostatoms, kartu nesutinkant ir su Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto pažeidimu. Pareiškėjų manymu, atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį galėtų kilti tik tada, jei būtų gabenamas gyvūnas, kurį medžiotojas sumedžioti neturėjo teisės. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Neteisėtai sumedžiotu gali būti laikomas ne tik toks gyvūnas, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, bet ir toks, kuris nustatyta tvarka neįrašytas į medžioklės lapą. Iš visumos Medžioklės taisyklių nuostatų analizės akivaizdu, kad medžioklė – tai procesas, kuris apima ne tik konkretaus žvėries sumedžiojimą (pvz., nušovimą), bet ir tolesnius veiksmus su žvėrimi. Sumedžioto kanopinio žvėries gabenimas ar dorojimas yra neatsiejama medžioklės dalis, todėl teisės aktuose (Medžioklės taisyklėse) nustatytų reikalavimų įgyvendinimas yra privalomas medžioklės teisėtumo garantas. Priešingu atveju sumedžioto kanopinio žvėries gabenimas ar dorojimas, jei tai nustatyta tvarka neįrašoma į medžioklės lapą, sudaro prielaidas sumedžioto gyvūno apskritai neįrašyti į medžioklės lapą.
12. Sutiktina su pareiškėjų teiginiu, kad D. P. turėjo teisę sumedžioti tauriojo elnio patiną. Neginčytina ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju medžioklės lapą turėjo pildyti ne D. P., o medžioklės vadovas, tačiau tai neatleidžia medžiotojo, sumedžiojusio limituojamą gyvūną, nuo pareigos įsitikinti, kad medžioklės lapas užpildytas tokio gyvūno sumedžiojimo vietoje. To nepadarius, o tokį gyvūną gabenant ar dorojant, tokio gyvūno sumedžiojimas laikomas neteisėtu ir būtent gyvūną sumedžiojusiam asmeniui užtraukia atsakomybę pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Medžioklės taisyklių nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
13. Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė ir aiškino tiek Medžioklės taisyklių, tiek ANK 290 straipsnio 8 dalies nuostatas. Pareiškėjų pateikiamas teisės aktų nuostatų bei teismų praktikos interpretavimas yra neteisingas, todėl jų prašymas atmetamas.
14. Pareiškėjai taip pat nesutinka su D. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės pagrįstumu ir teigia, kad teisė medžioti pareiškėjui neturi būti atimta, nes jo veiksmai nebuvo susiję su netinkamu teisės medžioti įgyvendinimu. Taip pat pažymi, kad nusižengimo padarymą lėmė ne paties D. P. veiksmai, o medžioklės vadovo neatsakingumas ir medžioklės lapo neužpildymas teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuos pareiškėjų argumentus teisėjų kolegija atmeta ir, nekartodama pirmiau išdėstytų argumentų, dar kartą pažymi, kad medžioklė yra tęstinis procesas, apimantis ir reglamentuojamus veiksmus su sumedžiotu žvėrimi (gabenimą, dorojimą). Taigi, D. P. veiksmai – sumedžioto gyvūno gabenimas – yra neabejotinai susiję su jo teisės medžioti įgyvendinimu. Kitų reikšmingų argumentų, kodėl D. P. teisė medžioti neturėtų būti atimta, pareiškėjai nenurodo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ANK 290 straipsnio 17 dalies nuostatas, pagal kurias už ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodyto nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą. Pažymėtina ir tai, kad teigiamai D. P. apibūdinančios aplinkybės buvo įvertintos ir pareiškėjui, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas paskyrė gerokai švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei nurodyta ANK 290 straipsnio 17 dalyje. Dar labiau švelninti pareiškėjui administracinę atsakomybę nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto Remigijaus Ramanausko 2022 m. spalio 12 d. nutarimą, pakeistą Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi, palikti nepakeistą.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Sigita Jokimaitė
Algimantas Valantinas
