P. R. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 367 str., 374 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-50/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00039-2023-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Sigitos Jokimaitės rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo P. R. kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 15 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 15 d. nutarties vykdymą, klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 15 d. nutartį ir atleisti P. R. nuo baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neįvertino P. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto - veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys ir 10 punkto - veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai). Teismai paskyrė per griežtą - laisvės apribojimo vieneriems metams bausmę. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, šis nuosprendis reiškia ir negalėjimą P. R. mažiausiai 5 metus dirbti ugniagesiu. Atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, draudimas dirbti ugniagesiu apsiribotų 1 metų terminu. Taip pat nurodoma, kad teismai netinkamai vertino bylos aplinkybes ir įrodymus, todėl nepagrįstai netaikė P. R. BK 37 straipsnio. P. R. veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio galėtų kilti baudžiamoji atsakomybė.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai P. R. paskyrė per griežtą bausmę.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-895/2016">2K-39-895/2016</a>, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Kaip matyti iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam P. R., bausmių skyrimą reglamentuojančių normų nepažeidė, paskirtos bausmės atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, o pirmosios instancijos teismo nustatytos galutinės subendrintos bausmės dydis proporcingas nuteistojo P. R. padarytų veikų, asmenybės pavojingumui, todėl galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad P. R. galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Pažymėtina, kad sprendimas (ne) taikyti BK 37 straipsnio nuostatas yra žemesniųjų instancijų teismų diskrecija, susijusi su byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, nes konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcxLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-271-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-271-648/2015">2K-271-648/2015</a>, 2K-276-693/2018). Klausimai, ar teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei BK 37 straipsnio taikymo sąlygos, išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju kasaciniame skunde nuteistasis bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus grindžia ne teisiniais argumentais, o teiginiais, susijusiais su faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl BK 37 straipsnio taikymo, nustatymu bei vertinimu, o tai nėra kasacijos dalykas.

Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš P. R. gynėjo advokato R. Plėščio apeliacinio skundo, klausimas dėl P. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto - veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys ir 10 punkto - veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai) nebuvo keliamas ir apeliacinės instancijos teismas tokio klausimo nenagrinėjo.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą teikiamu kasaciniu skundu, pažymi, kad nuteistojo P. R. kasacinis skundas nors ir papildytas, tačiau grindžiamas iš esmės panašaus pobūdžio, kaip ir ankstesniame skunde (kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė priimti dėl jo neatitikties BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams bei 369 straipsnyje numatytiems pagrindams) argumentais.

Antrą kartą teikiamame skunde nauji teisiniai argumentai, iš kurių būtų galima spręsti apie kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų buvimą, nepateikti.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 15 d. nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 6 punktu, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo P. R. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Danutė Jočienė

Sigita Jokimaitė