Nr. DOK-13
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11356-2022-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2025 m. sausio 2 d. paduotu
n u s t a t ė :
Ieškovas A. B. ir trečiasis asmuo L. Č. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Šia nutartimi iš esmės paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti ieškinys ir trečiojo asmens savarankiški reikalavimai bei iš dalies patenkintas atsakovės UAB „Miesto NT“ priešieškinis dėl ieškovo ir kitų su juo gyvenančių asmenų iškeldinimo iš buto.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-13
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11356-2022-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2025 m. sausio 2 d. paduotu
n u s t a t ė :
Ieškovas A. B. ir trečiasis asmuo L. Č. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Šia nutartimi iš esmės paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti ieškinys ir trečiojo asmens savarankiški reikalavimai bei iš dalies patenkintas atsakovės UAB „Miesto NT“ priešieškinis dėl ieškovo ir kitų su juo gyvenančių asmenų iškeldinimo iš buto.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė CPK 263, 265, 270, 331, 626, 627, 716 straipsnius ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to nepagrįstai nepripažino turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojančiu. Skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Įstatymai nenumato, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas visais atvejais sustabdo vykdymo veiksmus, todėl antstolė, sustabdydama vykdomąją bylą dėl gautų ieškovo skundų, pažeidė teisės normas. Ieškovo nuomone, realus pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą atsirado tik teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartimi iškėlus ieškovui bankroto bylą (CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
2. CPK 716 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyti varžytynių kainos sumokėjimo terminai ir antstoliui nesuteikta teisė spręsti dėl jų pratesimo. Teismai nenurodė, kaip skaičiavo CPK 716 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta 30 dienų terminą, kai varžytynių kaina buvo sumokėta per šešis metus. Paskutinis antstolės patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo buvo priimtas 2017 m. vasario 24 d., taigi, iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui nebuvo priimtas joks antstolės patvarkymas ir nebuvo jokios teismo nutarties dėl vykdomosios bylos sustabdymo, todėl nebuvo pagrindo leisti atsakovei nemokėti varžytynių kainos už įsigytą turtą.
3. Teismai pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti procesinius sprendimus. Teismai iš esmės nenagrinėjo antstolės veiksmų teisėtumo sustabdant vykdomąją bylą bei aplinkybes, kai varžytynių laimėtojas atsisako sumokėti likusią varžytynių kainą ir prašo skelbti naujas varžytynes. Apeliacinės instancijos teismas tik formaliai pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė
Jūratė Varanauskaitė
