Dėl turtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2-1299-367/2017

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00839-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2

(S)

TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 21 d.

Tauragė

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja R. P., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios UAB „Alnita“ atstovaujamos bankroto administratoriaus S. B. (toliau ieškovas) ieškinį atsakovui T. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Teismas

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 10320,49 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai t.y. jam asmeniškai, tačiau atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje nr. eB2-1682-613/2016 iškėlė bankroto bylą UAB „Alnita“, 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi minėtas teismas bankroto administratoriumi paskyrė S. B.. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi, buvo patvirtintas bankrutuojančios UAB „Alnita“ kreditorių finansiniai reikalavimai: VMI pri Finansų ministerijos – 10320,49 Eur. Įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonei, bankroto administratorius priėmė įsakymą, kuriuo įpareigojo įmonės vadovą T. Š. perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Bankroto administratoriaus įsakymas buvo išsiųstas paštu gyvenamosios vietos ir įmonės registracijos adresais ir įteikti 2017 sausio 31 d. Vykdydamas bankroto procedūras, bankroto administratorius nustatė, kad laikotarpiu nuo 2012-12-28 iki bankroto iškėlimo įmonei, įmonės vadovas ir akcininkas buvo atsakovas. Iškėlus bankroto bylą, įmonės vadovas bankroto administratoriui neperdavė įmonės dokumentų.

Atsakovo įmonės vadovavimo metu galiojusioje Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) redakcijoje 8 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismų praktikoje laikoma, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras tokių asmenų garantijas. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Įmonės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Nesikreipdamas į teismą su pareiškimu iškelti įmonei bankroto bylą, atsakovas prisiėmė riziką dėl pareigos padengti tokiu jo neteisėtu neveikimu atsiradusią žalą. Pažymėtina, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas, nevykdė teisės aktais jam nustatytų pareigų: neteikė finansinių ataskaitų valstybės įmonei „Registrų centras“, neinicijavo bankroto bylos iškėlimo valdomai įmonei, žinodamas, jog įmonė yra nemoki, nevykdo veiklos, ir dėl to negalės atsiskaityti su kreditoriais, neperdavė visų įmonės dokumentų bankroto administratoriui, dėl to administratorius negali nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Minėtas atsakovo neveikimas pripažintinas neteisėtu CK 6.246 straipsnio prasme. Tokiu savo neteisėtu neveikimu atsakovas įmonės kreditoriams padarė žalą, kurią, remiantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, 6.263 straipsnio l dalimi ir IBĮ 8 straipsnio 4 dalimi, privalo atlyginti visiškai. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma yra 10320,49 Eur. Teismų praktikoje laikoma, kad patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma bankroto byloje laikytina padarytos žalos dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Taigi atsakovo neveikimas nulėmė žalos padarymą ieškovei bei atsakovo pareigą ją atlyginti (Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnis). Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.10 straipsnio 1 dalis.).

Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio, iš atsakovo priteistina 232,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 10320,49 Eur (dešimt tūkstančių tris šimtus dvidešimt eurų, 49 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas nuo priteistos 10320,49 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. balandžio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės bankrutuojančios UAB „Alnita“, į. k. 179429510, atstovaujamos bankroto administratoriaus S. B., naudai.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo T. Š. 232,00 Eur (du šimtus trisdešimt du eurus) žyminį mokestį.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Pauparienė