Dėl nuomos mokesčio priteisimo ir sutarties sąlygos pakeitimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-225/2012

Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00158-2009-3

Procesinio sprendimo kategorija 50.8 (S)

2012 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. M., R. K., K. K., R. Š. ir A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. M., R. K., K. K., R. Š., A. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Giraitės vandenys“, Kauno rajono savivaldybei dėl nuomos mokesčio priteisimo ir sutarties sąlygos pakeitimo. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje ginčas kilo dėl nuomojamo žemės sklypo vertės, nuo kurios skaičiuojama nuomos kaina, ir atliktų žemės sklypo vertės nustatymų metodikų pagrįstumo.

Ieškovai ieškiniu prašė: 1) panaikinti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimo 1 punkto 1 dalį ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimo 1 punkto 1 dalį, kuriomis atsakovas UAB „Giraitės vandenys“ buvo atleistas nuo prievolės mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį ir delspinigius; 2) priteisti E. M. 69 292,47 Lt žemės nuomos mokesčio ir delspinigių, R. K. – 7095,50 Lt, K. K., R. Š., A. K. iš viso 6859 Lt (kiekvienam po 1404,47 Lt) iš atsakovo UAB „Giraitės vandenys“ už 3,5197 ha žemės sklypą, esantį Kauno r., Karmėlavos mstl., laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 5 d. iki 2009 m. sausio 6 d., žyminį mokestį bei advokato pagalbos išlaidas; priteisti iš atsakovo UAB „Giraitės vandenys“ 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) pakeisti 2005 m. vasario 21 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N52/2005-0006 10 punkto 2 dalį, nustatant, kad išnuomoto 3,5197 ha žemės sklypo, esančio Kauno r., Karmėlavos mstl., vertė, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis nuo 2008 m. vasario 21 d., yra 520 000 Lt.

Byloje nustatyta, kad Kauno rajono savivaldybės taryba 2005 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 12 patvirtino žemės nuomos mokesčio tarifus: žemės ūkio paskirties žemei – 1,5 proc. žemės vertės; ne žemės ūkio veiklai naudojamai žemei – 3 proc. žemės vertės.

2005 m. vasario 21 d. buvo sudaryta 3,5197 ha žemės sklypo Kauno r., Karmėlavos mstl., valstybinės žemės nuomos sutartis su UAB „Giraitės vandenys“, kuria šiai buvo išnuomotas valstybei priklausantis 3,5197 ha žemės sklypas, esantis Kauno r., Karmėlavos mstl. Sutartyje nurodytas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – kita paskirtis, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, žemės sklypo vertė – 88 728 Lt. Sutartyje nustatyta nuomotojo teisė kas trejus metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Sutartimi nuomininkas įsipareigojo mokėti delspinigius nuo nesumokėto arba pavėluotai sumokėto nuomos mokesčio už kiekvieną uždelstą dieną. Kauno rajono savivaldybės taryba 2005 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 12 patvirtino žemės nuomos mokesčio tarifus, kuriuo ne žemės ūko veiklai naudojamai žemei buvo nustatytas 3 proc. žemės vertės tarifas. Pagal Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1798, toks tarifas galėjo būti nuo 1,5 iki 4 procentų nuo žemės vertės.

Galiojant žemės sklypo nuomos sutarčiai, Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. balandžio 5 d. sprendimu į ginčo žemės sklypą buvo atkurtos nuosavybės teisės: B. M. - į 2,93 ha žemės (arba 29297/35197 žemės sklypo dalis) (mirus B. M., žemę paveldėjo jo sutuoktinė E. M.), R. K. - į 0,3000 ha žemės (arba 3000/35197 žemės sklypo dalis) ir V. K. – į 0,2900 ha žemės (arba į 2900/35197 žemės sklypo dalis) (mirus V. K., žemę paveldėjo K. K., R. Š. ir A. K.).

Kauno apskrities viršininkas 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 02-05-3058 nustatė, kad teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos 2005 m. vasario 21 d. sutartį Nr. N52/2005-0006 pereina žemės savininkams, jei šalys nesutaria kitaip.

Ginčo žemės sklypą nuosavybės teise valdant ieškovams, Kauno rajono taryba 2006 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. TS-42 atleido UAB „Giraitės vandenys“ nuo 2005 m. 12 344,40 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio, 597,47 Lt delspinigių (iš viso – 12 941,87 Lt) mokėjimo. Kauno rajono savivaldybės taryba 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. TS-279 „Dėl atleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio“ UAB „Giraitės vandenys“ atleido nuo 2006 m. valstybinės žemės nuomos 16 765,39 Lt mokesčio, 241,42 Lt delspinigių, iš viso – nuo 17 006,81 Lt mokėjimo. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. TS-238 „Dėl juridinių asmenų atleidimo nuo valstybinės žemės nuomos ir žemės 2007 m. mokesčių“ UAB „Giraitės vandenys“ atleista nuo 2007 m. valstybinės žemės nuomos 16 935,93 Lt mokesčio, 237,10 Lt delspinigių, iš viso – 17 173,03 Lt – mokėjimo.

Ieškovų teigimu, UAB „Giraitės vandenys“ privalėjo mokėti žemės nuomos mokestį ieškovams. Kauno rajono savivaldybės taryba, nebūdama ginčo žemės savininkė ir valdytoja, priėmė sprendimus atleisti UAB „Giraitės vandenys“ nuo nuomos mokesčio mokėjimo, taip viršydama savo įgaliojimus. Ieškovų teigimu, nuomos mokestis turi būti apskaičiuotas nuo 2005 m. vasario 21 d. ir priteistas ieškovams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798,,Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus fondo vandens telkinius“ 1.5 punkte nustatyta, kad, išnuomojant valstybinę žemę arba valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis skaičiuojamas nuo valstybinės žemės, arba valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinių vertės, apskaičiuotos pagal Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu patvirtintą Nr. 205 žemės vertinimo metodiką. Šiuo atveju tai yra komercinės paskirties teritorija ir būtina taikyti 5, 5.1 punktus, kuriuose nustatyta, kad nuo 2003 m. sausio 3 d. parduodamų ar išnuomojamų kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypų, užstatytų statiniais ir t. t., vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Valstybinėje žemės nuomos sutartyje nenurodyta, nuo kokios vertės turi būti skaičiuojama. Pasakyta, kad žemės nuomos mokesčio dydis mokamas Kauno rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Sutarties 10 punkte nurodyta, kad indeksuota žemės sklypo vertė yra 88 728 Lt, tačiau nenurodyta rinkos vertė. Dėl to ieškovas pateikė UAB „Naujas būstas“ atlikto turto vertinimo ataskaitą. UAB „Naujas būstas“ pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ginčo žemės sklypo vertė 2005 m. vasario 21 d. buvo 350 000 Lt, 2007 m. vasario 21 d. – 520 000 Lt. Atsakovo pateiktoje UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ vertinimo ataskaitoje nurodyta ginčo žemės sklypo vertė: 2005 m. vasario 21 d. – 122 480 Lt, 2008 m. vasario 21 d. – 147 440 Lt. VĮ Registrų centro ekspertizės akte Nr. K-10-348 nurodyta žemės sklypo vertė yra: 2005 m. vasario 21 d. – 600 000 Lt, 2008 m. vasario 21 d. – 875 000 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas pateikė neteisingą ir nepagrįstą turto vertinimo ataskaitą, teisingiausias yra UAB „Naujas būstas“ atliktas vertinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino negaliojančiais Kauno rajono savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimo 1 punkto 1 dalį ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimo 1 punkto 1 dalį, kuriomis UAB „Giraitės vandenys“ atleista nuo 2006 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių mokėjimo, bei 2007 valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių mokėjimo, už 3,5197 ha žemės sklypą, esantį Kauno r., Karmėlavos mstl.; 2) priteisė iš atsakovo UAB „Giraitės vandenys“ ieškovams E. M. – 58 684,20 Lt žemės nuomos mokesčio ir 1279,57 Lt delspinigių; R. K. – 6600,60 Lt žemės nuomos mokesčio ir 130,96 Lt delspinigių; K. K. – 1936,40 Lt žemės nuomos mokesčio ir 42,22 Lt delspinigių; R. Š. – 1936,40 Lt žemės nuomos mokesčio ir 42,22 Lt delspinigių; A. K. – 1936,40 Lt žemės nuomos mokesčio ir 42,22 Lt delspinigių; bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos dėl nuomos mokesčio priteisimo, t. y. 2006 m. birželio 12 d., ir dėl delspinigių priteisimo nuo 2007 m. kovo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) pakeitė 2005 m. vasario 21 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N52/2005-0006 10 punkto 2 dalį, nustatydamas, kad išnuomoto 3,5197 ha žemės sklypo, esančio Kauno r., Karmėlavos mstl., vertė, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis nuo 2008 m. vasario 21 d., yra 520 000 Lt. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo UAB „Giraitės vandenys“ E. M. 347,28 Lt, R. K. – 150,63 Lt, A. K. – 49 Lt, K. K. – 49 Lt, R. Š. – 49 Lt žyminį mokestį; priteisė E. M. 868,19 Lt advokato pagalbai byloje apmokėti bei 1000 Lt už turto vertinimo ataskaitos parengimą; taip pat priteisė valstybei 1534,02 Lt žyminį mokestį ir 83,95 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu; priteisė iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės ieškovei E. M. 868,19 Lt advokato pagalbai byloje apmokėti; priteisė valstybei iš ieškovų E. M. – 21,22 Lt, R. K. – 2,17 Lt, A. K., K. K. ir R. Š. – po 0,70 Lt iš kiekvieno teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu.

Atsižvelgdamas į tai, kad žemės nuomos santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato galimybės savivaldybės institucijai disponuoti fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančia žeme, taip pat ir atleisti nuo žemės nuomos mokesčio, teismas sprendė, jog Kauno rajono taryba, atleisdama UAB „Giraitės vandenys“ nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio, nesilaikė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu suteiktų funkcijų žemės valdymo ir disponavimo žeme srityje ir pažeidė nuosavybės teisės neliečiamumo principą, savininkų, kuriems buvo atkurta nuosavybės teisė į šį žemės sklypą, interesus.

Spręsdamas reikalavimus priteisti žemės nuomos mokestį, teismas nustatė, jog byloje yra trys skirtingos išvados dėl ginčijamo žemės sklypo rinkos vertės: ieškovų pateiktoje UAB „Naujas būstas“ turto vertinimo ataskaitoje ginčo žemės sklypo vertė 2005 m. vasario 21 d. yra 350 000 Lt, o 2007 m. vasario 21 d. – 520 000 Lt; atsakovo UAB „Giraitės vandenys“ pateiktoje UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ vertės nustatymo pažymoje ginčo žemės sklypo vertė 2005 m. vasario 21 d. nurodyta 122 480 Lt, o 2008 m. vasario 21 d. – 147 440 Lt; teismo skirtos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto ekspertizės akte ginčo žemės sklypo vertė 2005 m. vasario 21 d. nurodyta 600 000 Lt, o 2008 m. vasario 21 d. – 875 000 Lt. Atsižvelgdamas į tai, jog UAB „Naujas būstas“ ginčo žemės sklypo vertinimo ataskaita atlikta vadovaujantis 1999 m. gegužės 25 d. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“, yra pagrįsta, o kitų specialistų nustatytos žemės vertės kainos, atsižvelgiant į žemės buvimo vietą, atstumą nuo Kauno miesto, aplinkinių infrastruktūros objektų, jos paskirtį, esančius išteklius, yra per aukštos arba per žemos, teismas sprendė, jog yra pagrindas pakeisti 2005 m. vasario 21 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 10 punkto 2 dalį ir nustatyti, kad pagal šį punktą išnuomoto 3,5197 ha žemės sklypo vertė, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis nuo 2008 m. vasario 21 d., yra 520 000 Lt. Teismas pažymėjo, jog žemė šiuo atveju išnuomota ne aukciono būdu, todėl, vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 12 patvirtintais žemės nuomos mokesčio tarifais, taip pat Kauno rajono savivaldybės tarybos 2003 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 44 patvirtinta Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarka, savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas 3 procentų nuomos mokesčio tarifas nuo žemės vertės yra pagrįstas, nes pagal Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1798 toks tarifas galėjo būti nuo 1,5 iki 4 procentų nuo žemės vertės. Teismas tenkino reikalavimą priteisti žemės nuomos mokestį, iš dalies tenkino ir reikalavimą priteisti delspinigius, priteisdamas 1537,19 Lt delspinigių už šešis mėnesius iki reikalavimo priteisti delspinigius pareiškimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125, 6.552, 6.559 straipsniai). Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas pažymėjo, kad atsakovas Kauno rajono savivaldybė nuo valstybei priteisiamų teismo išlaidų yra atleista, todėl teismo turėtų išlaidų valstybei iš šios institucijos nepriteisė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 5 d. nutartimi pakeitė Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimo rezoliucinę dalį, ją išdėstė taip:

priteisė iš atsakovo UAB „Giraitės vandenys“ E. M. 15 851,56 Lt žemės nuomos mokesčio ir 1141,69 Lt delspinigių, R. K. – 1623,02 Lt žemės nuomos mokesčio ir 116,90 Lt delspinigių; K. K. – 522,98 Lt žemės nuomos mokesčio ir 37,67 Lt delspinigių; R. Š. – 522,98 Lt žemės nuomos mokesčio ir 37,67 Lt delspinigių; A. K. – 522,98 Lt žemės nuomos mokesčio ir 37,67 Lt delspinigių;

priteisė iš atsakovo UAB „Giraitės vandenys“ ieškovei E. M. nuo 2011 m. spalio 5 d. nutarties priėmimo dienos iki šios nutarties visiško įvykdymo dienos 5 procentų dydžio palūkanas nuo jai priteistos 16 993,25 Lt žemės nuomos mokesčio ir delspinigių sumos;

priteisė iš atsakovo UAB „Giraitės vandenys“ ieškovui R. K. nuo 2011 m. spalio 5 d. nutarties priėmimo dienos iki šios nutarties visiško įvykdymo dienos 5 procentų dydžio palūkanas nuo jam priteistos 1739,92 Lt žemės nuomos mokesčio ir delspinigių sumos;

priteisė iš atsakovo UAB „Giraitės vandenys“ ieškovui K. K. nuo 2011 m. spalio 5 d. nutarties priėmimo dienos iki šios nutarties visiško įvykdymo dienos 5 procentų dydžio palūkanas nuo jam priteistos 560,65 Lt žemės nuomos mokesčio ir delspinigių sumos;

priteisė iš atsakovo UAB „Giraitės vandenys“ ieškovei R. Š. nuo 2011 m. spalio 5 d. nutarties priėmimo dienos iki šios nutarties visiško įvykdymo dienos 5 procentų dydžio palūkanas nuo jai priteistos 560,65 Lt žemės nuomos mokesčio ir delspinigių sumos;

priteisė iš atsakovo UAB „Giraitės vandenys“ ieškovui A. K. nuo 2011 m. spalio 5 d. nutarties priėmimo dienos iki šios nutarties visiško įvykdymo dienos 5 procentų dydžio palūkanas nuo jam priteistos 560,65 Lt žemės nuomos mokesčio ir delspinigių sumos;

pakeitė 2005 m. vasario 21 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N52/2005-0006 10 punkto 2 dalį, nustatęs, kad išnuomoto 3,5197 ha ploto žemės sklypo vertė, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis nuo 2008 m. vasario 21 d., yra 147 440 Lt;

priteisė ieškovei E. M. iš atsakovo UAB „Giraitės vandenys“ 1204,08 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme;

priteisė ieškovui R. K. iš atsakovo UAB „Giraitės vandenys“ 80,46 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme;

priteisė ieškovams K. K., R. Š. ir A. K. iš atsakovo UAB „Giraitės vandenys“ po 26,08 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme;

priteisė atsakovui UAB „Giraitės vandenys“ iš ieškovų E. M. – 942,32 Lt, R. K. – 96,46 Lt, K. K. – 31,14 Lt, R. Š. – 31,14 Lt, A. K. – 31,14 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija priteisė atsakovui UAB „Giraitės vandenys“ iš E. M. 2629,80 Lt, R. K. – 269,20 Lt, K. K. – 86,89 Lt, R. Š. – 86,89 Lt, A. K. – 86,89 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme; priteisė iš atsakovo UAB „Giraitės vandenys 177,25 Lt žyminio mokesčio valstybei ir 36,01 Lt pašto išlaidų valstybei; priteisė iš ieškovės E. M. ir atsakovo Kauno rajono savivaldybės po 36,01 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Kauno rajono apylinkės teismas byloje nustatė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes, teisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, pagrįstai sprendė, kad žemės nuomos santykius reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės savivaldybės institucijai valdyti fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, taip pat ir atleisti atsakovą nuo žemės nuomos mokesčio, taip savivaldybė pažeidė nuosavybės teisės neliečiamumo principą, savininkų, kuriems buvo atkurta nuosavybės teisė į šį žemės sklypą, interesus.

Tačiau teisėjų kolegija vertino, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nuomojamo žemės sklypo vertę, dėl to nepagrįstai priteisė didesnį žemės nuomos mokestį nei ieškovams priklausytų gauti, neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, jog nuomos sutarties 10 punkto nuostatos šalims suteikė teisę tik po trejų metų perskaičiuoti išnuomoto žemės sklypo vertę, todėl be faktinio ir teisinio pagrindo tenkino ieškovų reikalavimą pakeisti nuomos sutarties sąlygas nepraėjus trejiems metams nuo nuomos sutarties sudarymo ir priteisė 3 procentų žemės mokesčio sumą nuo 2005 m. balandžio 5 d. nuo ieškovų nurodytos žemės sklypo vertės, o ne nuo nuomos sutarties sudarymo metu nustatytos 88 728 Lt sumos. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovų reikalavimas priteisti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 5 d. iki 2008 m. balandžio 5 d. yra pagrįstas, tačiau, skaičiuojant nustatytą 3 procentų žemės nuomos mokestį, turi būti skaičiuojamas nuomos mokestis nuo 88 728 Lt žemės sklypo vertės; sumažino ieškovams priteistiną nuomos mokesčio sumą už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 5 d. iki 2008 m. balandžio 5 d. iki 7985,52 Lt (88 728 x 3% = 2661,84 Lt per metus, 221,82 Lt per mėnesį x 36 mėnesių = 7985,52 Lt).

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir nesivadovavo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu, kur ginčo žemės sklypo vertė 2005 m. vasario 21 d. nurodyta 600 000 Lt, o 2008 vasario 21 d. – 875 000 Lt. Šiame akte nurodyta, jog ginčo žemės sklypo vertė nustatyta lyginamosios vertės metodu, kurio esmė – analogiškų objektų faktinių sandorių kainų įvertinimas tame rajone. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto ekspertizės akte buvo analizuoti 2005–2008 m. sandoriai, kuriais buvo perkami–parduodami komercinės paskirties sklypai tame regione, kur yra ginčo žemės, tačiau šiais sandoriais buvo perkami maži sklypeliai nuo 0,10 ha iki 0,86 ploto, nebuvo nurodytas ir analizuojamas nė vienas sandoris, kuriuo būtų pirktas–parduotas didelis žemės sklypas, esantis vandenvietės apsaugos sanitarinėje zonoje, kaip ginčo žemės sklypas. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuomojamo žemės sklypo vandenvietės apsaugos zonoje vertė yra daug mažesnė nei Kauno rajono Kulautuvos miestelio regione esančių komercinės paskirties žemės vertė.

Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuomojamo žemės sklypo vertę, nepagrįstai vadovavosi UAB „Naujas būstas“ turto vertinimo ataskaita; atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, jog 2005 m. vasario 21 d. šalių nustatyta nuomos sutartyje žemės sklypo vertė buvo 88 728 Lt, o UAB „Naujas būstas“ turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad 2005 m. vasario 21 d. žemės sklypo vertė yra 350 000 Lt. Teisėjų kolegija sprendė, kad toks didelis žemės sklypo vertės padidėjimas nuo pradinės vertės šioje ataskaitoje niekaip nepateisinamas ir nepagrindžiamas; kad UAB „Naujas būstas“ turto vertinimo ataskaitoje nepagrįstai nurodyta, jog vertinamo žemės sklypo paskirtis yra kitos paskirties (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti skirtas 3,5197 ha ploto žemės sklypas). Byloje nustatyta, kad faktinis 3,5197 ha ploto žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – kita paskirtis, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija. Teisėjų kolegijos vertinimu, komercinės paskirties objektams eksploatuoti skirto žemės sklypo kaina, palyginti su komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti skirto žemės sklypo kaina, gerokai skiriasi, nes statybai skirtos žemės panaudojimo galimybės didesnės, toks žemės sklypas patrauklesnis investicijoms. Esant nustatytai aplinkybei, kad visas 3,5197 ha ploto žemės sklypas yra vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos teritorijoje, kur yra draudžiama bet kokia ūkinė veikla, darytina išvada, kad šiame žemės sklype nėra galimybės statyti ir eksploatuoti smulkaus verslo objektų, dėl to žemės sklypo kaina negali prilygti komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti skirto žemės sklypo kainai. Taip pat teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tą faktinę aplinkybę, kad UAB „Naujas būstas“ turto vertinimo ataskaitoje nurodoma, jog 520 000 Lt žemės sklypo vertė yra 2007 m. vasario 21 d., o Kauno rajono apylinkės teismas šia išvada vadovaujasi nustatydamas žemės sklypo vertę 2008 m. vasario 21 d.

Teisėjų kolegija sprendė, kad UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ 2009 m. liepos 14 d. turto vertės nustatymo pažyma Nr. NX09-021 yra labiau pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, joje yra įvertintos visos faktinės aplinkybės, lemiančios tikrąją nuomojamo žemės sklypo vertę – atstumas nuo Kauno miesto, komunikacijos, kraštovaizdis, dislokacija, elektros apsaugos linija, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos apsaugos zonos, požeminio vandens telkinių sanitarinės zonos, natūralios pievos bei ganyklos, saugotini medžiai vandens telkinių apsaugos zonose, šioje ataskaitoje įvertinta ta aplinkybė, kad žemės sklypas yra nuomojamas naudojamos vandenvietės teritorijoje, kurioje galioja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 11 d. įsakymu patvirtintos Lietuvos Respublikos vandenviečių sanitarinės apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros taisyklės, kur reglamentuota, jog tokiose teritorijose negalima jokia veikla. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad Kauno rajono apylinkės teismas neteisingai nustatė nuomojamo žemės sklypo kainą 2008 m. vasario 21 d, todėl be faktinio pagrindo priteisė dalį nuomos mokesčio skolos už laikotarpį nuo 2008 metų ieškovams iš atsakovo.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad nuomojamo žemės sklypo kaina 2008 m. vasario 21 d. – 147 440 Lt; pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą ieškovams nuomos mokesčio sumą už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 6 d. iki 2010 m. rugsėjo 5 d., sumažindama šią priteistiną sumą už šį laikotarpį iki 11 058 Lt (147 440 x 3% = 4423,20 Lt per metus, 368,60 Lt per mėnesį x 30 mėnesių = 11 058 Lt). Iš viso teisėjų kolegija ieškovams už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 5 d. iki 2010 m. rugsėjo 5 d. priteisė 19 043,52 Lt žemės nuomos mokesčio (7985,52 Lt + 11 058 Lt). Įvertinusi ieškovų turimo žemės sklypo dalis, teisėjų kolegija priteisė E. M. 15 851,56 Lt žemės nuomos mokesčio, R. K. – 1623,02 Lt žemės nuomos mokesčio, K. K. – 522,98 Lt žemės nuomos mokesčio, R. Š. – 522,98 Lt žemės nuomos mokesčio, A. K. – 522,98 Lt žemės nuomos mokesčio.

Teisėjų kolegija pakeitė sudarytos nuomos sutarties 10 punkto 2 dalį, nustatydama, kad išnuomoto 3,5197 ha ploto žemės sklypo vertė, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis nuo 2008 m. vasario 21 d., yra ne 520 000 Lt, o 147 440 Lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Kauno rajono savivaldybės tarybos 2003 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintos Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos 17 punkte nustatyta, jog, laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, skaičiuotini delspinigiai po 0,04 procento už kiekvieną pavėluotą dieną.

Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įstatymo leidėjo nuostatas, jog ieškiniams dėl delspinigių priteisimo yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), dėl to neteisingai nurodytos priteistinos delspinigių sumos, nenurodyti laikotarpiai ir sumos, nuo kurių priteistini delspinigiai, be to, neįvardytos sumos, nuo kurių priteisti 5 procentų dydžio įstatyminiai delspinigiai.

Teisėjų kolegija ieškovų reikalavimą priteisti 0,04 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo ieškovo nurodomų sumų tenkino iš dalies. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovams teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 5 d. nutartimi priteisus 19 043, 52 Lt nuomos mokesčio skolos sumą pagal jų ieškinį, jiems bendrai priteisė 0,04 procento dydžio delspinigius (po 7,62 Lt per dieną) už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną nuo 19 043,52 Lt sumos už 180 dienų, iš viso – 1371,60 Lt sumą. Teisėjų kolegija priteisė ieškovams delspinigius, įvertinusi ieškovų turimo žemės sklypo dalis.

Teisėjų kolegija priteisė ieškovams iš atsakovo UAB „Giraitės vandenys“ 5 procentų dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo šios Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarties priėmimo dienos iki šios nutarties visiško įvykdymo dienos, procesines palūkanas skaičiuojant kiekvienam ieškovui nuo priteistos skolos ir delspinigių sumos.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kuria panaikintas Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė dispozityvumo principą ir peržengė apeliacinio skundo ribas. Teismas pažeidė dispozityvumo principą ir peržengė apeliacinio skundo ribas, nustatydamas, kad žemės sklypo nuomos mokestis nuo 2005 m. vasario 21 d. turi būti skaičiuojamas nuo 88 728 Lt sumos. Byloje ginčas kilo ne dėl žemės sklypo nuomos mokesčio skaičiavimo tvarkos, o dėl to, nuo kokios žemės sklypo rinkos vertės turi būti skaičiuojamas šis mokestis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2010). Apeliacinės instancijos teismas privalėjo patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių – žemės sklypo vertės, nuo kurios turi būti skaičiuojamas žemės sklypo nuomos mokestis. Teismas neturėjo teisės pasisakyti dėl kitų aplinkybių. Teismas neteisingai ir prieš sutarties šalių valią išaiškino sutarties nuostatas, nustatydamas, kad sutartyje nurodyta žemės sklypo indeksuota vertė ir yra ta vertė, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas žemės sklypo nuomos mokestis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kasatoriai ir atsakovas UAB „Giraitės vandenys“ laikėsi vienos pozicijos, jog nuo 2005 m. vasario 21 d. ir 2008 m. vasario 21 d. žemės sklypo nuomos mokestis turi būti apskaičiuotas pagal žemės sklypo vertę, kurią teisės aktų nustatyta tvarka turi nustatyti turto vertintojas. Teismas peržengė apeliacinio skundo ribas, nes apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Giraitės vandenys“ prašė žemės sklypo nuomos mokestį nuo 2005 m. vasario 21 d. skaičiuoti pagal UAB,,Norekso nekilnojamasis turtas“ pateiktą turto vertinimą, pagal kurį sklypas įvertintas 122 480 Lt. Nemotyvuotas apeliacinio skundo ribų peržengimas yra pagrindas naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010). Apeliacinės instancijos teismas privalo tirti visus pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimui reikšmingus apeliacinio skundo argumentus, į juos motyvuotai atsakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Teismas nemotyvavo, dėl ko peržengė apeliaciniame skunde nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo ribas, todėl šiurkščiai pažeidė CPK 13 straipsnio ir 320 straipsnio 2 dalies nuostatas.

2. Teismas netaikė susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinų teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė valstybinės žemės nuomos mokestį reglamentuojančius teisės aktus ir sutarties sąlygas, todėl netinkamai nustatė žemės sklypo vertę, pagal kurią skaičiuojamas nuomos mokestis nuo 2005 m. vasario 21 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties 11 punkte nustatyta, kad žemės sklypo nuomos mokesčio dydis apskaičiuojamas Kauno rajono savivaldybės nustatyta tvarka. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2003 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintos Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos 5 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas remiantis Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 nustatyta tvarka. Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.5 punkte nustatyta, kad, išnuomojant valstybinę žemę arba valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius žvejybai ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis skaičiuojamas nuo valstybinės žemės arba valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinių vertės, apskaičiuotos pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205,,Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Šio nutarimo (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. lapkričio 12 d. iki 2006 m. lapkričio 5 d.) 5.1 punkte nustatyta, kad parduodamų ir išnuomojamų naudojamų kitos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypų, užstatytų statiniais ir įrenginiais, žemės sklypų vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą – atliekamas individualus turto vertinimas. Byloje nepateikta įrodymų, kad sutarties 10 punkte nurodyta žemės sklypo indeksuota vertė (88 728 Lt) būtų nustatyta pagal šį nutarimą.

3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Teismas neišsiaiškino visų byloje reikšmingų aplinkybių ir neteisingai vertino įrodymus, todėl pažeidė CPK 185 straipsnį. Nutartis nemotyvuota, todėl pažeisti CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalis, 330 straipsnis.

Teismas netinkamai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad žemės sklypo nuomos mokestis nuo 2008 m. balandžio 5 d. turi būti skaičiuojamas remiantis UAB,,Norekso nekilnojamasis turtas“ turto vertinimo ataskaita, kurioje sklypo vertė nurodyta 147 440 Lt. Byloje buvo pateikti turto vertinimo aktai, pagal kuriuos žemės sklypo vertė:

- VĮ Registrų centro 2005–2008 m. pažymėjimuose – 1 055 910 Lt;

- vidutinių verčių žemėlapiuose – 1 055 910 Lt;

- UAB,,Naujas būstas“ parengtoje žemės klypo vertinimo ataskaitoje – 2005 m. vasario 21 d. – 350 000 Lt, 2007 m. vasario 21 d. – 520 000 Lt;

- Kauno apylinkės teismo nutarties pagrindu paskirtos teismo turto vertinimo ekspertizės akte – 2005 m. vasario 21 d. – 600 000 Lt, 2008 m. vasario 21 d. – 875 000 Lt;

- atsakovo pateiktoje UAB,,Norekso nekilnojamasis turtas“ parengtoje turto vertinimo ataskaitoje: 2005 m. vasario 21 d. – 122 480 Lt, 2008 m. vasario 21 d. – 147 400 Lt.

Teismas neišsamiai ištyrė ekspertizės aktą. Kasatorių nuomone, ekspertizės aktas yra labiausiai patikimas įrodymas pagal objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybes. Ekspertizės akte atsižvelgta į faktą, kad buvo tiriami mažesni nei ginčo žemės sklypas žemės plotai, pritaikius pataisos koeficientus buvo nustatyta patikslinta žemės sklypo vertė; buvo atsižvelgta į įvairius veiksnius, galinčius turėti įtakos žemės sklypo vertei; pritaikius kitus pataisos koeficientus, skaičiuojant buvo atsižvelgta į žemės sklypo ir palyginamojo analogo naudojimo sąlygų skirtumus. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino ekspertizės akte pateikiamos žemės sklypo vertinimo analizės rezultatų.

Teismas nepagrįstai rėmėsi UAB,,Norekso nekilnojamasis turtas“ vertinimo ataskaita. Šis vertinimas prieštarauja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 244,,Dėl turto vertinimo metodikos“ 26, 27, 30 punktų nuostatoms. UAB,,Norekso nekilnojamasis turtas“ žemės sklypo vertinimo ataskaitos 12 puslapyje nurodyta, kad, atliekant žemės sklypo vertinimą, buvo pasirinktas lyginamosios vertės vertinimo metodas, o 13 puslapyje – kad vertintojams nepavyko surasti jokių lyginamųjų pavyzdžių. Tokia vertinimo atskaita prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo ir sąžiningumo principams.

UAB,,Norekso nekilnojamasis turtas“ vertinimo ataskaitoje žemės sklypo vertinimas atliktas remiantis žemės verčių žemėlapiais, kuriuose žemės sklypų vertė nustatyta pasinaudojant masiniu vertinimu, tačiau Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarime Nr. 205,,Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5.1 punkte nurodyta, kad žemės sklypo vertinimas turi būti atliekamas pagal individualų vertinimą remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Nei šiame įstatyme, nei Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarime Nr. 244,,Dėl turto vertinimo metodikos“ nenustatytos UAB,,Norekso nekilnojamasis turtas“ vertinimo ataskaitoje pritaikytos formulės ir procentinės pataisos. UAB,,Norekso nekilnojamasis turtas“ vertinimo ataskaitoje klaidingai nurodyta žemės sklypo pagrindinė paskirtis, pateikti kiti melagingi duomenys (nurodyta, kad pagal 2006 m. gegužės 2 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypas priklauso valstybei).

Teismas neištyrė visų byloje pateiktų žemės sklypo vertę nustatančių įrodymų. Teismas privalėjo ne tik kiekvieną įrodymą vertinti atskirai, bet ir įvertinti visų įrodymų visetą. Teismas rėmėsi tik UAB,,Norekso nekilnojamasis turtas“ vertinimo ataskaita. Nepagrįsta teismo išvada, kad žemės sklypo vertės padidėjimas niekaip nepateisinamas ir nepagrindžiamas, nes apeliacinės instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus (sutartį, žemės sklypo vertinimo ataskaitas) ir indeksuotą žemės sklypo vertę nepagrįstai sutapatino su žemės sklypo rinkos verte. Teismo argumentas dėl žemės sklypo paskirties yra nepagrįstas, nepaaiškinamas ir neparemtas jokiais byloje esančiais įrodymais (netgi jiems prieštaraujantis). Kadangi teismas neteisingai nustatė žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, nutartis, kuria nustatyta žemės sklypo vertė, yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai tyrė visas byloje pateiktas žemės sklypo vertinimo ataskaitas.

4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino procesines palūkanas reglamentuojančias teisės normas. Teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos palūkanos atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos. Procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies prasme. Šioje teisės normoje nustatyta taisyklė, kad palūkanos už apskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, netaikytina. Teismas privalėjo kasatoriams priteisti palūkanas nuo priteistų sumų nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o ne nuo nutarties priėmimo dienos.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas nevisapusiškai vertino ir nepakankamai ištyrė byloje pateiktą ekspertizės aktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009, konstatuota, kad teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuotas. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas ar jis atliktas neišsamiai, ir kitais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010). Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl negalima vadovautis eksperto išvada.

Teismas visapusiškai ir objektyviai nevertino didžiosios dalies byloje esančių įrodymų, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos įrodymų tyrimo ir vertinimo praktikos. Teismas byloje esančius įrodymus vertino paviršutiniškai ir neanalizavo jų esmės, pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti priimamą nutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2011).

6. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas procesines palūkanas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo yra nustatyta įstatyme (2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004); CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Apeliacinės instancijos teismas privalėjo priteisti procesines palūkanas nuo priteisiamos sumos nuo ieškinio padavimo dienos, tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos.

IV. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Kauno rajono savivaldybė prašo atmesti kasacinį skundą, palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 5 d. nutartį. Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išspręsti bylą iš esmės, nes bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti užvilkintų galutinį teismo sprendimo priėmimą, remdamasis protingumo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principu, priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas nesaistomas apeliaciniame skunde nurodyto reikalavimo, o pats sprendžia, kokį sprendimą ar nutartį priimti. Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai pakankamai patvirtina skundžiamą teismo sprendimą esant neteisėtą ir nepagrįstą, į tokį sprendimą turi būti reaguojama taikant vieną CPK 326 straipsnyje nustatytų gynimo būdų (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2000).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Giraitės vandenys“ prašo atmesti kasacinį skundą, palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 5 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, teisingai taikė materialiosios teisės normas, argumentavo, kodėl ir kuo remdamasis nustatė atitinkamą žemės sklypo nuomos kainą.

UAB,,Norekso nekilnojamasis turtas“ turto vertintojas, atlikdamas ginčo žemės sklypo vertinimą, vadovavosi Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 882,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205,,Dėl žemės vertinimo tvarkos“ ir kai kurių su juo susijusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimo“ 5.1 punktu, kuriame nustatyta, kad aukcione parduodamų arba išnuomojamų naujų kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypų, esančių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestų teritorijose, vertė apskaičiuojama vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Ši vertė, įskaičius žemės sklypo detaliojo plano, žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje parengimo ir aukciono organizavimo išlaidas, laikoma žemės sklypo pradine pardavimo kaina. Turto vertinimo pažymoje nurodyta, kad galutinė kaina nustatoma pagal pardavėjo ir pirkėjo derybas.

Apeliacinės instancijos teismas neperžengė apeliacinio skundo ribų, teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė kitą žemės nuomos mokesčio dydį, skaičiuodamas nuo žemės sklypo vertės. Teismas pagrįstai nustatė, kad 2005 m. vasario 21 d. sutartimi šalys susitarė, jog nuomojamo žemės sklypo kaina yra 88 728 Lt, kad nuomotojas turi teisę kas trejus metus perskaičiuoti išnuomoto žemė sklypo vertę. Teismas, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisės aktais, pagrįstai padarė išvadą, kad, esant aplinkybei, jog ginčo žemės sklypas yra vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos teritorijoje, kur draudžiama bet kokia ūkinė veikla, šiame sklype nėra galimybės statyti ir eksploatuoti smulkaus verslo objektų, dėl to žemės sklypo kaina negali prilygti komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti skirto žemės sklypo kainai.

UAB,,Norekso nekilnojamasis turtas“ atlikto turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad, atliekant vertinimą, buvo priimtas sprendimas taikyti lyginamosios vertės vertinimo metodą, tačiau, išanalizavus žinomus panašių objektų sandorius, patikimų duomenų apie komercinės paskirties žemės sklypų, kuriuose yra kitiems savininkams priklausantys statiniai, pirkimo–pardavimo sandorių nepavyko surasti, nes beveik visi žemės sklypai, kuriuose įrengtos vandenvietės, priklauso valstybei. Dėl to vertinimas buvo atliekamas pagal oficialius duomenis – VĮ Registrų centro žemės verčių žemėlapius, taikant atitinkamas žemės vertės pataisas.

2. Apeliacinės instancijos teismas įvertino visus proceso šalių pateiktus rašytinius įrodymus, byla nebuvo išnagrinėta subjektyviai, teismas nepažeidė CPK 185 straipsnio, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl įrodymų tyrimo civiliniame procese.

3. Jeigu apeliacinės instancijos teismas padarė rašybos ar apsirikimo klaidą, suklysdamas dėl palūkanų ieškovams priteisimo, t. y. procesines palūkanas priteisė ne nuo bylos iškėlimo teisme, o nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, tai ieškovai galėjo tiesiogiai kreiptis į apeliacinės instancijos teismą CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka dėl rašymo (apsirikimo) klaidos ištaisymo.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl dispozityvumo principo ir apeliacinio skundo ribų

Lietuvos Respublikos CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Taigi dispozityvumo principas įgalina šalis, neperžengiant įstatymo nustatytų ribų, pasirinkti savo elgesio standartą ir savo teisių įgyvendinimu privalo rūpintis pačios. Pažymėtina, kad procesinis šalių teisių dispozityvumas yra disponavimo šalių turimomis materialiosiomis teisėmis (privatinei teisei būdingas dispozityvumo principas) procesinė išraiška bei pripažinimas, kad šalių galėjimas laisvai naudotis savo teisėmis iki teismo proceso išlieka ir vykstant šiam procesui, kurio metu šalims suteikiamos atitinkamos procesinės priemonės.

Dispozityvumas reiškia, kad šalys gali disponuoti ginčo objektu, t. y. savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis. Vienas dispozityvumo principo turinį sudarančių elementų – šalių teisė skųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka, arba šia teise nesinaudoti (CPK 305 straipsnis). Tuo atveju, jei šalis pasinaudojo teise skųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taip įtvirtintas visuotinai pripažintas apeliacinio proceso principas, draudžiantis apeliacinės instancijos teismui peržengti apelianto nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (tantum devolutum quantum apellatum). Šių ribų peržengimas yra galimas tik tuo atveju, kai to reikalauja viešasis interesas ir šių ribų neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas apskųsto teismo sprendimo (ar jo dalies) teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik analizuodamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus. Jau minėta, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro tiek faktinis, tiek teisinis apeliacinio skundo pagrindas, t. y. apeliaciniame skunde apelianto nurodytos faktinės aplinkybės ir materialiosios bei proceso teisės normų pažeidimai. Pažymėtina, kad apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas) bylos nagrinėjimo ribų nenustato ir apeliacinės instancijos teismo nesaisto.

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismo sprendimą skundė tik atsakovas. Apeliaciniu skundu buvo skundžiamas pirmosios instancijos teismo nustatytas ir priteistas nuompinigių dydis, taip pat išnuomoto žemės sklypo vertė, nuo kurios skaičiuotinas žemės nuomos mokestis nuo 2008 m. vasario 21 d. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas bylos esmės neatskleidimu ir netinkamu ginčo teisinius santykius reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimu ir taikymu, t. y. buvo ginčijamas priteistų nuompinigių dydis tiek už laikotarpį iki 2008 m. vasario 21 d., tiek ir po to, skundžiant po šio termino nuomos sutartyje nustatytą žemės sklypo įvertinimą, lemiantį nuompinigių dydį. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais ir įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas apelianto nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų neperžengė, taigi kasatoriaus nurodytas pažeidimas nekonstatuotas.

Dėl nuomos mokesčio už ne aukciono būdu išnuomojamą žemę

Nagrinėjamos bylos atveju 2005 m. vasario 21 d. Kauno apskrities viršininkas su atsakovu sudarė tuo metu dar valstybinės žemės ne aukciono būdu nuomos sutartį, nurodė šio sklypo vertę bei įtvirtino nuostatą, kad nuomotojas turi teisę kas trejus metus perskaičiuoti išnuomoto sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis. Galiojant šiai žemės sklypo nuomos sutarčiai, į išnuomotą žemės sklypą nuosavybės teisės buvo atkurtos ieškovams. Vadovaujantis CK 6.559 straipsnio nuostatomis tuo atveju, kai teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798,,Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ nustatyta, kad, išnuomojant valstybinę žemę ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 1,5 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, o konkretų nuomos mokesčio tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje išnuomojama žemė, taryba. Nagrinėjamos bylos atveju Kauno rajono savivaldybės tarybos 2003 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 44 nustatytas 3 procentų žemės sklypo nuomos mokesčio tarifas nuo žemės vertės. Jau minėta, kad nuomotojo pasikeitimas neturi įtakos sudarytos žemės nuomos sutarties tęstinumui, t. y. sutartis galioja ir naujajam nuomotojui. Sutarties galiojimo tęstinumas pasikeitus nuomotojui reiškia ir tai, kad ji toliau galioja tomis pačiomis sąlygomis. Taigi ir nuomotojo teisė perskaičiuoti išnuomoto sklypo vertę pagal sutarties 10 punktą atsiranda tik praėjus trejiems metams po sutarties sudarymo ir vėliau gali būti perskaičiuojama tik kas treji metai, o nuompinigiai už pirmuosius trejus po sutarties sudarymo metus skaičiuotini nuo sutartyje nurodytos žemės sklypo vertės. Atsiradus teisiniam pagrindui ir poreikiui perskaičiuoti išnuomoto sklypo vertę, tai turi būti atliekama laikantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (pastaroji nuo 2012 m. gegužės 1 d. neteko galios, žr. Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 417, kuriuo nauja Turto ir verslo vertinimo metodika pavesta tvirtinti finansų ministrui).

Nagrinėjamos bylos atveju teismui buvo pateiktos trys skirtingos išvados dėl ginčijamos žemės sklypo rinkos vertės. Vienos sklypo rinkos vertę įvertinančios turto vertės pažymos parinkimas ir priskyrimas ginčo žemės sklypui yra fakto, bet ne teisės klausimai. Tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniu skundu ginčijamas apygardos teismo nustatytas žemės sklypo įvertinimas pagal UAB,,Norekso nekilnojamojo turto“ 2009 m. liepos 14 d. turto vertės nustatymo pažymą pagrįstas tokiomis aplinkybėmis, kurios labiausiai atspindi vertinto žemės sklypo faktinę padėtį – atstumą iki Kauno miesto, komunikacijas, kraštovaizdį, dislokaciją, esamas elektros apsaugos linijas, vandens, lietaus ir fekalinės kanalizacijos apsaugos zonas, požeminio vandens telkinių sanitarines zonas, natūralias pievas ir ganyklas, saugotinus medžius vandens telkinių apsaugos zonose bei tai, kad žemės sklypas yra nuomojamas naudojamos vandenvietės teritorijoje, kurioje galioja sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 11 d. įsakymu patvirtintos Vandenviečių sanitarinės apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros taisyklės, pagal kurias tokiose teritorijose negalima jokia veikla.

Nors vienas žemės sklypo įvertinimas buvo atliktas pagal teismo paskirtą ekspertizę, pavestą atlikti VĮ Registrų centrui, tačiau eksperto išvada teismui neturi iš anksto nustatytos galios, tai reiškia, kad ji teismui neprivaloma ir teismo vertinama kartu su kitais įrodymais, tačiau nesutikimas su ja turi būti motyvuojamas teismo sprendime arba nutartyje (CPK 185, 197, 218 straipsniai). Kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl nesutikimo su VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu tinkamai motyvuota. Pažymėtina, kad šiuo ekspertizės aktu nesivadovavo ir pirmosios instancijos teismas, kurio sprendimo kasatorius apeliacine tvarka neskundė.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo pradžios momento nagrinėjamoje byloje ypatumų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Viena šių palūkanų mokėjimo paskirčių – kompensuoti kreditoriaus nuostolius, kurių atsiradimą preziumuoja įstatymas. Jomis atlyginami kreditoriaus minimalūs nuostoliai už skolininkui tenkančios piniginės prievolės nevykdymą. Pagrindą šias palūkanas priteisti sudaro asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad skolininkas prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditoriui dėl to teko kreiptis į teismą. Jų priteisimas galimas tik tuo atveju, kai to reikalauja kreditorius. Aptariamų palūkanų dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje.

Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas ieškovams 5 procentų dydžio palūkanas nuo ieškovams iš atsakovo priteistų sumų – nuomos mokesčio ir delspinigių sumos – priteistos nuo 2011 m. spalio 5 d., t. y. nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos.

Sprendžiant ieškovams iš atsakovo priteistinų procesinių palūkanų klausimą, visų pirma atsižvelgtina į tai, kad atsakovas pagal Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimus buvo atleistas nuo nuomos mokesčio mokėjimo už 2006 m. ir 2007 m. Tik teismui 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu šiuos sprendimus pripažinus negaliojančiais, atsirado juridinis pagrindas atsakovui vykdyti atitinkamą prievolę – mokėti žemės nuomos mokestį už 2006 m. ir 2007 m. Kita šioje byloje ieškovų atsakovui pareikšto piniginio reikalavimo specifika yra ta, kad ieškinio reikalavimo dydis susidaro iš savarankiškų už kiekvienus metus atskirai priklausančių mokėti sumų. Ieškovams teismas žemės nuomos mokesčio sumas priteisė už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 5 d. iki 2010 m. rugsėjo 5 d., ieškinys teisme pareikštas dar 2006 m. gegužės 31 d. Atsakovas neveikė prieš operatyvų bylos išnagrinėjimą, bylos išnagrinėjimas užsitęsė ne dėl atsakovo kaltės. Taigi, bylos iškėlimo teisme metu ieškovams priklausė reikalavimo teisė į daug mažesnę susidarančią iš periodinių įmokų (sutarties 12 punktu susitarta, kad žemės nuomos mokestis mokamas vieną kartą per metus), nei buvo nustatyta galutinė pinigų suma. Dėl to procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme dienos už visą bylinėjimosi metu susidariusią priteistą sumą neatitiktų nei CK 6.37 straipsnyje nustatytų palūkanų prigimties ir paskirties, nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad, jau pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, kuriuo buvo pripažinti negaliojančiais atsakovą atleidžiantys nuo žemės nuomos mokesčio už 2006 m. ir 2007 m. Kauno rajono savivaldybės tarybos atitinkami sprendimai, atsirado teisinis pagrindas atsakovui suvokti savo prievolę ir jos apimtis (atsakovas ginčijo ne visą, o tik dalį priteisto žemės nuomos mokesčio), kartu ir nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti įsipareigojimą mokėti ieškovams procesines palūkanas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovams 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistų žemės nuomos mokesčio ir delspinigių sumų priteistos nuo 2011 m. spalio 5 d., tikslintina, nustatant, kad šios palūkanos priteisiamos nuo 2011 m. balandžio 19-osios – pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos.

Apibendrindama kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal kasaciniame skunde nurodytus kasacijos pagrindus skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis tikslintina tik ta apimtimi, kad nustatoma ankstesnė, t. y. ne 2011 m. spalio 5 d., bet 2011 m. balandžio 19 d., nuo kurios visiems ieškovams priteistos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistų žemės nuomos mokesčio ir delspinigių sumų. Kiti kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti kitos skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

Kasaciniame teisme patirta 86,63 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. pažymoje,,Apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu“. Atmetus kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas UAB „Giraitės vandenys“ prašo iš kasatorių priteisti 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų, prideda įrodymus, kad sumokėjo advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Atmetus kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas atsakovui priteistinas iš kasatorių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 5 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, nustatant, kad visiems ieškovams 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistų žemės nuomos mokesčio ir delspinigių sumų priteisiamos nuo 2011 m. balandžio 19 d.

Priteisti valstybei iš ieškovų E. M. (duomenys neskelbtini), R. K. (duomenys neskelbtini), K. K. (duomenys neskelbtini), R. Š. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (duomenys neskelbtini) po 17,32 Lt (septyniolika litų 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti UAB „Giraitės vandenys“, j. a. k. 159702357, iš ieškovų E. M. (duomenys neskelbtini), R. K. (duomenys neskelbtini), K. K. (duomenys neskelbtini), R. Š. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (duomenys neskelbtini) po 300 (tris šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Česlovas Jokūbauskas

Pranas Žeimys