Dėl netesybų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-224/2012

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-02719-2011-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.5; 42.6; 42.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelgotas transportas“ ieškinį atsakovui I. S. dėl netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šalių 2010 m. gruodžio 20 d. sudarytos sutarties pagrindu ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui transporto priemonių pardavimo internetu paslaugą. Ieškovo nurodymu, šalių ginčas kilo po to, kai jis, veikdamas pagal sutarties sąlygas ir siekdamas užbaigti pirkimo–pardavimo procedūras, 2010 m. gruodžio 24 d. elektroniniu laišku informavo atsakovą, dalyvavusį transporto priemonių pirkimo procedūrose aukciono būdu, kad jis laimėjo keturių automobilių pardavimus; kartu su pranešimu ieškovas išsiuntė keturis pirkimo užsakymus bei PVM sąskaitas–faktūras apmokėti. Atsakovas atsisakė pirkti automobilius, nurodęs, kad šie jam apskritai nereikalingi ir kad nesirengia su ieškovu atsiskaityti. Ieškovo teigimu, pagal sutarties 2.5 punktą atsakovas privalėjo per vieną parą nuo pirkimo užsakymo išrašymo dienos jį pasirašyti ir atsiųsti atgal ieškovui, o PVM sąskaitas–faktūras apmokėti per penkias kalendorines dienas nuo jų išrašymo dienos. Kadangi atsakovas neįvykdė sutarties 2.5 punkte jam nustatytų įsipareigojimų, tai, ieškovas, remdamasis sutarties 3.5 punktu, prašė priteisi iš atsakovo sutartines netesybas – 10 proc. automobilių vertės (74 925,76 Lt) dydžio baudą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. galutiniu sprendimu paliktas nepakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinio reikalavimas tenkintas, priteista iš atsakovo ieškovui 7492,58 Lt netesybų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 7492,58 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išspręsta dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad po sutarties, kuri atitinka CK 6.419 straipsnio 1 dalį, sudarymo atsakovas dalyvavo transporto priemonių pirkimo procedūrose aukciono būdu ir ieškovo sprendimu pripažintas laimėjusiu keturių automobilių pirkimus už 74 925,76 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad, atsakovui laimėjus automobilių pirkimus, ieškovas pagal sutarties 2.5 punkte nustatytas sąlygas atliko veiksmus, būtinus pirkimo-pardavimo procedūroms užbaigti, o atsakovas nevykdė sutartyje nustatytų įsipareigojimų, nes nepasirašė pirkimo užsakymų, neapmokėjo PVM sąskaitų–faktūrų sutarties 2.5 punkte nustatytu terminu ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovą nevykdžius sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, teismas sprendė, kad ieškovas teisėtai reikalauja iš atsakovo sutartinių netesybų (sutarties 3.5 punktas). Kadangi teismas pripažino, kad atsakovas atsakingas ieškovui dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, tai sprendė, jog jis privalo sumokėti ieškovui sutarties 3.5 punkte nustatytas netesybas – baudą, kuri yra 10 proc. nuo užsakyme nurodytos transporto priemonės kainos (atsakovo neginčijama), t. y. nuo 74 925,76 Lt; teismas 7492,58 Lt baudą laikė teisinga.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. gautinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju atsakovas negali remtis ieškovo sutarties neįvykdymu, šiam pagal sutarties 2.2 punktą nepareikalavus iš atsakovo sumokėti užstatą; kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nepaneigia aukcione dalyvavusio atsakovo prievolės sumokėti už automobilius, įsigytus aukcione, kuriame jis dalyvavo, nesumokėjęs užstato. Atsakovas dalyvavo pirkimo procedūrose, jų metu teikė siūlymus dėl ketinamų įsigyti automobilių, todėl, kolegijos vertinimu, nebuvo teisinio pagrindo atsakovui, kaip silpnesniajai sutarties šaliai, tikėtis, kad ieškovas dėl nesumokėto užstato neleis, t. y. aktyviais veiksmais uždraus, atsakovui dalyvauti aukcione ir kad dėl teisinių padarinių kiltų mišri šalių atsakomybė (CK 6.206 straipsnis). Kolegija taip pat pripažino nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo sutarčių aiškinimo taisykles nustatančių CK 6.193 straipsnio nuostatų taikymo, dėl ko esą neatsižvelgta į sutarties sudarymo aplinkybes, atsakovo lūkesčius, ir sprendė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino šalių 2010 m. gruodžio 20 d. sudarytą transporto priemonių pardavimo aukciono būdu sutartį, vertino sutarties sąlygas pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas dalyvavo automobilių pirkimo aukcionu būdu procedūrose, laimėjęs automobilių pirkimus bei, ieškovui tęsiant pirkimo procedūras, atsisakė įvykdyti sutarties sąlygas jį pripažinus laimėtoju, todėl pagrįstai atsakovui taikyta sutartinė atsakomybė. Sutarties 2.3 punkte įtvirtinta aiški sutarties sąlyga, jog užsakovas pasiūlymus gali keisti arba juos atšaukti tik iki aukciono pabaigos, todėl aukcionui pasibaigus ieškovas galėjo juos vertinti kaip galutinius, galiojančius ir neatšaukiamus (CK 6.240 straipsnio 3 dalis).

Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas, perleidęs automobilius kitiems asmenims, pažeidė sutarties sąlygas, kolegija nelaikė turinčia reikšmės, sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą; pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pirkėjas vienašališkai atsisakė tęsti pirkimo procedūras, pripažino pagrįsta byloje surinktais įrodymais, kurie įvertinti pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles. Kolegija taip pat pažymėjo, kad pirkėjas, sudaręs sutartį ir sutikęs dalyvauti aukcione pagal sutartyje įtvirtintas sąlygas, neatleidžiamas nuo sutarties vykdymo ir, pasibaigus aukcionui, atsisakyti tęsti pirkimo procedūras, nepaisant to, jog ieškovui ši veikla yra jo verslas. Atsakovas dalyvavo pirkimo procedūrose, prisijungęs prie internetinės svetainės jam suteiktais identifikaciniais duomenimis; jis, gavęs ieškovo sprendimus ir užsakymo dokumentus, atsisakė vykdyti sutartį. Kai daiktas parduodamas aukciono būdu, pagrindinės pirkimo–pardavimo sąlygos nustatomos aukciono sąlygose, ir šios teisiškai saisto tiek pirkėją, tiek pardavėją, todėl kolegija atmetė tuos apeliacinio skundo argumentus, kuriuose keliamos abejonės dėl sutarties sąlygų aiškumo, jų konkuravimo, teigiama, jog atsakovo pirkimas nepatvirtintas, nepasirašytas ir negali sukelti teisinių padarinių. Kolegijos vertinimu, sudaręs sutartį, atsakovas sutiko su joje nustatytomis esminėmis sąlygomis, tarp jų ir ta, kad aukciono dalyvio pateikti pasiūlymai yra galutiniai, neatšaukiami ir asmuo, pripažintas laimėtoju, privalo pasirašyti užsakymus bei apmokėti PVM sąskaitas–faktūras. Atsakovui neįvykdžius šių sutartinių įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas pripažintas pagrįstu (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kasatorius (atsakovas) prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Dėl prievolių įvykdymą (neįvykdymą) ir sutarčių turinį reglamentuojančių materialiosios teisės normų pažeidimo (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnio 1, 2 dalys, 6.59, 6.196, 6.205 straipsniai). Ta aplinkybė, kad ieškovas pagal sutarties 2.2 punktą nepareikalavo iš kasatoriaus užstato, turi labai svarbią reikšmę, sprendžiant dėl kasatoriaus sutartinės atsakomybės, nors teismai nepagrįstai sprendė priešingai. Prievolių vykdymo principai nustatyti CK 1.5, 6.4 straipsniuose, 6.38 straipsnio 1 dalyje; ypač pažymėtina tai, kad ieškovui prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, todėl jis turi prievolę vykdyti taip pat pagal CK 6.38 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Sutarties 2.2 punkte ieškovo naudai nustatyta sąlyga dėl užstato, todėl jis privalėjo rūpintis ją įgyvendinti, tačiau nepareikalavo užstato iš kasatoriaus, taip prarado sutartyje nustatytą apsaugą bei prisiėmė neigiamus sutarties neįvykdymo padarinius. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas. Vadinasi, tik įvykdžius 2.2 punkto sąlygą, sutartis galėjo būti vykdoma toliau. Ieškovo be pateisinamos priežasties vienašališkas atsisakymas įvykdyti sutartyje nustatytą prievolę kartu reiškia netinkamą sutarties įvykdymą ir jos pažeidimą (CK 6.205 straipsnis). Bendroji sutarčių neįvykdymo teisinių padarinių taisyklė nustatyta CK 6.206 straipsnyje; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.206 straipsnį, priklausomai nuo kreditoriaus veiksmų (neveikimo) įtakos skolininko prievolės neįvykdymui, kreditorius gali apskritai netekti teisės naudotis teisių gynimo būdais arba jo galimybės gali būti apribotos proporcingai veiksmų įtakai prievolės nevykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Žvalguva“ v. UAB,,Rapsoila“, bylos Nr. 3K-3-517/2010). Šiuo atveju, kasatoriaus vertinimu, ieškovas neįvykdė 2.2 punkte nustatytos sąlygos ir, nepareikalavęs užstato, leido kasatoriui dalyvauti internetiniuose pardavimuose, todėl prisiėmė visą savo veiksmų riziką šalims vėliau vykdant kitas sutarties sąlygas; dėl to ieškovas negali remtis aplinkybe, kad kasatorius galbūt neįvykdė sutarties 2.5 punkte nustatytos sąlygos, iš kurios teismai kildino kasatoriaus sutartinę civilinę atsakomybę. Ieškovui neįvykdžius tokios sutarties sąlygos, nuo kurios priklausė kitų sutarties sąlygų tinkamas galiojimas (vykdymas), ieškovo reikalavimas priteisti 7492,58 Lt netesybas pripažintinas nepagrįstu, neteisėtu ir dėl to atmestinu.

2. Dėl daiktų pardavimą aukciono būdu reglamentuojančių CK 6.419 straipsnio 1 dalies ir 6.420 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo. Teismai netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius kaip kilusius iš daiktų pardavimo aukciono būdu; kasatoriaus vertinimu, būtų pagrindas teigti priešingai, jeigu aukcionas, be sutartyje nustatytų, inter alia būtų vykdomas ir pagal CK 6.419 straipsnio 1 dalyje, 6.420 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas. Sutarties sąlygų turinio analizė suponuoja išvadą, kad jose nėra aukcionų pradžios ir pabaigos laiko (sutarties 2.1 punktas); byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas pagal sutarties 2.4 punktą būtų pateikęs keturių transporto priemonių pardavėjui (savininkui) kasatoriaus pateiktus pasiūlymus dėl kainos ir to, jog keturių transporto priemonių pardavėjas (savininkas) priėmė galutinį sprendimą priimti būtent kasatoriaus pateiktus kainų pasiūlymus. Ieškovo vienašališkai nurodyta, kad kasatorius laimėjo keturis automobilių pirkimus, tačiau jis nepateikė laimėjimą patvirtinančių įrodymų, kurie turėtų neabejotinai, neginčijamai ir objektyviai egzistuoti sutarties 2.4 punkto pagrindu. Taigi sisteminis sutarties 2.4 punkto ir CK 6.419 straipsnio 1 dalies aiškinimas suponuoja išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog kasatorius galbūt yra tikrasis įvykusių aukcionų laimėtojas, kaip ir tai, kas yra tikrasis galbūt kasatoriaus laimėtų keturių automobilių savininkas (pardavėjas). Ieškovas neatskleidė kasatoriui keturių automobilių pardavėjo (savininko) asmenybės. Esant tokioms aplinkybėms ir galbūt egzistavus pardavimų aukciono būdu sąlygoms, ieškovas atsakingas kasatoriui pagal pardavėjo prievolę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis, 6.321 straipsnio 1, 3 dalys).

3. Dėl dvišalio sandorio sampratos ir teisinių padarinių (CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Visas sutarties sąlygas parengė ieškovas. Sutarties 1.2 punkte pirkimo užsakymas įvardytas kaip sutarties šalių suderintas dokumentas; jame nurodyta, kad tik šalių suderintas ir pasirašytas pirkimo užsakymas tampa neatskiriama sutarties dalis. Kadangi kasatorius ir ieškovas pagal sutarties sąlygas pirkimo užsakymo nesuderino ir jo nepatvirtino, tai kasatorius neturėjo pareigos jį pasirašyti; sutartyje nustatytomis sąlygomis nesuderintas, nepatvirtintas ir nepasirašytas pirkimo užsakymas, kasatoriaus vertinimu, netapo sutarties neatskiriama dalimi ir dvišaliu sandoriu CK 1.63 straipsnio 6 dalies prasme, todėl kasatoriui nesukelia teisinių padarinių. Kasatorius taip pat akcentuoja pirkimo užsakymo lingvistinę prasmę, reiškiančią tai, kad asmuo pasirašo šį dokumentą ir užsako tam tikrą daiktą, bei sutarties 1.2, 1.3 punktų turinį, kad „pirkėjas užsako naudotą automobilį...“, t. y. detaliai nurodant transporto priemonės duomenis. Vadinasi, nepaisant to, kad visas pirkimo užsakymo sąlygas parengia transporto priemonės pardavėjas, negali būti paneigta pirkėjo teisė pasirašyti užsakymą ar ne. Kadangi keturi pirkimo užsakymai neatitinka pirkimo užsakymams sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jiems negali būti taikomos kitos sutarties sąlygos, inter alia ir tos, kuriose numatyta kasatoriaus sutartinė atsakomybė už pirkimo užsakymo nepasirašymą (sutarties 3.5 punktas).

4. Dėl CK 6.193 straipsnio pažeidimo. Sutarties sąlygas bylą nagrinėję teismai aiškino išimtinai ieškovo naudai, izoliuotai, neatsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, ignoravo ieškovui nepalankias sąlygas ir neatsižvelgė į CK nustatytą reglamentavimą ir teismų praktikoje suformuotas sutarčių aiškinimo taisykles. Ieškovo parengtos sutarties 1.2, 1.3 punktų sąlygos konkuruoja su nustatytomis 2.5 punkte, todėl, jas tinkamai aiškinant, kasatoriui negali kilti sutarties 3.5 punkte nustatytos sutartinės atsakomybės. Minėta, pirkimo užsakymas Sutarties 1.2, 1.3 punktuose įvardijamas kaip laisva valia sutarties šalių suderintas, patvirtintas ir pasirašytas dokumentas (dvišalis sandoris), o 2.5 punkte nustatyta, kad pirkimo užsakymą kasatorius privalo pasirašyti, to nepadarius, jam pagal sutarties 3.5 punktą kyla sutartinė atsakomybė (netesybos). Neaiškios sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutarties tekstą parengusios šalies, t. y. ieškovo, nenaudai ir kasatoriaus, prie sutarties prisijungusios šalies, naudai.

5. Dėl sutarčių vykdymo principus reglamentuojančių CK 6.38 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 6.200 straipsnio nuostatų pažeidimo. Ieškovas pažeidė sutarties 2.7 punktą, nes savavališkai, be kasatoriaus sutikimo, transportavo automobilius į Lietuvą, nors kasatorius galbūt savo lėšomis ir transportu tai buvo atlikęs; dėl to ieškovas pažeidė įstatymo nustatytą pareigą sutartį vykdyti kuo ekonomiškiau, nebendradarbiavo ir nesikooperavo su kasatoriumi. Byloje nustatyta, kad, kilus šalių ginčui, ieškovas, nesulaukęs kasatoriaus atsakymo į ieškovo pateiktą pretenziją ir nenutraukęs sutarties, informavo kasatorių apie tai, jog jo galbūt laimėti automobiliai parduoti kitiems asmenims; tai reiškia, kad ieškovas laisvai disponavo kasatoriui galbūt nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis, perleidęs juos kitiems asmenims, pažeidė sutarties 2.7 punktą.

6. Dėl CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.259 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimo. Teismams sprendžiant, kad yra teisinis pagrindas kasatoriaus sutartinei atsakomybei kilti, jo atsakomybę turėjo sumažinti, konstatavus ieškovo kaltę dėl atsiradusios žalos, ir taikyti mišrios atsakomybės principą. Šiuo atveju teismai nepagrįstai neįvertino, ar prašantis teisinės apsaugos ieškovas įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusiu prievolę, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita šalis – kreditorius, nevykdo ar nevykdė pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nadoc Nr.1 A/S v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir kt., bylos Nr. 3K-3-1036/2003). Be to, ieškovo neteisėtas neveikimas, t. y. nepareikalavimas sumokėti užstatą ir leidimas kasatoriui be užstato dalyvauti internetiniuose transporto priemonių pardavimuose saistomi priežastinio ryšio, šie neteisėti veiksmai lėmė būsimų nuostolių (netesybų) atsiradimą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad yra teisinis pagrindas ieškovui taikyti civilinę atsakomybę, o kasatorių iš dalies atleisti nuo galbūt kilusios sutartinės civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgdami į tai, kad ieškovas nepareikalavo iš kasatoriaus sumokėti 1500 eurų (5179,20 Lt) užstato, teismai, pripažinę, jog yra teisinis pagrindas taikyti kasatoriui sutartinę atsakomybę, šiam pažeidus sutarties 2.5 punktą, privalėjo sumažinti netesybas, proporcingai ieškovo kaltei, t. y. nepareikalautų sumokėti 1500 eurų arba 5179,20 Lt suma, iš kasatoriaus priteisti 2313,38 Lt netesybų (7492,59-5179,20).

Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą ir nurodo, kad iš sutarties 2.2 punkto neišplaukia, jog, tik sumokėjus užstatą, sutartis galėjo būti vykdoma toliau ar pateikti siūlymai (statymai) ar aukciono rezultatai yra niekiniai. Dėl to, kad nesumokėta užstato, ieškovas neprarado teisės reikalauti atlyginti sutartinius nuostolius pagal sutarties 3.5 punktą. Kasatorius kaip sutarties 2.2 punktą pažeidusi šalis, bet ne ieškovas, kaip nepagrįstai nurodoma kasaciniame skunde, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad nesumokėjo užstato (CK 6.206 straipsnis). Kasatorius elgiasi nesąžiningai, siekia išvengti prisiimtų prievolių įvykdymo, ypač pažymint tai, kad jis, nors ir nesumokėjęs užstato, dalyvavo aukcionuose, pateikė siūlymus dėl ketinamų įsigyti automobilių; be to, jam, kaip verslininkui, taikytini didesni atidumo, rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 6.419 straipsnio 1 dalies, 6.420 straipsnio 2 dalies pažeidimų nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl nenagrinėtini kasacine tvarka, be to, atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju šalių sudarytoje sutartyje reglamentuojamas daiktų pirkimas–pardavimas aukciono būdu; sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis); dėl to CK 6.419 straipsnio 1 dalies, 6.420 straipsnio 2 dalies normos taikytinos tiek, kiek neprieštarauja sutarčiai. Teismai pagrįstai nustatė, kad šalių sudaryta sutartis atitinka CK 6.419 straipsnio 1 dalį. Ieškovas laiko atmestinais kasacinio skundo argumentus, kad kasatorius neturėjo pareigos pasirašyti užsakymus, su juo nesuderinus šių turinio. Kasatorius, pasirašęs sutartį, sutiko su jos 2.5 punktu, kuriame įtvirtinta aukcioną laimėjusiojo pareiga pasirašyti ieškovo pateiktą užsakymą. Ši sutarties sąlyga galioja, todėl kasatorius privalėjo užsakymus pasirašyti, nes juose nurodyti kasatoriui žinomi duomenys (šalių rekvizitai, transporto priemonių identifikaciniai duomenys). Ieškovas vertina, kad kasatorius atsisakė pasirašyti užsakymus ir apmokėti pagal pateiktas sąskaitas–faktūras dėl pasikeitusių asmeninių planų, bet ne dėl nesuderinto su juo užsakymo turinio; priešingu atveju jis galėjo prašyti keisti jam netinkančias sąlygas. Kasatorius sutiko su sutarties sąlygomis, jų neginčijo, šios aiškios ir teisėtos. Kasatoriaus pareiga pasirašyti užsakymus ir apmokėti PVM sąskaitas–faktas atsirado anksčiau, nei automobiliai buvo transportuoti į Lietuvą; dėl to kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai pažeidė CK 6.38 straipsnio 1-3 dalis, 6.200 straipsnį. Kadangi kasatorius neįvykdė prievolės net ir per nustatytą papildomą terminą, tai ieškovas 2011 m. sausio 7 d. vienašališkai nutraukė laimėtų automobilių pirkimo–pardavimo sutartis, taip pasibaigė kasatoriaus teisė į juos. Kasatoriaus argumentai dėl mišrios atsakomybės taikymo nebuvo svarstomi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų, todėl nenagrinėtini kasaciniame teisme. Kasatorius neįvykdė nė vieno sutartyje nustatyto įsipareigojimo; kilus ginčui, jis nebendravo su ieškovu, todėl, sumažinus sutartines netesybas, kaip to prašoma kasaciniame skunde, būtų paneigtas sutarties laisvės principas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis; 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutartis gali būti sudaryta žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Taip jos šalys objektyvia forma išreiškia ir nusistato tarpusavio teises ir pareigas – elgesio taisykles, kurių privalo laikytis vykdydamos sutartį. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Jau sudariusios sutartį šalys taip pat laisvai gali keisti jos turinį. Paprastai tokiems pakeitimams galioja taisyklė, kad jie turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Kai įstatymo reikalaujamos formos šalys nesilaiko, sutartis negalioja, jeigu toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Kitais atvejais kilus ginčui dėl sutarties gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas (pavyzdžiui, CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti ir raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį rašytinės sutarties pakeitimo išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis).

Šalių sudarytos sutarties 2.2 punkte nustatyta, kad užsakovui suteikiama teisė dalyvauti aukcionuose ir siūlyti savo kainas tik sumokėjus užstatą. Tokia sutarties sąlyga yra aiški, todėl nėra jokio poreikio taikyti CK 6.193– 6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarties aiškinimo taisykles, kurios taikomos, kai sutarties sąlyga gali būti nevienareikšmiškai suprantama, neaiški, nepakankamai apibrėžta, kai net ir aiškios sutarties sąlygos prieštarauja viena kitai, taip pat kitais atvejais, kai būtina nustatyti sutarties turinį. Pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas galimybę pirkti automobilius ieškovas turėjo sudaryti tik atsakovui sumokėjus sutarto dydžio užstatą. Nepaisant tokios raštu šalių sutartos sąlygos, šalys elgėsi kitaip. Kaip nustatė bylą nagrinėję teismai, ieškovas sudarė atsakovui sąlygas dalyvauti automobilių pirkimuose šiam neįmokėjus užstato, o atsakovas, neįmokėjęs užstato, dalyvavo pirkimo procedūrose, jų metu teikė siūlymus dėl ketinamų pirkti automobilių. Byloje nenustatyta, kad atsakovas dalyvavo pirkimuose dėl kitokių, nei sutarties vykdymas, priežasčių. Dėl to tokia situacija vertintina kaip šalių konkliudentiniais veiksmais atliktas sutarties pakeitimas, kai viena šalių (ieškovas) sudarė sąlygas dalyvauti pirkimuose kitai šaliai neįmokėjus užstato, o ši šalis tokį pasiūlymą akceptavo (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Dėl šių priežasčių kasatoriaus argumentai dėl CK 6.4 straipsnio, 6.38 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6.59 straipsnio, 6.196 ir 6.205 straipsnių pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl aukciono būdu sudaromų sutarčių

Daiktų pirkimas–pardavimas aukciono būdu reiškia, kad daiktai siūlomi pirkti keliems asmenims per tarpininką – aukciono vedėją, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkėju – aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą daiktą (CK 6.419 straipsnio 1 dalis). Taigi pirkimui–pardavimui aukciono būdu būdinga tai, kad pardavėjo pasiūlymas išreiškia jo ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam didžiausią kainą pasiūliusio pirkėjo akcepto atveju (CK 6.162 straipsnio 1 dalis, 6.167 straipsnis). Jeigu aukciono vedėjas aukciono laimėtojui pardavėjo asmens neatskleidžia, tai už visas pardavėjo prievoles laimėtojui atsako aukciono vedėjas (CK 6.420 straipsnio 2 dalis). Ginčo šalių sudaryta sutartis neatitinka šių pirkimo–pardavimo aukciono būdu sąlygų. Sutarties 2.4 punkte nustatyta, kad, aukcionui pasibaigus, didžiausi kainų pasiūlymai pateikiami transporto priemonės pardavėjui. Transporto priemonės pardavėjas priima galutinį sprendimą priimti kainos pasiūlymą ar atsisakyti. Transporto priemonės pardavėjui priėmus kainos pasiūlymą, užsakovas informuojamas apie transporto priemonės laimėjimą. Tokia sutarties sąlyga suteikta teisė pardavėjui priimti ar atisakyti nuo pasiūlymo reiškia, kad jo pasiūlymas aukciono dalyviams neturi vieno būtinųjų ofertos požymių – išreikšti oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju. Sutarties laisvės principas leidžia šalims sudaryti sutartis ir nenumatytas CK, jeigu jos neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Tai, kad šalys sudaryta sutartimi nusistatė automobilių pirkimo–pardavimo tvarką, kuri yra panaši į aukcioną, nesudaro pagrindo taikyti aukcioną reglamentuojančių teisės normų. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriaus teisiniai argumentai dėl CK 6.419 ir 6.420 straipsnių pažeidimo yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išsprendimui.

Dėl sutarties aiškinimo taisyklių

CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pasisakė, kad taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad, aiškindamas sutarties turinį, teismas taiko CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas taisykles, atsižvelgdamas į visas konkrečioje byloje nustatytas ir šioje teisės normoje nurodytas aplinkybes. Tokią išvadą suponuoja sutarties aiškinimo tikslas – nustatyti bendrus sutarties šalių ketinimus, jų consensus ad idem, o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties sąlygos aiškinimo variantą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad šalių sudarytos sutarties 1.2, 1.3, 2.5 punktuose ir pirkimo užsakymų 2 punkte įtvirtintos sąlygos yra neaiškios, todėl jos, taip pat 2.2 punkte nustatyta sąlyga dėl užstato aiškintinos vadovaujantis contra proferentem taisykle. Dėl šios priežasties sutarties 3.5 punkte nustatyta atsakomybė, t. y. bauda už sutarties 2.5 punkto pažeidimą, negali būti taikoma, nes pirkimo užsakymų ne savo laisva valia jis pasirašyti neprivalėjo. Su tuo teisėjų kolegija nesutinka. Jau buvo minėta, kad, aiškindamas sutarties turinį teismas taiko CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas taisykles atsižvelgdamas į visas konkrečioje byloje nustatytas ir šioje teisės normoje nurodytas aplinkybes. CK 6.193 straipsnio 2 dalyje inter alia nustatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą. Pagal šios normos 3 dalį, jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus teiginiai, jog sutartyje ir pirkimo užsakymuose vartojamos skirtingos sąvokos, o sutarties sąlygos nėra aiškios, todėl buvo pažeista contra proferentem taisyklė, grindžiami tik pasirinktinių sutarties sąlygų interpretacija, neatskleidžiant neaiškių sąlygų sisteminių ryšių su kitomis reikšmingomis jų aiškinimui sutarties sąlygomis, neatsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo spręsti, kad, aiškinant reikšmingą kasatoriaus atsakomybei sutarties 2.5 punktą, buvo pažeistos sutarčių aiškinimo taisyklės. Sutarties 3.5 punkte šalys susitarė, kad užsakovas įsipareigoja, jog, neįvykdžius 2.5 punkte nustatytų sąlygų ir terminų, už prievolių nesilaikymą sumokės vykdytojui 10 proc. nuo užsakyme nurodytos transporto priemonės kainos dydžio baudą, bet ne mažiau kaip 250 eurų (du šimtai penkiasdešimt eurų) be PVM. Sutarties 2.5 punkte nurodyta, kad, laimėjus transporto priemonę, užsakovas gauna pirkimo užsakymą ir PVM sąskaitą–faktūrą, elektroniniu paštu arba faksu. Užsakovas privalo per vieną parą nuo užsakymo išrašymo dienos, pasirašyti užsakymą ir persiųsti jį atgal vykdytojui elektroniniu paštu arba faksu. PVM sąskaita-faktūra turi būti apmokėta per penkias kalendorines dienas nuo sąskaitos išrašymo dienos. Nurodytas šalių susitarimas dėl netesybų yra aiškiai išreikštas, netesybos siejamos su nustatytų įsipareigojimų neįvykdymu, tai atitinka CK 6.71 straipsnio 1 dalyje pateiktą netesybų sampratą.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kaip nurodyta nutartyje, šalių veiksmai po sutarties sudarymo patvirtina rašytine sutartimi nustatytos automobilių pirkimo tvarkos pakeitimą. Situacija, kai šalys savo elgesiu keičia sutarties sąlygas vykdydamos sutartį ir nėra nustatyta, kad toks elgesys prieštarautų įstatymo ar sutarties nuostatoms, negali būti vertinama kaip sutarties pažeidimas. Dėl šios priežasties kasatoriaus argumentai, kuriais grindžiamas atsakomybę reglamentuojančių normų pažeidimas, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kiti kasacinio skundo argumentai nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko, todėl dėl jų nepasisako (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus I. S. kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Kasaciniame teisme ieškovas UAB „Gelgotos transportas“ turėjo 1500 Lt išlaidų advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą (b. l. 205). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl, netenkinant kasacinio skundo, iš kasatoriaus ieškovui priteistina 1500 Lt atstovavimo išlaidų ir Lietuvos valstybei 22,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. pažymoje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Gelgotos transportas“, įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atsisk. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Ūkio bankas“, 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą ir į valstybės biudžetą 22,55 Lt (dvidešimt du litus 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Česlovas Jokūbauskas

Pranas Žeimys