Baudžiamoji byla Nr. 1-530-805/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00736-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.4.4.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.7; 2.4.1.3
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 20 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,
sekretoriaujant G. Z.,
dalyvaujant prokurorei N. K.,
kaltinamajai V. G.,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. K., jos atstovei advokatei R. K.,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti vidurinį išsilavinimą, netekėjusi, turinti du nepilnamečius vaikus, kurių atžvilgiu nustatyta globa, dirbanti „Š.“ pagalbine virtuvės darbuotoja, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamoji V. G. 2025 m. sausio 1 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu L. K. ne mažiau du kartus į veido sritį, tokiu būdu smurtaudama nukentėjusiajai L. K. padarė poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje ir nosies kaulų lūžimą, dėl ko nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Šiais veiksmais V. G. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji 2025 m. liepos 2 d. teismo posėdyje parodė, kad supranta kuo yra kaltinama, savo kaltę pripažįsta. Savo poelgį vertina blogai, dėl savo veiksmų gailisi. Kaltinamoji paaiškino, jog susitiko su L. po darbo gruodžio 31 d. išvakarėse, ruošėsi švęsti Naujuosius metus L. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Ji nupirko alkoholio. Namuose pas L. jos vartojo alkoholinius gėrimus ir dviese šventė Naujuosius metus. Išgėrė pakuotę 5 procentų alaus, 0,7 l butelį šampano ir vyno. Jautėsi apsvaigusi. Konfliktas kilo pas L. namuose, kambaryje, neatsimena, kodėl susipyko. Pamena, kad apsistumdė. L.norėjo, jog ji išeitų iš jos namų. Konflikto metu abi stovėjo prie kambario išėjimo durų. Ji priešais stovinčiai L. trenkė į veidą 2-3 kartus kumščiu, kiek tiksliai kartų trenkė, neatsimena. Tuo metu, kai trenkė L., kambario durys buvo atidarytos, todėl kaimynas galėjo matyti konfliktą. Sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, galėjo padaryti L. nosies lūžį. Jei L. lūžo nosis, tai vadinasi ji sudavė stiprų smūgį. Nežino ir nepamena kada atvyko policijos pareigūnai, ar jie buvo atvykę, ar tikrino jos neblaivumą. Jos neblaivumas galėjo būti virš 2 promilių. Mano, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos šiam įvykiui, blaivi taip nesielgtų. Su nukentėjusiąja anksčiau nekonfliktavo, buvo draugės, bet šiuo metu nebendrauja, jokių santykių nepalaiko. Po įvykio iki šiol nukentėjusiosios neatsiprašė. Su Valstybinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka, pilnai pripažįsta, sumokės. Nesutinku su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu, nori, kad šis ieškinys būtų mažinamas, mano 1 000 Eur suma yra tikslinga, nes mano, jog nukentėjusiajai reikia tik pinigų. Jos mėnesio pajamas sudaro 900 Eur. Turi du mažamečius vaikus, vienam vaikui yra 5 metai, kitam – 1,5 metų, bet jie šiuo metu yra pas globėjus, prie jų išlaikymo kol kas neprisideda, vaikai iš jos paimti dėl alkoholio vartojimo. Šiuo metu lanko anoniminių alkoholikų grupę, važiuos gydytis į „Minesota“, supranta, kad turi problemų, alkoholį vartoja 2-3 dienas per savaitę, kai geria nesusivaldo. Sutiktų gydytis nuo priklausomybės, jei teismas skirtų gydymą. Neturi artimųjų, kurie jai padėtų. Brolių ir seserų turi, bet nebendrauja, tarp jų nėra ryšio (1 t., b. l. 6-9).
Kaltinamoji 2025 m. spalio 6 d. teismo posėdyje paaiškino, kad duotų parodymų papildyti neturi kuo. Taikytis su nukentėjusiąja noro neturi. Teisėjai pagarsinus kaltinamosios parodymus, duotus 2025 m. liepos 2 d. vykusiame teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 6–8), palaiko, jos dabartinės pajamos yra tokios pačios kaip ir anksčiau – 900 Eur. Nuomonė dėl civilinio ieškinio liko tokia pati. Paaiškino, kad anksčiau neturėjo nesutarimų su nukentėjusiąja. Mano, kad nukentėjusioji tokiu būdu siekia pasipelnyti iš jos, iš kitų šaltinių sužinojo, kad anksčiau panašiomis aplinkybėmis jau buvo gavusi pinigų. Nesutinka su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu pilnoje apimtyje. Dirba, supranta, kad turi problemą dėl alkoholio vartojimo, norėtų su ja susitvarkyti.
Nukentėjusioji L. K. 2025 m. liepos 2 d. teismo posėdyje parodė, kad reiškia civilinį ieškinį 2 000 Eur sumai, civilinio ieškinio sumos nemažins, nes buvo sugadinta šventė ir sveikata. Kaltinamoji jai sulaužė nosį, dėl ko ilgą laiką kentėjo skausmus ir vaikščiojo visa mėlyna apie dvi savaites, nosies skausmai truko 3 mėnesius. Jai buvo išrašyti vaistai nuo skausmo. Negalėjo prisiliesti prie nosies, labai skaudėjo galvą 3 mėnesius, būdavo sunku kvėpuoti, skaudėdavo nosį net ir jos neliečiant. Mėlynės buvo po akimis, jai buvo nejauku išeiti į viešumą, dėdavosi nuo saulės akinius, akiniai mėlynes uždengdavo. Nosies skausmą jausdavo, kai kvėpuodavo ir prisiliesdavo prie nosies, galvą irgi skaudėjo. Dar dabar jaučia skausmą po akimis, ties skruostikauliu, nežino, ar tai yra susiję su nosies lūžiu. Gydymas baigėsi, bet ji vis tiek vartoja vaistus, ne jie yra išrašyti. Ji buvo pas medicinos ekspertus. Paskutinį kartą dėl nosies pas gydytoją lankėsi praeitą mėnesį. Gydytojas diagnozavo, kad nosis vis dar skausminga ir išrašė vaistų nuo skausmo. Kaimynas matė, kaip V. ją stipriai daužė per galvą. Po šio įvykio daugiau kitų traumų neturėjo ir niekas kitas jai nebuvo sudavęs. Iki sumušimo galvos skausmais nesiskundė. Galvos skausmas buvo susijęs su nosies lūžiu. Pripažino, kad nosis jai buvo sulaužyta ir anksčiau, t. y. prieš 3-4 metus. Po pirmo nosies lūžio, nosis jai buvo operuota. Dabar nosis kitokia, pakrypusi, daktarai sakė nieko neįmanoma padaryti, nes įvyko pakartotinas lūžis, kažkas sutrupėjo ir nosis dabar jau išliks tokia, kokia yra. Ji norėjo susitaikyti su V., tačiau V. nerodė iniciatyvos. Iki šio įvykio tarp jų buvo geri santykiai, dažnai bendraudavo, pas V. nueidavo, padėdavo prižiūrėti jos vaikus (1 t., b. l. 6-9).
Nukentėjusioji 2025 m. spalio 6 d. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ji prašo 2 000 Eur žalos atlyginimo, nes kaltinamoji jai sulaužė nosį, kurią po to jai skaudėjo, jos negalėjo priliesti 3 mėnesius. Nosies lūžis sugijo, tačiau liko liekamųjų reiškinių: kvėpavimas kartais būna sutrikęs, skauda (nukentėjusioji parodo nosies sritį, kurią jai skauda). Po įvykio gydėsi namuose, kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri išrašė siuntimą pas LOR gydytoją. LOR gydytojas, pastebėjęs tam tikrus neaiškumus, išrašė siuntimą išsamesnei konsultacijai vykti į Kauną pas trečio lygio gydytoją, vizitas numatytas 2025 m. lapkričio 25 d. Nosies skausmas išliko, tačiau yra mažesnis nei anksčiau. Prieš nosies lūžį nedirbo dėl sveikatos problemų. Maždaug trejus metus nedirba dėl sveikatos, gyvena iš socialinės išmokos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 2 dalimi, 219 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 273 straipsniu teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamoji nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, kalta prisipažino, davė parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė. Kaltinamoji V. G. prisipažino kalta, jos kaltę, be pačios prisipažinimo, taip pat patvirtina ir nukentėjusiosios bei liudytojo parodymai, ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti, sutinkamai su BPK 291 straipsnio nuostatomis, faktiniai bylos duomenys, kurie laikytini tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, kurie patvirtina kaltinamosios kaltę, o būtent:
V. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad su jai įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtariama suprato ir prisipažįsta, kad sukėlė fizinį skausmą kaimynei L., kad ją galėjo sužaloti. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, supranta, kad blogai pasielgė. Gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), socialiniame būste. Turi du mažamečius vaikus, kurie auga pas globėjus. L. K. pažįsta apie 5 metus. Gyvenant bendrabutyje susitikdavo retai. Naujųjų metų išvakarėse dienos metu buvo nuėjusi pas L. į svečius atsigerti kavos ir tada, joms besėdint kambaryje, L. jai pasiūlė švęsti Naujus metus. Apie 18 val. ji nuėjo pas L. į namus, su savimi nusinešė 12 butelių po 1 l talpos alaus. Visą laiką jos sėdėjo dviese kartu ir šventė. Maždaug po 23 val. neblaivi L. pradėjo kalbėti kažkokias nesąmones, tačiau tarp jų jokio konflikto nebuvo. Galimai jai nepatiko jos pasakyti žodžiai ir ji, būdama neblaivi, supyko. Tuo metu jos abi buvo prieškambaryje, ji stovėjo ir tyčia stovinčiai L. sudavė dešinės rankos kumščiu du kartus į veido sritį. Po suduotų smūgių L. K. ją rankomis pastūmė, nes ji stovėjo kambaryje prie slenksčio. Kadangi buto durys buvo atidarytos, galimai L. K. ją norėjo išvyti iš buto, todėl po jos pastūmimo, ji pargriuvo ant grindų bendro naudojimo koridoriuje, tačiau nesusižalojo. Tada ji atsistojo ir ją abejomis rankomis stūmė atgal nuo savęs. L. K. pargriuvo ant grindų savo kambaryje. Tada L. atsikėlė ir užsidarė duris, o ji nuėjo į namus. Ji L. neatsiprašė (1 t., b. l. 121-124);
nukentėjusiosios L. K. 2025 m. sausio 3 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole L. K. pareiškė, kad 2025 m. sausio 1 d. apie 00.30 val. jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), o tiksliau kambaryje, kaimynė V. G. dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jai į veidą, nosies srityje, dėl ko jai patino nosis, atsirado kraujosruva, po dešine akimi, arčiau nosies, yra du įdrėskimai. Dėl minėtų V. G. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį jaučia iki šiol (1 t., b. l. 3);
nukentėjusioji L. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Apsigyvenus šiuo adresu, susipažino su kaimyne V. G., kuri gyvena pirmame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), su ja palaikė draugiškus santykius, ji jai padėdavo prižiūrėti jos mažamečius vaikus, kartais su ja pavartodavo alkoholio. V. G. piktnaudžiauja alkoholiu, dėl to iš jos atimti vaikai, ji stokoja socialinių įgūdžių. 2024 m. gruodžio 31 d. su V. buvo dviese, pas ją bute, kartu pasitiko Naujuosius metus, nuo 20 val. kartu vartojo alkoholį, abi bendrai išgėrė 5 vnt. alaus, kurį pati V. atsinešė. Suėjus 24 val., jos namuose atsidarė butelį šampano, kurį vartojo namuose, į lauką stebėti fejerverkų nėjo. Apie 00.30 val. V. be jokios priežasties pradėjo agresyviai elgtis. Kai ji sėdėjo lovoje, ji priėjo prie jos ir dešinės rankos kumščiu jai sudavė vieną smūgį į veidą. Smūgis buvo labai stiprus, po jo ji trumpam buvo praradusi sąmonę ir praktiškai daugiau nieko nepamena. Atsigavo apie 1.00 val. savo namuose, V. jau nebuvo. Atsigavus, jai labai skaudėjo galvą, nosį, skruostus, ji iki šiol negali normaliai valgyti. Nosis buvo patinusi, pamėlusi, po dešine akimi, šalia nosies buvo du įdrėskimai. Suprato, kad jie atsirado po kaimynės V. G. jai suduoto smūgio. Kitą dieną namo koridoriuje sutiko kaimyną R. Š., kuris gyvena tame pačiame aukšte kaip ir ji. Jis jai pasakė, kad 2025 m. sausio 1 d., tikslaus laiko nenurodė, girdėjo triukšmą jos bute, o netrukus pamatė kaip koridoriuje, prie jos buto durų prieš ją smurtauja V. G., kuri jai du kartus sudavė į veidą, taip pat tempė už plaukų ir paskui išbėgo į namo apačią. Po įvykio ji V. nematė, tačiau tiek ji, tiek jos sugyventinis A. D. vis skambino jai, tačiau ji nekėlė ragelio. Tai pirmas kartas kuomet V. prieš ją naudojo fizinį smurtą. V. tampa agresyvi tik tuomet, kai būna neblaivi. Nukentėjusioji papildomai nurodė, kad yra registruota Užimtumo tarnyboje, negali dirbti, nes turi problemų dėl stuburo, taip pat jos kairė ranka yra operuota. Įvykio dieną, prieš 24 val. ji pamatė, kad neblaivi V. uostė kažkokius baltus miltelius. V. taip pat siūlė jai jų pauostyti, tačiau ji nesutiko. Suėjus 24 val., jos atsidarė butelį šampano, kurį vartojo namuose. Apie 00.30 val. V. be jokios priežasties pradėjo agresyviai elgtis, jokio žodinio konflikto nebuvo, nieko nesakiusi, pasislinko arti jos sėdinčios ir dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius į veidą. Smūgiai buvo labai stiprūs, po jų ji trumpam buvo praradusi sąmonę ir praktiškai daugiau nieko nepamena. Atsigavo apie 01 val. savo namuose, V. jau nebuvo. Atsikėlusi, ji apsižiūrėjo, kad duryse nėra jos buto raktų, todėl ji iš karto pagalvojo, kad juos paėmė V., nes ji buvo prieš tai jos bute. Paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Atvykus pareigūnams, paaiškino situaciją, kad dingo jos buto raktai, todėl jie nuėjo pas V., gyvenančią pirmame aukšte, 102 kambaryje, tačiau jos namuose nerado. Policijos pareigūnams ji nesiskundė, kad buvo sumušta kaimynės, tačiau negali paaiškinti kodėl, gal dėl to, kad tuo metu buvo neblaivi. Atsikėlusi 2025 m. sausio 1 d., ji pasijautė blogai, nes skaudėjo galvą ir iš nosies bėgo kraujas, todėl nusprendė rašyti pareiškimą. Apie pietus paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie ją atvežė į policijos komisariatą, tačiau pareiškimo nepriėmė ir pasakė, kad pirmiausia išsiblaivytų. Ji į medikus nesikreipė. Sausio 3 d. ryte jai paskambino tyrėja ir pasakė, kad atvyktų į policijos komisariatą. Tą pačią dieną parašė pareiškimą, jog kaimynė V. prieš ją smurtavo. Nuvyko į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių, kur atliko tyrimus, jai buvo nustatytas nosies lūžis, po to ją išleido namo. Sausio 7 d. pas ją į namus atvyko tyrėja ir nuvežė ją pas teismo medicinos ekspertus. Po įvykio vartojo vaistus nuo skausmo, taip pat vartoja vaistus nuo kraujo spaudimo. Ikiteisminio tyrimo metu pateiks civilinį ieškinį. Kitą dieną po įvykio pas ją buvo atėjusi V.. Po įvykio kaimynė jos neatsiprašė, ji tiesiog jos vengia. Iki šios dienos buto raktai neatsirado. Anksčiau ji yra girdėjusi, kad V. smurtavo ne prieš vieną asmenį, tačiau jie pareiškimų nerašė, ji gyvena socialiniame būste bei turi du mažamečius vaikus, kurių pati neaugina (1 t., b. l. 4-11, 46-48, 50-53, 55-57);
liudytojas R. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad apie vienerius metus kartu su savo šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini). To paties namo bute Nr. 305 gyvena kaimynė L. K., apie kurią nieko blogo negali pasakyti. Ji bendrauja su kita kaimyne V. G., gyvenančia bute Nr. 102, kadangi yra ne kartą jas matęs kartu. V. buvusi jo klasiokė, kiek pamena, ji visada ir iki šiol piktnaudžiauja alkoholiu ir būdama neblaivi tampa agresyvi. 2024 m. gruodžio 31 d. buvo su šeima namuose, aukščiau minėtu adresu. Alkoholio nevartojo. Išmušus vidurnakčiui, jis nuėjo į jų trečiame aukšte, koridoriuje esantį bendrą balkoną, kur norėjo pasižiūrėti fejerverkų, sugyventinė su vaikais liko bute. Pasižiūrėjęs fejerverkų, sugrįžo atgal į namus. Apie 00.30 val. išgirdo iš koridoriaus sklindantį triukšmą, kuris pasireiškė trenksmais, šūkavimais moteriškų balsų. Netrukus prasidarė savo buto duris ir pamatė, kad kaimynės L. K. buto tarpduryje L. ir V. viena į kitą susikibę. Kiek suprato L. bandė išstumti V. iš savo buto. Aiškiai matė kaip V. L. dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau 6 kartus į galvą. Matė kaip pataikė į veidą, į viršugalvį, tačiau kiek į kiekvieną vietą atskirai kartų sudavė nepamena. L. tik gynėsi rankomis dengdamasi sau veidą. Ji V. nesudavė nei vieno smūgio. Ar L. bėgo kraujas, nepastebėjo. Po suduotų smūgių V. pasišalino į namo apačią, o L. nuėjo į savo butą. Viskas truko iki 5 minučių. Abi jos buvo neblaivios, bet V. jam pasirodė girtesnė. Nei L., nei V. jo nepastebėjo. Jis nėjo jų išskirti, kadangi nenorėjo kištis. 2024 m. gruodžio 31 d. vakaro metu jas vieną kartą matė jų namo laiptinėje lipant laiptais žemyn, tuomet tarp jų atrodė viskas gerai. Tą vakarą jokio triukšmo iš L. buto negirdėjo, išskyrus tą kartą, kai 2025 m. sausio 1 d. apie 00.30 val. pamatė jas susikibusias vieną į kitą (1 t., b. l. 82-85);
2025 m. sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros objektas – buto, kuriame įvyko įvykis, kambarys (1 t., b. l. 16-18, 19-27);
2025 m. sausio 1 d. Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. L. tarnybiniame pranešime dėl gauto iškvietimo, nurodyta, kad, dirbant ekipaže AP-1703 kartu su reagavimo skyriaus tyrėju I. D., apie 13.19 val. buvo gautas paliepimas iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo padalinio, kad reikia nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kadangi pagal pirminę informaciją nakties metu kažkas įsilaužė į pranešėjos butą ir sumušė pranešėją. Kas ir kada tai padarė nežino. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja L. K., kuri paaiškino, kad 2025 m. sausio 1 d. apie 2.00 val., nakties metu, jai bežiūrint televizorių, kažkas staigiai atsidarė jos buto duris ir pribėgęs prie moters šiai sudavė nenustatytą skaičių smūgių į veido sritį, ko pasekoje moteris prarado sąmonę, o atsikėlusi, pamatė, kad išmėtyti visi daiktai, o pačiai stipriai skauda veidą. Moteris paaiškino, kad užpuoliko nematė ir nenumano kas tai galėjo padaryti, paminėjo, kad dingo buto raktai. Išėjus į laiptinę pabendrauti su kaimynais, ar šie nieko nematė, prie jų priėjo R. Š., kuris paaiškino, kad po vidurnakčio girdėjo konfliktą pas kaimynę L. K., todėl išėjo į koridorių pasižiūrėti kas vyksta ir tuo metu pamatė, kad kaimynė L. K. iš buto išstumia kaimynę iš pirmo aukšto V. G., o ši iš rankos suduoda nemažiau dviejų smūgių L. K. į veido sritį ir pradeda tampyti už plaukų, o paleidusi, išeina iš trečio aukšto, L. K. nueina į kambarį. Pasiteiravus L. K. ar pažįsta V., ši paaiškino, kad ši jos draugė su kuria šventė Naujuosius metus, bet pati nepamena nieko iš to vakaro. Atsinešus alkoholio kiekio matuoklį,,Drager 7510ARPK-0084“, metrologinės patikros Nr. 2197936, L. K. 2025 m. sausio 1 d. 13.35 val. nustatyta 2,53 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 1-2);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 16/2025 (06) L. K. konstatuota poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 78-79);
iš bendrojo pagalbos centro duomenų matyti, kad 2025 m. sausio 1 d. 1.06 val. registruotas viešosios tvarkos pažeidimas adresu: (duomenys neskelbtini). Pranešėja turi pretenzijų kaimynei, kuri paėmė jos namų raktus ir neatiduoda. Konfliktas vyko prieš valandą laiko. Atvykus nurodytu adresu, L. K. jokių pretenzijų niekam neturėjo (1 t., b. l. 15);
2025 m. sausio 7 d. VšĮ Alytaus poliklinikos medicininiame dokumentų išraše ir VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės pateiktuose medicininiuose dokumentuose fiksuota L. K. sveikatos būklė po sužalojimo (1 t., b. l. 54, 62-76);
2025 m. sausio 6 d. Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. S. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus pirminius procesinius veiksmus nustatyta, jog nusikalstamą veiką galimai įvykdė V. G., gimusi (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b. l. 14).
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. specialisto išvada Nr. G 16/2025 (06), kaltinamosios V. G. ir nukentėjusiosios L. K. parodymai teisme bei liudytojo R. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, kad V. G. 2025 m. sausio 1 d. apie 00.30 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu L. K. ne mažiau du kartus į veido sritį, tokiu būdu smurtaudama, nukentėjusiajai L. K. padarė poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje ir nosies kaulų lūžimą, dėl ko nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Nukentėjusiosios parodymais dėl jos atžvilgiu kaltinamosios panaudoto fizinio smurto netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita faktine bylos medžiaga ir yra logiški. Remiantis tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiosios parodymais, akivaizdu, kad konflikto metu V. G. panaudojo fizinį smurtą L. K. atžvilgiu ir taip nesunkiai sužalojo nuketėjusiąją, nes dėl nosies kaulų lūžio L. K. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Šiuo atveju tiek nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, tiek ir liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konflikto metu V. G. nukentėjusiajai L. K. sudavė dešinės rankos kumščiu į veido sritį.
Kaltinamoji V. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu kalta visiškai prisipažino ir patvirtino, kad kaltinamoji, būdama apsvaigusi, susipyko ir apsistumdė su kaimyne – nukentėjusiąja L. K., su kuria nukentėjusiosios namuose Naujų metų išvakarėse vartojo alkoholinius gėrimus. Nukentėjusiajai siekiant, kad kaltinamoji V. G. išeitų iš jos namų, ši L. K. tyčia sudavė į veidą ne mažiau kaip du kartus dešinės rankos kumščiu, nuo suduotų smūgių nukentėjusioji parkrito.
Teismas, įvertinęs prieš nukentėjusiąją atliktų smurtinių veiksmų pobūdį, taip pat į specialisto išvadą, kuria abejoti pagrindo neturi, konstatuotus sužalojimus (poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje ir nosies kaulų lūžimas) ir įvykio pasekoje nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, daro išvadą, kad kaltinamoji veikė tyčia, o kaltinamosios smurtiniai veiksmai neabejotinai L. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą. Konstatuojama, kad L. K. nesunkiai sutrikdyta sveikata yra kaltinamosios tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp kaltinamosios neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamosios padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Akcentuotina ir tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiosios bei liudytojo nurodytos aplinkybės, kad L. K. sužalojo būtent V. G. yra nuoseklios, jos viso proceso metu nekito. Be to, šiuos parodymus atitinka ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. specialisto išvada pagal konstatuotus sužalojimus, jų mechanizmą, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuotos aplinkybės ir kiti duomenys. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik kaltinamosios visiškas kaltės pripažinimas, bet ir nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Teismo vertinimu, kaltinamosios kaltė, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pobūdį, pasekmes, kaltininko asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.), nukentėjusiojo poziciją.
Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės jurisprudencija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi skirti ypatingą dėmesį vertindamas, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.
Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš sudėtingiausių bei svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurios metu teismas privalo remdamasis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą, vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus ir paskirti tokią bausmę, kuri padėtų nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, paveiktų, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atimtų ar apribotų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė privalo būti individualizuota, atitikti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę, ją skiriant turi būti vertinamos asmens atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, jų tarpusavio santykis, atsižvelgiama į nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją.
Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika pagal pavojingumo laipsnį priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis, kaltinamoji V. G. yra jauno ir darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi, turi du mažamečius vaikus (gimusius 2019 m. rugsėjo 25 d. ir 2024 m. balandžio 17 d. Pasak pačios paaiškinimų teisiamajame posėdyje, dirba ir gauna pastovias pajamas, jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu nustatyta globa dėl motinos girtavimo (1 t., b. l. 135-136), praeityje neteista (1 t., b. l. 137-138), tačiau daug kartų bausta administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus, kurie dažniausiai susiję su alkoholio vartojimu, skirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 139-150), registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (1 t., b. l. 152-154). Kaltinamoji Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpe neįrašyta, tačiau gydosi, nustatyta diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas F10.2. (1 t., b. l. 159). 2025 m. vasario 12 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 nurodyta, kad V. G. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 163), todėl abejonių dėl jos pakaltinamumo nėra.
Baudžiamąją atsakomybę V. G. atžvilgiu lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bylos duomenimis jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas. Kaltinamoji savo poelgį vertina kritiškai, teigia, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos šiam įvykiui, blaivi taip nesielgtų, deda pastangas, kad atsisakyti žalingo įpročio, sutiktų gydytis nuo priklausomybės. Įvertinus visas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (nesunkus nusikaltimas), ankstesnius administracinius baustumus, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, individualizuojant bausmę pagal straipsnio, numatančio atsakomybę už inkriminuotą nusikalstamą veiką, sankciją, skirtina prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis bausmės individualizacijos procese, įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, jos prisipažinimą, kritišką požiūrį, nuoširdų gailėjimąsi, Valstybinės ligonių kasos ieškinį pripažįstant pilnai, nukentėjusiosios ieškinį pripažįstant iš dalies, parinktinas mažesnis nei vidurkis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažinama vienu trečdaliu.
Dėl civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai.
CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kito dydžio.
Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė.
Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti.
Dėl Valstybinės ligonių kasos turtinio civilinio ieškinio
Civilinė ieškovė Valstybinės ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (buvusi Vilniaus teritorinė ligonių kasa) į baudžiamąją bylą pateiktu civiliniu ieškiniu prašo atlyginti 205,17 Eur dydžio išlaidas, apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už nukentėjusiojo asmens gydymo, ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t. b. l. 87-92, 93-94, 2 t., b. l. 13). Suteiktos paslaugos ir jų kaina nurodyta prie ieškinio pridėtoje lentelėje. Ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusioji L. K. dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, paslaugos suteiktos nuo 2025 m. sausio 3 d. iki 2025 m. sausio 12 d. (vidaus ligų gydytojo konsultacija, radiologo paslauga, skubios medicininės pagalbos II paslauga, kompiuterinė tomografija, neurologo konsultacija). Nukentėjusiajai nustatytos pagrindinės diagnozės – nosies kaulų lūžis; radiologinis ištyrimas, neklasifikuojamas kitur (2 kartus); galvos skausmai (2 kartus, vienas vidaus gydytojo, antras – neurologo). 2025 m. rugpjūčio 7 d. teisme gautame rašte civilinė ieškovė Valstybinės ligonių kasa nurodė, kad palaiko civilinį ieškinį dėl 205,17 Eur žalos priteisimo baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 26). Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos ieškinio kaltinamoji savanoriškai neatlygino, tačiau bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje nurodė, kad su Valstybinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka, pilnai pripažįsta ir žąlą atlygins. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl 205,17 Eur žalos priteisimo tenkintinas ir priteistina iš Viktorijos G. V. ligonių kasai 205,17 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnis).
Dėl nukentėjusiosios neturtinės žalos atlyginimo
Nukentėjusiajai L. K. baudžiamojoje byloje atstovauja advokatė R. K. pagal 2025 m. vasario 14 d. VGTPT sprendimą, pagal kurį advokatei R. K. pavesta teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą L. K. baudžiamojoje byloje, kuriuo vadovaujantis, ikiteisminio tyrimo metu priimtas 2025 m. kovo 25 d. nutarimas leisti įgaliotam atstovui dalyvauti procese (1 t. b. l. 97-100).
Nukentėjusioji L. K. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. 2025 m. kovo 26 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos R. B. – Y. nutarimu L. K. pripažinta civiline ieškove (1 t. b. l. 108-113).
Civiliniame ieškinyje L. K. nurodė, kad tyčiniais, agresyvaus V. G. užpuolimo veiksmais jai padaryta neturtinė žala, nes ji patyrė išgąstį, fizinį skausmą, iki šiol išlikusią baimę ir dvasinius išgyvenimus, buvo sugadinta šventė, nes tuo metu vyko Naujų metų sutikimas. Fizinės prievartos metu pajautė begalinį bejėgiškumą, pažeminimą, nes prieš ją smurtavo žymiai jaunesnė jos pažįstama, kurią laikė savo drauge, kuriai padėdavo prižiūrėti jos vaikus, asmuo su kuriuo ji kartu sutikinėjo Naujus metus. Po įvykio ilgą laiką vaikščiojo paakiuose su mėlynėmis, kurios greičiausiai susidarė dėl nosies lūžimo. Teismų praktikoje priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, o įprastai priteisiama nuo 2 896,20 Eur iki 8 688,60 Eur. Mano, kad 2 000,00 Eur suma yra tinkama piniginė kompensacija, kurią V. G. turėtų atlyginti nukentėjusiajai už jos patirtus fizinius skausmus, dvasinius sukrėtimus ir neigiamus išgyvenimus.
Bylos nagrinėjimo metu teisme nukentėjusioji L. K. paaiškino, kad 2 000 Eur civilinio ieškinio sumos nemažins, nes buvo sugadinta šventė ir sveikata, kaltinamoji jai sulaužė nosį, dėl ko ilgą laiką kentėjo skausmus, vaikščiojo su mėlynėmis po akimis apie dvi savaites, nosies skausmai truko 3 mėnesius, negalėjo prisiliesti prie nosies, ją skaudėdavo net jos neliečiant, taip pat labai skaudėjo galvą 3 mėnesius, būdavo sunku kvėpuoti. Jai buvo nejauku išeiti į viešumą. Gydymas baigėsi, bet ji vis tiek vartoja vaistus nuo skausmo. Šiuo metu nosis pakrypusi, gydytojai teigia, kad nosis dabar jau išliks tokia, kokia yra. Nors nosies lūžis sugijo, tačiau liko liekamųjų reiškinių: kvėpavimas kartais būna sutrikęs, skauda nosies srityje.
Kaltinamoji V. G. su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu sutinka tik iš dalies, nurodydama, kad šis civilinis ieškinys turėtų būti mažinamas iki 1 000 Eur sumos, mano, kad nukentėjusiajai reikia tik pinigų, nukentėjusioji siekia tokiu būdu pasipelnyti. Jos mėnesio pajamas sudaro 900 Eur, turi du mažamečius vaikus.
Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio inintegrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-227/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-227/2011">2K-227/2011</a>, 2K-410/2013, 2K-74/2014).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, akivaizdu, kad, esant tokio pobūdžio ir laipsnio sveikatos sužalojimui, nukentėjusioji L. K. patyrė didelį fizinį skausmą, dvasines kančias, nemalonius pojūčius ir išgyvenimus, nepatogumus ir diskomfortą tiek kasdieniame, tiek socialiniame gyvenime. Kaip jau minėta, po įvykio nukentėjusiajai dėl patirtų sužalojimų buvo suteikta vidaus ligų gydytojo konsultacija, radiologo paslaugos, skubios medicininės pagalbos paslaugos, kompiuterinės tomografijos paslaugos, atlikti tyrimai, skirta neurologo konsultacija, taikytas medikamentinis gydymas. Nukentėjusioji stacionare gydoma nebuvo. 2025 m. sausio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 16/2025 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajai L. K. nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimas, šis sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, padaryto sužalojimo pasėkoje L. K. galėjo jausti fizinį skausmą.
Sutiktina su tuo, kad dėl sužalojimo pablogėjo nukentėjusiosios psichinė emocinė sveikata, suprastėjo bendravimo galimybės, atsirado nepatiklumas žmonėmis ir draugais, teko gydytis, kurį laiko tarpą praleisti namuose, kas ribojo galimybes būti visaverčiu visuomenės nariu. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, be paminėto atsižvelgtina ir į kaltinamosios ir nukentėjusiosios iki tol buvusius tarpusavio ryšius (kaimynės, draugės), aplinkybes, kuriomis buvo padaryta nusikalstama veika, į tai, kad iki konflikto tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamoji abi kartu nukentėjusiosios namuose vartojo nemažą kiekį alkoholio, kas be abejonės sąlygojo nusikalstamą elgseną, be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nukentėjusioji, bendravusi ir iki šio įvykio palaikiusi su kaltinamąja draugiškus ryšius, žinodama, jog kaltinamoji tampa agresyvi tuomet, kai būna neblaivi, sutiko, jog V. G. atvyktų į jos namus sutikti Naujuosius metus ir abi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Nors kaltinamosios panaudotas smurtas prieš nukentėjusiąją nėra pateisinamas, tačiau paminėtos aplinkybes vertintinos sprendžiant dėl nukentėjusiosios prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio. Taip pat, siekiant teisingos satisfakcijos, vertintina tiek nukentėjusios, tiek kaltinamosios turtinė / finansinė / šeiminė padėtis, o padarinių aspektu atsižvelgtina į tai, kad praeityje nukentėjusioji jau buvo patyrusi analogišką sužalojimą.
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgus į kaltinamosios turtinę šeiminę padėtį, pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, į padarytos veikos pavojingumą, aplinkybes, kuriomis buvo padaryta nusikalstama veika, nesant pateiktų objektyvių duomenų dėl itin sunkių ir neatstatomų ilgalaikių pasekmių, įvykio pasekoje sumažėjusio darbingumo ar nustatyto dalyvumo lygmens (nukentėjusioji jau gana ilgą laiko tarpą ir iki įvykio niekur nedirbo, pragyvena iš gaunamų socialinių išmokų), spręstina, kad protinga nukentėjusiosios ir kaltininkės interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą bus pasiekta prašomos neturtinės žalos dydį sumažinus nukentėjusiajai iki 1 500 Eur. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetama.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą teisme, pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai.
Baudžiamojoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nukentėjusiąją atstovauja advokatė R. K. (1 t. b. l. 97-100). 2025 m. rugsėjo 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje,,Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. APD-2025-09549 nurodyta, kad, teikiant antrinę teisinę pagalbą L. K. pagal 2025 m. vasario 14 d. sprendimą, susidarė 450,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t. b. l. 41-44).
Atsižvelgiant į tai, kad 450,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos, todėl jos priteistinos iš kaltinamosios V. G. (CPK 99 straipsnis). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją kaltinamojo pasirinktą sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB,,Arteta“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);UAB Urbo bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).
Kiti procesiniai klausimai
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. B.-Y. nuarimu V. G. skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nepasišalinanti iš gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 131-132) paliekamas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
V. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros ir, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, įpareigoti V. G. paskirtosios bausmės atlikimo metu:
tęsti darbą arba per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;
per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą;
gydytis nuo alkoholizmo kaltinamosios sutikimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros ir, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, įpareigoti V. G. paskirtosios bausmės atlikimo metu:
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.
Nukentėjusiosios L. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje nukentėjusiosios L. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti iš V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 205,17 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiosios L. K. gydymą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), naudai, pervedant minėtą sumą į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),,,Swedbank“, AB.
Priteisti iš V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 450,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šią sumą sumokant į pasirinktą sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (duomenys neskelbtini), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą L. K.).
V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nepasišalinanti iš gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Išaiškinti V. G., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą;
6) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
7) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Teisėja Loreta Radzevičienė
