Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2YT-9612-887/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03315-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.2.; 2.5.3.; 2.5.5.; 3.2.3.2.;

3.2.6.1.; 3.4.5.2.; 3.2.6.1.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 20 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Š. P. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. P., VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas Š. P. kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu suinteresuotiems asmenims R. P., VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašydamas nustatyti paveldėjimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po jo sutuoktinės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Patikslintame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina J. P., (duomenys neskelbtini) mirė tėvas R. P.. Po tėvo mirties liko nekilnojamasis turtas: 1. Patalpa-butas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2. Negyvenamoji patalpa - Garažo boksas Nr. 14, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3. Žemės sklypai (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui nuvykus priimti palikimą po tėvo mirties, paaiškėjo, kad notarė negali išspręsti paveldėjimo klausimų, kadangi R. P. notaro patvirtinimu nepriėmė palikimo po savo sutuoktinės J. P. mirties. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas įstatymų nustatyta tvarka padalintas nebuvo. J. P. su R. P. buvo susituokę ir abu mirė būdami santuokoje, tačiau nuo 2013 m. gyveno atskirai. J. P. nuo 2013 m. gyveno jo seseriai R. P. nuosavybės teise priklausiančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), o paskutinius mėnesius iki savo mirties buvo registruota jo seseriai R. P. nuosavybės teise priklausiančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), nes šiame mieste jai buvo teikiamos medicininės paslaugos. Gyvendama skyriumi J. P. jai su sutuoktiniu R. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu nesinaudojo. R. P. nuo 1984 m. iki pat savo mirties ((duomenys neskelbtini)) gyveno sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute R. P. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą. R. P. po J. P. mirties priėmė jos palikimą, tačiau per įstatymų nustatytą terminą nenuvyko pas notarą, todėl paveldėjimo byla neužvesta. J. P. pirmos eilės paveldėtojai: vaikai Š. P. ir R. P. po motinos mirties palikimo priėmimo pas notarą klausimo taip pat neišsprendė, jie neprieštaravo, kad turtą ir toliau valdytų bei juo naudotųsi R. P.. Kadangi visas šis turtas buvo registruotas R. P. vardu, teisinių kliūčių tam nebuvo. Jis anksčiau nėra susidūręs su paveldėjimo klausimais, todėl nežinojo, kad ir tokiu atveju reikėjo išspręsti motinos turto paveldėjimo klausimus pas notarą, šią aplinkybę sužinojo tik nuvykęs priimti palikimą po tėvo mirties. R. P. po J. P. mirties iki pat savo mirties ir toliau naudojosi minėtu nekilnojamuoju turtu, jį valdė ir juo disponavo, mokėjo mokesčius, naudojosi visais namuose esančiais daiktais, buitine technika, baldais bei kt., tai yra, disponavo ir valdė po J. P. mirties šį turtą faktiškai. Pažymėjo, kad J. P. sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise jai priklausančiu garažu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), niekada nesinaudojo, neturėjo automobilio ir nebuvo įgijusi teisės jį vairuoti, šį turtą tiek iki J. P. mirties, tiek ir po jos mirties visą laiką valdė ir juo naudojosi R. P.. Po J. P. mirties per beveik šešerius metus laiko jokie kiti asmenys reikalavimų į aukščiau nurodytą turtą nepareiškė. Testamento J. P. nebuvo sudariusi, kito turto, nei nurodyta šiame pareiškime, nepaliko. Juridinio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas turi tiesioginės įtakos jo, kaip R. P. įstatyminio įpėdinio, turtinėms teisėms ir teisėtiems interesams įgyvendinti, nes tik nustačius, kad jo tėvas R. P. faktiškai priėmė ir valdė J. P. palikimą, bus galima išspręsti aukščiau nurodyto turto paveldėjimo klausimus. Kitokia tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti nėra galimybės.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos J. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad R. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad apie pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą duomenų neturi. Jai taip pat nėra žinomos aplinkybės patvirtinančios ar paneigiančios jo prašomą nustatyti juridinį faktą. Prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.

Suinteresuotas asmuo R. P. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

k o n s t a t u o j a :

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 straipsnio 1–5 dalys). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad R. P. ir J. P. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokoje jie turėjo du vaikus: pareiškėją Š. P. ir R. P.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, R. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 1. Patalpa-butas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2. Negyvenamoji patalpa - Garažo boksas Nr. 14, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3. Žemės sklypai (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas įgytas po santuokos sudarymo, todėl sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). R. P. po sutuoktinės mirties turtą pradėjo faktiškai valdyti, nes ir toliau iki mirties gyveno tame pačiame bute, naudojosi minėtu nekilnojamuoju turtu, jį valdė ir juo disponavo, mokėjo mokesčius, naudojosi visais namuose esančiais daiktais, buitine technika, baldais bei kt. daiktais. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo tėvas po sutuoktinės mirties aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti sutuoktinės palikimą ir to siekė. VĮ Registrų centras pažyma patvirtina, kad paveldėjimo byla dėl J. P. palikimo neužvesta. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Pripažintina, kad R. P. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios jo sutuoktinės J. P. turtą pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad R. P. iš karto po jo sutuoktinės J. P. (duomenys neskelbtini) mirties pradėjo valdyti paliktą turtą. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. R. P. laiku nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė po sutuoktinės J. P. mirties atsiradusį palikimą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Šioje byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš pareiškėjo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Tenkinti patikslintą pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agnė Petkevičienė