Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Civilinė byla Nr. 2-9-98/2013

Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00337-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

75.6.2.; 75.8.; 99.5.; 99.7.; 99.10.; 106.8.4.; 108.;

114.9.1.; 116.1.

2013 m. balandžio 3 d.

Skuodas

Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Laimutė Bukauskienė,

sekretoriaujant Loretai Liaučienei,

dalyvaujant ieškovei P. L., jos atstovui advokatui Henrikui Albertui Markavičiui,

atsakovui E. L., jo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, atsakovo E. L. priešieškinį ieškovei P. L. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir

n u s t a t ė:

ieškovė prašo iškeldinti atsakovą iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad ji su atsakovu susituokė 1975 metais. 1986 metais jos vardu, iš jos asmeninių lėšų buvo nupirktas nebaigtas įrengti gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), kurį savo lėšomis baigė įrengti ir juos įregistravo Nekilnojamojo turto registre 2000-03-17 savo vardu. Su atsakovu jos santuoka buvo nutraukta 1995 metais. Atsakovas name liko gyventi nuomininko teisėmis. Skuodo rajono apylinkės teismas 2004-05-12 nusprendė jos ieškinį tenkinti ir iškeldinti atsakovą iš jai priklausančio gyvenamojo namo su priklausiniais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. 2006-01-09 vykdomąjį raštą Nr. 2-225/2004 pateikė vykdyti antstolei E. M., buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0009/06/000221/1. Atsakovas jos atsiprašė, elgėsi tinkamai, nevartojo alkoholinių gėrimų, dalinai mokėjo nuomos mokestį ir mokesčius už komunalinius patarnavimus, ji 2010-04-08 pateikusi prašymą antstolei E. M., kad nutrauktų vykdomąją bylą dėl atsakovo iškeldinimo. Prašymą antstolė patenkino ir vykdomąją bylą nutraukė. Iki šiol atsakovas ir toliau gyvena jai priklausančiame gyvenamajame name, nemoka nuomos mokesčio, nemoka mokesčių už elektros energiją, šildymą ir komunalines paslaugas, be to atsakovas pradėjo girtauti, o nuo 2010 m. pabaigos savo elgesiu sudaro netinkamas sąlygas gyventi kartu su juo (jos atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius, triukšmauja, spardo duris, varo ją lauk iš namų, grasino su ja susidoroti, užmušti, laikydamas rankoje peilį, reikalavo pinigų). Apie tokį atsakovo elgesį ji nekartą pranešusi policijai, tačiau vienas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu nebuvo pradėtas, o kitas nutrauktas. Dėl atsakovo netinkamo elgesio kyla pavojus jos sveikatai ir gyvybei, todėl nuomos sutartis su atsakovu nutrauktina ir atsakovas iškeldintinas. Pareikštą atsakovo priešieškinį prašo atmesti. Tai motyvuoja tuo, kad atsakovas 1995 metais, po santuokos nutraukimo, pareiškė, kad palieka jos nuosavybėn visus pastatus, kurie buvo įgyti gyvenant santuokoje, nes po santuokos nutraukimo su ja liko gyventi keturi vaikai, iš kurių trys buvo nepilnamečiai, kuriuos jai reikėjo išlaikyti. 1993-11-03 Skuodo rajono apylinkės teismo nutarimu buvo priteisti iš atsakovo alimentai vaikų išlaikymui, atsakovas išlaikymą teikė ne visiškai, todėl susidarė 18794,88 Lt įsiskolinimas, kurio iki šiol atsakovas negrąžino. Atsakovas 1995 metais pareiškė, kad pagyvens jos gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) laikinai, nuomininko teisėmis, o po to išsikels gyventi kitur. Savo pažado neįvykdė iki šiol. Reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, LR Santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnyje buvo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Jos manymu atsakovo pretenzijos dėl pastatų padalijimo ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 1995-05-23, kai jų santuoka pasibaigė. Jis turėjo per trejus metus po santuokos pasibaigimo, t. y. iki 1998-05-23, pareikšti reikalavimą padalyti turtą. Atsakovas to nepadarė, todėl laikytina, kad jis praleido trejų metų ieškinio senaties terminą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo. Tarp jos ir atsakovo santuokos nutraukimas buvo tikras, neformalus, po santuokos nutraukimo jie gyvenę atskirai, bet viename name, kiekvienas atskirai vedė ūkį. 2000-03-17 daržinės priestatą ir visus pastatus iš naujo įregistravusi Nekilnojamojo turto registre savo vardu. Atsakovas dėl to priekaištų nepareiškęs. Kad atsakovas po santuokos nutraukimo gyveno jai priklausančiame name nuomininko teisėmis yra įrodyta 2004 m. gegužės 12 d. Skuodo rajono apylinkės teismo sprendime dėl atsakovo iškeldinimo.

Teismo posėdžių metu ieškovė papildomai paaiškino, kad namas nėra padalintas, jis registruotas jos vardu. Po santuokos nutraukimo E. L. ji priėmusi nuomininko teisėmis, nuomos mokesčio jam nustačiusi nebuvo. Po ištuokos jis ruošėsi išsikelti, tačiau išsikėlęs nebuvo. Namą iš Č. nusipirkę gyvendami santuokoje. Namas nebuvo pilnai įrengtas, atsakovas prisidėjęs prie namo įrengimo: jis, padedant jos tėvui, išmūrijo sienas, o ji jas ištapetavusi. Nupirkus namą, jame buvo įrengtas kambarys ir virtuvė. Po santuokos nutraukimo jos iniciatyva prailginta daržinė, kurios rekonstrukcijai buvo panaudotos medžiagos, gautos, 1991-1992 m. irstant kolūkiui. 1995 m. santuokos nutraukimą įtakojo tai, kad atsakovas pastoviai prieš ją smurtaudavęs. Nutraukinant santuoką, turtas nebuvo dalinamas, su atsakovu nebuvo jokios kalbos dėl turto padalinimo. Po ištuokos pasakiusi atsakovui, kad išeitų iš namų, tačiau jis neklausė ir neišėjo. Dėl namo naudojimosi nieko jie nesprendę, naudojausi taip pat kaip iki santuokos nutraukimo. 2000 m. daržinės priestatą kartu su namu įsiteisinusi savo vardu. Atsakovas pasistatė vasaros virtuvę, kuri nėra įteisinta. Atsakovas po teismo sprendimo, kai buvo nuspręsta jį iškeldinti, buvo išėjęs pas ūkininką, kurį laiką gyveno, bet vėliau grįžo. Langus name pakeitusi savo lėšomis, sumokėjo 6000 Lt, dalį pasiėmusi iš sąskaitos banke, dalį gavusi iš tėvo. Atsakovas yra kažkiek prisidėjęs prie mokesčių mokėjimo, daržinės priestatą statė kaimynai, su atsakovu. Atsakovo darbdaviai duodavo jai pinigų iš atsakovo atlyginimo, kad ji galėtų susimokėti už elektrą, ir kitas šeimos išlaidas. Atsakovas nebedirba nuo 2011-12-31, 2012 metais gavo socialinę pašalpą.

Atsakovas E. L. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo padalinti santuokoje įgytą turtą ir jam bei ieškovei asmeninėn nuosavybėn priteisti po ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį pastato-tvarto, ½ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Taip prašo ieškovės ieškinį dėl jo iškeldinimo atmesti bei iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 22 Lt už dokumentų kopijas iš VĮ Registrų centras Telšių filialo. Priešieškinyje nurodo, kad teismas nepagrįstai priėmė P. L. ieškinį ir iškėlė šią civilinę bylą, nes Skuodo rajono apylinkės teismas 2004 m. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl iškeldinimo ir priėmė sprendimą iškeldinti E. L. iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Šis sprendimas įsiteisėjęs. 2012-08-31 ieškovės ieškinys yra tapatus 2004-05-12 sprendimui. Jis reiškia šioje civilinėje byloje reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Su ieškove susituokė 1975 m. Gyvenant santuokoje, 1986 m. birželio 13 d., iš E. Č. už 6000 Lt nusipirko minėtą vieno aukšto gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą su kiemo įrenginiais. Pastatai buvo įforminti ieškovės vardu, nes jis tuo metu dirbo. Pastatai buvo įregistruoti Skuodo rajono Mosėdžio apylinkės LDT Vykdomajame komitete. Gyvenamąjį namą iš bendrų lėšų įrengė: įdėjo langus, ištinkavo sienas, pastatė krosnį, įvedė centrinį šildymą, atliko kitus gerovės darbus. 1995 m. kovo 9 d. jo santuoka su ieškove buvo nutraukta, tačiau sutuoktinių turtas nebuvo padalintas. Santuoka buvo nutraukta formaliai, jie ir toliau gyvenę faktiniuose santykiuose, vedė bendrą ūkį. 1997 metais jis prie ūkinio pastato pastatęs daržinės priestatą, kurio statybai panaudojo medžiagas, gautas likvidavus „Aušros“ žemės ūkio įmonę. 2007 m.kovo mėnesį pakeitė namo langus, už juos UAB „Banduva“ sumokėjęs 4978 Lt.

Teismo posėdžių metu atsakovas papildomai paaiškino, kad 1986 m. su ieškove P. L. pirkę namą, mokėję 6340 rublius, 6000 rublių už namą ir apylinkės pirmininkei V. B. 340 rublių už dokumentų įforminimą. Namas iš Č. įgytas iš sekančių lėšų: pardavę Mažeikiuose valdišką butą neoficialiai gavę 2000 rublių, už kolektyvinį sodą gavę 2000 rublių, 1000 rublių turėjo susitaupę ir 1000 rublių davė jo tėvas, vėliau 700 rublių jam grąžinęs, o 300 rublių tėvas jam dovanojęs. Nupirktame name buvo įrengta virtuvė ir vienas kambarys. Kitur nebuvo sienų, langų, grindų, viską reikėjo sudėti. Jis nupirkęs medžiagas, su ieškovės tėvu ištinkavę sienas, su Jucio ir Permino pagalba įvedę elektrą. Po tėvo mirties paveldėtus 4000 rublių panaudojęs centrinio šildymo įvedimui, hidroforo įrengimui, iškasė naują šulinį, nes į ankstesnį buvo patekusios nuotekos. Ieškovė nupirko šulinio žiedus. Į namą jis įdėjęs duris ir medinius langus, dailylentėmis iškalęs virtuvės ir koridoriaus sienas, pastatė arkliui laikyti patalpą, daržinę ir meistarnę susidėti įvairiems įrankiams. Namų knygoje yra nubraižyti tie priestatai, tačiau nėra jokios teisinės pastatų registracijos. 2000 m. ieškovė įteisino namą, ūkinius pastatus, tada daržinė buvo 6 metrų, o dabar yra 19 metrų ilgio. Buvo atvykę, matavo, klausė ar jis norįs įteisinti pastatus, jis pasakęs, kad pastatai mediniai, per laiką nugrius, todėl jų neteisinęs. Nuo santuokos nutraukimo gyvena tame pačiame name su ieškove, turtas padalintas nebuvo, tik 2004 m. jis sužinojęs, kad esąs nuomininkas, su ieškove, apie jokią nuomą nėra kalbėję, nuomos mokesčio ji nėra prašiusi. Ieškovė sakanti netiesą, kad vien tik iš savo lėšų nusipirkusi namą (duomenys neskelbtini).

Ieškinys atmestinas, šioje dalyje byla nutrauktina, priešieškinis tenkintinas.

Dėl atsakovo E. L. iškeldinimo

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta 1995 m. kovo 9 d. Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu (b. l. 42), apie tai ištuokos metrikų knygoje įrašyta 1995 m. gegužės 23 d. Skuodo rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 24 (b. l. 5). 2004 m. gegužės 12 d. Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu už akių ieškovės P. L. ieškinys buvo patenkintas ir teismas nusprendė iškeldinti E. L. iš P. L. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, taip pat iš E. L. buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos (b. l. 18). Skuodo rajono apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-225/2004, kurį ieškovė 2006-01-09 pateikė vykdyti antstolei E. M.. Šio vykdomojo rašto pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0009/06/000221/1. 2010-04-08 ieškovė, susitaikiusi su atsakovu, antstolei E. M. pateikė prašymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0009/06/00022/1 dėl skolininko E. L. iškeldinimo (b. l. 12). 2012 m. rugpjūčio 27 d. ieškovės atstovas advokatas H. A. Markavičius kreipėsi į antstolę E. M., kuriame prašė, kad vykdomasis raštas 2-225/2004 būtų vykdomas, tačiau antstolės padėjėjas savo 2012-08-29 rašte Nr. 0009/06/00022/1/S2Sb-4195 nurodė, kad išieškotoja P. L. antstolei E. M. 2010-04-08 pateikė prašymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0009/06/00022/1 dėl skolininko E. L. iškeldinimo, todėl darytina išvada, kad Skuodo rajono apylinkės teismo 2004-05-12 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-225/2004 yra nebevykdytinas (b. l. 12). Iš antstolės E. M. pateiktos teismui vykdomosios bylos Nr. 0009/06/00022/1 nustatyta, kad P. L. 2010-04-08 prašymą nutraukti vykdomąją bylą antstolė patenkino tik 2013-01-16, priimdama patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Ieškovei apskundus šį patvarkymą, antstolė priėmė 2013-01-31 patvarkymą dėl prašymo patenkinimo Nr. S3c-5709, kuriuo panaikino 2013-01-16 patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S3c-2645, taip pat nutarė vykdomąjį raštą Nr. 2-225/2004, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0009/06/00022/1, susigrąžinti iš Skuodo rajono apylinkės teismo, ir tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0009/06/00022/1 (b. l. 135-136), t. y. tęsti atsakovo E. L. iškeldinimą iš P. L. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-203/2000, Teismų praktika 14). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas pabrėžė tai, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. A. M., G. V., bylos Nr. 3K-3-28/2009).

2004 m. gegužės 12 d. ir 2012m. rugpjūčio 31d. civilinėse bylose ginčo šalys yra ieškovė P. L., o atsakovas yra E. L., ieškinio dalykas – E. L. iškeldinimas iš P. L. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o ieškinio pagrindas – pastatai, iš kurių iškeldinamas E. L., nuosavybės teise priklauso P. L., juose L. gyveno nuomininko teisėmis, jo elgesys sudaro neįmanomas sąlygas gyventi greta jo P. L.. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad vykdomoji byla Nr. 0009/06/00022/1 dėl E. L. iškeldinimo vykdoma toliau, ginčo šalys yra tapačios – P. L. ir E. L., todėl konstatuotina, kad tiek ginčo materialinis santykis, tiek ir jo gynybos būdas abiem atvejais sutampa.

LR CPK 137str. 2d. 4p. nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Priimant teisme ieškinį, teismui nebuvo žinoma, kad atsakovas E. L. bus iškeldinamas civilinės bylos Nr. 2-225/2004 pagrindu, nes ieškovė pateikė duomenis, kad vykdymas šioje byloje nutrauktas, todėl ieškovė nurodė pradinį ieškinio pagrindą, kad nuo 2010 metų vasaros iki ieškinio padavimo atsakovas E. L. nemoka nuomos mokesčio, kitų komunalinių mokesčių, jos atžvilgiu elgiasi netinkamai, todėl ieškinių tapatumas paaiškėjo bylos eigoje, kai teismui tapo žinoma, kad antstolė E. M. priėmė 2013-01-31 patvarkymą, kuriuo nusprendė tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0009/06/00022/1. CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė P. L. pareiškė tapatų ieškinį jau išnagrinėtam ieškiniui, kurio pagrindu 2004-05-12 priimtas teismo sprendimas iškeldinti atsakovą E. L. iš P. L. priklausančio minėto gyvenamojo namo, savo ieškinio, paaiškėjus, kad vykdymas tęsiamas, ji neatsiėmė, todėl ieškovės P. L. ieškinys atmestinas, o šioje dalyje byla nutrauktina.

Dėl priešieškinio senaties termino

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 1975 m. liepos 12 d. buvo sudaryta santuoka, kuri nutraukta 1995-03-09 Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu (b. l. 42). Nutraukiant santuoką, santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas. Priešieškiniu atsakovas prašo padalinti santuokoje su ieškove įgytą turtą sekančiai: kiekvienam po ½ dalį gyvenamojo namo, po ½ dalį pastato-tvarto, po ½ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp šalių nutraukta galiojant LR SŠK, todėl ieškovė P. L. turto padalinimui prašo taikyti tuo metu galiojusį LR SŠK 23 str. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali ginti savo pažeistas teises, reikšdamas ieškinį. Šio instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Taigi šis institutas nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo interesais.

Iki LR CK įsigaliojimo galiojusio SŠK 10 str. ir CK 1.127 str. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tai reiškia, kad sužinojimu apie teisės pažeidimą laikoma diena, kai asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Nuo tos dienos pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Sprendžiant, kada asmuo sužinojo apie pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą, teismų praktikoje įprastai svarstoma, kaip vidutinis, apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė pažeista. Svarstant šį klausimą reikšmės turi ieškovo amžius, išsilavinimas, faktinės bylos aplinkybės ir susiklosčiusi teisinė situacija. Tik įvertinęs faktorių visumą, teismas gali nustatyti, kada asmuo, prašantis apginti pažeistas teises, sužinojo ar turėjo sužinoti, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.G. v. Z.G., bylos Nr. 3K-3-136/2009).

Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų teismas padarė išvadą, kad ir nutraukus santuoką, šalys toliau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, jiems nekilo būtinybė pasidalinti santuokoje įgyto turto. 2000-03-17 ieškovei savo vardu įregistravus viešame registre pastatus, kurie buvo įgyti gyvenant santuokoje su atsakovu, atsakovo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, nes ir toliau ieškovė su atsakovu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, augino vaikus. Nekilnojamojo turto registro paskirtis – išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Duomenų apie nekilnojamuosius daiktus išviešinimas nenulemia ir nereiškia, kad daikto savybės ar kriterijai yra būtent tokie; išviešinti duomenys nelemia daikto likimo. Tam turi reikšmės požymiai, savybės ir kriterijai, kurie priklauso daiktui, taip pat savininko valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2011). Tokiu būdu, ieškovė, įregistravusi gyvenamąjį namą, tvartą, kiemo statinius savo vardu tik išviešino tuos duomenis, tačiau tai nereiškia, kad jie yra jos asmeninė nuosavybė. Išviešinus duomenis nekilnojamojo turto registre ir įregistravus pastatus savo vardu, ieškovė atsakovo teisių nepažeidė, todėl atsakovui nekilo būtinybės kreiptis į teismą, kad apgintų savo teises teismine tvarka. 2004-05-12 teismui priėmus sprendimą už akių dėl atsakovo E. L. iškeldinimo iš ieškovei P. L. priklausančio gyvenamojo namo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir atsakovui E. L. susipažinus su šiuo sprendimu, konstatuotina, kad atsakovas E. L. tada ir sužinojo, kad nėra gyvenamojo namo bendrasavininkis su ieškove P. L. ir, kad ieškovė jį nori iš to namo iškeldinti ir ėmėsi teisinių būdų tai padaryti. Darytina išvada, kad atsakovas E. L. apie savo pažeistą teisę, kad nėra gyvenamojo namo su priklausiniais bendrasavininkis, sužinojo po 2004-05-12 ir nuo šio momento prasidėjo ieškinio senaties dėl santuokoje įgyto turto padalijimo terminas.

Ieškinio senačiai taikytina teisė nustatoma pagal LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str., kuriame įtvirtinta nuostata, kad CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Dėl to, sprendžiant taikytinos teisės klausimą [...], būtina įvertinti, ar ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, nes, priešingai nei 2001-07-01 įsigaliojusio CK 3.129 str., kur nustatyta, kad reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo ieškinio senatis netaikoma, SŠK 23 str. 2 d. nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams padalyti bet kokį, tarp jų ir nekilnojamąjį, turtą. LAT, aiškindamas ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymą šeimos teisiniuose santykiuose galiojant SŠK, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po ištuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada buvęs sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo subjektinės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę pažeidimą (SŠK 10 str.) (LAT 2000-03-08. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2000, 2001-04-30 m. nutartis Nr. 3K-3-488/200, 2006-10-09 nutartis Nr. 3K-3-551/2006).

Teismas mano, kad ieškovė ir atsakovas po santuokos nutraukimo toliau vedė bendrą ūkį, kartu gyveno, naudojosi ir prižiūrėjo bendrai santuokoje įgytais pastatais, bei ieškovei P. L. 2000 m. atlikus pastatų teisinę registraciją, niekas nepakito, atsakovui E. L. nebuvo būtinybės kreiptis į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Tik po 2004-05-12, atsakovui sužinojus, kad ieškovė teisminiu keliu jį iškeldina iš pastatų, jis supranta ar turi suprasti, kad pažeidžiamas jo teisinis interesas – teisė į dalį santuokoje su ieškove užgyvento turto, kuris nebuvo padalintas, nutraukus jų santuoką. Atsakovas į išdėstytus motyvus ir į CK 3.129 str., teismo nagrinėjamam ginčui dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo ieškinio senatis netaikoma.

Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo

Esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 str. 3d., pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.

Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 1975-07-12, santuoka nutraukta 1995-03-09. Gyvendami santuokoje, 1986-06-13 pirkimo-pardavimo sutartimi iš E. Č., ieškovė ir atsakovas įsigijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurie nekilnojamojo turto registre 2000 m. kovo 17 d. buvo įregistruoti ieškovės vardu. Kadangi ginčo turtas registruotas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl šiam turtui taikoma prezumpcija, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėtina ir tai, kad ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė teigia, kad gyvenamąjį namą su priklausiniais įsigijo iš savo asmeninių lėšų, o atsakovas savo paaiškinimuose nurodė, kad šiuos pastatus jie įsigijo su ieškove kartu, panaudodami bendras ir skolintas lėšas, tačiau nei ieškovė, nei atsakovas savo žodžių nepagrindė kitokio pobūdžio įrodymais (liudytojų parodymais, rašytiniais dokumentais ir pan.), todėl teismas daro išvadą, kad minėtas gyvenamasis namas su priklausiniais yra įgyti ieškovei ir atsakovui gyvenant santuokoje, iš bendrų šeimos lėšų. Tiek ieškovė, tiek atsakovas savo paaiškinimuose teismo posėdžių metu, patvirtino, kad prie šių pastatų išlaikymo ir pagerinimo prisidėjo abu, bendru darbu ir lėšomis. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė ir atsakovas būtų po santuokos nutraukimo pasidaliję ginčo nekilnojamąjį turtą.

LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 str. nustatyta bendroji taisyklė, kad CK įsigalioja 2001 m. liepos 1 d., o 19 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki naujojo CK įsigaliojimo, 2000 m. CK taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Atsižvelgiant į pastarąją įstatymo nuostatą, teismui nagrinėjant sutuoktinių bendro turto padalijimo bylą po 2001-07-01, taikomos 2000m. CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių bendro turto padalijimą. (LAT nutartis Nr. 3K-3- 520/2010).

CK 3.117 str. 1d. nustatyta, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Byloje yra pateikta antstolės E. M. pažyma apie vykdymo eigą, kurioje nurodyta, kad antstolės E. M. kontoroje Skuodo skyriuje yra užvesta vykdomoji byla dėl išlaikymo išieškojimo P. L. naudai iš skolininko E. L.. Pažymoje nurodyta, kad išlaikymo skola 2006-01-01 yra 18794,88 Lt (b. l. 45). Iki E. L. vaikams tampant pilnamečiais, jų gaunamas lėšas ieškovė P. L. valdė uzufrukto teise, t. y. 18794,88 Lt įsiskolinimas yra susidaręs ne P. L. atžvilgiu, o E. L. ir P. L. dabar jau pilnamečių vaikų atžvilgiu. Šią sumą E. L. yra skolingas savo vaikams. Nagrinėjamame tarp šalių ginče nėra nustatyta duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, dalinant santuokoje įgytą turtą. Nustatyta, kad minėtas gyvenamasis namas su priklausiniais buvo įgytas šalių santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė nuosavybė ir kiekvienai šaliai turi atitekti nuosavybės teise po ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies. Patenkinus priešieškinį, iš ieškovės atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 22 Lt už dokumentų kopijas VĮ Registrų centrui (b. l. 72-73) (CPK 88 str. 1d. 9p., 93 str. 1d.).

Patenkinus priešieškinį, iš ieškovės priteistinas 198 Lt žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo atsakovas yra atleistas, 19,26 Lt pašto išlaidų bei 480 Lt išlaidos už atsakovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą valstybei (CPK 88 str. 1d. 3p., 96 str. 1d.).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti ir šioje dalyje bylą nutraukti, priešieškinį tenkinti visiškai.

Padalinti santuokoje įgytą turtą:

- priteisti E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini),

- priteisti P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)

- Priteisti iš P. L. valstybei 198 Lt žyminio mokesčio, 19,26 Lt pašto išlaidų, iš viso 217,26 Lt, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr.LT 247300010112394300 AB banke „Swedbank“, nurodant įmokos kodą 5660, ir 480 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nurodant įmokos kodą 5630.

Priteisti iš P. L. 22,00 Lt E. L. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėja L. B.