Civilinė byla Nr. e3K-3-209-695/2018
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00626-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.8; 2.6.8.10; 2.6.11.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui A. J. dėl avanso priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sumokėto avanso pagal preliminariąją sutartį grąžinimą, kai sutarties šalys įsipareigojo sudaryti, bet nesudarė pagrindinės sutarties dėl nekilnojamojo turto objekto pirkimo ir pardavimo, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas A. P. ieškiniu Klaipėdos apygardos teismo prašė priteisti iš atsakovo 110 000 Eur sumokėtą avansą, 100 000 Eur baudą, 5 proc. metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad 2016 m. balandžio 13 d. ieškovas ir atsakovas sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto (negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal sutarties sąlygas ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 100 000 Eur avansą, o atsakovas – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po preliminariosios sutarties pasirašymo pateikti ieškovui pasirašytą turto nuomos sutarties 2014 m. kovo 26 d. priedą su turto nuomininke UAB „Instovita“. Šalys susitarė pagrindinę sutartį sudaryti iki 2016 m. birželio 10 d., be to, atsakovas įsipareigojo sumokėti 100 000 Eur baudą, esant preliminariosios sutarties 6.1 punkte nustatytoms sąlygoms, jeigu pagrindinė sutartis nebus sudaryta.
2016 m. balandžio 20 d. ieškovas pervedė atsakovui 100 000 Eur dydžio avansą. Kadangi atsakovas nebuvo tinkamai įforminęs nuomos sutarties priedo, ieškovas ir atsakovas 2016 m. birželio 14 d. sudarė susitarimą Nr. 1 prie preliminariosios sutarties, kuriuo sutarė, jog turto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo data nukeliama iki 2016 m. liepos 15 d., o ieškovas įsipareigojo pervesti atsakovui papildomą 10 000 Eur avansą.
2016 m. liepos 14 d. ieškovas informavo atsakovą, jog nutraukia preliminariąją sutartį dėl atsakovo kaltės, t. y. kad atsakovo pateiktas 2016 m. kovo 30 d. susitarimas prie 2014 m. vasario 24 d. nuomos sutarties su nuomininke UAB „Instovita“ neatitinka preliminariosios sutarties 4.2.5 punkto sąlygų, nes susitarime nėra aptartas nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2016 m. balandžio 13 d. šalys pasirašė preliminariąją sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo už 2 450 000 Eur parduoti ieškovui nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2016 m. birželio 10 d. 2016 m. birželio 14 d. šalys pasirašė susitarimą Nr. 1, kuriuo pratęstas pagrindinės sutarties sudarymo terminas iki 2016 m. liepos 15 d.
Preliminariąja sutartimi (4.2.5 punktas) atsakovas įsipareigojo per 5 darbo dienas pateikti būsimam pirkėjui pasirašytą turto nuomos sutarties 2014 m. kovo 26 d. priedą su turto nuomininke UAB „Instovita“. Nuomos sutartis su nuomininke UAB „Instovita“ ieškovui buvo pateikta preliminariosios sutarties pasirašymo dieną. Ieškovas neginčijo, kad 2016 m. balandžio 18 d. jam buvo pateiktas 2016 m. kovo 30 d. nuomos sutarties su UAB „Instovita“ pakeitimas. Tik gavęs šį pakeitimą, ieškovas 2016 m. balandžio 20 d. sumokėjo atsakovui 100 000 Eur avansą. Jokių pretenzijų, kad pateiktas nuomos sutarties pakeitimas yra netinkamas, neatitinka lūkesčių, ieškovas nereiškė iki 2016 m. birželio mėnesio. Tik 2016 m. birželio 6 d. atsakovui el. paštu informavus, kad yra pasirengta sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, buvo pradėtos reikšti pretenzijos dėl netinkamo preliminariosios sutarties 4.2.5 punkto vykdymo ir buvo pasiūlyta nukelti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminą iki 2016 m. liepos 14 d.
2016 m. birželio 14 d. susitarimu Nr. 1 ieškovas įsipareigojo per 3 darbo dienas pervesti atsakovui papildomą 10 000 Eur avansą ir savo ranka užrašė: „Aš, A. P., būsimas pirkėjas, patvirtinu, kad šis susitarimas yra sudaromas mano prašymu, nes Preliminarioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminu neturėjau galimybės sudaryti pagrindinės sutarties“. Liudytoja notarė Alfreda Bluškienė paaiškino teisme, kad ieškovas notarės biure nurodė, jog neįvyko sandoris su norvegais, todėl finansinė situacija komplikavosi; ieškovas svarstė apie galimybę pratęsti preliminariosios sutarties įvykdymo terminą. Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek atsakovas nurodė, kad 2016 m. liepos 15 d. po susitikimo notarės biure ieškovas domėjosi kitu atsakovui priklausančiu pigesniu nekilnojamuoju turtu ir jo įsigijimo galimybe, kad būtų galima įskaityti jau sumokėtą avansą.
Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, tarp jų ir tai, kad ieškovas raštu pripažino, jog būtent jis negalėjo preliminariojoje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais sudaryti pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties, konstatavo, jog iki 2016 m. birželio 10 d. pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Ieškovas nebuvo finansiškai pajėgus sudaryti ginčo sutartį, be to, ieškovas nereiškė atsakovui pretenzijų dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų vykdymo, iki suėjo terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia, tačiau jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Byloje nustatyta, kad šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, joje nustatytų sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti susitarė dėl netesybų (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalis, neįvykdžiusi sutartinės prievolės, kompensuoja kitos šalies patirtus nuostolius, jų dydžio nereikia įrodinėti (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Preliminariosios sutarties 6.2 punktu šalys susitarė, kad jeigu pagrindinė sutartis šioje sutartyje nustatytais terminais ir nurodytomis sąlygomis nesudaroma dėl to, kad pirkėjas neįvykdė ar netinkamai vykdė šios sutarties 4.1 punkte nustatytus įsipareigojimus, taip pat tais atvejais, kai pirkėjas nepagrįstai vengia arba atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, pirkėjo sumokėtas avansas lieka pardavėjui, jo dydis atitinka iš anksto šalių įvertintus minimalius pardavėjo nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis.
Kadangi ieškovas, atsisakydamas sudaryti su atsakovu pagrindinę sutartį, kurios projektas buvo parengtas dar 2016 m. birželio 10 d., be teisėto pagrindo atsisakė vykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl atsakovas įgijo teisę nutraukti preliminariąją sutartį ir gauti ieškovo sumokėtą 110 000 Eur avansą kaip baudą.
Bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. spalio 3 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šalys 2016 m. balandžio 13 d. sudarytoje preliminariojoje sutartyje susitarė, jog atsakovas už 2 450 000 Eur sumą parduos ieškovui nekilnojamąjį turtą ir pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį šalys sudarys ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 10 d. Šalių 2016 m. birželio 14 d. susitarimu Nr. 1 pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas iki 2016 m. liepos 15 d. Pagal preliminariąją sutartį 2016 m. balandžio 20 d. ieškovas pervedė atsakovui 100 000 Eur avansą ir pagal 2016 m. birželio 14 d. susitarimą Nr. 1 atsakovas pervedė ieškovui papildomą 10 000 Eur avansą. Minėtame susitarime Nr. 1 ieškovas raštu patvirtino, jog jis preliminariojoje sutartyje nustatyta tvarka ir terminu neturi galimybės sudaryti pagrindinę sutartį. 2016 m. liepos 14 d. ieškovas informavo atsakovą apie preliminariosios sutarties nutraukimą, nurodydamas, jog atsakovas netinkamai įvykdė preliminariosios sutarties sąlygas.
Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03My02ODcvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-73-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-73-687/2016">3K-3-73-687/2016</a> 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Sudarant preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis, kurių objektas nekilnojamieji daiktai, preliminariosios sutarties pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais viena iš sutarties šalių nevykdo prisiimtų įsipareigojimų iki pagrindinės sutarties įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134/2014">3K-3-134/2014</a>; 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02OS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-69/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-69/2011">3K-3-69/2011</a>; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2010).
Preliminariosios sutarties 4.2.5 punkte nurodyta, kad atsakovas turi nustatyta tvarka pateikti ieškovui pasirašytą parduodamo turto nuomos sutarties 2014 m. kovo 26 d. priedą su turto nuomininke UAB „Instovita“, kuriame turi būti nustatyta, kad turto nuomos kaina, kurią UAB „Instovita“ moka turto savininkui nuo 2016 m. gegužės 1 d., bus ne mažesnė kaip 4779 Eur per vieną mėnesį neįskaitant visų papildomų ir (ar) privalomų mokėti mokesčių, tokių kaip gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM), nekilnojamojo turto mokestis ir kt.; nuo 2017 m. gegužės 1 d. nuomos mokestis bus ne mažesnis nei 5213 Eur per mėnesį neįskaitant visų papildomų ir (ar) privalomų mokėti mokesčių, tokių kaip gyventojų pajamų mokestis, nekilnojamojo turto mokestis ir kt.
Vykdydamas preliminariosios sutarties 4.2.5 punktą, atsakovas pateikė 2016 m. kovo 30 d. susitarimą su UAB „Instovita“, kuriuo susitarė, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. bus mokamas 4779 Eur per mėnesį nuomos mokestis neįskaitant GPM (2 punktas), nuo 2017 m. gegužės 1 d. bus mokamas 5231 Eur per mėnesį nuomos mokestis neįskaitant GPM (3 punktas).
2014 m. vasario 24 d. nuomos sutarties su UAB „Instovita“ 9.2 punkte nustatyta, kad „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu (2005 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-233 redakcija) nuomininkas sutarties galiojimo metu privalo sumokėti patalpoms tenkantį nekilnojamojo turto mokestį, kuris apskaičiuojamas proporcingai patalpų plotui“. Ši nuomos sutarties nuostata nebuvo pakeista 2016 m. kovo 30 d. susitarimu. Nuomos sutarties 13.10 punkte nustatyta, kad, pasikeitus šių patalpų savininkui, sutartis liks galioti naujam savininkui. Teisėjų kolegijos vertinimu, sistemiškai aiškinant šių susitarimų nuostatas, galima daryti išvadą, jog susitarimas ir nuomos sutartis sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis ir savo esme atitinka ieškovo reikalavimus, kad į nuomos mokestį neįskaitomi visi papildomi ir (ar) privalomi mokėti mokesčiai, nors preliminariosios sutarties 4.2.5 punkte nenustatytas baigtinis nuomininko mokėtinų mokesčių sąrašas. Ieškovas, tapęs turto savininku, įgytų visas nuomotojo teises, todėl nuomos sutartyje nustatyta tvarka galėtų keisti jos sąlygas. Todėl atsakovas tinkamai įvykdė preliminariosios sutarties 4.2.5 punkte nustatytą reikalavimą ir informavo kitą šalį apie pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį. Kadangi atsakovas tinkamai įvykdė preliminariosios sutarties 4.2.5 punkte nustatytą reikalavimą, darytina išvada, kad ieškovo argumentas dėl šios nuostatos pažeidimo yra nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįstas.
Ieškovas nei 2016 m. balandžio 18 d. gavęs susitarimą su nuomininke, nei 2016 m. birželio 14 d. šalims pasirašius susitarimą Nr. 1 prie preliminariosios sutarties, nereiškė atsakovui pretenzijų dėl netinkamo preliminariosios sutarties sąlygų vykdymo. Priešingai, po to, kai gavo susitarimą prie nuomos sutarties, pervedė atsakovui avansą, susitarime Nr. 1 prie preliminariosios sutarties ieškovas pripažino, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsiamas jo prašymu, ir papildomai įsipareigojo pervesti dar 10 000 Eur avansą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į sulygtą didelę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo kainą (2 450 000 Eur), sutiko su atsakovo argumentais, jog ieškovas, kaip fizinis asmuo, neįrodė rimtų ketinimų sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. kad jis tikrai būtų turėjęs finansines galimybes sudaryti pagrindinę sutartį. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų parodymai.
Ieškovas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti preliminariąją sutartį ir nesąžiningai vengė sudaryti pagrindinę sutartį bei šiais savo veiksmais pažeidė preliminariosios sutarties 4.1.3 punkto nuostatą. Preliminariojoje sutartyje šalys susitarė dėl pardavėjo nuostolių atlyginimo (pirkėjo sumokėtas avansas) tais atvejais, kai pirkėjas nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (6.2 punktas). Todėl ieškovo, kaip būsimo pirkėjo pagal preliminariąją sutartį, sumokėtas avansas (110 000 Eur) laikomas ieškovo mokama bauda atsakovui (būsimam pardavėjui).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas A. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 3 d. nutartį bei priimti naują sprendimą tenkinti ieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai pripažino, kad ieškovas, sumokėjęs atsakovui avansą pagal preliminariąją sutartį po to, kai atsakovas pateikė ieškovui preliminariojoje sutartyje nurodytus dokumentus, tariamai patvirtino tinkamą dokumentų pateikimą ir įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymą bei negali reikšti pretenzijų dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.
Bylą nagrinėję teismai ypatingą reikšmę teikė aplinkybei, kad ieškovas 2016 m. balandžio 20 d. sumokėjo atsakovui 100 000 Eur avansą, o pastarasis veiksmas buvo atliktas po to, kai 2016 m. balandžio 18 d. atsakovas elektroniniu paštu atsiuntė 2016 m. kovo 30 d. susitarimo su turto nuomininke UAB „Instovita“ skenuotą kopiją (žr. pirmosios instancijos teismo sprendimo 3 puslapį, apeliacinės instancijos teismo sprendimo 20 punktą). Teismai ieškovo atlikto avanso sumokėjimą sutapatino (sugretino) su pritarimu atsakovo įsipareigojimų pagal Sutarties 4.2.5 punktą vykdymui. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai ieškovo avanso sumokėjimą, kaip sutarties šalies veiksmą, prilygino ieškovo sutikimui su tuo, kad atsakovas įgyvendino sutarties 4.2.5 punktą, t. y. nepagrįstai konstatavo, kad vien avanso sumokėjimas išreiškė ieškovo sutikimą su tariamai tinkamai ir galutinai įvykdytais atsakovo įsipareigojimais.
Avanso pagal preliminariąją sutartį sumokėjimas yra rimtų pirkėjo ketinimų įrodymas (siekis sudaryti ir pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį), tačiau nėra susijęs su sutarties šalies sutikimu su įsipareigojimais ir nepatvirtina bei negali patvirtinti tinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo. Sutartimi ieškovas įsipareigojo sumokėti avansą per 5 darbo dienas (sutarties 3.2 punktas), o atsakovas – per 5 dienas pateikti susitarimą su tam tikromis jame sulygtomis sąlygomis su turto nuomininke UAB „Instovita“ (sutarties 4.2.5 punktas). Šalys nesusitarė, kad, vienai šaliai (pavyzdžiui, pardavėjui) įgyvendinus konkrečią sutarties nuostatą ar įvykdžius tam tikrus veiksmus, kita šalis (pvz., pirkėjas) įsipareigoja sumokėti avansą. Sutartimi avanso sumokėjimas ir minėtas atsakovo įsipareigojimas nėra tarpusavyje susieti, jų vykdymas yra savarankiškas, nepriklausomas nuo kitos pusės įsipareigojimo įvykdymo.
Ieškovo atstovas 2016 m. birželio 8 d. elektroniniais laiškais kartu su pridėtu pranešimu nurodė, kad nesutinka su atsakovo atsiųstu 2016 m. kovo 30 d. susitarimu su turto nuomininke UAB „Instovita“ (sprendimo 1 lapas), 2016 m. liepos 14 d. elektroniniu laišku kartu su pridėtu pranešimu nurodė, kad nutraukia sutartį dėl to, kad atsakovas netinkamai įvykdė 4.2.5 punktą (sprendimo 2 lapas).
Bylą nagrinėję teismai netinkamai ir neteisingai išaiškino sutarties 4.2.5 punktą, t. y. nepagrįstai konstatavo jame nurodytą reikalavimą atsakovui ne kaip atsakovo įsipareigojimą pasiekti konkretų rezultatą su turto nuomininke UAB „Instovita“ dėl turto nuomos kainos ir nuomininko privalomų mokėti mokesčių, o kaip įsipareigojimą tik pateikti jau esamą susitarimą su minėta turto nuomininke. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.165 straipsnio 1 dalį, 6.193 straipsnio sutarčių aiškinimo taisykles. Sutarčių aiškinimo taisyklių aiškinimą ir taikymą preliminariųjų sutarčių atvejais detalizuojanti kasacinio teismo praktika nustato išsamias taisykles, kuriomis vadovaujantis nustatomi tikrieji sutarties šalių ketinimai, sutarties sudarymo tikslas, sutarties esmė, sudarymo aplinkybės ir t. t.
Teismai aiškino sutarties 4.2.5 punkto nuostatą kaip įpareigojančią atsakovą pateikti (atsiųsti) pasirašytą susitarimą su turto nuomininke UAB „Instovita“ minėtame punkte nustatytomis sąlygomis, o ne pasiekti būtent konkretų rezultatą – sulygti su turto nuomininke UAB „Instovita“, kad pastaroji nuo 2016 m. gegužės 1 d. mokės 4779 Eur, o nuo 2017 m. gegužės 1 d. – 5213 Eur per mėnesį nuomos mokestį neįskaitant visų papildomų ir (ar) privalomų mokėti mokesčių, tokių kaip gyventojų pajamų mokestis, nekilnojamojo turto mokestis ir kt.
Viena esminių pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo sąlygų buvo nuomos sutarties su perkamo objekto nuomininke UAB „Instovita“ sąlygos ir jomis sulygta nuomos kaina bei nuomininkės mokami mokesčiai (kitaip tariant, perkamo (parduodamo) objekto rentabilumas). Sutarties 4.2.5 punkto nuostatą dėl susitarimo su turto nuomininke UAB „Instovita“ aiškinant kaip tiesiog susitarimo pateikimą, atsiuntimą, o ne tikslaus sutarto rezultato pasiekimą pagal konkrečius reikalavimus, būtų paneigtas preliminariosios sutarties tikslas ir esmė, pažeidžiama CK 6.165 straipsnio 1 dalis.
Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo pateiktas 2016 m. kovo 30 d. susitarimas su UAB „Instovita“ savo esme ir teisinėmis pasekmėmis atitinka sutarties 4.2.5 punktą. Atsakovas netinkamai įgyvendino sutarties 4.2.5 punktą. Atsakovo pateiktuose 2016 m. kovo 30 d. susitarime su turto nuomininke UAB „Instovita“ ir 2014 m. vasario 24 d. nuomos sutartyje nėra nustatyta, kad turto nuomininkė mokėtų papildomai (neįskaitant į kainą) visų papildomų ir (ar) privalomų mokėti mokesčių. Vien šios aplinkybės konstatavimas yra pakankamas pripažinti, kad atsakovas netinkamai įgyvendino Sutarties 4.2.5 punktą.
Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neturėjo finansinių galimybių sumokėti likusią sutarties kainą, nes ši išvada neparemta bylos įrodymais, o liudytojos notarės Alfredos Bluškienės nurodyta aplinkybė nepagrįsta absoliučiai jokiais objektyviai patikrinamais duomenimis. Pažymėtina, kad liudytoja notarė nevertino ieškovo finansinių galimybių įgyvendinti sutartį. Ieškovui negalėjo būti perkelta įrodinėjimo pareiga dėl finansinių galimybių turėjimo, nes tai nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko ir niekaip nebuvo susijusi su ieškovo kaltės nustatymu.
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovas ir jo atstovas 2016 m. birželio 8 d. ir 2016 m. liepos 14 d. kartu su elektroniniais laiškais pateiktuose pranešimuose išdėstė nesutikimo su tuo, kad atsakovas tinkamai įgyvendino įsipareigojimą pagal sutarties 4.2.5 punktą, argumentus.
Ieškovas sumokėjo atsakovui 110 000 Eur avansą ir tai patvirtina rimtus ketinimus sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Avanso pagal preliminariąją sutartį sumokėjimas kasacinio teismo praktikoje aiškinamas būtent kaip rimti pirkėjo ketinimai sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMi0yMTkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-22-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-22-219/2015">3K-3-22-219/2015</a>).
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. J. prašo kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistus Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 3 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zODIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-382/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-382/2006">3K-P-382/2006</a>; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-529/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-529/2012">3K-3-529/2012</a>).
Ieškovo kasacinio skundo argumentai iškraipo teismų nustatytas aplinkybes, nes pirmosios instancijos teismas, įvertinęs preliminariąją sutartį, jos esmę ir tikslą, sudarymo ir vykdymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo, konstatavo, kad „ieškovas neginčija, kad 2016 m. balandžio 18 d. jam buvo pateiktas 2016 m. kovo 30 d. nuomos sutarties su UAB „Instovita“ pakeitimas. Tik gavęs šį pakeitimą, ieškovas 2016 m. balandžio 20 d. sumokėjo 100 000 Eur avansą. Jokių pretenzijų, kad pateiktas nuomos sutarties pakeitimas yra netinkamas, neatitinka ieškovo lūkesčių, ieškovas nereiškė iki 2016 m. birželio mėn.“ Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė nustatytas ir byloje surinktas įrodymais pagrįstas aplinkybes ir vertino ne konkretų avanso sumokėjimo veiksmą, bet visas aplinkybes – dėl kurios ginčo šalies kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis.
Kasacinio skundo argumentai prieštarauja pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadoms, nes teismai ne vertino avanso sumokėjimą kaip akceptą, bet atsižvelgė ir įvertino tai, kad avansą ieškovas sumokėjo tik po to, kai gavo nuomos sutarties pakeitimą. Teismai nustatė, kad jokių pretenzijų, jog pateiktas nuomos sutarties pakeitimas yra netinkamas, neatitinka ieškovo lūkesčių, ieškovas nereiškė iki nustatytos sandorio sudarymo datos. Todėl avanso sumokėjimą teismai vertino kaip vieną iš įrodymų, kad atsakovas tinkamai įvykdė sutartinį įsipareigojimą pateikti susitarimą su nuomininke, nes ieškovas, būdamas profesionalus verslininkas, gavęs susitarimą pagal preliminariosios sutarties 4.2.5 punktą turėjo galimybę ir pakankamą terminą jį įvertinti bei galėjo be jokių pasekmių nutraukti preliminariąją sutartį nesumokėdamas avanso.
Ieškovas savo apeliaciniame skunde nurodė, kad „ieškovas sutinka, kad 100 000 Eur avansą atsakovui pervedė 2016 m. balandžio 20 d., t. y. po to, kai atsakovas el. laišku atsiuntė 2016 m. kovo 30 d. susitarimą su nuomininke UAB „Instovita“. Todėl yra nepateisinama manyti, kad jei ieškovas matė ir buvo įsitikinęs, jog atsakovas netinkamai įvykdė savo sutartinį 4.2.5 punkte nustatytą įsipareigojimą, tai vis vien, neatsižvelgiant į tai, kad pateiktas susitarimas su nuomininke jam netinka, būtų sumokėjęs avansą ir rizikavęs sudaryti finansiškai nenaudingą pagrindinį pirkimo–pardavimo sandorį, ką patvirtina ir paties ieškovo teiginiai kasacinio skundo 38 punkte. Papildomą 10 000 Eur avansą ieškovas sumokėjo po to, kai pats raštu patvirtino, kad negalėjo, t. y. neturėjo galimybės, sudaryti pagrindinio sandorio.
Teismai aiškinosi preliminariosios sutarties sudarymo ir vykdymo faktines aplinkybes, analizavo preliminariosios sutarties ir jos priedų tiek lingvistinį tekstą, tiek šalių veiksmus iki pagrindinės sutarties sudarymo termino suėjimo, vertino tikruosius sandorio šalių ketinimus, vadovavosi įstatymo leidėjo įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir sprendė, kad šalių sudaryta preliminarioji sutartis neįvykdyta dėl ieškovo įsipareigojimų nevykdymo – vengimo sudaryti pagrindinę sutartį. Bylą nagrinėję teismai įvertino byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, jų pagrindu pagal vidinį įsitikinimą ir įrodymų vertinimo taisykles padarė išvadas dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo ir atsakė į pagrindinius šalių kilusio ginčo klausimus, todėl nėra jokių ieškovo nurodytų įrodymų vertinimo principų pažeidimų.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts. Kome, 1994, p. 50–52; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005).
Dėl ieškovo veiksmų atsakovas ne tik negavo planuotų pajamų, kurias, ieškovui tinkamai įvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovas pagrįstai tikėjosi gauti po pagrindinio sandorio sudarymo, bet ir patyrė 150 000 Eur nuostolių (sumokėjo baudą pagal 2016 m. balandžio 29 d. sudarytą preliminariąją sutartį su UAB „Semelitas“ dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimo). Ieškovas savo veiksmais sukūrė atsakovui pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sandoris bus sudarytas, o jam neįvykus, atsakovas privalėjo įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus UAB „Semelitas“ – sumokėti baudą.
Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Ieškovas jokiais leistinais įrodymais neįrodė savo finansinės galimybės sudaryti pagrindinę sutartį ir ją įvykdyti, o byloje surinktų įrodymų duomenimis buvo paneigti rimti ieškovo ketinimai sudaryti pagrindinę sutartį.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl avanso sumokėjimo teisinės reikšmės vykdant preliminariąją sutartį
Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zODIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-382/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-382/2006">3K-P-382/2006</a>; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-82/2010">3K-3-82/2010</a>; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjI2LTY5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-226-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-226-695/2017">e3K-3-226-695/2017</a>, 15 punktas).
Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, todėl kad ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai.
Sudarant preliminariąją sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Ši prievolė gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai Civilinis kodeksas nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas kasaciniame skunde išdėstė argumentus, kad jis sumokėjo atsakovui avansą ir tai patvirtino rimtus ketinimus sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, ir kad taip ieškovas tinkamai įvykdė preliminariąją sutartį.
Konstatuotina, kad ta aplinkybė, jog avansas rodo rimtus sutarties šalies ketinimus, savaime nepaneigia, kad šalis nepažeis sutartimi prisiimto įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį. Avanso sumokėjimas pagal sutartį yra atskira prievolė, todėl nebūtina aplinkybė avanso nesumokėjimas, kaip pagrindas spręsti dėl atsakomybės už pagrindinės sutarties nesudarymą. Ta aplinkybė, kad avansas sumokėtas, negarantuoja pagrindinės sutarties sudarymo. Aplinkybė, kad avansas sumokėtas, nesudaro pagrindo spręsti, jog preliminarioji sutartis įvykdyta.
Sutartis dėl avanso ir preliminarioji sutartis yra atskiros sutartys, kiekviena jų turi savo dalyką, t. y. kitokias šalių teises ir pareigas. Iš avanso sutarties kyla pareiga tam tikru laiku ir nustatytomis sąlygomis sumokėti konkrečią pinigų sumą, kuri yra laikoma būsimuoju mokėjimu. Preliminariąja sutartimi paprastai šalys įsipareigoja sudaryti pagrindinę sutartį. Ta aplinkybė, kad avanso sutartis raštu išdėstoma viename dokumente (viename tekste) su preliminariąja sutartimi, nekeičia šių sutarčių autonomiškumo.
Prievolių pagal avanso sutartį įvykdymas nereiškia visų įsipareigojimų pagal pagrindinę sutartį įvykdymo. Preliminariosios sutarties įvykdymas reiškia, kad turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. Vien avanso sumokėjimas to nepatvirtina. Preliminariosios sutarties įvykdymo nepatvirtina avanso sumokėjimas, nes nepasiektas preliminariosios sutarties tikslas – ateityje sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis).
Dėl pirmiau nurodytų motyvų pripažintini teisiškai nepagrįstais kasacinio skundo argumentai, kad ieškovas sumokėjo atsakovui avansą, ir tai patvirtino rimtus ketinimus sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, ir kad taip ieškovas tinkamai įvykdė preliminariąją sutartį. Preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta, nes nepasiektas jos tikslas sudaryti pagrindinę sutartį, kuri nebuvo sudaryta.
Dėl pagrindinės sutarties nesudariusiai preliminariosios sutarties šaliai atsiradusios civilinės atsakomybės atlyginti kitos preliminariosios sutarties šalies nuostolius
CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zODIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-382/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-382/2006">3K-P-382/2006</a>; 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03My02ODcvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-73-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-73-687/2016">3K-3-73-687/2016</a> 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Byloje nustatyta, kad pagal 2016 m. balandžio 13 d. preliminariąją sutartį šalys susitarė, jog atsakovas už 2 450 000 Eur sumą parduos ieškovui nekilnojamąjį turtą ir pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį šalys sudarys ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 10 d. Šalių 2016 m. birželio 14 d. susitarimu Nr. 1 pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas iki 2016 m. liepos 15 d. Iki nurodyto termino pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta.
Pagal preliminariąją sutartį 2016 m. balandžio 20 d. ieškovas pervedė atsakovui 100 000 Eur avansą ir pagal 2016 m. birželio 14 d. susitarimą Nr. 1 atsakovas pervedė ieškovui papildomą 10 000 Eur avansą. Minėtame susitarime Nr. 1 ieškovas raštu patvirtino, jog jis preliminariojoje sutartyje nustatyta tvarka ir terminu neturi galimybės sudaryti pagrindinę sutartį. 2016 m. liepos 14 d. ieškovas informavo atsakovą apie preliminariosios sutarties nutraukimą. Šiuos ieškovo veiksmus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įvertino kaip nesąžiningą vengimą sudaryti pagrindinę sutartį. Byloje esanti šalių tarpusavio susirašinėjimo medžiaga, liudytojos notarės paaiškinimai taip pat patvirtina, kad ieškovas vengė sudaryti pagrindinę sutartį, nors atsakovas jį ragino atvykti pas notarą pasirašyti pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, kurios projektas buvo parengtas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad preliminariąją sutartį sudarė fiziniai asmenys ir nenustatyta, kad kuris nors iš jų būtų turėjęs didesnę sutarčių sudarymo patirtį ar kokių nors kitų pranašumų ir būtų jais naudojęsis prieš kitą sutarties šalį.
Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys susitarė dėl netesybų baudos forma, t. y. sumokėto avanso negrąžinimo už atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariosios sutarties 6.2 punkte ieškovas ir atsakovas susitarė, kad jeigu pagrindinė sutartis preliminariojoje sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis nesudaroma dėl to, kad pirkėjas neįvykdė ar netinkamai vykdė šios sutarties 4.1 punkte nustatytus įsipareigojimus, taip pat kai pirkėjas nepagrįstai vengia arba atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, pirkėjo sumokėtas avansas lieka pardavėjui, kurio dydis atitinka iš anksto šalių įvertintus minimalius pardavėjo nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis.
Preliminariosios sutarties 6.4 punktu šalys pareiškė, kad šioje sutartyje nustatytos netesybos yra laikomos teisingomis, ne per didelėmis bei pagrįstomis, ir sutinka, kad jos nebūtų mažinamos, nepriklausomai nuo to, ar dalis prievolės yra įvykdyta; šalys taip pat pripažino, kad minėtų netesybų dydis yra laikomas minimalia neginčijama nukentėjusios šalies patirtų nuostolių suma, kurią kita šalis turi kompensuoti nukentėjusiai šaliai dėl sutarties pažeidimo (nesilaikymo), nereikalaudama nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų. Preliminariojoje sutartyje šalys aiškiai patvirtino susitarimą dėl netesybų, įskaitomų į nuostolius, tikslaus dydžio tais atvejais, kai neįvykdomi įsipareigojimai sudaryti pagrindinę sutartį. Šalys nesusitarė dėl kitokių netesybų ir nuostolių už preliminariosios sutarties neįvykdymą sąlygų.
Pagrindas mokėti netesybas gali būti nustatytas sutartimi – dėl tam tikros prievolės neįvykdymo (CK 6.70 straipsnis). Netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, jog iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo–atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo–atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDItOTY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-302-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-302-969/2015">3K-3-302-969/2015</a>). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zODIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-382/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-382/2006">3K-P-382/2006</a>; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMi0yMTkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-22-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-22-219/2015">3K-3-22-219/2015</a>).
Ieškovo ieškinys dėl avanso grąžinimo galėtų būti atmestas tik atsakovui įrodžius, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Ginčijant, kad yra aplinkybės, dėl ko netesybų nereikia mokėti, reikia paneigti, kad preliminarioji sutartis neįvykdyta, t. y. įrodyti, kad ji įvykdyta. Kitas teisių gynybos būdas yra įrodyti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos). Tai – juridiniai faktai, dėl kurių yra pagrindas pagal įstatymą arba sutartį netaikyti civilinės atsakomybės. Civilinės atsakomybės netaikymo pagrindą turi įrodyti asmuo, kuris juo remiasi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Šis įskaitymo principas, įtvirtintas ir CK 6.258 straipsnyje, reglamentuojančiame sutartinę atsakomybę, taikytinas ir ikisutartiniams susitarimams, kai už įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį neįvykdymą konkrečios preliminariosios sutarties šalys susitarė mokėti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMDQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-304/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-304/2007">3K-7-304/2007</a>). Taigi sumokėtas avansas pagal preliminariąją sutartį kaip netesybos įskaitomas į nuostolių atlyginimą preliminariosios sutarties šaliai, įrodžiusiai, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl avansą sumokėjusios šalies kaltės.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino nustatytu faktą, kad atsakovas savo prievoles pagal preliminariąją sutartį įvykdė. Kasacinis teismas saistomas šių faktinių aplinkybių (CPK 351 straipsnio 1 dalis). Konstatuotina, kad jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tai tokios sutartinės nuostatos yra pagrindas asmeniui taikyti netesybas, nebent jis įrodytų sutartinę civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes.
Ieškovas turėjo įrodyti aplinkybes, kodėl jam, kaip preliminariosios sutarties neįvykdžiusiai šaliai, neturi būti taikomos netesybos, ir tik tokiu atveju būtų pagrindas grąžinti jo sumokėtą avansą. Tai, ar teismai pagrįstai nustatė pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis (ieškovo finansinį nepajėgumą sudaryti pagrindinę sutartį, pasikeitusius ateities planus), neturi teisinės reikšmės, nes tai yra minimos aplinkybės, nesudarančios pagrindo šalinti civilinę atsakomybę, kurios taikymo teisinis pagrindas yra tai, kad nesudaryta pagrindinė sutartis (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193 straipsnis)
Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuojamos CK 6.193 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tikrieji sutarties šalių ketinimai (valia) atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, laikantis universalaus sąžiningumo principo (CK 6.193 straipsnis). Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-323/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-323/2010">3K-3-323/2010</a>; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134/2014">3K-3-134/2014</a>).
Kasaciniame skunde nurodyti faktinio pobūdžio argumentai, ką turėtų reikšti preliminariosios sutarties 4.2.5 punkto turinys, t. y. atsakovo įsipareigojimas pateikti turto nuomos susitarimą su nuomininke UAB „Instovita“. Sutarties sąlygos turinys yra faktinė aplinkybė. Aiškinant sutartį yra atskleidžiama, ką sutarties sąlyga iš tikrųjų reiškia. Sutarties sąlygos turinys apibrėžia faktines nuostatas, kuriomis turi būti įgyvendinamos atitinkamos šalies teisės ar įvykdomos pareigos. Kasacinio skundo argumentus sudarantys faktinio pobūdžio teiginiai apie tai, ką reiškia ir ką turėtų reikšti konkreti sutarties sąlyga, yra ne teisiniai, o faktiniai.
Kasacinis teismas nagrinėja teisės taikymo klausimus ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. jų iš naujo nenustato (CPK 351 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo faktiniai argumentai nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko. Konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių. Tai patvirtina nuosekli kasacinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231/2008">3K-3-231/2008</a>; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MS03MDEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-51-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-51-701/2018">3K-3-51-701/2018</a> 48 punktą).
Teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais aiškinamas preliminariosios sutarties 4.2.5 punkto turinys. Vien nurodymo kasaciniame skunde, kad, nustatydami sutarties turinį, aptariamos sąlygos reikšmę teismai netinkamai taikė CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, nepakanka, nes argumentais turi būti išsamiai pagrindžiama, kaip pasireiškia nurodomas tam tikras netinkamo teisės taikymo atvejis skundžiamame teismo sprendime. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373/2013">3K-3-373/2013</a>; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MS03MDEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-51-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-51-701/2018">3K-3-51-701/2018</a>, 57 punktas). Tai sudaro pagrindą teisėjų kolegijai nepasisakyti dėl kasacinio skundo argumentų dėl sutarčių aiškinimo, kurie yra faktinio pobūdžio. Be šių argumentų kasaciniame skunde nurodoma, netinkamai buvo atsižvelgta į šalių elgesį ir aplinkybes po preliminariosios sutarties sudarymo. Šios nuostatos turi būti teisiškai įvertintos.
Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Šalių elgesys po sutarties sudarymo pasireiškia kaip sutartinių nuostatų vykdymas arba nevykdymas, teikiami pareiškimai dėl kitos šalies atliekamų veiksmų, daromi pasiūlymai, atsiliepimai dėl vykstančių įvykių, kurie turi įtakos sutarties vykdymui, ir kita. Pagal įstatymo nuostatą šios aplinkybės gali turėti įtakos sutarties sąlygų aiškinimui, t. y. sprendžiant dėl fakto, ką reiškia konkreti sutarties nuostata.
Jeigu teismas pasiremia šalies veiksmais kaip aplinkybe, kurios pagrindu aiškina sutartį ir sprendžia, ar sutartis tinkamai vykdoma, tai atitinka CK 6.193 straipsnio 5 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad ieškovas nei 2016 m. balandžio 18 d. gavęs susitarimą su nuomininke, nei 2016 m. birželio 14 d. šalims pasirašius susitarimą Nr. 1 prie preliminariosios sutarties nereiškė atsakovui pretenzijų dėl netinkamo preliminariosios sutarties sąlygų vykdymo. Po to, kai gavo susitarimą prie nuomos sutarties, ieškovas pervedė atsakovui 100 000 Eur avanso dalį, susitarime Nr. 1 prie preliminariosios sutarties ieškovas pripažino, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsiamas jo prašymu dėl ieškovo negalėjimo sudaryti pagrindinę sutartį, ir papildomai įsipareigojo pervesti dar 10 000 Eur avanso dalį. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad avanso pervedimu ieškovas sutiko (akceptavo) su atsakovo įsipareigojimo pagal preliminariąją sutartį pateikti nuomos susitarimą vykdymu. Priešingai teigiantys kasacinio skundo argumentai yra klaidinga apeliacinės instancijos teismo nutarties interpretacija, todėl tokie skundo argumentai laikytini teisiškai nepagrįstais.
Kasaciniame skunde teigiama, kad atsakovas netinkamai įgyvendino preliminariosios sutarties 4.2.5 punktą, pateikęs nuomos susitarimą, kuriame nenustatyta, kad turto nuomininkė mokėtų neįskaitant į kainą visus papildomus ir (ar) privalomus mokėti mokesčius.
Dėl šalių teisių ir pareigų pagal sutartį sprendžiama ir pagal sutarties sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2, 5 dalys), t. y., be kita ko, ir kaip įstatymai reglamentuoja tam tikrus santykius, t. y. nagrinėjamu atveju nuomotojo ir nuomininko santykiams tenkančius sumokėti nuomojamo turto išlaikymo (kapitalinio ir einamojo remonto, komunalinių paslaugų apmokėjimo, nekilnojamojo turto mokesčių) klausimus. Jeigu šalys sutartimi pageidauja nustatyti tai, kas jau nustatyta galiojančiu įstatymu, tai sutarties nuostatos nėra pagrindo laikyti neįvykdyta, nes įstatymo nuostatos (dėl su nekilnojamuoju turtu susijusių mokesčių) užtikrina tikruosius šalies ketinimus, kurie nukreipti į sutarties sudarymą ir jos vykdymą taip, kaip reglamentuojama įstatyme.
Nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas atsakovo pateiktą nuomos susitarimą kaip preliminarios sutarties vykdymą priėmė, pretenzijų dėl nuomos sutarties nereiškė. Gavęs nuomos susitarimą ieškovas sumokėjo avansą, taip pradėdamas vykdyti savo įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį, kurių visų jis neįvykdė galutinai, nes atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovas raštu papildomame susitarime pripažino, kad negali sudaryti pagrindinės sutarties iki preliminariojoje sutartyje ir papildomame susitarime nurodytų terminų pabaigos, o jo negalėjimas nesusijęs su nuomos susitarimu, t. y. toks nuomos susitarimas iš esmės nesutrukdė sudaryti pagrindinę sutartį, juolab kad ieškovas pretenzijas dėl nuomos susitarimo netinkamumo pradėjo reikšti tik po to, kai pareiškė apie savo negalėjimą ir atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį. Pretenzijų dėl nuomos susitarimo reiškimas po pagrindinės sutarties nesudarymo patvirtina, kad ne nuomos susitarimo pateikimas nulėmė ieškovo negalėjimą sudaryti pagrindinę sutartį, o kitos priežastys. Kadangi ieškovas neįvykdė preliminariosios sutarties, atsirado teisinis pagrindas taikyti civilinę atsakomybę ieškovui sutartyje nurodytų netesybų forma, negrąžinant ieškovui šio sumokėto avanso.
Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai, netenkindami ieškinio grąžinti avansą, teisiškai pagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias preliminariąją sutartį pažeidusio ir nesudariusio pagrindinės sutarties pirkėjo (ieškovo) sutartinę atsakomybę, priėmė iš esmės teisingus procesinius sprendimus, kuriuos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, iš jo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovui. Atsakovas, pateikęs atsiliepimą į kasacinį skundą, prašo priteisti patirtų 2783 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė PVM sąskaitą faktūrą, patvirtinančią 2783 Eur sumokėjimą advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Atsakovo advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytą maksimalų dydį – užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje 1,7 koeficiento dydį – 1389,92 Eur (1,7 x 817,60 Eur (2017 m. liepos 1 d. – 2017 m. rugsėjo 30 d.)), todėl prašoma atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma sumažintina iki 1389,92 Eur ir priteistina atsakovui iš ieškovo.
Kasacinis teismas turėjo 4,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. P. 1389,92 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt devynis Eur 92 ct) atsakovui A. J. ir 4,96 Eur valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algis Norkūnas
Dalia Vasarienė
Vincas Verseckas
