E. Z. pagal BK 140 str. 2 d., 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-82-648/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22325-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.1.8.14; 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2; 2.1.6.3; 2.1.7.5; 2.1.14.1; 2.1.14.2; 2.2.1.3; 2.1.15.1.1; 2.8.9.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Z. kasacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams be intensyvios priežiūros, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams be intensyvios priežiūros, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į laisvės apribojimo bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. birželio 19 d. iki 2022 m. birželio 21 d. (dvi paros), skaičiuojant vieną laikinojo sulaikymo parą už dvi laisvės apribojimo dienas. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, paskirti įpareigojimai neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešis mėnesius socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, 71 straipsniu, 72¹ straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas vienerius metus gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų N. V.-Z. ir D. V. ir nesiartinti prie jų arčiau nei 300 metrų atstumu, taip pat 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš nuteistojo E. Z. nukentėjusiajai N. V.-Z. priteista 700 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, nukentėjusiajam E. V. – 409 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti ir 800 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, taip pat 941 Eur kitų proceso išlaidų, nukentėjusiajam D. V. – 100 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 7 d. nutartis, kuria nuteistojo E. Z. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. E. Z. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. birželio 19 d. apie 0.31 val. adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavo namo antrame namo aukšte, kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir jo žmonos N. V.-Z., tyčia griebė nukentėjusiąją už kairio riešo, kumščiu sudavė jai vieną smūgį į pakaušį, po to griebė už plaukų ir tempė po antro aukšto koridorių, D. V. puolus ginti motinos, jis tyčia sudavė nukentėjusiajam nenustatytą skaičių smūgių į galvą, dėl to D. V. parkrito ant grindų, po to E. Z. spardė ant grindų gulintį D. V., taip padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimų abipus alkūnių projekcijose bei abipus keliuose, t. y. sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais E. Z. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – žmonai N. V.-Z. ir nežymiai sutrikdė D. V. sveikatą.

2. E. Z. taip pat nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. apie 16.55 val. autobusų sustojimo aikštelėje, kelyje Nr. A2, ties Riešės vs., Sudervės sen., Vilniaus r. sav., asmeninio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš E. V., tai yra tyčia dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į kairę veido sritį, po to tyčia dešine koja spyrė vieną kartą E. V. į jo kairę koją. Šiais tyčiniais smurtiniais veiksmais jis sukėlė nukentėjusiajam E. V. fizinį skausmą ir padarė muštinių žaizdų kairės akies viršutiniame voke su kraujosruva, odos nubrozdinimų nosies nugarėlėje bei kairiame skruoste, poodinių kraujosruvų kairėje blauzdoje, t. y. sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis E. Z. prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 7 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti bei nukentėjusiųjų civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus ir nepriteisti jiems išlaidų atlyginimo advokato paslaugoms apmokėti bei kitų proceso išlaidų atlyginimo, taip pat nepriteisti valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo; 2) nenutraukus bylos, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; 3) atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai kvalifikavo E. Z. atliktas veikas, neatskleidė jam inkriminuotų nusikaltimų sudėčių požymių, taip pat netinkamai pritaikė BK 66 straipsnio nuostatas dėl laikinojo sulaikymo įskaitymo į bausmę. Be to, žemesnės instancijos teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytas apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles, netinkamai išsprendė nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius. Apeliacinės instancijos teismas neišsiaiškino ir neišanalizavo visų reikšmingų bylai aplinkybių, išsamiai ir nešališkai neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, nepatikrino skundžiamo nuosprendžio tiek, kiek buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde. Nurodyti BPK 20 straipsnio 3–5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismams atskleisti bylos esmę, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus procesinius sprendimus.

3.2. Byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių E. Z. kaltę dėl nukentėjusiojo D. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo. Teismai šio nusikaltimo požymių nustatymą grindė ne į loginę grandinę sudėliotais faktais, o deklaratyviais ir objektyviais duomenimis nepagrįstais teiginiais. Žemesnės instancijos teismai nepagrįstai rėmėsi suklastotomis nuotraukomis, kuriose neva vaizduojamas D. V. kūnas ir kuriose užfiksuoti jam padaryti sužalojimai. Šias nuotraukas prie bylos pridėjo tyrėja K. Kiseliova, kuri net nebuvo įvykio vietoje. Be to, minėtos nuotraukos nėra informatyvios, nes nėra aišku, nei kada ir kur, nei kieno jos padarytos, taip pat nėra nuotraukoje užfiksuotą asmenį tinkamai individualizuojančių požymių. Dėl šios priežasties ši fotolentelė negalėjo būti tinkamu įrodymu byloje ir teismai negalėjo ja remtis, grįsdami E. Z. pateiktą kaltinimą. Taip teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas.

3.3. Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl šios nusikalstamos veikos, buvo esmingai pažeistos BPK 166 straipsnio 2, 3 dalių ir 167 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šioje byloje dėl aptariamos nusikalstamos veikos nėra ne tik nukentėjusiojo D. V. atstovo skundo, kuris yra būtinas siekiant pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, bet ir procesinio sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šios nusikalstamos veikos. 2022 m. birželio 19 d. pagal N. V.-Z. pareiškimą buvo pradėtas bendras ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl dviejų nusikalstamos veikos epizodų dėl įvykių nuteistojo namuose. Atkreiptinas dėmesys, kad N. V.-Z. pareiškime prašė E. Z. pradėti ikiteisminį tyrimą tik dėl jos patirto fizinio skausmo. Pažymėtina ir tai, kad N. V.-Z. yra ne D. V. motina, o įmotė. Be to, N. V.-Z. 2022 m. rugpjūčio 1 d. prokuroro nutarimu buvo neleista atstovauti D. V. pagal įstatymą ir dalyvauti procese kaip atstovei (BPK 53 straipsnio 1, 3 dalys). 2022 m. rugpjūčio 3 d. prokuroro nutarimu D. V. atstove pagal įstatymą buvo patvirtinta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė E. S.. Tapusi D. V. atstove pagal įstatymą, E. S. turėjo teises ir pareigas, nustatytas BPK 54 straipsnyje. Todėl, nusikalstamą veiką dėl D. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo perkvalifikavus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tik E. S. turėjo teisę pateikti skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl šios nusikalstamos veikos. Tačiau nei E. S., nei nukentėjusiajam D. V. baudžiamajame procese atstovavę advokatai tokio pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nepareiškė. Nesant byloje nukentėjusiojo D. V. skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo ir procesinio sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji byla dėl šios nusikalstamos veikos E. Z. turėjo būti nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

3.4. Byloje taip pat nepašalintos abejonės dėl E. Z. kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai N. V.-Z.. Šiuo atveju žemesnės instancijos teismai, grįsdami E. Z. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos, nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais ir nepatikimais nukentėjusiosios N. V.-Z. parodymais, taip pat nukentėjusiojo D. V. ir liudytojo R. P. V., kurie paties įvykio nematė, parodymais. Pažymėtina, kad šie asmenys yra suinteresuoti apkalbėti nuteistąjį. Be to, pirmosios instancijos teismas iškraipė nukentėjusiojo D. V. parodymus ir skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodė, kad nukentėjusysis parodė, jog atidaręs duris jis pamatė, kaip nuteistasis jo įmotę laiko už plaukų. Tai kategoriškai paneigė pats nukentėjusysis, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių duomenų (medicininių dokumentų, nuotraukų, vaizdo įrašų, specialisto išvadų), kurie patvirtintų, kad įvykio metu nuteistasis smurtavo prieš N. V.-Z. ir kad nuteistojo veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, jog tyrėja N. Butkevičienė 2022 m. liepos 12 d. nuo 14.41 val. iki 17.25 val. (iš viso 2 val. 44 min.) apžiūrėjo policijos pareigūnų kūno („body“) kamerų įrašus. Tačiau 2024 m. rugsėjo 5 d. teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti tik byloje esantys vaizdo įrašai (8 įrašai po 5 min.) iš policijos tarnybinio automobilio. Todėl byloje trūksta 2 val. 4 min. trukmės policijos pareigūnų kūno („body“) kamerų įrašų, kurie buvo padaryti įvykio vietoje, t. y. name, esančiame (duomenys neskelbtini). Manytina, kad šie vaizdo įrašai iš bylos buvo pavogti. Dėl to nuteistasis buvo pareiškęs nušalinimą visam Vilniaus regiono apylinkės teismui. Tačiau šį nušalinimo klausimą nepagrįstai išsprendė ne teismo pirmininkas, o pati bylą nagrinėjanti teisėja Jolanta Vėgelienė. Taip buvo šiurkščiai pažeista nuteistojo teisė į gynybą ir padarytas esminis BPK pažeidimas, kuris daro pirmosios instancijos teismo nuosprendį neteisėtą. Tik tinkamai išsprendus viso teismo nušalinimo klausimą, buvo galima nagrinėti bylą.

3.5. Byloje taip pat nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių E. Z. kaltę dėl nukentėjusiojo E. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo. Teisme apklaustas teismo medicinos specialistas paneigė, kad dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiajam galėjo būti padaryti sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, byloje nėra nuotraukų, kuriose būtų užfiksuoti nukentėjusiajam E. V. padaryti sužalojimai. Nuteistasis pažymi, kad jis prieš E. V. ne tik neatliko jokių smurtinių veiksmų, tačiau ir pats nukentėjusiojo buvo persekiojamas, užpultas, nupurkštas ašarinėmis dujomis. Dėl to nuteistasis pirmasis iškvietė policiją. Tuo tarpu nukentėjusysis tik po 6 minučių paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nustatyta, jog V. ir nuteistasis konfliktuoja dėl labai didelės vertės turto. Todėl teismai privalėjo laikytis teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų, kad tokiais atvejais, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos esant konfliktiniam santykiui, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYtMTA3My8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26-1073/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26-1073/2023">2K-26-1073/2023</a>). Byloje esančių duomenų visuma įrodo, kad nuteistasis jokiais savo veiksmais nepadarė nukentėjusiajam E. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo.

3.6. Netenkinus kasacinio skundo prašymo dėl bylos nutraukimo, byloje yra visos sąlygos atleisti E. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnio nuostatas dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo. Praėjus virš 3,5 metų nuo įvykio, nusikalstamos veikos prarado savo pavojingumą. Be to, nuteistajam inkriminuoti veiksmai nepasiekė pavojingumo, pakankamo kilti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalis.

3.7. Be to, žemesnės instancijos teismai be pagrindo nepripažino pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės šioje baudžiamojoje byloje. Tokią ilgą šio proceso trukmę nulėmė vien tik baudžiamojo persekiojimo institucijų ir teismo (ypač pirmosios instancijos) elgesys. Nors šiuo atveju įvykis nutiko 2022 m. birželio 19 d. ir nuo pat pradžių buvo aišku, kad įvykio metu nukentėjusieji N. V.-Z. ir D. V. patys užpuolė nuteistąjį, apdraskė jam kaklą, prakirto lūpą, tačiau pranešimas apie įtarimą N. V.-Z. įteiktas tik po 7 savaičių, o D. V. apskritai net nebuvo apklaustas kaip įtariamasis. Pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla buvo nagrinėjama dvejus metus, visą šį laiką nuteistajam buvo taikoma kardomoji priemonė, jam buvo sukelta emocinė įtampa ir psichologinis stresas, tai neabejotinai pakenkė ir jo sveikatai. Taigi, šioje byloje yra pažeista nuteistojo teisė į adekvačią (tinkamą, teisingą) baudžiamosios bylos proceso trukmę (BPK 44 straipsnio 5 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis).

3.8. Pažymėtina, kad žemesnės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-813/2025), netinkamai pritaikė BK 66 straipsnio nuostatas ir procesinių sprendimų priėmimo metu vadovavosi jau negaliojančia BK 66 straipsnio 2 dalies redakcija (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija). Pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 66 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), suėmimas ir (ar) laikinasis sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomi pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant, be kita ko, trims laisvės apribojimo dienoms. Šiuo metu galiojančios BK 66 straipsnio nuostatos yra nuteistojo teisinę padėtį lengvinančios ir turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis), todėl turėjo būti taikomos nagrinėjamoje byloje.

3.9. Be to, teismai netinkamai išsprendė nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius. Šiuo atveju nukentėjusiųjų neva patirtos išlaidos buvo pagrįstos ne rašytiniais įrodymais, o tik jų parodymais. Pavyzdžiui, E. V. nepateikė duomenų, kad įvykio metu buvo sulaužyti jo akiniai ir kad jam apskritai reikalingi akiniai. Nukentėjusysis nepateikė ir akinių įsigijimo dokumentų. Nukentėjusiajam E. V. iš nuteistojo taip pat nepagrįstai buvo priteistas jo patirtų degalų ir transporto išlaidų (941 Eur), kurias jis neva patyrė vykdamas į teismo posėdžius, atlyginimas. Nukentėjusysis pateikė degalų čekius, iš kurių matyti, kad už degalus buvo atsiskaitoma net šešiomis skirtingomis banko kortelėmis. Todėl net neaišku, kas šiuo atveju mokėjo už degalus. Be to, degalai buvo įsigyti ir automobilis nuomojamas tuo metu, kai teismo posėdžiai byloje net nevyko arba E. V. apskritai nedalyvaudavo teismo posėdžiuose, arba juose dalyvaudavo nuotoliniu būdu. Teismai taip pat nepagrįstai nukentėjusiesiems iš nuteistojo priteisė išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms apmokėti. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis šių išlaidų buvo patirtos kitoje byloje, kur N. V.-Z. ir E. V. buvo pripažinti įtariamaisiais dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš E. Z..

3.10. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam iki šiol nėra grąžinti jo asmeniniai daiktai, pinigai, juvelyriniai dirbiniai ir kitos vertybės, taip pat įvairūs dokumentai.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Dėl BPK167 straipsnio reikalavimų vykdymo pradedant ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos prieš D. V. pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje 2022 m. birželio 19 d. tyrėjos K. Kiseliovos rezoliucija buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22325-22 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus N. V.-Z. pranešimą apie nusikalstamą veiką, t. y. kad kilus žodiniam konfliktui E. Z. smurtavo prieš savo šeimos narius – žmoną N. V.-Z. ir savo įsūnį D. V.. Šis pranešimas įformintas 2022 m. birželio 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota aiški N. V.-Z. pozicija, jog ji siekia, kad sutuoktiniui būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Protokole yra duomenys ir apie tai, kad įvykio metu nukentėjo nepilnametis D. V.. Todėl nekyla abejonių, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl E. Z. veiksmų tiek prieš sutuoktinę, tiek prieš D. V.. Pažymėtina ir tai, kad 2022 m. birželio 19 d. jokių procesinių apribojamų, varžančių N. V.-Z. teises atstovauti įsūnio D. V. interesams, nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu patikrinus įtariamojo E. Z. nurodytas aplinkybes, kad D. V. nėra jo šeimos narys, nes yra jo žmonos, o ne jo įsūnis, šie duomenys pasitvirtino. Todėl vyresnioji tyrėja N. Butkevičienė 2022 m. rugsėjo 16 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame konstatavo, kad tikslinga E. Z. prieš D. V. galimai padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir ikiteisminį tyrimą tęsti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei 140 straipsnio 2 dalį. Šį sprendimą 2022 m. rugsėjo 16 d. rezoliucija patvirtino ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė R. Šipkauskienė. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu buvo tinkamai vykdyti teisės aktų, reglamentuojančių ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarką bei veikų perkvalifikavimą ikiteisminio tyrimo metu, reikalavimai, baudžiamojo proceso įstatymai nepažeisti.

4.2. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad jo teisme pareikštas nušalinimas nebuvo išnagrinėtas įstatymo nustatyta tvarka. Kasatoriaus pareikštas nušalinimas, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, buvo išspręstas teisėjos 2025 m. sausio 14 d. nutartimi. Šioje nutartyje teisingai nurodyta, kad, bylą nagrinėjančiai teisėjai nenustačius nusišalinimo pagrindų, nėra pagrindo ir spręsti viso Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nušalinimo klausimo. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas į jo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su nušalinimo klausimo išsprendimu, motyvuotai atsakė skundžiamos nutarties 13.1–13.4 punktuose.

4.3. Kasatorius pagrįstai nurodo, kad BK 65 ir 66 straipsnių nuostatos buvo pakeistos 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu, kuris įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d., todėl teismai šioje byloje turėjo taikyti šiuo metu galiojančias BK 66 straipsnio nuostatas, tačiau padarė teisės taikymo klaidą. Priešingai nei tvirtina kasatorius, šios klaidos nėra pagrindo vertinti kaip esminio pažeidimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi, kuri priimta vadovaujantis BPK 361 straipsnio 1 dalimi, buvo patikslinta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžio motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys. Šiuo metu apkaltinamajame nuosprendyje nuteistojo laikinojo sulaikymo laikas į paskirtos bausmės laiką yra įskaičiuotas teisingai. Aptariama baudžiamojo įstatymo taikymo klaida realiai kasatoriaus teisių nesuvaržė, nes iki nuosprendžio klaidos ištaisymo jis dar nebuvo baigęs atlikti skirtos dvejų metų laisvės apribojimo bausmės.

4.4. Kasaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad teismų padarytos išvados dėl jo kaltės, padarius nusikalstamą veiką prieš E. V., prieštarauja specialisto išvadai ir specialisto paaiškinimams teisme. 2024 m. rugsėjo 17 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas S. Chmieliauskas nurodė, kad nukentėjusiajam E. V. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, o ranka, kumštis atitinka kieto buko daikto savybes. Teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė specialisto išvados duomenis ir pagrįstai šiais duomenimis vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, atmestini ir kasatoriaus skundo teiginiai, kad tai kasatorius nukentėjo nuo E. V. nusikalstamų veiksmų. Teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas aplinkybes, kaltinamojo prašymu išreikalavo ir vertino ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00479-22 medžiagos duomenis. Šis ikiteisminis tyrimas prokurorės 2023 m. balandžio 12 d. nutarimu buvo nutrauktas, nes E. V. veiksmuose buvo nustatyta BK 28 straipsnio 2 dalyje baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Kritiškai vertintini ir kasacinio skundo argumentai, kad nepakanka duomenų, jog konflikto metu buvo sulaužyti nukentėjusiojo E. V. akiniai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai pasisakyta, kokiais duomenimis teismas vadovaujasi konstatuodamas, kad nukentėjusiajam E. V. kasatoriaus veiksmais buvo padaryta materialinė žala dėl sulaužytų akinių. Taigi, teismas pagrįstai patenkino civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

4.5. Kasacinio skundo argumentai, kad fizinio skausmo sukėlimas teismo nustatytas išimtinai tik vadovaujantis nenuosekliais nukentėjusiosios N. V.-Z. parodymais, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, vertintini kritiškai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė viso proceso metu duotus nukentėjusiosios parodymus ir padarė išvadą, kad ji tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai ir vienodai aiškino įvykio aplinkybes. Teismas konstatavo, kad nuoseklius nukentėjusiosios parodymus patvirtina nepilnamečio nukentėjusiojo D. V. parodymai, kuris nors ir nematė, kaip E. Z. sudavė smūgį nukentėjusiajai N. V.-Z., tačiau esminės jo parodymų detalės sutampa su nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad surinktų duomenų pakanka konstatuoti faktui, jog E. Z. naudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę, o smurto pobūdis leido padaryti išvadą, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

4.6. Be to, kasatorius nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iškraipė nukentėjusiojo D. V. parodymus, jog jis matė, kaip nuteistasis įvykio metu laikė N. V.-Z. už plaukų. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismas nėra konstatavęs, kad nukentėjusysis D. V. yra davęs tokio turinio parodymus. Kasatoriaus nurodytame nuosprendžio 38 punkte teismas dėsto nukentėjusiosios N. V.-.Z. parodymus, kuriuose nukentėjusioji nurodė aplinkybę, kad po jos pagalbos šauksmo duris atidaręs sūnus pamatė, jog E. Z. laiko ją už plaukų. Taigi, nuosprendyje išdėstyta nukentėjusiosios nuomonė, kad sūnus matė smurto pobūdį, o ne D. V. parodymai.

4.7. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visas baudžiamosios bylos aplinkybes, nutarties 15.2 papunktyje pagrįstai konstatavo, kad E. Z. veikų negalima pripažinti mažareikšmėmis. Jokių ypatingų aplinkybių, kurios išskirtų E. Z. padarytas veikas nuo kitų panašaus pobūdžio nusikaltimų, byloje nėra.

4.8. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad apskųstame nuosprendyje teismas netinkamai išsprendė klausimus, susijusius su išlaidų nukentėjusiųjų atstovo advokato paslaugoms apmokėti atlyginimu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, įvertino nukentėjusiųjų pateikus prašymus dėl išlaidų advokatų, kurie dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų atstovai, paslaugoms apmokėti atlyginimo ir pateikė išsamius argumentus, kodėl priteisia N. V.-Z. 6000 Eur, o E. V. – 3635,40 Eur advokato paslaugoms apmokėti. Spręsdamas dėl priteistino advokato išlaidų atlyginimo dydžio, teismas tinkamai atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes: baudžiamosios bylos ir suteiktų teisinių paslaugų apimtį, tą aplinkybę, kad advokatas vyko į teismo posėdžius, kurių didžioji dalis vyko kitoje vietoje (Širvintose), negu registruota advokato darbo vieta, ir pan. Be to, priešingai nei teigia kasatorius, teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 104 straipsnio 2 dalies reikalavimų, išsprendė nukentėjusiojo E. V. prašymą pripažinti proceso išlaidomis jo patirtas degalų ir transporto išlaidas. Šiuo atveju teismas įvertino svarbią aplinkybę, kad nukentėjusiojo gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje ir jis turėjo vykti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose ir Vilniaus rajono rūmuose vykusius teismo posėdžius. Be to, byloje buvo pateikti degalų ir transporto išlaidas patvirtinantys įrodymai.

4.9. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kaip to reikalauja BPK 332 straipsnio 5 dalies nuostatos, nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o apkaltinamasis nuosprendis pripažįstamas teisingu, pateikta pakankamai detali bylos įrodymų analizė ir išvados dėl jų vertinimo bei išvados dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, taip pat baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų vykdymo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje visais esminiais bylai svarbiais aspektais, kurie buvo iškelti nuteistojo apeliaciniame skunde, pasisakyta, teismas pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, motyvuotai pašalino apeliaciniame skunde iškeltas abejones dėl apkaltinamojo nuosprendžio išvadų, susijusių su E. Z. kaltės konstatavimu.

4.10. Vertinant kasacinio skundo argumentus, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos dingo dalis policijos pareigūnų nešiojamų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų, darytų 2022 m. birželio 19 d., pažymėtina, jog šis klausimas buvo išsamiai išspręstas nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Nuosprendžio 41 punkte teismas detaliai išdėstė teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kad 2022 m. birželio 19 d., pareigūnams atvykus į įvykio vietą, įvykio aplinkybės name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo fiksuojamos tik mobiliojo ryšio telefonu „Samsung“. Tik policijos pareigūnų automobilyje, kai buvo dokumentuose fiksuojamos su įvykiu susijusios aplinkybės, buvo įjungtos policijos pareigūnų dėvimos kūno kameros. Šie vaizdo įrašai yra pridėti prie bylos medžiagos ir buvo peržiūrėti teisiamajame posėdyje.

4.11. Vertinant kasacinio skundo argumentus dėl baudžiamojo proceso trukmės ir kasatoriui taikytų procesinės prievartos priemonių, pažymėtina, kad nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais, jog nepateisinamai ilga proceso trukmė pažeidė jo teises. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pagrįstai konstatuota, kad baudžiamojo proceso trukmė – dveji metai devyni mėnesiai nuo veikų padarymo iki nuosprendžio paskelbimo – nevertinama kaip nepateisinamai ilga. Teismas atsižvelgė į visus proceso trukmei vertinti reikšmingus kriterijus: į gana didelę bylos apimtį (10 tomų), į tai, kad byloje yra trys nukentėjusieji, iš kurių vienas – nepilnametis; įvertinta aplinkybė, kad kasatorius itin aktyviai naudojosi savo teise skųsti procesinius veiksmus ir reikšti nušalinimus, o tai neišvengiamai ilgino proceso trukmę; kad proceso metu buvo periodas, kai E. Z. sirgo, taip pat jis nutraukė sutartį su gynėju ir dėl to neįvyko keli teismo posėdžiai. Dėl išdėstytų motyvų nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiu, jog nagrinėjamoje byloje baudžiamojo proceso trukmė pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyto įmanomai trumpiausio laiko reikalavimą. Taip pat nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais, kad kardomųjų priemonių taikymas sukėlė jam sunkius padarinius, nes procesinės prievartos priemonės procese taikytos tinkamai, nepažeidžiant proporcingumo principo.

5. Nukentėjusiųjų N. V.-Z., D. V., E. V. atstovas advokatas A. Gutauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir iš nuteistojo E. Z. nukentėjusiųjų naudai priteisti išlaidų, patirtų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginimą. Atstovas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

5.1. Žemesnės instancijos teismai, tiek atlikdami įrodymų analizę, tiek pateikdami jų visumos vertinimo motyvus, tinkamai laikėsi BPK reikalavimų, keliamų teismų nuosprendžių ir nutarčių surašymui, todėl nėra priežasčių ir pagrindų naikinti šiuos teismų procesinius sprendimus.

5.2. Nuteistasis kasaciniame skunde dėsto tikrovės neatitinkančius teiginius apie tariamą policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų vagystę ir apie policijos tarnybinio automobilio vidinės kameros įrašų peržiūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad jokio policijos tarnybinio automobilio vidinės kameros įrašo bylos medžiagoje nėra. Nuteistojo minimi įrašai iš tiesų tėra policijos pareigūno J. Smalsčio, tuo metu sėdėjusio tarnybiniame automobilyje ir rašiusio nukentėjusiosios N. V.-Z. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, kūno kameros įrašas. Kasacinio skundo teiginius dėl kūno kamerų vaizdo įrašų svarbos byloje paneigia tai, kad įrašuose buvo fiksuojami jau tik netiesioginiai duomenys apie nusikalstamų veikų aplinkybes – policijos pareigūnai atvyko jau tik po nuteistojo smurtinių veiksmų atlikimo ir pačių nusikalstamų veikų neužfiksavo. Be šių vaizdo įrašų, byloje yra pakankamai kitų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kasaciniame skunde akcentuojamą skirtumą tarp byloje esančių vaizdo įrašų trukmės ir policijos tyrėjos procesinio veiksmo – jų apžiūros – trukmės paaiškina tai, kad policijos tyrėja, peržiūrėjusi vaizdo įrašus, dar turėjo juos raštu apibendrinti ir parengti apžiūros protokolą, o apžiūros protokole įrašoma jau bendra viso procesinio veiksmo trukmė.

5.3. Šioje baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo buvo išnagrinėti nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų. Pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems priteisti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo dydžiai yra adekvatūs nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir sukeltiems padariniams, atitinka nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, protingumo ir teisingumo principų kriterijus, neprieštarauja Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose. Nustatydami nuteistojo nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos dydį, teismai kiekvienu konkrečiu atveju rėmėsi nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, taip pat byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir, atsižvelgdami į įrodymų visumą, tinkamai apskaičiavo nukentėjusiųjų patirtos turtinės žalos dydžius. Be to, darytina išvada, kad, nukentėjusiajam E. V. pateikus jo kelionių į teismą išlaidas pagrindžiančius dokumentus, teismai pagrįstai pripažino šias nukentėjusiojo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisė jų atlyginimą iš nuteistojo. Todėl konstatuotina, kad toks sprendimas visiškai atitinka teisės aktų nuostatas dėl proceso išlaidų atlyginimo priteisimo pagrindų. Žemesnės instancijos teismai taip pat pagrįstai priteisė nukentėjusiesiems jų šioje byloje patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Byloje buvo pateikti išsamūs nukentėjusiųjų patirtų išlaidų advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydžių skaičiavimai, taip pat buvo pateikti palyginimai su maksimaliais Rekomendacijose nustatytais atlygintinų išlaidų dydžiais ir patvirtinta, jog šie maksimalūs rekomenduojami išlaidų dydžiai viršyti nebuvo.

5.4. Nuteistasis kasaciniame skunde dėsto melagingus teiginius, kad jam esą virš 3,5 metų negrąžinami jo asmeniniai daiktai. Iš tiesų nuteistasis pats neatsiėmė savo daiktų iš nukentėjusiųjų, nors jam buvo sudarytos visos sąlygos tai padaryti. Dar 2022 m. rugpjūčio mėnesį, tarpininkaujant policijos tyrėjai, nukentėjusieji siūlė nuteistajam pačiam pasiimti savo daiktus. Tačiau nuteistasis vengė tai padaryti, o vėliau savo daiktų atsiėmimu nebesirūpino ir naudojo šią aplinkybę (jo asmeninių daiktų buvimą pas nukentėjusiuosius) kaip esą patvirtinančią jo gynybinę versiją dėl siekio jį nužudyti ir apiplėšti. Taigi, kasacinio skundo teiginiai apie kokias nors kliūtis nuteistajam E. Z. atsiimti savo asmeninius daiktus neatitinka tikrovės.

5.5. Nuteistojo nepasitenkinimas vykstančio baudžiamojo proceso trukme yra nepagrįstas, nes jis pats savo procesiniais veiksmais (ir neveikimu) prisidėjo prie jos pailgėjimo. Pažymėtina, kad 2023 m. gruodžio 6 d., 2023 m. gruodžio 12 d. ir 2024 m. vasario 15 d. teisiamieji posėdžiai neįvyko dėl nuteistojo ligų, 2024 m. balandžio 18 d. teisiamasis posėdis neįvyko, nes jo dieną nuteistasis nutraukė sutartį su gynėju, 2024 m. birželio 6 d. teisiamąjį posėdį teismas atidėjo nuteistojo gynėjo prašymu, nes jis nebuvo spėjęs susipažinti su byla. Derinant kitų teisiamųjų posėdžių datas, dideli laiko tarpai tarp posėdžių atsirado dėl nuteistojo gynėjo užimtumo kitose bylose. Be to, nuteistojo apeliacinis ir kasacinis skundai buvo teikiami ne kiek įmanoma operatyviau, o paskutinėmis terminų dienomis, dėl ypač ilgos nuteistojo baigiamosios kalbos apeliacinės instancijos teisme jai išklausyti prireikė skirti papildomą posėdį. Visa tai taip pat prisidėjo prie bendros baudžiamojo proceso trukmės.

5.6. Kasaciniame skunde nuteistasis E. Z. kaip vieną iš esminių viso prieš jį vykdomo baudžiamojo proceso ydų įvardija netinkamai atliktą jo laikinojo sulaikymo laiko įskaitymą į paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Pabrėžtina, kad klausimo dėl laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo nuteistasis savo apeliaciniame skunde nekėlė ir jis nebuvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, todėl šiuo metu šis klausimas kasacinės instancijos teismo turėtų būti paliktas nenagrinėtas.

5.7. Nukentėjusieji nesutinka su kasacinio skundo teiginiais dėl tariamų procesinių kliūčių nuteisti E. Z. dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį D. V. padarymo. Priešingai nuteistojo teiginiams, apie proceso trūkumus būtų galima kalbėti tik tuomet, jei apskritai nebūtų priimtas joks procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Tuo tarpu toks procesinis sprendimas byloje buvo priimtas – ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, pareikštas pradinis įtarimas vėliau buvo patikslintas, byla buvo perduota teismui ir galiausiai E. Z. buvo nuteistas. Svarbu tai, kad veikos kvalifikaciją nustatė ne nukentėjusioji N. V.-Z., teikdama pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar duodama parodymus apklausų metu, o tai padarė teisėsaugos institucijų atstovai, įvertinę tuo metu jiems žinomas aplinkybes.

5.8. Nukentėjusieji taip pat nesutinka su kasacinio skundo teiginiais, esą byloje nėra tiesioginių įrodymų dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją N. V.-Z. įvykdymo. Tiesioginiais įrodymais šiuo atveju laikytini nukentėjusiųjų N. V.-Z. ir D. V. duoti parodymai apie smurtavimo aplinkybes, kurias jie matė patys ir nuosekliai bei išsamiai nurodė baudžiamojo proceso metu. Šiuos tiesioginius įrodymus patvirtino ir byloje ištirti netiesioginiai įrodymai (liudytojų parodymai, byloje esantys vaizdo ir garso įrašai). Pirmosios instancijos teismas atliko išsamią šių duomenų analizę ir pagrįstai pripažino juos įrodymais.

5.9. Kasacinio skundo kritika dėl E. Z. nuteisimo dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį E. V. padarymo taip pat yra nepagrįsta. Nuteistojo nukentėjusiajam E. V. padaryti sužalojimai yra užfiksuoti medicininiuose dokumentuose, aprašyti specialisto išvadoje, puikiai matomi į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašuose, nurodyti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, apklausos protokoluose ir patvirtinti nukentėjusiojo parodymais teisiamojo posėdžio metu. Todėl tai, kad byloje nėra nuteistojo pageidaujamos statiškos padarytų sužalojimų fotografijos, niekaip nepaneigia nuteistojo kaltės dėl šių sužalojimų padarymo.

5.10. Nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyvieji ir subjektyvieji sudėties požymiai žemesnės instancijos teismų tinkamai nustatyti, motyvuotai pagrįsti įrodymais pripažintais duomenimis, todėl E. Z. pagrįstai ir teisingai pripažintas kaltu dėl jų įvykdymo ir nuteistas. Nuteistojo E. Z. elgesys buvo tyčinis ir sukėlė baudžiamajame įstatyme nustatytus padarinius, todėl akivaizdu, kad šis jo elgesys pasiekė pavojingumą, užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę pagal BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalis. Nukentėjusieji patyrė kūno sužalojimus, juto skausmą, patyrė turtinę ir neturtinę žalą, todėl nuteistojo veikų negalima laikyti mažareikšmėmis ar praradusiomis pavojingumą. Be to, nuteistasis kaltu neprisipažino, padarytos žalos neatlygino, nukentėjusiųjų neatsiprašė.

5.11. Kasacinės instancijos teisme nukentėjusieji patyrė 2178 Eur dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusiųjų patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto atlygintinų išlaidų dydžio, todėl nukentėjusieji prašo teismo nuspręsti išieškoti visų šių išlaidų atlyginimą iš nuteistojo E. Z., jo nemažinant.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo E. Z. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

7. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03MC04OTUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-70-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-70-895/2018">2K-7-70-895/2018</a>, 2K-P-58-697/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-7-39-1073/2022). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali patikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>).

8. Nuteistojo E. Z. kasaciniame skunde, be kitų argumentų, ginčijamos pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, pateikiamos savos byloje tirtų faktų ir įrodymų interpretacijos bei nuomonės dėl atskirų bylos duomenų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribų, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

9. Nuteistasis kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad jam iki šiol nėra grąžinti jo asmeniniai daiktai, pinigai, juvelyriniai dirbiniai ir kitos vertybės, taip pat įvairūs dokumentai. Iš bylos medžiagos matyti, kad daiktai, kurie buvo paimti uždarant E. Z. į sulaikymo patalpas, jam buvo grąžinti 2022 m. birželio 21 d. (1 t., b. l. 170). Taigi, baudžiamojoje byloje nėra paimti jokie nuteistajam priklausantys daiktai, kurie jam galėtų būti grąžinti. Nuteistojo ir nukentėjusiųjų ginčai dėl asmeninių daiktų perdavimo nėra šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nurodyti E. Z. kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.

Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, įgyvendinant BK 140 straipsnio 4 dalies, BPK 166 straipsnio 2 dalies, 167 straipsnio 1 dalies reikalavimus

10. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (veika prieš D. V.), pradėtas neteisėtai, nesant nukentėjusio asmens atstovo skundo, dėl to baudžiamoji byla E. Z. dėl šios nusikalstamos veikos turėjo būti nutraukta vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis. Šie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

11. Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį, ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Šio kodekso nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas (BPK 166 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje (2021 m. gruodžio 16 d. įstatymo redakcija) nurodytų nusikalstamų veikų, tarp jų ir dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka. Pagal BK 140 straipsnio 4 dalį už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą.

12. Taigi, pagal pirmiau išdėstytas nuostatas, ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, turėjo būti pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.

13. Pažymėtina, kad BPK 166 straipsnyje, kuriame reglamentuojama ikiteisminio tyrimo pradžia, nenurodyti sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą įforminimo būdai. Šie būdai nurodyti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (2021 m. kovo 12 d. įsakymo redakcija) 5 punkte, jame nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas rezoliucija, tarnybiniu pranešimu, prokuroro reikalavimu ar prokuroro nutarimu. Rekomendacijų 6 punkte nustatyta, kad užrašant rezoliuciją ant dokumento ikiteisminis tyrimas pradedamas, kai dokumente yra aiškiai nurodyti galimai padarytos nusikalstamos veikos požymiai. Rezoliucijoje turi būti nurodytas veikos kvalifikavimas pagal tam tikrą BK straipsnį (straipsnius), jo dalį (dalis) ir (ar) punktą (punktus), rezoliuciją užrašiusio asmens pareigos, vardas ir pavardė, parašas, rezoliucijos užrašymo data.

14. Nagrinėjamoje byloje 2022 m. birželio 19 d. tyrėjos K. Kiseliovos rezoliucija buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22325-22 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus N. V.-Z. pareiškimą apie nusikalstamą veiką, t. y. kad, kilus žodiniam konfliktui, jos sutuoktinis E. Z. smurtavo prieš žmoną N. V.-Z. ir jos sūnų D. V.. Taigi, nekyla abejonių, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl E. Z. veiksmų tiek prieš sutuoktinę, tiek prieš D. V.. Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. kad D. V. pagal tuometinį teisinį reglamentavimą nėra E. Z. šeimos narys, nes yra jo žmonos, o ne jo įsūnis, vyresnioji tyrėja N. Butkevičienė 2022 m. rugsėjo 16 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame konstatavo, jog yra tikslinga E. Z. prieš D. V. galimai padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir ikiteisminį tyrimą tęsti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei 140 straipsnio 2 dalį. Šį sprendimą 2022 m. rugsėjo 16 d. rezoliucija patvirtino ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė R. Šipkauskienė.

15. Toks procesinis sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-153 patvirtintose Rekomendacijose dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu nustatytą tvarką. Šių rekomendacijų 12 punkte nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus, jog tiriama nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą nepriimamas. Kilus pagrindui perkvalifikuoti veiką, dėl kurios pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, suderinęs su prokuroru, dokumente, kuriuo įformintas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, užrašo rezoliuciją tęsti tyrimą dėl kitos veikos, nurodydamas BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą. Tokiu atveju nepriimamas nutarimas nutraukti dalį tyrimo dėl veikos, kuri perkvalifikuota pagal kitą BK straipsnį, jo dalį ar punktą, išskyrus Rekomendacijų 14, 15 punktuose nurodytus atvejus.

16. Nuteistasis skunde pažymi, kad N. V.-Z. yra ne D. V. motina, o įmotė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.227 straipsnio 2 dalį, įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo, išskyrus šio kodekso 3.222 straipsnio 4 dalyje nustatytą išimtį. Taigi, N. V.-Z. buvo D. V. motina pagal įstatymą, todėl jos pareiškimas laikytinas kaip paduotas nukentėjusiojo atstovo. Be to, nuteistasis nurodo, kad N. V.-Z. 2022 m. rugpjūčio 1 d. prokurorės nutarimu buvo neleista atstovauti D. V. pagal įstatymą ir dalyvauti procese kaip atstovei. Tačiau pažymėtina, kad šis nutarimas buvo priimtas jau po to, kai buvo paduotas pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

17. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamojo proceso nuostatos, reglamentuojančios ikiteisminio tyrimo pradėjimą, šioje byloje pažeistos nebuvo. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, laikantis BPK 166 straipsnio 2 dalies ir 167 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi

18. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių E. Z. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

19. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtNjI4LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-628/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-628/2024">2K-45-628/2024</a>, 2K-61-594/2024). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

20. Pažymėtina, kad proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.).

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo konstatuoti, kad tirdami, vertindami įrodymus, nustatydami faktines bylos aplinkybes teismai pažeidė pirmiau nurodytus BPK reikalavimus. Teismai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, išdėstė motyvus dėl jų vertinimo, motyvuotai pagrindė, kodėl pripažino įrodyta, kad E. Z. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 140 straipsnio 2 dalyje.

23. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis ir nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Nustatydamas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė ir analizavo tiek nuteistojo E. Z., tiek nukentėjusiųjų N. V.-Z., D. V., E. V., liudytojų J. Smalsčio, R. J., R. P. V. parodymus, specialisto S. Cmieliausko paaiškinimus, kitą bylos medžiagą (apžiūros protokolus, specialisto išvadas ir kt.). Visus įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino laikydamasis įstatymo reikalavimų – tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Įrodymai, kuriais grindžiama E. Z. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė. Nuosprendyje aiškiai argumentuota, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismo išvados logiškos, neprieštaringos, nurodytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, išdėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

24. Kasatorius skunde nurodo, kad neišsiaiškino ir neišanalizavo visų reikšmingų bylai aplinkybių, išsamiai ir nešališkai neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, nepatikrino skundžiamo nuosprendžio tiek, kiek buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde. Su tokiais teiginiais nesutiktina.

24.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 2 ir 3 dalys, 332 straipsnio 3 ir 5 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad šio baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-10-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-10-976/2016">2K-10-976/2016</a>, 2K-65-976/2017, 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018). Kita vertus, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažįstami esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319-976/2015">2K-319-976/2015</a>, 2K-P-59-495/2021, 2K-7-88-489/2023, 2K-14-719/2026).

24.2. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodytomis BPK nuostatomis įtvirtintos ir teismų praktikoje detalizuotos pareigos laikėsi. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir pats atlikęs įrodymų tyrimą, pateikė argumentuotas išvadas dėl nuteistojo apeliacinio skundo esminių argumentų ir motyvus, paaiškinančius, kodėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl E. Z. kaltės padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 140 straipsnio 2 dalyje, yra pagrįstos ir teisingos. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyta aiški, neprieštaringa ir pakankamai argumentuota šio teismo pozicija dėl nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Be to, apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus: įrodymai buvo įvertinti laikantis įstatymo reikalavimų, tiek kiekvienas atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, susieti į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo E. Z. apeliacinį skundą, iš esmės laikėsi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų ir bylą patikrino tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde (išskyrus dėl apeliacinio skundo argumentų dėl nukentėjusiajam E. V. iš nuteistojo priteistų proceso išlaidų, dėl to dar bus pasisakyta šioje kasacinėje nutartyje), o teismo nutarties turinys iš esmės atitinka BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus.

25. Kasatorius nurodo, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai rėmėsi nuotraukomis, kuriose neva vaizduojamas D. V. kūnas ir kuriose užfiksuoti jam padaryti sužalojimai. Kasatoriaus nuomone, minėtos nuotraukos nėra informatyvios, nes nėra aišku, nei kada ir kur, nei kieno jos padarytos, taip pat nėra nuotraukoje užfiksuotą asmenį tinkamai individualizuojančių požymių. Šie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškus argumentus nuteistasis buvo nurodęs ir savo apeliaciniame skunde. Į šiuo argumentus buvo motyvuotai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutarties 9 punkte. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, nuteistojo nurodomų nuotraukų kilmė yra aiški. Šios nuotraukos yra pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo priedas. Šiame protokole nurodyta, kad apžiūros metu iš techninių priemonių buvo naudojamas tarnybinis telefonas „Samsung“ (1 t., b. l. 22). Be to, fotolentelėje aiškiai nurodyta, kad nuotraukos darytos įvykio vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), ir kad šias nuotraukas padarė įvykio vietoje buvę patruliai. Todėl kasatoriaus argumentai dėl šių duomenų neautentiškumo yra atmestini.

26. Kasatorius taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iškraipė nukentėjusiojo D. V. parodymus ir skundžiamo nuosprendžio 38 punkte neteisingai nurodė, kad nukentėjusysis parodė, jog atidaręs duris jis pamatė, kaip nuteistasis jo įmotę laiko už plaukų. Tai, anot kasatoriaus, kategoriškai paneigė pats nukentėjusysis, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismas nėra konstatavęs, kad nukentėjusysis D. V. yra davęs tokio turinio parodymus. Kasatoriaus nurodytame nuosprendžio 38 punkte teismas dėsto nukentėjusiosios N. V.-Z. parodymus, kuriuose nukentėjusioji nurodė aplinkybę, kad po jos pagalbos šauksmo duris atidaręs sūnus pamatė, jog E. Z. laiko ją už plaukų. Taigi, nuosprendyje išdėstyta nukentėjusiosios nuomonė, kad sūnus matė smurto pobūdį, o ne D. V. parodymai. Todėl nuteistojo argumentai dėl nukentėjusiojo D. V. parodymų iškraipymo taip pat yra nepagrįsti.

27. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje trūksta 2 val. 4 min. trukmės policijos pareigūnų kūno („body“) kamerų įrašų, kurie buvo padaryti įvykio vietoje, t. y. name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kasatoriaus nuomone, šie vaizdo įrašai iš bylos buvo pavogti. Su šiais kasatoriaus teiginiais taip pat nėra pagrindo sutikti. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl kasatoriaus nurodomų vaizdo įrašų tariamo dingimo iš bylos plačiai pasisakė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas. Kaip pagrįstai pažymėjo žemesnės instancijos teismai, byloje nustatyta, kad, 2022 m. birželio 19 d. policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, įvykio aplinkybės name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo fiksuojamos tik su tarnybiniu telefonu „Samsung“. Taigi, įvykio vietos apžiūros metu pareigūnų dėvimos kūno („body“) kameros nebuvo įjungtos, įrašai jomis nepadaryti. Viena pareigūnų dėvima kūno kamera buvo panaudota tik pareiškimo priėmimo ir N. V.-Z. apklausos tarnybiniame automobilyje metu. Šie vaizdo įrašai buvo peržiūrėti teisiamajame posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi, žemesnės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad kasatoriaus akcentuojami vaizdo įrašai iš bylos medžiagos dingti negalėjo, nes jie apskritai neegzistavo.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo E. Z. kasaciniame skunde bylos įrodymai yra analizuojami selektyviai, atskirai kritikuojant įrodymus, kuriais rėmėsi žemesnės instancijos teismai, paneigdami kasatoriaus gynybinę versiją. Tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią bei vientisą loginę grandinę. Priešingai nei nurodo kasatorius, teismai tyrė ir analizavo tiek nuteistąjį teisinančius, tiek ir jį kaltinančius įrodymus. Skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose įrodymai buvo patikrinti tiek teisėtumo, tiek patikimumo aspektu, motyvuotai argumentuojant, kodėl nesivadovaujama nuteistojo E. Z. parodymais, paneigiant jo versijas, kad jis jokio smurto prieš nukentėjusiuosius N. V.-Z., D. V. ir E. V. nenaudojo, o buvo pats šių asmenų užpultas.

29. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo E. Z. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįsta ne selektyviu įrodymų vertinimu ir prielaidomis, o leistinų, patikimų, išsamiai ir nešališkai įvertintų įrodymų visuma ir nekelia abejonių. Žemesnės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o teismų sprendimai atitinka BPK 305, 331 straipsnių nuostatas. Teismai nepadarė kasatoriaus nurodytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Dėl teismo nešališkumo

30. Kasatorius nurodo, kad dėl policijos pareigūnų kūno („body“) kamerų įrašų dingimo iš bylos jis buvo pareiškęs nušalinimą visam Vilniaus regiono apylinkės teismui. Tačiau šį nušalinimo klausimą išsprendė ne teismo pirmininkas, o pati bylą nagrinėjanti teisėja J. Vėgelienė. Kasatoriaus nuomone, taip buvo šiurkščiai pažeista nuteistojo teisė į gynybą ir padarytas esminis BPK pažeidimas, kuris daro pirmosios instancijos teismo nuosprendį neteisėtą. Sutikti su tokiais kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

31. Pirmiausia primintina, kad, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, teismo (teisėjo) nešališkumas turi būti vertinamas objektyviuoju ir subjektyviuoju aspektais. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Objektyviojo aspekto kontekste vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAxLTMwMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-101-303/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-101-303/2020">2K-101-303/2020</a>, 2K-7-76-719/2022, 2K-7-62-495/2024; EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10), nes, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (EŽTT 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kiti prieš Belgiją, peticijos Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 65518/01).

32. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, jog nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-895/2018, 2K-204-689/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAxLTMwMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-101-303/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-101-303/2020">2K-101-303/2020</a>). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDg2LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-486/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-486/2014">2K-486/2014</a>, 2K-45-303/2018 ir kt.). EŽTT praktikoje šiuo aspektu taip pat pažymėta, kad tai, jog bylą nagrinėjantis teismas bylos nagrinėjimo metu priima daugelį gynybai nepalankių procesinių sprendimų, yra įmanoma ir teisėjui nesant nusistačiusiam prieš kaltinamąjį. Siekiant paneigti teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją, reikia svaresnių jo asmeninio šališkumo įrodymų negu serija gynybai nepalankių procesinių sprendimų; tokie sprendimai gali būti vertinami pagal kitas, be kita ko, Konvencijos 6 straipsnio, nuostatas dėl atitinkamų proceso teisingumo ir gynybos teisių, tačiau, net ir nustačius šių nuostatų pažeidimus, tai paprastai savaime nereiškia nepalankius sprendimus priėmusio teismo nusiteikimo prieš kaltinamąjį (pvz., 2020 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją (Nr. 2), peticijų Nr. 51111/07 ir 42757/07). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg1LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-385-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-385-507/2016">2K-385-507/2016</a>, 2K-215-697/2023).

33. Pateiktame kasaciniame skunde pirmiau nurodyto pobūdžio aplinkybės neatskleistos, o nuteistojo išdėstyti argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo šališkumo nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme. Nėra pagrindo konstatuoti nei galimo bylą nagrinėjusios teisėjos asmeninio šališkumo ar tendencingumo, nei proceso organizavimo ar procesinių veiksmų atlikimo, skundžiamo nuosprendžio surašymo trūkumų, leidžiančių manyti, kad vienai proceso šaliai taip buvo rodomas išankstinis palankumas ar priešiškumas.

34. BPK 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu bylą nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikšto nušalinimo nusprendžia jis pats. Jis turi teisę padaryti pareiškimą dėl šio nušalinimo. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo E. Z. 2024 m. gruodžio 29 d. pareiškimas dėl nušalinimo (8 t., b. l. 134–143) buvo išspręstas bylą nagrinėjančios teisėjos J. Vėgelienės 2025 m. sausio 14 d. nutartimi (9 t., b. l. 1–3). Pareiškimas dėl nušalinimo atmestas, o nutartyje teisingai nurodyta, kad, bylą nagrinėjančiai teisėjai nenustačius nusišalinimo pagrindų, nėra pagrindo ir spręsti viso Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nušalinimo klausimo.

35. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuteistojo garantijos į nešališką teismą, nepadarė ir kitų kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų.

Dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo

36. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, netenkinus kasacinio skundo prašymo dėl bylos nutraukimo, byloje yra visos sąlygos atleisti E. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnio nuostatas dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo. Kasatoriaus nuomone, nuteistajam inkriminuoti veiksmai nepasiekė pavojingumo, pakankamo kilti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalis. Tokie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

37. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme. Pagal teismų praktiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMxLTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-231-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-231-976/2017">2K-231-976/2017</a>, 2K-169-689/2018, 2K-178-303/2019, 2K-101-489/2025).

38. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta fizinė žala kito asmens sveikatai arba buvo siekiama tokią žalą padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319/2013">2K-319/2013</a>, 2K-299-648/2015, 2K-152-689/2021). Žmogaus sveikata yra vienas iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių, todėl asmuo privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Žinoma, tai neturėtų būti suprantama taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso negali taikyti BK 37 straipsnyje įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, tačiau šiose bylose, sprendžiant padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimą, turi būti itin kruopščiai įvertintas šio įstatymo saugomo gėrio pažeidimo būdas bei laipsnis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMwLTM4Ny8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-130-387/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-130-387/2023">2K-130-387/2023</a>).

39. Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai BK 37 straipsnio nuostatų kontekste vienodai vertino E. Z. padarytų, BK 140 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytų nusikaltimų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinkančių veikų pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus ir pripažinęs juos pakankamais E. Z. kaltumui pagrįsti, pripažino jį kaltu ir nuteisė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) dėl nukentėjusiųjų D. V. ir E. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui – žmonai N. V.-Z..

40. Argumentai dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo buvo keliami ir nuteistojo apeliaciniame skunde, juos apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir pateikė dėl jų savo išvadas (nutarties 15 punktas). Pažymėtina, kad pirmuoju atveju nuteistasis smurtinius veiksmus atliko prieš du asmenis, iš kurių vienas – E. Z. sutuoktinė, o kitas – nepilnametis jos sūnus. Praėjus trims mėnesiams nuteistasis pakartotinai padarė analogišką smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, byloje nėra jokių ypatingų aplinkybių, kurios išskirtų šias E. Z. padarytas veikas nuo kitų panašaus pobūdžio nusikaltimų.

41. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog E. Z. padarytų veikų nėra pagrindo pripažinti mažareikšmėmis, yra pagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju atsižvelgtina ir į byloje nustatytą E. Z. veikimą tyčia ir jo viso proceso metu nekitusį bei išlikusį nekritišką požiūrį į savo atliktus neteisėtus veiksmus, į nukentėjusiųjų viso proceso metu išreikštą poziciją dėl padarytų nusikaltimų pavojingumo ir jiems teismų nustatytą neturtinę žalą. Įvertinus E. Z. padarytų nesunkių nusikaltimų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraišką, nesant aktyvios kaltininko atgailos, nėra pagrindo teigti, kad veikos yra mažareikšmės, dėl ko būtų pagrindas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir E. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

42. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą ir E. Z. pagrįstai neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo.

Dėl ilgos proceso trukmės

43. Kasatorius skunde nurodo, kad žemesnės instancijos teismai šioje baudžiamojoje byloje be pagrindo nepripažino pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės. Kasatoriaus nuomone, tokią ilgą šio proceso trukmę nulėmė vien tik baudžiamojo persekiojimo institucijų ir teismo (ypač pirmosios instancijos) elgesys. Taip šioje byloje buvo pažeista nuteistojo teisė į adekvačią (tinkamą, teisingą) baudžiamosios bylos proceso trukmę (BPK 44 straipsnio 5 dalis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Su šiais kasacinio skundo teiginiais nėra pagrindo sutikti.

44. Pagal teismų praktiką, pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-109/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-109/2013">2K-7-109/2013</a>, 2K-208-976/2019) arba gali būti skiriama švelnesnė, nei sankcijoje nurodyta, bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis), jei, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nusprendžiama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA3LTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-107-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-107-489/2017">2K-107-489/2017</a>, 2K-215-895/2019, 2K-208-976/2019). Tokia teismų praktika atitinka EŽTT jurisprudenciją, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio proceso pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA3LTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-107-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-107-489/2017">2K-107-489/2017</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtNjI4LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-628/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-628/2024">2K-45-628/2024</a>).

45. Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįstai pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgxLTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-281-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-281-746/2016">2K-281-746/2016</a>, 2K-48-696/2017). Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti EŽTT jurisprudencijoje, paprastai yra konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo laikas, ir pan. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Tomczyk prieš Lietuvą, peticijos Nr. 7708/12). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija, ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, o jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgxLTk0Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-281-942/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-281-942/2018">2K-281-942/2018</a>, 2K-189-1073/2019, 2K-269-719/2019, 2K-179-719/2022).

46. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22325-22 dėl nusikalstamų veikų prieš nukentėjusiuosius N. V.-Z. ir D. V. buvo pradėtas 2022 m. birželio 19 d. Prokurorės 2022 m. spalio 19 d. nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo sujungtas su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-36095-22 dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį E. V.. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teisme gauta 2023 m. kovo 1 d. Taigi, ikiteisminis tyrimas truko mažiau nei devynis mėnesius. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas be nepateisinamų delsimų, o proceso trukmę nulėmė bylos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas 2025 m. kovo 27 d. Taigi, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko kiek ilgiau nei dvejus metus. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nors teisminis procesas ir truko pakankamai ilgai, tačiau tokią bylos nagrinėjimo trukmę nulėmė ne proceso sudėtingumas, o daugiausia priežastys, susijusios su E. Z. neatvykimu į teismo posėdžius dėl ligos, taip pat su aplinkybe, kad jis nutraukė sutartį su gynėju ir per teismo nustatytą terminą nepasirinko ir nepasikvietė kito gynėjo, todėl teismas turėjo kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo parinkimo. Be to, nuteistasis aktyviai naudojosi savo teise skųsti procesinius veiksmus ir sprendimus bei reikšti nušalinimus bylą nagrinėjančiai teisėjai, prokurorei, nukentėjusiųjų advokatui. Tai taip pat turėjo įtakos bendrai baudžiamojo proceso trukmei. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko per ilgai, bylos nagrinėjimo trukmę lėmė objektyvios priežastys. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme byla su nuteistojo apeliaciniu skundu buvo gauta 2025 m. balandžio 24 d., byla išnagrinėta surengus keturis teismo posėdžius (buvo atliekamas įrodymų tyrimas), nutartis priimta 2025 m. spalio 7 d. (bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyko daugiau nei penkis mėnesius). Taigi, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme taip pat neužsitęsė. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog, atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, proceso trukmė buvo per ilga.

47. Be kita ko, svarbu ir tai, kokia apimtimi visą šį procesą buvo varžomos nuteistojo E. Z. teisės. E. Z. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. birželio 19 d. iki 2022 m. birželio 21 d. ir jam buvo paskirtos trys kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų N. V.-Z., D. V., nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 200 metrų atstumu, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su N. V.-Z., D. V., R. P. V., E. V., taip pat nesilankyti nurodytose vietose. 2023 m. liepos 13 d. pirmosios instancijos teismas patenkino E. Z. prašymą ir vieną kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikino. Kitas kardomąsias priemones buvo nuspręsta panaikinti įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais, jog kardomųjų priemonių taikymas sukėlė jam sunkius padarinius ir per didele apimtimi suvaržė jo teises, nes procesinės prievartos priemonės procese taikytos tinkamai, nepažeidžiant proporcingumo principo.

Dėl BK 66 straipsnio taikymo

48. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, netinkamai pritaikė BK 66 straipsnio nuostatas ir procesinių sprendimų priėmimo metu vadovavosi jau negaliojančia BK 66 straipsnio 2 dalies redakcija.

49. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad į nuteistajam E. Z. paskirtą bausmę buvo įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. birželio 19 d. iki 2022 m. birželio 21 d. (dvi paros), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir paskirtosios laisvės apribojimo bausmės laikas sumažintas keturiomis dienomis.

50. Iki skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų priėmimo galiojusioje BK 66 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta, kad kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms. Pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 66 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), suėmimas ir (ar) laikinasis sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomi pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant, be kita ko, trims laisvės apribojimo dienoms. Darytina išvada, kad šiuo metu galiojančios BK 66 straipsnio nuostatos yra nuteistojo teisinę padėtį lengvinančios ir turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis), todėl turėjo būti taikomos nagrinėjamoje byloje.

51. Kita vertus, ši baudžiamojo įstatymo taikymo klaida buvo ištaisyta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-483-541/2025, nagrinėtoje pagal Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžio išaiškinimo. Teismas, vadovaudamasis BPK 361, 364 straipsniais, nutarė teikimą tenkinti ir patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžio motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžio motyvuojamosios dalies 62 punktas ir rezoliucinės dalies 5 pastraipa ištaisyti taip: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 19 d. 16.40 val. iki 2022 m. birželio 21 d. 15.59 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.“ Taip pat nutarta šią nutartį laikyti neatsiejama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalimi. Taigi, šiuo metu nuteistojo laikinasis sulaikymas į jam paskirtą bausmę yra įskaitytas tinkamai, vadovaujantis šiuo metu galiojančia ir nuteistojo teisinę padėti palengvinančia BK 66 straipsnio redakcija.

Dėl civilinių ieškinių, proceso išlaidų ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

52. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai išsprendė nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius, šiuo atveju nukentėjusiųjų neva patirtos išlaidos buvo pagrįstos ne rašytiniais įrodymais, o tik jų parodymais. Kasatorius pažymi, jog nukentėjusysis E. V. nepateikė duomenų, kad įvykio metu buvo sulaužyti jo akiniai ir kad jam apskritai reikalingi akiniai. Su šiais kasacinio skundo teiginiais nėra pagrindo sutikti.

53. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021, 2K-40-648/2024 ir kt.).

54. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

55. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis E. V. pareiškė 409 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje ir apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įvykio metu E. Z. sulaužė jo akinius. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad E. V. padarytos žalos faktas ir dydis yra įrodyti nukentėjusiojo pareiškimu, kuriame jis, remdamasis UAB „Baltoptik“ išankstine sąskaita, nurodė, jog dabartiniu metu analogiškų sulaužytiems akinių kaina yra 409 Eur, pranešimo Bendrajam pagalbos centrui duomenimis, nukentėjusiojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tyrėjos R. Kanišauskaitės parodymais, policijos pareigūnų įvykio vietoje darytu vaizdo įrašu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įvykio aplinkybes ir byloje ištirtų įrodymų visumą, neturėjo pagrindo netikėti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis buvo su akiniais, kurie sudužo nuo nuteistojo E. V. į veidą suduoto smūgio. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuketėjusiajam padaryta turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusi su E. Z. kaltais neteisėtais veiksmais. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iš nuteistojo E. Z. nukentėjusiajam E. V. priteisti 409 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti.

56. Kasatorius taip pat nurodo, kad nukentėjusiajam E. V. iš nuteistojo nepagrįstai buvo priteista atlyginti jo patirtas degalų ir transporto išlaidas (941 Eur), kurias jis neva patyrė vykdamas į teismo posėdžius. Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.

56.1. Pagal BPK 103 straipsnio 1 punktą, proceso išlaidas, be kita ko, sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. BPK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų; šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą.

56.2. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis E. V. pateikė prašymą pripažinti proceso išlaidomis jo patirtas degalų ir transporto išlaidas – 941 Eur. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiojo gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, o nukentėjusysis vyko į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose ir Vilniaus rajono rūmuose vykusius teismo posėdžius ir kad jis pateikė degalų ir transporto išlaidas patvirtinančius įrodymus, pripažino E. V. patirtas išlaidas proceso išlaidomis ir nusprendė jų atlyginimą nukentėjusiajam priteisti iš nuteistojo E. Z..

56.3. Nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, nuteistasis apeliacinio skundo 57 punkte nurodė savo poziciją pagrindžiančius argumentus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl šių nuteistojo E. Z. apeliacinio skundo argumentų nepasisakė. Taigi, ši apeliacinio skundo dalis liko neišnagrinėta. Nors šis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas sudarytų pagrindą panaikinti aptariamą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, tačiau teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo atveju tai pažeistų proceso ekonomiškumo ir greitumo principus. Todėl teisėjų kolegija pati ištaiso šią klaidą ir išsprendžia nukentėjusiajam E. V. priteisto proceso išlaidų atlyginimo klausimą.

56.4. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis E. V. pirmosios instancijos teismui pateikė 2023 m. birželio 25 d. sąskaitą faktūrą dėl automobilio nuomos už 2023 m. birželio 13 d. – liepos 25 d. (180 Eur) (5 t., b. l. 209). Taip pat buvo pateikti 2023 m. birželio 14 d. ir 2023 m. birželio 23 d. degalų čekiai (atitinkamai 53,83 Eur ir 56,70 Eur) (5 t., b. l. 206). Iš bylos medžiagos matyti, kad nurodytu laikotarpiu vyko vienas teisiamasis posėdis (2023 m. birželio 15 d.), kuriame E. V. nedalyvavo. Be to, teismui buvo pateikti 2024 m. rugpjūčio 5 d. (33,20 Eur), 2024 m. rugpjūčio 15 d. (37,50 Eur) (8 t., b. l. 39), 2024 m. rugsėjo 4 d. (36,02 Eur), 2024 m. rugsėjo 6 d. (30,08 Eur) (8 t., b. l. 37), 2024 m. rugsėjo 23 d. (21,94 Eur), 2024 m. rugsėjo 25 d. (30,95 Eur) (8 t., b. l. 38), 2024 m. spalio 10 d. (36,62 Eur), 2024 m. spalio 17 d. (40,91 Eur) (8 t., b. l. 40) degalų čekiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nurodytu laikotarpiu teisiamieji posėdžiai vyko 2024 m. rugpjūčio 6 d., 2024 m. rugsėjo 5 d., 2024 m. rugsėjo 24 d., 2024 m. spalio 16 d., šiuose posėdžiuose E. V. dalyvavo nuotoliniu būdu. Taip pat teismui buvo pateiktas 2025 m. vasario 10 d. degalų čekis (43,58 Eur) (9 t., b. l. 42). Iš bylos medžiagos matyti, kad nurodytu laikotarpiu teisiamasis posėdis vyko 2025 m. vasario 11 d., jame E. V. nedalyvavo. Taigi, kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad nurodytais atvejais degalai buvo įsigyti ir automobilis buvo nuomojamas tuo metu, kai nukentėjusysis E. V. nedalyvaudavo teismo posėdžiuose arba juose dalyvaudavo nuotoliniu būdu. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad nurodytos degalų ir transporto išlaidos (iš viso 601,23 Eur) pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo pripažintos proceso išlaidomis ir nukentėjusiajam E. V. priteistas jų atlyginimas iš nuteistojo E. Z.. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas turėjo sumažinti iš E. Z. nukentėjusiajam priteistiną minėtų proceso išlaidų atlyginimą iki 339,77 Eur. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 7 d. nutartis keistini.

57. Kasatorius nurodo, kad žemesnės instancijos teismai taip pat nepagrįstai nukentėjusiesiems iš nuteistojo priteisė išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms apmokėti. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad dalis šių išlaidų buvo patirtos kitoje byloje, kur N. V.-Z. ir E. V. buvo pripažinti įtariamaisiais dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš E. Z.. Šie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

57.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų atlyginimo sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEzLTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-313-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-313-489/2019">2K-313-489/2019</a>). Teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE0LTQ4OS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-214-489/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-214-489/2024">2K-214-489/2024</a>).

57.2. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis E. V. prašė priteisti jam 4814,40 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, o nukentėjusioji N. V.-Z. – 9018,92 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į baudžiamosios bylos apimtį (9 tomai), civilinių ieškinių apimtį, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, atstovavimo apimtį (atstovas nukentėjusiesiems atstovavo ikiteisminiame tyrime ir teisme, rengtą nemažą skaičių procesinių dokumentų (prašymų, skundų ir kt.)), proceso nagrinėjimo trukmę (byloje vyko 13 teismo posėdžių), tai neabejotinai sąlygojo advokato patiriamas išlaidas dėl nuolatinio vykimo į teismo posėdžius, kurių didžioji dalis vyko kitoje vietoje (Širvintose), negu registruota advokato darbo vieta. Teismas nustatė, kad nukentėjusiųjų atstovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme per teismo posėdžius buvo itin aktyvus, išsamiai susipažinęs su bylos medžiaga ir tinkamai atstovavo nukentėjusiųjų interesams. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis E. V. nepateikė 1179 Eur išlaidas pagrindžiančių įrodymų, nusprendė, jog likusi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma (3635,40 Eur) yra adekvati ir proporcinga advokato suteiktų paslaugų visumai ir neviršijanti Rekomendacijose nurodytų baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų maksimalių dydžių, todėl šių išlaidų atlyginimą priteisė iš nuteistojo nukentėjusiajam. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, sprendžiamas teisinių santykių pobūdis pakankamai aiškus, proceso dalyvių skaičius nedidelis, pagrįstai konstatavo, jog nukentėjusiosios N. V.-Z. prašoma priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo suma yra aiškiai per didelė. Todėl teismas šias išlaidas sumažino ir iš nuteistojo nukentėjusiajai priteisė 6000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

57.3. Atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos medžiagos iš tiesų matyti, jog į nukentėjusiųjų E. V. ir N. V.-Z. prašomą priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą buvo įtrauktos ir išlaidos, patirtos advokato paslaugoms priešpriešiniuose ikiteisminiuose tyrimuose, kuriuos inicijavo E. Z. prieš nukentėjusiuosius, apmokėti (1 t., b. l. 141; 5 t., b. l. 193). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų prašomą priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo dydį sumažino, nėra pagrindo spręsti, jog aptariamos kitame ikiteisminiame tyrime patirtos atstovavimo išlaidos buvo faktiškai priteistos iš nuteistojo nukentėjusiesiems.

57.4. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusieji E. V., D. V. ir N. V.-Z. pateikė prašymą priteisti jiems po 903,87 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginimą iš nuteistojo E. Z.. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusieji patyrė išlaidų dėl nuteistojo E. Z. atmestinu apeliaciniu skundu pradėto apeliacinio proceso, kad visos išlaidos pagrįstos pateiktais dokumentais, o teisinių paslaugų įkainiai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų rekomenduojamų dydžių, nutarė nukentėjusiųjų prašymą patenkinti visa apimtimi.

58. Nukentėjusiųjų N. V.-Z., D. V., E. V. atstovas advokatas A. Gutauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo iš nuteistojo E. Z. nukentėjusiųjų naudai priteisti išlaidų, patirtų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginimą, t. y. po 726 Eur kiekvienam nukentėjusiajam. Šis prašymas tenkintinas iš dalies.

58.1. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118-489/2019">2K-118-489/2019</a>, 2K-135-693/2019, 2K-188-628/2021, 2K-19-697/2022, 2K-26-1073/2024 ir kt.).

58.2. Ši baudžiamoji byla kasacine rašytinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. Z. kasacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus ir baudžiamąją bylą E. Z. nutraukti. Taigi, byloje paduotas kasacinis skundas tiesiogiai susijęs su nukentėjusiųjų N. V.-Z., D. V., E. V. interesais, todėl jie, siekdami tinkamo savo interesų atstovavimo, turėjo teisę kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo. Išnagrinėjus bylą nuteistojo E. Z. kasacinis skundas tenkinamas iš dalies tik dėl žemesnės instancijos teismų netinkamai nukentėjusiajam E. V. apskaičiuotų proceso išlaidų, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti klausimą dėl nukentėjusiųjų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo iš nuteistojo E. Z..

58.3. Kartu su atsiliepimu pateiktos 2026 m. kovo 2 d. PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad advokatas A. Gutauskas už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą kiekvienam nukentėjusiajam apskaičiavo po 726 Eur. Tačiau teismui buvo pateikti duomenys, kad tik nukentėjusysis E. V. apmokėjo advokato paslaugas. Atsižvelgdama į tai, kad teismui nebuvo pateikti nukentėjusiųjų N. V.-Z. ir D. V. 1452 Eur išlaidas pagrindžiantys įrodymai, teisėjų kolegija netenkina prašymo iš nuteistojo šių nukentėjusiųjų naudai priteisti išlaidų, patirtų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginimą. Tuo tarpu nukentėjusiojo E. V. išlaidų advokato A. Gutausko paslaugoms už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą apmokėti suma yra adekvati ir proporcinga advokato suteiktų paslaugų visumai ir neviršijanti Rekomendacijose nurodytų baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų maksimalių dydžių, todėl šių išlaidų atlyginimas iš nuteistojo E. Z. priteistinas nukentėjusiajam E. V..

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 7 d. nutarties dalis dėl nukentėjusiajam E. V. iš nuteistojo E. Z. priteisto proceso išlaidų atlyginimo: vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, iš E. Z. priteisti E. V. 339,77 (trijų šimtų trisdešimt devynių Eur 77 ct) proceso (degalų ir transporto) išlaidų atlyginimą.

Kitas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 7 d. nutarties dalis palikti galioti be pakeitimų.

Priteisti nukentėjusiajam E. V. iš nuteistojo E. Z. 726 (septynių šimtų dvidešimt šešių) Eur išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Eligijus Gladutis

Artūras Pažarskis