Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-1095

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02449-2024-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2026 m. kovo 17 d. paduotu atsakovo H. D. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo ir trukdymo naudotis nekilnojamuoju turtu pašalinimo atsakovui H. D. ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl panaudos sutarties modifikavimo, trečiasis asmuo ieškovo pusėje S. D., tretieji asmenys atsakovo pusėje G. D. ir V. V. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. kovo 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. spalio 22 d. sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai, o priešieškinys atmestas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius klausimus bei atsakovo apeliacinio skundo argumentus.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai nustatė tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimo ribas, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo apeliacinio skundo argumentus (tik pakartodamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį bei savo savarankiškų išvadų nepateikdamas).

3. Apeliacinės instancijos teismas 2026 m. kovo 10 d. nutartyje netinkamai aiškino bei taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.629 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą panaudos sutarties sampratą, CK 6.629 straipsnio 2 dalį bei CK 6.477 straipsnio 3 dalį, CK 1.71 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl panaudos sutarties sudarymo sampratos. Kadangi atsakovas niekada ieškovui neperdavė vienam pačiam naudotis 2015 m. sausio 1 d. statinio panaudos sutartyje nurodytu turtu, panaudos sutartis buvo nesudaryta.

4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrindė, kokiu pagrindu laiko, jog visa ginčo objektu esančia valdymo stotimi turi teisę naudotis tik ieškovas, nors tokiai išvadai nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo; teismai nepašalino ieškinio pagrindo bei dalyko prieštaravimų.

5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad ieškovas atsakovui po 2015 m. sausio 1 d. leido naudotis grūdų džiovykla bei valdymo stotimi, tačiau nenustatė esminių tokio šalių žodinio susitarimo sąlygų bei nepagrįstai nevertino ir neaptarė tokiai išvadai reikšmingų teisinių dalykų (be kita ko, šalių teisių bei pareigų turinio pagal tokį žodinį susitarimą), tokio žodinio susitarimo reikšmės 2015 m. sausio 1 d. statinio panaudos sutarčiai, šalių teisėms ir pareigoms, taigi netyrė ir nesprendė teisiškai svarbių kilusiam ginčui aplinkybių.

6. Net jei šalys būtų sudariusios panaudos sutartį, ji būtų negaliojanti (nesudaryta), nes joje niekaip neaptartas žemės sklypas, kurio priklausiniai yra ginčo objektais esančios grūdų džiovykla ir valdymo stotis, ir naudojimosi juo teisės. Nepaisant to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai procesiniuose sprendimuose šių aplinkybių neaptarė.

7. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nusprendė, kad panaudos sutartimi šalys tarėsi, jog ieškovas naudosis grūdų džiovykla bei valdymo stotimi vienas pats, o ne bendrai su atsakovu. Atsakovo aiškinimas, kad jie su ieškovu panaudos sutartimi tikrai nesitarė ieškovui leisti neatlygintinai naudotis visa grūdų džiovykla bei visa valdymo stotimi, atitinka tiek byloje surinktus duomenis, tiek šalių elgesį nuo 2006 m. iki 2015 m. sausio 1 d., tiek šalių elgesį po 2015 m. sausio 1 d., o taip pat sveiką protą, elementarią logiką, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti H. D. (a. k. duomenys neskelbtini) 457 (keturis šimtus penkiasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. kovo 17 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 1773749639159, kodas ZP29510.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė