M. M. pagal BK 202 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-67-387/2026 Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00008-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.6.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

sekretoriaujant Vilmai Aidukaitei,

dalyvaujant prokurorei Rasai Apšegienei,

nuteistajam M. M., jo gynėjui advokatui Mariui Tamošiūnui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tadeušo Osipovičiaus (Tadeuš Osipovič) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nuosprendis.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nuosprendžiu M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnio 1 dalį 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

Vilniaus apygardos teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu, tenkinus nuteistojo M. M. gynėjo advokato Mariaus Tamošiūno apeliacinį skundą, panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nuosprendis, kuriuo M. M. nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, ir priimtas naujas nuosprendis – M. M. išteisintas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. M. pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teismo buvo išteisintas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. tyčia versliškai ir stambiu mastu vykdė neteisėtą komercinę ūkinę veiklą kitokiu neteisėtu būdu tokiomis aplinkybėmis: jis, prisistatydamas Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės „IM Travel Limited“, kurios veikla 2019 m. rugpjūčio 27 d. Jungtinėje Karalystėje buvo sustabdyta, vardu ir naudodamasis šios įmonės banko sąskaitomis, veikdamas Lietuvoje, būdamas nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, žinodamas, kad šis juridinis asmuo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. birželio 14 d. įsakymu patvirtintų Užsienio juridinio asmens prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistruoti iš Mokesčių mokėtojų registro FR0227 formos užpildymo ir teikimo taisyklių 4 punkto, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 22 ir 24 dalių, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu patvirtinto Užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimo 2.2, 3 ir 4 punktų nuostatas, iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. nebuvo įregistruotas Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų registre, taip pat jokia kita įstatymo nurodyta forma neįregistravęs savo vykdomos ūkinės komercinės veiklos, t. y. juridinio asmens ar individualios veiklos, neįregistravęs įmonės juridinių asmenų registre, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 1 dalį, 2.63 straipsnio 1 dalį arba pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininko įsakymu patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių 4 punktą, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., naudodamasis juridinio asmens „IM Travel Limited“ pavadinimu ir banko sąskaitomis, jokiu mokesčių administratoriaus nurodytu būdu neįregistravęs savo vykdomos ūkinės komercinės veiklos, teikė skrydžių bilietų, apgyvendinimo paslaugų ir kitų turizmo paslaugų pirkimo ir pardavimo fiziniams ir juridiniams asmenims paslaugas ir taip gavo 336 361,36 Eur pajamų: 2019 m. (nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) – 77 398 Eur, 2020 m. – 219 860,80 Eur, 2021 m. – 39 102,56 Eur.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo M. M. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, tenkino jo gynėjo apeliacinį skundą – panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priėmė naują – išteisinamąjį nuosprendį.

3. Teismas nustatė, kad M. M. buvo įsteigęs juridinį asmenį „IM Travel Limited“ pagal Jungtinės Karalystės teisę. Nors laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo įregistruotas juridinio asmens statusas „dissolved“, tačiau M. M. veikė jo vardu, nes vėliau šis statusas buvo pakeistas, o pagal Jungtinės Karalystės įmonių įstatymo 1028 straipsnio 1 dalį laikoma, kad juridinis asmuo nebuvo įgijęs statuso „dissolved“ ir visą laiką veikė teisėtai. Specialisto išvadoje nurodyta, kad, vadovaujantis Jungtinės Karalystės įmonių įstatymo 1028 straipsnio 1 dalimi, teisinio statuso „dissolved“ panaikinimas turi retrospektyvinę galią, t. y. laikoma, kad toks statusas niekuomet nebuvo įregistruotas, o įmonė „IM Travel Limited“, įskaitant laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2024 m. rugpjūčio 14 d., egzistavo ir veikė įprasta tvarka.

4. Nors juridinis asmuo „IM Travel Limited“ Jungtinėje Karalystėje buvo išregistruotas („dissolved“), šis statusas negali būti prilyginamas išregistravimui pagal Lietuvos Respublikos teisę. Juridiniam asmeniui „IM Travel Limited“ 2019 m. rugpjūčio 27 d. suteiktas statusas „dissolved“, tačiau pagal M. M. 2024 m. rugpjūčio 14 d. paraišką dėl administracinio atkūrimo laikoma, kad juridinis asmuo „IM Travel Limited“ tęsia savo egzistavimą taip, tarsi jo pavadinimas nebūtų buvęs išregistruotas. Iš Jungtinės Karalystės įmonių registro pateikto dokumento matyti, kad juridinis asmuo „IM Travel Limited“ yra įregistruotas ir aktyvus, t. y. vykdantis veiklą.

5. Byloje nėra jokių duomenų, kad M. M., siekdamas nuslėpti vykdomą Lietuvoje neregistruotą veiklą ir išvengti mokėtinų mokesčių, naudojo Jungtinėje Karalystėje įsteigtą juridinį asmenį. Sutartis dėl paslaugų teikimo M. M. sudarinėjo bendrovės vardu, sąskaitos taip pat buvo išrašomos jos vardu, už suteiktas paslaugas buvo mokama į jos sąskaitą.

III. Kasacinio skundo argumentai

6. Kasaciniu skundu prokuroras T. Osipovičius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

6.1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 202 straipsnio 1 dalį, taip pat šis teismas neatliko reikiamos apimties įrodymų tyrimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 324 straipsnio 6 dalis). Tai lėmė, kad įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl buvo padarytas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas. Šie baudžiamojo proceso pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

6.2. M. M. buvo įsteigęs juridinį asmenį pagal Jungtinės Karalystės teisę ir laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. veikė šio juridinio asmens, kuriam buvo įregistruotas statusas „dissolved“ pagal Jungtinės Karalystės teisę, vardu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis visą laiką veikė teisėtai. M. M., siekdamas nuslėpti vykdomą Lietuvoje veiklą ir išvengti mokėtinų mokesčių, naudojo Jungtinėje Karalystėje įsteigtą neveikiančią įmonę. Nustatyta, kad M. M. sutartis dėl paslaugų teikimo sudarinėjo bendrovės vardu, sąskaitos taip pat buvo išrašomos šios įmonės vardu, už suteiktas paslaugas buvo mokama į bendrovės sąskaitą tuo laikotarpiu, kai įmonei „IM Travel Limited“ buvo suteiktas statusas „dissolved“. M. M. paraišką dėl administracinio atkūrimo pateikė tik 2024 m., todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad veiklą vykdydamas Lietuvoje M. M. neturėjo pareigos pranešti apie savo vykdomą individualią veiklą ir registruotis Lietuvos mokesčių mokėtojų registre ir mokėti mokesčius.

6.3. Teismo argumentai, kad byloje nėra surinkta jokių valstybės turtinius praradimus dėl M. M. veiklos patvirtinančių įrodymų, nepagrįsti. Minėtos veiklos metu M. M. nebuvo registruotas kaip mokesčių mokėtojas Lietuvoje, todėl dėl objektyvių priežasčių mokesčių administratorius negalėjo žinoti apie jo vykdomą veiklą, tačiau bet kuris asmuo, vykdantis komercinę ūkinę veiklą ir iš jos gaunantis pajamų, mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka privalo mokėti mokesčius.

6.4. Nepaisant galiojančių Jungtinės Karalystės įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, laikotarpis, kai Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės veikla sustabdyta, turėtų būti vertinamas kaip laikotarpis, kurio metu Lietuvoje vykdoma neteisėta ūkinė veikla, prisidengiant tokios sustabdytos įmonės vardu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis vien tik E. D. išvada ir jos parodymais, konstatavo, kad pagal Jungtinės Karalystės teisę teisinio statuso „dissolved“ panaikinimas turi retrospektyvinę galią ir statusą išregistravus laikoma, kad teisine prasme toks statusas niekuomet nebuvo įregistruotas, o įmonė „IM Travel Limited“, įskaitant laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2024 m. rugpjūčio 14 d., egzistavo ir veikė įprasta tvarka. Tačiau ar ši įmonė galėjo teisėtai vykdyti tokią veiklą Lietuvoje, kai jai galiojo statusas „dissolved“, liko neįvertinta ir detaliau neaptarta.

6.5. Kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo, taigi faktiškai nuslėpus veiklą ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg4LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-388/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-388/2009">2K-388/2009</a>, 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-199/2011). M. M. vykdyta veikla organizuojant lėktuvo bilietų pirkimą pagal užsakymą ir veikiant tarptautiniu mastu pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas taip pat atitinka ir individualios veiklos požymius. M. M. pirko lėktuvo bilietus iš oro transporto įmonių ir juos parduodavo užsakovams, už tai gaudavo atlygį. M. M., turėdamas tikslą vykdyti individualią ūkinę komercinę veiklą, bet nenorėdamas mokėti privalomų mokesčių nuo gaunamų pajamų, tyčia šią veiklą slėpė prisidengdamas neveikiančios įmonės „IM Travel Limited“ vardu, nors, įvertinus byloje pateiktų duomenų visetą, jis negalėjo nežinoti, kad šios įmonės veikla yra sustabdyta. Jo neteisėta komercinė veikla truko gana ilgą laiką – beveik trejus metus, tai buvo jo pagrindinė ir vienintelė veikla. Prie BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytų neteisėtų veikų priskirtini ir tie atvejai, kai pirmiau minėta veikla Lietuvos Respublikoje verčiasi užsienio juridiniai ar fiziniai asmenys, nustatyta tvarka neįsiregistravę kaip mokesčių mokėtojai Lietuvos Respublikoje, kai tokia pareiga jiems nustatyta teisės aktais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE2LTUxMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-216-511/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-216-511/2024">2K-216-511/2024</a>).

6.6. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas atsakyti į klausimą, ar įmonė „IM Travel Limited“ privalėjo registruotis Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų registre, turėjo aiškiai ir motyvuotai pasisakyti, ar minėta įmonė vykdė veiklą ir ar buvo užbaigtas komercinis operacijų ciklas Lietuvos Respublikoje, nes tai yra teisės aktais įtvirtintos pareigos registruotis kaip mokesčių mokėtojui sąlygos. Dėl komercinio operacijų ciklo etapų nebuvimo ar buvimo šiame teismo nuosprendyje detaliai nebuvo pasisakyta. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad byloje pateiktų duomenų nepakanka užbaigtam komerciniam operacijų ciklui nustatyti, nebuvo pakankamai aktyvus, vadovavosi tik VMI išaiškinimu, tačiau savo iniciatyva neatliko jokio papildomo įrodymų tyrimo šioms abejonėms pašalinti. Siekdamas pašalinti abejones, šis teismas turėjo skirti papildomą užduotį VMI.

6.7. Baudžiamojoje byloje sprendžiant dėl komercinio operacijų ciklo užbaigtumo, reikalingos specialios žinios buhalterijos, ekonomikos srityje, nes turi būti ištirti buhalteriniai dokumentai, sprendžiama dėl ekonominių kategorijų, kaip antai rinkotyra ir rinkodara, ir kt. Nors apeliacinės instancijos teismas vadovavosi VMI išaiškinimu, kuris akivaizdžiai nėra pakankamas visam užbaigtam komerciniam operacijų ciklui ir nuolatinės buveinės Lietuvoje egzistavimui konstatuoti, tačiau jis nesiėmė tinkamų priemonių šioms abejonėms pašalinti, nes apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra argumentų, patvirtinančių, kad visos galimybės buvo išnaudotos.

6.8. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad įmonė yra tinkamai įvykdžiusi visas prievoles, įskaitant ir mokestines, Jungtinėje Karalystėje pagal galiojančius Jungtinės Karalystės įstatymus. Šiai savo prielaidai pagrįsti teismas vadovavosi tik viešai prieinamais šaltiniais. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar įmonės „IM Travel Limited“ deklaruotos sumos Jungtinėje Karalystėje atitinka šioje byloje nustatytą įmonės veiklos apyvartą Lietuvoje laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., t. y. ar atitinka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. spalio 4 d. specialisto išvadoje nustatytas sumas, nuo kurių turėjo būti sumokėti privalomi mokesčiai pagal galiojančius Jungtinės Karalystės įstatymus. Vadovaujantis minėta išvada, iš viso gauta 336 361,36 Eur pajamų, o skirtumas tarp į bendrovės banko sąskaitas gautų lėšų ir išlaidų laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. sudarė 54 617,86 Eur. Teismas niekaip neįsitikino, ar Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius nebuvo klaidinamas, pateikiant duomenis apie realiai vykdytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Teismas, vertindamas įmonės „IM Travel Limited“ veiklą Jungtinėje Karalystėje, t. y. ar ši tikrai sumokėjo visus privalomus mokesčius pagal Jungtinės Karalystės teisę šioje byloje vertinamu laikotarpiu, turėjo būti aktyvus ir kreiptis su teisinės pagalbos prašymu į įmonės registracijos valstybę. Kitu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad įmonė yra tinkamai įvykdžiusi visas savo prievoles Jungtinėje Karalystėje šiai bylai aktualiu laikotarpiu. Neatmestina, kad nei Lietuvoje, nei Jungtinėje Karalystėje, pasinaudojant minėtu įmonės statusu „dissolved“, privalomi mokesčiai nebuvo sumokėti arba deklaruotos sumos neatitiko realios nustatytos apyvartos Lietuvoje.

6.9. Atliktas neobjektyvus įrodymų vertinimas, išskiriant tik E. D. pateiktą 2024 m. rugpjūčio 26 d. išvadą ir vertinant jos parodymus. Ji gynybos prašymu pateikė Jungtinės Karalystės įmonių teisės aiškinimo komentarą, kuris iš esmės prieštarauja Jungtinės Karalystės įmonių registro viešai pateikiamiems išaiškinimams. Jai nebuvo pavesta atlikti jokios užduoties, todėl nėra laikoma, jog ji pateikė specialisto išvadą, todėl, pagal BPK nuostatas, ji negali būti laikoma specialiste. Jos išaiškinimai turėjo būti vertinami visos bylos kontekste, tačiau, kaip minėta, jos pateiktos išvados nebuvo palygintos ir ištirtos su viešai skelbiama informacija.

6.10. Prokurorė teismui pateikė informaciją ir vertimą dėl įmonės veiklos, nes Jungtinės Karalystės įmonių registro interneto puslapyje skelbiama informacija yra vieša ir laisvai prieinama. Tačiau teismas jos visai nevertino. O pateiktuose dokumentuose nurodyti duomenys paneigia M. M. versiją apie jo nebendravimą su įmonės bendraturte I. D., nes, atkuriant įmonės statusą, buvo nurodytas pastarosios adresas. M. M. prisistato kaip asmuo, reziduojantis Jungtinėje Karalystėje, nors jis gyvena Lietuvoje. Be to, byloje esantys duomenys, gauti iš banko dėl IP adresų, patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 17 d. tiek I. D., tiek M. M. prie banko jungėsi iš to paties IP adreso, esančio Lietuvoje, o dažniausiai šiuo adresu jungėsi M. M.. Nors M. M. teigė, kad nežinojo apie įmonei suteiktą statusą, nes I. D. apie tai nepranešė, tačiau M. M., atnaujindamas įmonės veiklą, vėl nurodė tą patį adresą, taip praktiškai vėl sau pašalindamas galimybę gauti bet kokią informaciją apie įmonę. Vertintina, kad jis tyčia pateikė neteisingus duomenis, siekdamas nuslėpti savo vykdomą veiklą. Be to, kasmet nurodomas iš esmės tas pats balansas, visai nepanašus į specialisto išvadoje nurodytą apyvartą. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, įmonė buvo išregistruota dėl to, kad neteikė privalomų ataskaitų, įmonei buvo siunčiami įspėjimai, į kuriuos nebuvo reaguojama.

6.11. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti tiesą, arba pats privalėjo tirti Jungtinės Karalystės įmonių registro pateiktus išaiškinimus, o to nepadarė, arba privalėjo kreiptis į įmonės registracijos valstybę su teisinės pagalbos prašymu, klausdamas, kaip ir kada M. M. pranešta apie įmonei suteiktą statusą „dissolved“, ar jis yra sumokėjęs ar mokėjęs mokesčius Jungtinėje Karalystėje ir kt. Teismas neatliko jokio teisinio situacijos vertinimo, nes vadovavosi tik gynėjo apeliacinio skundo argumentais ir E. D. išvada.

6.12. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad M. M. galėjo nežinoti apie tai, jog Jungtinės Karalystės įmonių registre yra įregistruotas įmonės „IM Travel Limited“ statusas „dissolved“ dėl to, kad registrui nepateikti privalomi pateikti dokumentai. Padaryta išvada, kad nėra paneigti nuteistojo M. M. viso proceso metu duoti nuoseklūs parodymai, kad Jungtinėje Karalystėje įregistruota įmonė „IM Travel Limited“ visą laiką vykdė veiklą. Šie parodymai vertintini kritiškai vien dėl to, kad iš Jungtinės Karalystės įmonių registro pateikto dokumento matyti, jog M. M. paraiška dėl administracinio atkūrimo pateikta tik 2024 m., t. y. jis Lietuvoje veikė itin ilgą laikotarpį, o informacija apie įmonės statusą yra lengvai prieinama per viešuosius registrus. Apklausos metu jis nurodė, kad jis nieko nežinojo apie tai, jog įmonė yra išregistruota, ir kad neturėjo pagrindo tuo domėtis, tačiau iš oficialiai prieinamos informacijos matyti priešingai: apie bet kokius įmonės pokyčius įmonių registrui galima pranešti per Jungtinės Karalystės įmonių registro išorinį paslaugų portalą arba siunčiant popierines versijas, apie bet kokius pokyčius pranešti yra privaloma. M. M. nurodė, kad jis neturėjo jokių prisijungimų prie Jungtinės Karalystės įmonių registro, tačiau 2015 m. sausio 14 d. pranešime apie direktorių pasikeitimą nurodyta, kad apie pakeitimus pranešama per elektroninį portalą, direktorius – M. M., taigi akivaizdu, kad jis turėjo prieigą.

6.13. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo M. M. gynėjo advokato M. Tamošiūno apeliacinį skundą, įrodymus vertino selektyviai, kritikuodamas įrodymus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, kuris iš esmės paneigė nuteistojo gynybinę versiją. Taip pat apeliacinės instancijos teismas išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo parodymams ir apeliaciniame skunde pateiktam aplinkybių vertinimui, kurių nepatikrino BPK nustatytomis priemonėmis, t. y. nebuvo pakankamai aktyvus ir neatliko papildomo įrodymų tyrimo, kad įsitikintų gynybinės versijos teisingumu dėl „dissolved“ statuso įmonei suteikimo aplinkybių, įmonės veiklos Jungtinėje Karalystėje, sumokėtų mokesčių ir kt.

6.14. Dėl aptartų byloje esančių neaiškumų, kylančių dėl esminių bylos aplinkybių nevisiško ištyrimo, apeliacinės instancijos teismui padarius BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 324 straipsnio 6 dalies pažeidimus, byloje nebuvo pagrindo vadovautis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis BPK nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis. Šis teismas nesurinko pakankamai duomenų tinkamam pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, t. y. nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nes šis teismas nesikreipė į VMI dėl nuolatinės buveinės Jungtinės Karalystės subjekto atsiradimo Lietuvoje nustatymo, taip pat neanalizavo teisės sąvokų išaiškinimo Jungtinės Karalystės įmonių registro interneto puslapyje, nesikreipė su teisinės pagalbos prašymu dėl „dissolved“ statuso suteikimo aplinkybių ir mokesčių sumokėjimo pagal Jungtinės Karalystės teisę, todėl liko nepašalintų abejonių, kurias, naudojantis BPK nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis, turėjo ir galėjo pašalinti apeliacinės instancijos teismas. Nurodyti apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai turėtų būti pripažinti esminiais, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas ir baudžiamoji byla turėtų būti perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7. Išteisintojo M. M. gynėjas advokatas pateikė atsiliepimą į prokuroro kasacinį skundą, prašydamas jį atmesti, taip pat išteisintajam priteisti 3630 Eur išlaidų advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Prokuroro T. Osipovičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 202 straipsnio 1 dalies taikymo

9. Nagrinėjamoje byloje M. M. pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teismo išteisintas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis tyčia versliškai ir stambiu mastu vykdė neteisėtą komercinę ūkinę veiklą kitokiu neteisėtu būdu, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., naudodamasis juridinio asmens „IM Travel Limited“ pavadinimu ir banko sąskaitomis, jokiu mokesčių administratoriaus nurodytu būdu neįregistravęs savo vykdomos ūkinės komercinės veiklos, teikė skrydžių bilietų, apgyvendinimo paslaugų ir kitų turizmo paslaugų pirkimo ir pardavimo fiziniams ir juridiniams asmenims paslaugas ir taip gavo 336 361,36 Eur pajamų: 2019 m. – 77 398 Eur, 2020 m. – 219 860,80 Eur, 2021 m. – 39 102,56 Eur.

10. BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką, tačiau priklausomai nuo to, kokia veiklos rūšimi verčiamasi, šiuo nusikaltimu gali būti kėsinamasi ir į kitus teisinius gėrius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE4LTEwNzMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-218-1073/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-218-1073/2020">2K-218-1073/2020</a>, 2K-201-719/2023 ir kt.).

11. Verslo tvarkos reglamentavimas apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims. BK 202 straipsnio 1 dalies prasme vertimasis kuria nors iš išvardytų veiklų yra neteisėtas, kai vykdant veiklą padaromi ne atskiri pažeidimai (pvz., neapskaičiuojamos, nuslepiamos pajamos), o pažeidžiami esminiai teisiniai reikalavimai, keliami veiklos (verslo) legalumui. Taikant BK 202 straipsnio 1 dalį nepakanka atskleisti, kad kaltininkas pažeidė teisės aktus vykdydamas kokią nors veiklą, o būtina nustatyti ir tai, kad tokia neteisėta veikla pažeidžiama nustatyta tvarka, ji prieštarauja sąžiningos verslininkystės principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-174/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-174/2012">2K-174/2012</a>, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014, 2K-455-693/2016, 2K-P-42-976/2025).

12. Pažymėtina, kad sąvoka „vertimasis veikla“ suprantama kaip visuma tarpusavyje susijusių veiksmų, kuriais paprastai siekiama gauti pajamų; tai tokia veikla, kuriai būdingas pastovumas, sistemingumas, aktyvūs veiksmai. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį negalima, jei nėra vieno iš būtinųjų požymių – versliškumo arba stambaus masto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDItMjIyLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-102-222/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-102-222/2018">2K-7-102-222/2018</a>, 2K-91-976/2023 ir kt.). Versliškumo ir stambaus masto kriterijų nustatymas šioje byloje nėra aktualizuotas, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

13. BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už vertimąsi atitinkama veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neatskleisti, tačiau kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 202 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, yra nurodęs, kad šiuo atveju neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais vykdant ekonominę veiklą, o su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai: neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus); akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidime) apibrėžtos veiklos ribos; licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg4LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-388/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-388/2009">2K-388/2009</a>, 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-199/2011, 2K-48/2011, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-174/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-174/2012">2K-174/2012</a>, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014, 2K-37-689/2018, 2K-130-976/2018, 2K-143-976/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE4LTEwNzMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-218-1073/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-218-1073/2020">2K-218-1073/2020</a>, 2K-263-788/2022, 2K-91-976/2023, 2K-P-42-976/2025).

14. Prie BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytų neteisėtų veikimo būdų priskirtini ir tie atvejai, kai BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla Lietuvos Respublikoje verčiasi užsienio juridiniai ar fiziniai asmenys, nustatyta tvarka neįsiregistravę kaip mokesčių mokėtojai Lietuvos Respublikoje, kai tokia pareiga jiems nustatyta teisės aktais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE2LTUxMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-216-511/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-216-511/2024">2K-216-511/2024</a>). Veiklos vykdymas Lietuvos Respublikoje ir mokestinių prievolių buvimas siejamas ir su nuolatinės buveinės apibrėžimu. Nustatant, ar užsienio vieneto veikla Lietuvoje sukuria nuolatinę buveinę, taip pat vadovaujamasi tarptautinių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatomis, įtvirtinančiomis nuolatinės buveinės apibrėžimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE2LTUxMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-216-511/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-216-511/2024">2K-216-511/2024</a>).

15. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nustatė, kad: 1) įmonė „IM Travel Limited“ yra įkurta pagal Jungtinės Karalystės teisę, vykdo veiklą Jungtinėje Karalystėje ir jos nuolatinė buveinė yra Jungtinėje Karalystėje, dėl to M. M. neturėjo pareigos registruoti įmonės Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka; 2) VMI išaiškinime aiškiai nurodyta, kad trūksta duomenų konstatuoti, jog įmonė (jos vadovai) turėjo prievolę registruoti Lietuvoje užsienio vieneto (įmonės) nuolatinę buveinę Lietuvoje; 3) M. M. veikė tik kaip įmonės „IM Travel Limited“ atstovas ir taikytinos teisės požiūriu įmonė „IM Travel Limited“ visą inkriminuojamą laikotarpį vykdė veiklą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad M. M. kaip fizinis asmuo vykdė individualią veiklą.

16. Apeliacinės instancijos teismo nurodomi argumentai yra svarbūs, tačiau šios bylos kontekste, sprendžiant apie M. M. komercinės ūkinės veiklos vykdymo (ne)teisėtumą ir reikšmę baudžiamajai atsakomybei kilti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, yra svarbu įvertinti tiek tą aplinkybę, kad Jungtinėje Karalystėje juridinis asmuo „IM Travel Limited“ laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo statusą „dissolved“ (išregistruotas), tiek tai, kad 2024 m. rugpjūčio 14 d. pateikus prašymą įmonės veikla buvo atkurta, tiek kitas aplinkybes, svarbias veiką vertinant kaip nusikalstamą.

17. Jungtinės Karalystės (toliau – JK) teisėje statusas „dissolved“ reiškia, kad bendrovė yra oficialiai išbraukta iš įmonių registro („Companies House“) ir teisiškai nustojo egzistuoti, nebeturi juridinio asmens statuso. Kol turi tą statusą („dissolved“), bendrovė negali vykdyti komercinės veiklos, valdyti turto ar vykdyti veiklos. Byloje nustatyta, kad M. M. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. vykdė veiklą Lietuvoje bendrovės „IM Travel Limited“ vardu, nors ši bendrovė turėjo statusą „dissolved“ (išregistruota). Toks veikimas neabejotinai yra neteisėtas ir formaliai atitinka BK 202 straipsnio 1 dalies sudėtį.

18. Šios bylos kontekste svarbia aplinkybe laikytina tai, kad bendrovės „IM Travel Limited“ veikla JK buvo atkurta, tai pagal šios šalies įstatymus reiškia, kad bendrovė laikoma toliau egzistuojančia, tarsi ji nebūtų buvusi likviduota ar išbraukta iš registro. Taigi, M. M. veikimas Lietuvoje bendrovės, kuri pagal JK teisę turi statusą „dissolved“, vardu vertintinas tiek pagal Lietuvos, tiek pagal JK teisę. Nagrinėjamoje byloje aktualus mūsų šalies BK 202 straipsnio 1 dalies taikymas.

19. BK 11 straipsnio 1 dalis nurodo, kad nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią nustatyta laisvės atėmimo bausmė. Ši BK nuostata reiškia, kad nusikalstama veika turi formaliai atitikti ne tik nusikalstamos veikos sudėtį, įtvirtintą BK straipsnyje, bet ir pavojingumo reikalavimą. Nenustačius veikos pavojingumo, baudžiamoji atsakomybė neturi būti taikoma. Negali būti laikoma nusikaltimu veika, formaliai atitinkanti Baudžiamojo kodekso straipsnį, bet neturinti visuomenei pavojingo pobūdžio.

20. Kaip jau minėta, M. M. veikimas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. vykdant veiklą Lietuvoje bendrovės „IM Travel Limited“ vardu nelaikytinas teisėtu. Tačiau M. M. veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kuris įgalintų taikyti kraštutinę (griežčiausią) poveikio priemonę – baudžiamąją atsakomybę.

21. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes: 1) bendrovės „IM Travel Limited“ vėlesnis veiklos visiškas atkūrimas, tarsi bendrovė niekada nebuvo išbraukta iš registro, reiškia, kad visos prievolės dėl mokėtinų mokesčių turi būti sprendžiamos pagal JK teisę ir negali turėti įtakos sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal mūsų šalies BK; 2) byloje nėra jokių duomenų, kad mokesčių administratorius M. M. turėtų pretenzijų dėl nesumokėtų mokesčių Lietuvoje ir jas reikštų; 3) byloje apklausti asmenys, kuriems suteiktos paslaugos, jokių pretenzijų ar nusiskundimų neturėjo, tai patvirtina, kad vartotojų teisės pažeistos nebuvo ir jiems žala nepadaryta; 4) visos įplaukos M. M. vykdant veiklą Lietuvoje buvo gautos į bendrovės „IM Travel Limited“ sąskaitą, taigi lengvai nustatomos ir patikrinamos, vertinant tiek veiklos mastą, tiek galimus mokestinius įsipareigojimus; 5) byloje nesurinkta jokių duomenų, kad M. M. veikla prieštaravo sąžiningos verslininkystės principams, pažeidė konkurencijos sąlygas. Nustačius šias aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje susiklosčiusi faktinė ir teisinė situacija laikytina išskirtine ir leidžiančia teismui M. M. veikos nelaikyti pavojinga ir užtraukiančia baudžiamąją atsakomybę. Toks sprendimas labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

22. Prokuroro kasacinio skundo kontekste teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir BPK nuostatas, ikiteisminį tyrimą organizuoja, jam vadovauja ir jį kontroliuoja, valstybinį kaltinimą palaiko prokuroras. Pareiga atskleisti nusikalstamą veiką ir įrodyti asmens kaltumą priklauso valstybei, o šią pareigą pirmiausia turi vykdyti prokuroras dar ikiteisminio tyrimo metu, rinkdamas tiek duomenis, atskleidžiančius nusikalstamos veikos požymius, tiek duomenis, grindžiančius asmens (ne)kaltumą. Kasaciniame skunde nurodomos „neišsiaiškintos aplinkybės“ yra būtent tos aplinkybės, kurios turėjo būti nustatytos dar ikiteisminio tyrimo metu, ir tik jų pagrindu galėjo būti suformuotas galutinis prokuroro įsitikinimas, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, kuris leistų užbaigti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą, tačiau tai nebuvo padaryta.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, didelį dėmesį skyręs šios konkrečioje byloje susiklosčiusios situacijos analizei, priėmė iš esmės teisingą teismo baigiamąjį aktą.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo

24. Išteisintojo M. M. gynėjo prašymas priteisti jo ginamajam 3630 Eur išlaidų advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą tenkintinas iš dalies.

25. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje esančioje teisės normoje tiesiogiai įtvirtinta išteisinto asmens teisė gauti procese patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės. Teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUtNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-65-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-65-719/2024">2K-65-719/2024</a>, 2K-47-648/2024, 2K-214-489/2024, 2K-241-387/2024).

26. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas M. M. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį nuosprendį panaikino ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, kad šis išteisinamasis nuosprendis, atmetus prokuroro kasacinį skundą, lieka galioti, yra pagrindas spręsti dėl išteisintojo patirtų išlaidų advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti.

27. Iš 2026 m. vasario 13 d. PVM sąskaitos faktūros ir tos pačios dienos banko pavedimo matyti, kad už atsiliepimo į prokuroro kasacinį skundą parengimą, pasirengimą ginti ir gynybą kasacinės instancijos teisme M. M. advokatui M. Tamošiūnui sumokėjo 3630 Eur.

28. Teisėjų kolegija, spręsdama, ar patirtos išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, pažymi, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka 2026 m. kovo 10 d. Apie bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka M. M. buvo informuotas 2026 m. vasario 4 d., o 2026 m. vasario 17 d. buvo gautas jo gynėjo advokato M. Tamošiūno atsiliepimas į kasacinį skundą. Pagal BPK nuostatas, reguliuojančias kasacinės bylos nagrinėjimą, atsiliepimai į kasacinius skundus gali būti pateikiami tik bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (BPK 374¹ straipsnio 1 dalis). Tokia teisė, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, BPK nėra įtvirtinta. Atitinkamai išlaidos, patirtos dėl atsiliepimo į kasacinį skundą parengimo, nebuvo būtinos.

29. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad tik dalis išlaidų už gynybą kasacinės instancijos teisme buvo būtinos, M. M. priteistina tik dalis patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti. Nustatydama būtinų išlaidų dydį, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą ir apimtį, į tai, kad tas pats gynėjas dalyvavo šią bylą nagrinėjant visų instancijų teismuose (bylos aplinkybės jam buvo gerai žinomos), į tai, kad advokato darbo vieta yra Vilniuje, į tai, kad žodinis bylos nagrinėjimas kasacinės instancijos teisme truko tik apie 1 val., nutaria, kad būtinos advokato laiko sąnaudos bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme neviršijo 8 valandų (gynėjo pažymoje buvo nurodyta 20 valandų), todėl prašoma atlyginti išlaidų advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti suma proporcingai mažintina iki 1452 Eur.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tadeušo Osipovičiaus kasacinį skundą.

Priteisti M. M. 1452 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du) Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginimo iš valstybės lėšų.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Agnė Tikniūtė

Algimantas Valantinas