Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininkams - fiziniams asmenims - priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitose, aiškinimo bei taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-453-690/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22962-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.18; 3.5.21.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės Sonatos Vaicekauskienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Sonata Vaicekauskienė, G. M.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininkams – fiziniams asmenims – priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitose, aiškinimo bei taikymo.

Pareiškėjas prašė panaikinti antstolės S. Vaicekauskienės patvarkymą, kuriuo pradėtas vykdyti išieškojimas iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje.

Pareiškėjas nurodė, kad toks patvarkymas prieštarauja CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, t. y. 350 Eur. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios vieną MMA. Pareiškėjo teigimu, antstolė nurašo visas jo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, neatsižvelgdama į nustatytus apribojimus. Areštavus sąskaitą įkalinimo įstaigoje, pareiškėjas nebeturi galimybės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad antstolė S. Vaicekauskienė vykdo Kauno apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. nuosprendį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS02Ni0yNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-66-240/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-66-240/2011">1-66-240/2011</a> ir pagal jį 2011 m. kovo 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS02Ni0yNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-66-240/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-66-240/2011">1-66-240/2011</a> dėl 154,66 Eur išieškojimo iš skolininko V. V. V. išieškotojo G. M. naudai. 2016 m. birželio 22 d. patvarkymu Nr. S-16-114-2017 vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti. Pradėjusi vykdymą, antstolė nustatė, kad skolininkas jokio turto neturi, nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę. Antstolė 2016 m. rugpjūčio 10 d. priėmė patvarkymą Nr. S-16-114-3907 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolė Marijampolės pataisos namams nusiųstame 2016 m. rugpjūčio 10 d. patvarkyme Nr. S-16-114-3907 dėl skolos išieškojimo nurodė, kad, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštuoja 154,66 Eur skolos ir 132 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 286,66 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog jam priskirtoje laisvės atėmimo vietos sąskaitoje yra jo gaunamas darbo užmokestis, priešingai – iš Marijampolės pataisos namų pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. lėšų gavo iš trečiųjų asmenų, darbo užmokestis jam nėra mokamas. CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienos MMA apribojimas galėtų būti taikomas lėšoms, kurios liko skolininkui iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Pareiškėjas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna, todėl nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-313/2016">3K-3-154-313/2016</a>. Nei CPK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) nuostatos neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančio nuteistojo lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino antstolės S. Vaicekauskienės 2016 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje; kitą skundo dalį atmetė; įpareigojo antstolę išieškoti lėšas iš pareiškėjo laikantis įstatyme nustatytos tvarkos.

Teismas nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl to atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš sumos, jei ji neviršija vienos MMA. Teismas nustatė, kad į pareiškėjo sąskaitą tam tikras pinigų sumas įnešė fiziniai asmenys, todėl tokio pobūdžio skolininko gaunamos lėšos nėra lėšos, gautos iš darbo užmokesčio bei kitų skolininko gaunamų pajamų (CPK 736 straipsnis) ar pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui (CPK 737 straipsnis), taip pat tokio pobūdžio skolininko gaunamos lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje reglamentuotą baigtinį sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškojimas iš esmės negalimas. Teismo vertinimu, į asmeninę sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai, pareiškėjui trečiųjų asmenų pervestos lėšos priskirtinos asmens turto kategorijai (jo asmeninė nuosavybė), todėl, vykdymo procese išieškant iš tokių skolininko lėšų, turi būti vadovaujamasi CPK 668 straipsnyje nustatytais išieškojimo iš asmens turto draudimais (ribojimais). Antstolis, priimdamas patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, neįvertino skolininko gaunamų lėšų pobūdžio ir, nesilaikydamas CPK 668 straipsnyje nustatytų draudimų (ribojimų), pažeidė išieškojimo iš lėšų tvarką.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš turto. CPK 668 straipsnyje yra nurodyta, kad draudžiama išieškoti iš turto, kurio sąrašas nustatomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Šios instrukcijos 93 punkte nurodytas baigtinis sąrašas turto, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas, išskyrus atvejus, kai skolininkas to pageidauja raštu. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad lėšos, kurios priklauso ar gali priklausyti skolininkui ir esančios laisvės atėmimo įstaigos žinioje, būtų tos lėšos, iš kurių įstatymas draudžia išieškoti. Asmuo, naudodamasis savo teisėmis (įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų), negali pažeisti kito asmens teisių ir nevykdyti savo pareigų. CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA.

Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią skolininko lėšos, į įkalinimo įstaigą pervedamos artimųjų kaip piniginė parama, nepatenka nei į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, nes apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausiems skolininko ir jo šeimos narių poreikiams, nei į baigtinį CPK 739 straipsnyje nurodytą pinigų sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą ir nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad skolininko lėšos, pervedamos jo artimųjų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, gali būti priskiriamos nors vienai iš CPK 668 ar 739 straipsniuose nurodytų piniginių sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas.

Teismo formuojama praktika pažeidžia nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus lūkesčius gauti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą bei sudaro prielaidas nuteistiesiems bei jų artimiesiems piktnaudžiauti teise, nes nuteistas ir atliekantis laisvės atėmimo bausmę asmuo sieks, kad jo asmeninėje sąskaitoje, skirtoje pirmojo būtinumo prekėms įsigyti, lėšų likutis niekada neviršytų MMA, ir išieškojimas iš jų taps neįmanomas.

Suinteresuotas asmuo G. M. pateikė pareiškimą, kuriuo prisideda prie kasacinio skundo ir prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl išieškojimo iš skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis įtvirtina nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynųjų pinigų, įteikiami. Lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurią nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. BVK nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančias lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas.

Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Šio skyriaus 668 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.

Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išieškoma iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – 20 proc. (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 proc. (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte yra įtvirtintas turto ir daiktų, priklausančių skolininkui fiziniam asmeniui nuosavybės teise arba esančio jo bendrosios nuosavybės dalimi ir reikalingo skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, rūšių, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, sąrašas. Pažymėtina, kad, pagal šio punkto 93.6 papunkčio nuostatą, išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-313/2016">3K-3-154-313/2016</a> 20 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDItNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202-421/2017">3K-3-202-421/2017</a> 20 punktas).

Teismų praktikoje yra nurodyta, jog įstatymas nenustato išimčių, dėl kurių išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarka bei išskaitų dydžiai būtų reglamentuojami skirtingai nei išieškojimas iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-313/2016">3K-3-154-313/2016</a>, 24 punktas). Todėl CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, draudžianti išieškoti iš fizinio asmens pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA dydžio, taikytina ir išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos. Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką išaiškino, kad apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMTUtNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-315-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-315-421/2017">3K-7-315-421/2017</a>, 27 punktas). Kartu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMTUtNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-315-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-315-421/2017">3K-7-315-421/2017</a>, 45 punktas). Išskaitų iš skolininko pajamų ribojimas MMA dydžio atžvilgiu yra taikomas, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMTUtNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-315-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-315-421/2017">3K-7-315-421/2017</a>, 47 punktas).

Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas bei suformuota teismų praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad antstolis, pradėdamas išieškojimo veiksmus ir nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus (tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose), privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, be kita ko, CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Teisėjų kolegija pažymi, kad prieš priimdamas patvarkymą areštuoti skolininko turtą ar pajamas, antstolis visų pirmą turi išsiaiškinti, kiek turto skolininkas turi ir tik tada priimti patvarkymą, atitinkantį jau minėtas išieškojimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

Jei nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė, nei priklausanti išieškoti suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas. Tokiu atveju šių vėliau gautinų pajamų atžvilgiu taikytinos CPK LI skyriuje nustatytos taisyklės. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMTUtNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-315-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-315-421/2017">3K-7-315-421/2017</a> suformuluota taisyklė, pagal kurią skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė, vykdydama teismo nuosprendį ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą dėl 154,66 Eur išieškojimo iš skolininko V. V. V., priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolė netenkino skolininko skundo nenukreipti išieškojimo į pajamas, neviršijančias vienos MMA. Taigi šioje byloje antstolė areštavo lėšas, nenurodydama, kad areštuojamos skolininko sąskaitoje esančios lėšos (turtas), viršijančios CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumą (vieną MMA), o nukreipė šį išieškojimą į visas skolininko sąskaitoje esančias lėšas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju CPK 668 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, todėl antstolės priimtą patvarkymą paliko galioti. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį, o kartu ir skundžiamą patvarkymą, padarė priešingą išvadą ir nurodė, kad skolininko sąskaitoje esančios artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, todėl atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš sumos, jei ji neviršija vienos MMA.

Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad skolininko sąskaitoje, esančioje laisvės atėmimo vietoje, lėšų nebuvo daugiau negu viena MMA, todėl antstolės patvarkymu areštuoti visas esančias lėšas buvo pažeistos CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog, vykdymo procese išieškant iš skolininko lėšų, turi būti vadovaujamasi CPK 668 straipsnyje nustatytais išieškojimo iš asmens turto draudimais (ribojimais). Dėl pirmiau nurodytų išaiškinimų antstolės kasacinio skundo argumentai, kad išieškojimas iš fizinio asmens lėšų, esančių įkalinimo įstaigoje, nepatenka į turto, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas, sąrašą, bei tai, jog CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas aktualus išieškant tik iš skolininko turto, įskaitant pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, laikytini nepagrįstais.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad kaip minėta nutarties 17 punkte, kasacinis teismas išaiškino, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą, ir kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių išieškojimas gali būti vykdomas pagal CPK LI skyriaus nuostatas. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepagrįstai motyvuose nurodė, jog antstolė, nukreipdama išieškojimą į visas pareiškėjo įkalinimo įstaigos sąskaitoje gaunamas lėšas, neįvertino šių gaunamų pajamų pobūdžio ir ar jos nepatenka į turto ar pajamų kategoriją, iš kurių išieškojimas iš esmės negalimas. Kita vertus, šis apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų nepagrįstumas nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, nes nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl antstolės patvarkymo, kuriuo išieškojimas nukreiptas ne į skolininko ateityje gautinas, o į ginčijamo patvarkymo priėmimo metu sąskaitoje buvusias lėšas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolė, siekdama vykdyti tolimesnį išieškojimą iš skolininko pajamų, turėtų laikytis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMTUtNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-315-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-315-421/2017">3K-7-315-421/2017</a> nurodytų išaiškinimų.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko turto, nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinį skundą atmetus, suinteresuoto asmens antstolės S. Vaicekauskienės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas patyrė 11,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš suinteresuoto asmens antstolės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens antstolės Sonatos Vaicekauskienės 11,16 Eur (vienuolika Eur 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Algis Norkūnas

Gediminas Sagatys