Civilinė byla Nr. 3K-3-435-684/2017
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08936-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.18; 3.5.21.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andžej Maciejevski ir Algio Norkūno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio Andriaus Liaškovo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų, suinteresuoti asmenys Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininkams – fiziniams asmenims – priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitose, aiškinimo bei taikymo.
Pareiškėjas prašė atnaujinti skundo padavimo terminą ir išnagrinėti skundą dėl areštuotos sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje.
Pareiškėjas nurodė, kad, areštavus jo sąskaitą įkalinimo įstaigoje, jis nebeturi galimybės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Pareiškėjui kreipusis į antstolį su skundu, antstolis neatnaujino termino skundui paduoti ir grąžino jį pareiškėjui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi atnaujino praleistą skundo padavimo terminą ir skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies: antstolio A. Liaškovo 2016 m. rugpjūčio 24 d. priimto patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dalį, kurioje nenurodytas išskaitų dydis, nustatytas CPK 736 straipsnyje, pripažino neteisėta ir šią patvarkymo dalį panaikino; kitą skundo dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad antstolio A. Liaškovo kontoroje vykdomos 3 vykdomosios bylos dėl baudų (iš viso 176 Eur) išieškojimo iš skolininko S. B. trečiosios eilės išieškotojai valstybei, taip pat vykdymo išlaidų (89,68 Eur) išieškojimo antstoliui. Skolininkui gera valia nesumokėjus skolos, antstolis A. Liaškovas išsiuntė Šiaulių tardymo izoliatoriui 2016 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtu patvarkymu antstolis areštavo 176 Eur skolą ir 89,68 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 265,68 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitoje.
Teismas, įvertinęs, kad antstoliui pateikto skundo trūkumai yra formalūs, atnaujino praleistą terminą skundui paduoti. Teismas konstatavo, kad skundžiamu patvarkymu antstolis teisėtai areštavo pareiškėjo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir nurodė jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Tačiau teismas nesutiko su antstoliu, kad areštuotos pareiškėjo iš artimųjų kaip piniginė parama į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą gaunamos lėšos nelaikytinos darbo užmokesčiu ar kitomis pajamomis CPK LI skyriaus normų prasme. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų, kurių dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, gaunamos iš artimųjų, kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomas CPK 736 straipsnis. Teismas pažymėjo, kad antstolis patvarkymą priėmė nesivadovaudamas nurodyta teisės norma, todėl jo veiksmai negali būti laikomi teisėtais.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolis prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį bei Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-313/2016">3K-3-154-313/2016</a> nurodyta, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto (pinigų sumų), iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo, todėl CPK 668 straipsnio taikymas šiuo atveju būtų ydingas. Teismai be teisinio pagrindo konstatavo, jog pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų, kurių dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.
CPK 737 straipsnyje pateiktas baigtinis sąrašas pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, iš kurių išieškojimui taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės. Skolininko lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, nepatenka į CPK 737 straipsnio reguliuojamą sritį. Šios pajamos taip pat nepatenka į CPK 738–739 straipsniuose išvardytų pajamų, iš kurių negalimas arba ribojamas sumų pagal vykdomuosius raštus išieškojimas, sąrašą. Kadangi šiuo atveju skolininkui priklausančios lėšos yra gautos iš trečiųjų asmenų, jos laikytinos kitomis skolininko pajamomis, todėl nedraudžiama išieškoti iš šių lėšų visa apimtimi. Antstolis, nustatęs, kad pareiškėjas atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, surašė patvarkymą pagal teisės aktuose nustatytą formą, todėl nėra pagrindo dalį antstolio patvarkymo pripažinti neteisėtu.
Patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, forma yra nustatyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priede, todėl nėra teisinio pagrindo antstolio patvarkymą pripažinti iš dalies neteisėtu.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl išieškojimo iš skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis įtvirtina nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynųjų pinigų, įteikiami. Lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurią nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. BVK nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančias lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas.
Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Šio skyriaus 668 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.
Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išieškoma iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).
Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte yra įtvirtintas turto ir daiktų, priklausančių skolininkui fiziniam asmeniui nuosavybės teise arba esančio jo bendrosios nuosavybės dalimi ir reikalingo skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, rūšių, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, sąrašas. Pažymėtina, kad, pagal šio punkto 93.6 papunkčio nuostatą, išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-313/2016">3K-3-154-313/2016</a> 20 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDItNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202-421/2017">3K-3-202-421/2017</a> 20 punktas).
Teisinis reglamentavimas bei suformuota teismų praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad antstolis, pradėdamas išieškojimo veiksmus ir nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus (tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose), privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, inter alia (be kita ko), CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks teisinis reglamentavimas skirtas skolininko teisėms bei teisėtiems interesams apsaugoti, kad jis galėtų disponuoti pinigų suma, užtikrinančia minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą.
Teismų praktikoje yra nurodyta, jog įstatymas nenustato išimčių, dėl kurių išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarka bei išskaitų dydžiai būtų reglamentuojami skirtingai nei išieškojimas iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-313/2016">3K-3-154-313/2016</a>, 24 punktas). Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, draudžianti išieškoti iš fizinio asmens pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA dydžio, taikytina ir išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, išaiškino, kad apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMTUtNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-315-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-315-421/2017">3K-7-315-421/2017</a>, 27 punktas).
Pagal kasacinio teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMTUtNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-315-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-315-421/2017">3K-7-315-421/2017</a>, 45 punktas).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas teisėsaugos institucijų bei teismo priimtus nutarimus dėl bendros 176 Eur skolos bei vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko S. B., priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir areštavo iš viso 265,68 Eur skolininkui priklausančių lėšų. Pareiškėjas kreipėsi į į antstolį su skundu, nurodydamas, jog nebeturi galimybės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, tačiau antstolis skundą grąžino kaip paduotą su trūkumais. Teismai, nagrinėdami antstolio patvarkymo teisėtumo klausimą, sprendė, kad pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos CPK 736 straipsnio nuostatos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, prieš priimdamas patvarkymą areštuoti skolininko turtą ar pajamas, antstolis visų pirmą turi išsiaiškinti, kiek turto skolininkas turi, ir tik tada priimti patvarkymą, atitinkantį pirmiau minėtas išieškojimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Kaip minėta, antstolis turi įvertinti skolininko jau turimą turtą ir laikytis CPK XLVII skyriuje įtvirtintų teisės normų, ir, tik nustatęs, kad šio turto, atlikus CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytą išskaitą (vieną MMA), nepakanka, vadovautis proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK LI skyriaus nuostatos).
Šioje byloje antstolis areštavo visas skolininko sąskaitoje esančias lėšas, nenurodydamas CPK reglamentuojamų išskaitų, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad skolininko sąskaitoje, esančioje laisvės atėmimo vietoje, lėšų nebuvo daugiau negu viena MMA, todėl antstolio patvarkymu areštuoti visas esančias lėšas buvo pažeistos CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nusprendęs, jog pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, kvalifikuotinos pirmiausia tik kaip pajamos, kurioms taikytinas CPK 736 straipsnis ir jame nustatytos išskaitos, nevisiškai tiksliai taikė civilinio proceso teisės normas. Pradėdamas vykdymą, antstolis pirmiausia turi įvertinti skolininko turimą turtą ir tai, ar išieškojimas yra galimas pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, t. y. atsižvelgti į šiame straipsnyje nustatytą apribojimą nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Kaip minėta nutarties 16 punkte, kasacinis teismas išaiškino, jog CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. CPK 736 straipsnis, reglamentuojantis išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį, taikomas, jei po CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytos išskaitos skolininko turto neužtenka vykdomam išieškojimui padengti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas skundžiamo patvarkymo dalį dėl netaikytų išskaitų dydžio, nors ir netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, t. y. taikė ne išieškojimą iš skolininko turto, o išieškojimą iš skolininko pajamų ir jo apribojimus reglamentuojančias normas, tačiau iš esmės pagrįstai šiuos antstolio veiksmus pripažino neteisėtais. Todėl netinkamas proceso teisės normų taikymas neturėjo įtakos priimant iš esmės teisėtą apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Kasacinio skundo argumentai, jog patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, forma yra nustatyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priede, nepanaikina antstolio pareigos vadovautis išieškojimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis ir taikyti šiose normose nustatytas išskaitas, t. y. įvertinti, ar nėra apribojimų, draudžiančių nukreipti išieškojimą į atitinkamą turtą ar pajamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinis teismas patyrė 5,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš suinteresuoto asmens antstolio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens antstolio Andriaus Liaškovo 5,31 Eur (penkis Eur 31 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Algis Norkūnas
