Baudžiamoji byla Nr. 2K-231-511/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18316-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.2.6; 1.2.3.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,
nuteistajam A. P., jo gynėjui advokatui Dariui Japertui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Sauliaus Daunoravičiaus ir nuteistojo A. P. gynėjo advokato Dariaus Japerto kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio.
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą keturiolikos metų laisvės atėmimo bausme.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendis pakeistas: A. P. nusikalstama veika, nustatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskiriant A. P. už šios nusikalstamos veikos padarymą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę.
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies ir kaltinimo pašalinta aplinkybė, kad A. P. visus, ne mažiau kaip trisdešimt du, smūgius K. M. sudavė naudodamasis plaktuku-kirtikliu.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro Arvydo Kuzminsko, prašiusio prokuroro kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo A. P. gynėjo kasacinį skundą atmesti, nuteistojo A. P. ir jo gynėjo, prašiusių gynėjo kasacinį skundą tenkinti, o prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
nustatė :
I. Bylos esmė
1. A. P. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2020 m. gegužės mėn., laikotarpiu nuo 11 d. 19.30 val. iki 12 d. 1.30 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė ne mažiau kaip 32 smūgius nukentėjusiajam K. M. į įvairias kūno vietas? ne mažiau kaip 7 trauminiais poveikiais plaktuku-kirtikliu padarė muštines susisiekiančias žaizdas pakaušio dešinėje su atviru daugiaskeveldriu pakauškaulio lūžiu ir galvos smegenų pažeidimu; ne mažiau kaip 14 trauminių poveikių plaktuku-kirtikliu padarė muštines žaizdas veide, dešinėje plaštakoje; ne mažiau kaip 11 trauminių poveikių padarė odos nubrozdinimus veide, poodines kraujosruvas galvos plaukuotos dalies dešinėje, kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje, juosmens dešiniame šone, dešinės plaštakos nykštyje? ir taip nužudė nukentėjusįjį K. M..
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Išnagrinėjęs A. P. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, kvalifikuodamas A. P. veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė nepagrįstą išvadą, jog požymis „itin žiauriai“ A. P. buvo inkriminuotas pagrįstai. Teismas pažymėjo, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog prieš mirtį K. M. patyrė didelius skausmus (išgyvenimus), kurie galėtų būti vertinami kaip kankinimas ar kitoks ypatingas žiaurumas siekiant jį nužudyti. Didžioji dalis K. M. nustatytų sužalojimų vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, specialistas negalėjo vienareikšmiškai patvirtinti, ar po pirmojo smūgio į galvą jis galėjo jausti kitus smūgius, be to, byloje nėra duomenų, kad A. P. būtų planavęs iš anksto savo veiksmus, tam ruošęs atitinkamus įrankius.
III. Kasacinių skundų argumentai
3. Kasaciniame skunde Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras S. Daunoravičiaus prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendį arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai, vienpusiškai, fragmentiškai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius duomenis, nesusiejo jų į vientisą loginę visumą, padarė klaidų dėl jų turinio, nepagrįstai teikė prioritetą neteistojo A. P. parodymams, todėl padarė klaidingas išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau? ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Skundžiamame nuosprendyje, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyto kvalifikuojančio požymio – „itin žiauriai“ – nustatymas nepagrįstai siejamas su K. M. patirto skausmo ir kančių laiku.
3.2. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-252/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-252/2011">2K-252/2011</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-253/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-253/2011">2K-253/2011</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14/2012">2K-14/2012</a>, 2K-235-222/2016). Nagrinėjamu atveju nepagrįstai atmesta galimybė, kad po patirtų sužalojimų K. M. galėjo kurį laiką atlikti savarankiškus veiksmus, t. y. judėti. Atsižvelgiant į tai ir į trauminių poveikių skaičių, darytina išvada, kad prieš mirtį nukentėjusiajam buvo sukeltos didelės fizinės kančios, t. y. jis buvo nužudytas itin žiauriai.
3.3. Pažymi, kad nužudymui buvo pasirinktas masyvus, sunkiai žalojantis įrankis – plaktukas-kirtiklis, kuriuo suduoti smūgiai yra ypač stiprūs, nukreipti į labai mažų paviršių veikimą, mažiausiomis žmogaus fizinio pajėgumo pastangomis užtikrinant optimaliausią smūgio sukeliamą rezultatą, nes plaktuko svorio centras koncentruojasi galvutėje, o ja ir buvo smūgiuojama į K. M.. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, neabejotina, kad K. M. smūgių sudavimo metu ir iki sąmonės netekimo jautė itin didelius skausmus. Nors nusikaltimo padarymo metu K. M. buvo sunkaus girtumo, tačiau, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, remdamasis specialisto parodymais, tai nereiškia, kad jis nejautė stipraus skausmo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog nukentėjusysis smurto naudojimo metu buvo neblaivus, neturi lemiamos reikšmės, vertinant itin žiaurų nužudymo pobūdį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-253/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-253/2011">2K-253/2011</a>).
3.4. A. P. yra pakaltinamas, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, sporto veteranas, turi socialinius ryšius su giminaičiais, palaiko ryšius su sporto veteranais, pats sportuoja, Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus charakterizuojamas teigiamai. Taigi, turėdamas pakankamą socialinę ir gyvenimišką patirtį (62 metai), neabejotinai suprato, kad, suduodamas smūgius plaktuku-kirtikliu į galvą, kėsinosi į kito asmens gyvybę, numatė gyvybės atėmimo galimybę itin žiauriai ir norėjo taip veikti. Šią išvadą patvirtina paties nužudymo įrankio pasirinkimas, smūgių sudavimo intensyvumas? mažiausiai septyni trauminiai poveikiai į vieną vietą pakaušio dešinėje, padarant susisiekiančias žaizdas ir atvirą pakauškaulio lūžį. Visa tai suponuoja ypatingą žiaurumą atimant gyvybę. Tą aplinkybę, kad smūgiai buvo suduoti didele jėga, patvirtina ne tik nužudytajam nustatytas kaukolės lūžis, bet ir 2020 m. gegužės 12 d. įvykio vietos apžiūros metu aprašyti ir fotolentelėse užfiksuoti kraujo purslai bei smegenų turinio tiškalai ir jų sklaida po visą kambarį, ant kambaryje esančių daiktų ir ant lubų kambario centrinėje dalyje.
4. Kasaciniame skunde nuteistojo A. P. gynėjas advokatas D. Japertas prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir nuteistojo A. P. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 130 straipsnį, paskirti šio straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį atitinkančią laisvės atėmimo bausmę ir, pritaikius BK 75 straipsnį, jos vykdymą atidėti, paskiriant A. P. baudžiamojo poveikio priemones. Tuo atveju, jeigu šis prašymas nebūtų tenkintas, kasatorius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:
4.1. Abiejų instancijų teismų išvados dėl A. P. įvykdytos nusikalstamos veikos požymių padarytos išsamiai neišnagrinėjus visų su tuo susijusių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų teisės taikymo klaidų ir pats padarė tiek materialiosios, tiek proceso teisės esminius pažeidimus (BPK 369 straipsnio 2, 3 dalys).
4.2. Teismų padarytos išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Antai teigdamas, kad nėra paneigti nuteistojo parodymai dėl tarp jo ir K. M. kilusio konflikto ir abipusio fizinio smurto panaudojimo, vėliau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. P. „dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio“ sudavė smūgius K. M. į įvairias kūno vietas ir taip jį nužudė. Apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Priešingai, pažodžiui perrašė minėtą formuluotę į skundžiamą nuosprendį.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad A. P. padaryta veika atitinka BK 130 straipsnyje nustatytą nusikaltimo sudėtį, ir, kvalifikuodamas nuteistojo neteisėtus veiksmus pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Bylos duomenys (paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, sakant paskutinį žodį nurodytos aplinkybės; specialisto išvadoje dėl A. P. nustatytų kūno sužalojimų užfiksuoti duomenys; liudytojų A. Č. ir V. K. parodymai) leidžia spręsti, kad konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo iniciatoriumi buvo būtent neblaivus nukentėjusysis K. M., kuris nekviestas atėjo į A. P. butą, reikalavo atiduoti pinigus ir pradėjo vartoti prieš jį smurtą? smaugė, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, įskaitant ir galvą, stūmė ant grindų, o A. P. pargriuvus ir trumpam praradus sąmonę, laužė dešinę ranką. Atgavęs sąmonę A. P. girdėjo paties nukentėjusiojo grasinančius žodžius. Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad netikėtas K. M. smurtas prieš A. P. buvo intensyvus ir realiai keliantis pavojų nuteistojo sveikatai.
4.4. Remiantis formuojama teismų praktika, minėti K. M. veiksmai vertintini kaip neatitinkantys visuomenėje nusistovėjusių geros moralės ir elgesio normų, turėjo įtakos A. P. nusikalstamiems veiksmams ir buvo pagrindinė nuteistojo padaryto nužudymo išprovokavimo priežastis. Būtent paties užpuoliko neteisėti veiksmai? vartojamas smurtas? ir sukėlė A. P. staigaus didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būseną.
4.5. Psichiatrijos moksle skiriamos dvi afekto rūšys – patologinis ir fiziologinis. Analizuojant nužudymą ir sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus, kalbama būtent apie fiziologinį afektą, kurio metu žmogaus gebėjimas suvokti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti yra labai sumažėjęs, todėl kaltininko padaryta nusikalstama veika gali būti pripažinta privilegijuota. Fiziologinio afekto būsena, kai dėl didelio susijaudinimo žmogaus gebėjimas valdytis yra sumažėjęs, tačiau jis suvokia savo veikos pobūdį ir turi, nors ir sumažėjusią, galimybę susivaldyti, švelnina atsakomybę ne visais nužudymo ar sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, o tik esant BK 130 ir 136 straipsniuose nustatytoms sąlygoms: susijaudinimą savo neteisėtais veiksmais? smurtu (fiziniu, psichiniu) ar sunkiu įžeidimu – turi sukelti pats nukentėjusysis.
4.6. Pažymi, kad tarp nukentėjusiojo neteisėto ir amoralaus poelgio, A. P. didelio susijaudinimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes viskas įvykio labai greitai. Privilegijuoto nužudymo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikavimui labai svarbi laiko trukmė, t. y. nustatymas, kad nuo A. P. susijaudinimo momento ir jo veiksmų turi būti praėjęs minimalus laiko tarpas. Taigi jo atsakomieji veiksmai buvo padaryti iš karto po neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų, nes afektinė tyčia yra trumpalaikė.
4.7. Didelio susijaudinimo būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus skiriama teismo psichologinė-psichiatrinė ekspertizė, tačiau tokia ekspertizė šios bylos nagrinėjimo metu paskirta nebuvo, nes net nebuvo svarstytas ir A. P. galbūt įvykdytos veikos kvalifikavimo pagal BK 130 straipsnį klausimas.
4.8. Prašymas skirti A. P. teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę siekiant nustatyti, ar A. P. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo afekto būsenos, buvo pareikštas dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau teismas jį atmetė nurodydamas, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistajam būtų nustatyti kokie nors psichikos sutrikimai, ikiteisminio tyrimo metu jis davė parodymus, teisiamojo posėdžio metu taip pat sklandžiai atsakinėjo į klausimus. Tokie gynybos reikšto prašymo atmetimo motyvai iš esmės yra neteisingi, nes teismo buvo prašoma paskirti ekspertizę vienu iš klausimų? siekiant nustatyti, kokios emocinės būsenos buvo nuteistasis nusikaltimo padarymo metu, t. y. ar jis inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo fiziologinio afekto būsenos, o ne jo veiksnumui įvertinti.
4.9. Apie būtinumą skirti byloje minėtą ekspertizę pažymima ir į bylą pateiktoje UAB „Psichologiniai sprendimai“ 2021 m. sausio 8 d. išvadoje. Šioje išvadoje taip pat nurodoma, kad iš apklausų ir parodymų patikrinimo vietoje protokolų akivaizdu, jog yra daug nežinomų aspektų, kurie gali turėti esminę įtaką asmens afekto būsenos ir rūšies (patologinis afektas ar fiziologinis) nustatymui. Pasak specialistų, iš pateiktų duomenų negalima teigti, jog asmuo nebuvo afekto būsenos incidento metu.
4.10. Prašymas dėl ekspertizės paskyrimo buvo reiškiamas ir apeliacinės instancijos teismui, tačiau taip pat buvo atmestas. Teisėjų kolegija įvertino ir išanalizavo ne visas veikos kvalifikavimui reikšmės turinčias aplinkybes, neišsamiai jas ištyrė ir apie didelio susijaudinimo būsenos nebuvimą, kaip ir pirmosios instancijos teismas, sprendė savarankiškai.
4.11. Netenkindami prašymo skirti ekspertizę, neturėdami specialiųjų eksperto žinių ir pažeisdami rungimosi principą, tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo teisėjai nusprendė, kad: 1) nėra tikimybės, jog patenkinus prašymą gali būti gauti duomenys, reikšmingi bylai teisingai išspręsti; 2) reikšmingoms bylos aplinkybėms patikimai nustatyti pakanka byloje ištirtų įrodymų ir nėra tikimybės, kad ištyrus naujus įrodymus galėtų būti daromos kitokios išvados dėl reikšmingų bylai faktų buvimo ar nebuvimo; 3) yra aišku, kad prašomi naujai tirti duomenys negalės būti pripažinti įrodymais dėl duomenų neatitikties BPK 20 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.
4.12. Pateikdami prašymus visi bylos nagrinėjimo dalyviai turi vienodas teises, teismas, vertindamas ir spręsdamas prašymus, vadovaujasi vieninteliu kriterijumi? ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti teisme. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turės reikšmės bylai. Atmesdamas nuteistojo prašymą, apeliacinės instancijos teismas atėmė jam galimybę surinkti papildomus įrodymus, patvirtinančius jo parodymus apie įvykio aplinkybes, t. y. tai, kad jis įvykio metu buvo labai susijaudinęs? afekto būsenos.
4.13. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė nuteistojo A. P. gynybos teises, neužtikrindamas jam galimybės įstatymų įtvirtintomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimo (BPK 10 straipsnis), taip pat reikalavimą išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šis apeliacinės instancijos teismo padarytas pažeidimas pripažintinas esminiu BPK pažeidimu (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro S. Daunoravičiaus ir nuteistojo A. P. gynėjo advokato D. Japerto kasaciniai skundai atmestini.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribų
6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014, 2K-P-31/2021 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Dėl kvalifikuojamojo požymio nužudymo kankinant ar kitaip itin žiauriai (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas)
7. Iš prokuroro kasacinio skundo matyti, kad prokuroras nesutinka su nuteistojo A. P. veikos apeliacinės instancijos teismo atliktu perkvalifikavimu iš BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad nagrinėjamas nužudymas padarytas itin žiauriai. Šį teiginį gindžia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas šį požymį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, nepagrįstai jį siedamas su nukentėjusiojo patirto skausmo ir kančių laiku, prokuroro nuomone, nukentėjusiajam buvo sukeltos didelės fizinės kančios. Nužudymo įrankio (plaktuko-kirtiklio) pasirinkimas, tai, kad smūgiai suduoti didele jėga ir intensyviai? mažiausiai septyni trauminiai poveikiai į vieną vietą pakaušio dešinėje, padarant susisiekiančias žaizdas ir atvirą pakauškaulio lūžį, rodo ypatingą žiaurumą atimant gyvybę.
8. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininkas atima kito žmogaus gyvybę kankindamas ar kitaip itin žiauriai. Kiekvienas nužudymas savaime vertinamas kaip nežmoniškas ir žiaurus veiksmas, tačiau papildomai šio požymio buvimas kaltininko veiksmuose gali būti konstatuojamas atsižvelgiant į veikos padarymo būdą (pvz., sudeginimas, sušaldymas, ypač didelių fizinių kančių sukėlimas), taip pat ir kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti apie ypatingą nusikaltimo arba paties kaltininko žiaurumą. Šis veiką kvalifikuojantis požymis žymi nužudymo padarymo būdą, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumas tokiu atveju yra daug didesnis būtent dėl išskirtinio veikos padarymo būdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE2LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-316-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-316-1073/2018">2K-316-1073/2018</a>). Pagal teismų praktiką nužudymas itin žiauriai suprantamas kaip veika, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14/2012">2K-14/2012</a>). Nužudymas itin žiauriai gali būti pripažintas ir tada, kai prieš atimant gyvybę ar jos atėmimo metu iš nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi (jis verčiamas pats save žaloti ir pan.) arba kai kaltininkas tyčia trukdo suteikti pagalbą jo sužalotam nukentėjusiajam, arba kai nukentėjusysis nužudomas artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems dideles dvasines kančias. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-253/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-253/2011">2K-253/2011</a>, 2K-146/2014, 2K-55-699/2017). Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų skaičių, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-252/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-252/2011">2K-252/2011</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-253/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-253/2011">2K-253/2011</a>).
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. M. mirė nuo muštinio galvos sužalojimo, padaryto nuteistojo A. P., suduodant į nukentėjusiojo pakaušio dešinę pusę ne mažiau kaip 7 smūgius plaktuku-kirtikliu ir padarant muštines susisiekiančias žaizdas, atvirą daugiaskeveldrį pakauškaulio lūžį ir galvos smegenų pažeidimą.
10. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išplaukia, kad įvertinus visus byloje surinktus įrodymus išliko abejonė, ar K. M. prieš mirtį patyrė itin didelius skausmus (išgyvenimus). Teismo apklaustas specialistas R. Ž. patvirtino, kad negalima nustatyti, nuo kurio smūgio į galvą nukentėjusysis prarado sąmonę, taigi, negalima atmesti, kad ir nuo pirmojo. Tokią abejonę tik sustiprina, kad smūgiai į galvą buvo suduoti pakankamai masyviu įrankiu – plaktuku-kirtikliu. Be to, specialisto išvadoje aprašyti nužudytojo sužalojimai, kurių didžioji dalis specialisto kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ne visi sužalojimai padaryti panaudojant minėtą priemonę.
11. Kita vertus, sprendžiant, ar nužudymas padarytas itin žiauriai, nagrinėjamu atveju įvertintas ne tik sužalojimų skaičius, bet ir kitos veikos aplinkybės, kurioms esant jie buvo padaryti. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nužudytajam smūgiai, kurie buvo mirties priežastis, buvo suduoti jo ir nuteistojo grumtynių metu, jas, pagal nepaneigtus nuteistojo parodymus, pradėjo nukentėjusysis. Nužudymo priemonė nebuvo iš anksto pasirinkta – smūgiai suduoti šalimai gulėjusiu plaktuku-kirtikliu, nuteistojo veiksmai buvo spontaniški ir ilgai netruko. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nors nuteistojo pasirinktas įrankis ir smūgių lokalizacija (suduoti į gyvybinėms funkcijoms svarbią galvos sritį) rodo A. P. pasirinkto elgesio kryptingumą nužudyti K. M., tačiau nėra duomenų, kad jis būtų planavęs iš anksto savo veiksmus, tam ruošęs atitinkamus įrankius, apsvarstęs nužudymo būdą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad tokioje situacijoje atlikdamas šiuos veiksmus nuteistasis juos būtų suvokęs kaip itin žiaurius.
12. Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad A. P. nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius, smurtavimo pobūdis, trukmė, laikas bei intensyvumas nagrinėjamu atveju nesiekia kvalifikuoto – kankinant ar kitaip itin žiauriai – nužudymo požymių, ir pritaria, kad nukentėjusiojo K. M. gyvybės atėmimo būdas nebuvo ypač žiaurus.
Dėl BK 130 straipsnio taikymo
13. Pagal BK 130 straipsnį atsako tas, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio.
14. Konstatuojant nužudymą, nustatytą BK 130 straipsnyje, kai kitas žmogus nužudomas kaltininkui staiga labai susijaudinus dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio, būtina nustatyti: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį, kuris turi būti būtent pagrindinė priežastis, išprovokavusi nužudymą; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (t. y. situaciją, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti; 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-226/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-226/2011">2K-226/2011</a>).
15. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, susijusiose su kaltininko labai didelio susijaudinimo būsenos nustatymu, šios sąlygos nustatomos ne vien iš kaltininko paaiškinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtą pobūdį ir tokio poelgio sukeltą didelį kaltininko susijaudinimą. Teismai atkreipia dėmesį į kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, konflikto prielaidas, jo eigą, vertina, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU1LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-155/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-155/2007">2K-155/2007</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcxLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-271/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-271/2008">2K-271/2008</a>, 2K-155/2009 ir kt.), atsižvelgia į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg4LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-288/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-288/2006">2K-288/2006</a>, 2K-723/2007 ir kt.), į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk3LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-297/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-297/2010">2K-297/2010</a>, 2K-130/2009, 2K-604/2005 ir kt.), į ankstesnius nukentėjusiojo smurtavimo prieš kaltininką ir jo įžeidinėjimo faktus, į šių asmenų elgesį iki įvykio, jo metu ir iš karto po jo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcxLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-271/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-271/2008">2K-271/2008</a>, 2K-604/2005, 2K-275/1999 ir kt.).
16. Iš bylos matyti, kad klausimas dėl BK 130 straipsnio A. P. taikymo buvo keltas nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas gynėjo argumentus išnagrinėjo išsamiai, apklausė nuteistąjį teismo posėdyje (pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis pasinaudojo teise neduoti parodymų), įvertino tiek paties nuteistojo parodymus dėl įvykio pradžios ir eigos, tiek kitus byloje surinktus įrodymus – specialisto išvadą dėl nuteistajam padarytų sužalojimų nagrinėjamo konflikto metu, analizavo įrodymus apie nuteistojo ir nukentėjusiojo K. M. tarpusavio santykius, liudytojų parodymus apie nuteistojo vartotą alkoholį prieš įvykį, nuteistojo būdą ir elgesį esant jam neblaiviam, nuteistojo elgesį ir paaiškinimus po įvykio. Teismas išanalizavo ir gynėjo pateiktą specialisto A. Segalo (A. Segal) konsultacinę išvadą bei išsamiai jį apklausė teismo posėdyje.
17. Surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pagrindu apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo A. P. parodymai dėl įvykio aplinkybių ir eigos nenuoseklūs, iš dalies neatitinkantys specialisto išvadų dėl nuteistajam ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ir jų padarymo mechanizmo. Beje, nuteistojo parodymai nenuoseklūs ir tuo aspektu, kokie nukentėjusiojo veiksmai buvo tikroji konflikto prielaida, – vienu atveju nuteistasis teigė, kad nepažįstamas asmuo norėjo pasisavinti jo pinigus ir ėmė smurtauti, o apeliacinės instancijos teisme teigė dar ir tai, kad šis asmuo norėjo nuteistąjį seksualiai išnaudoti. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad, pagal byloje nustatytas aplinkybes, K. M. nebuvo A. P. nepažįstamas asmuo – abu buvo kaimynai, gyvenantys netoliese vienas kito, bendraudavo, kartu vartojo alkoholį, ir netgi prieš pat įvykį. Išanalizavęs įrodymų visumą, teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo smurtą prieš nužudytąjį sąlygojo jo paties impulsyvumas, nepakankamas situacijos suvokimas dėl išgerto didelio kiekio alkoholio, o ne nepažįstamo asmens įvykdytas staigus užpuolimas.
18. Kartu pažymėtina, kad nepagrįsti nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė nuteistojo A. P. gynybos teises, neužtikrindamas jam galimybės įstatymų įtvirtintomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimo (BPK 10 straipsnis), taip pat reikalavimą išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis), nes nepaskyrė A. P. psichiatrinės-psichologinės ekspertizės, kad būtų nustatyta, ar pastarasis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo afekto būsenos.
19. Vertindamas ir spręsdamas prašymus, teismas vadovaujasi esminiu kriterijumi – ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti teisme. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad vien tik prašymo atmetimas (teismo priimta nutartimi) savaime nereiškia, jog pažeista kaltinamojo teisė į gynybą, rungimosi principas ar byla išnagrinėta neišsamiai. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintos aplinkybės turės reikšmės bylai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY2LTY5OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-166-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-166-699/2018">2K-166-699/2018</a>).
20. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Tačiau tokia ekspertizė skiriama tik turint duomenų, sudarančių pagrindą manyti buvus fiziologinio afekto būseną. O byloje tokių duomenų nėra. Pažymėtina, kad, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas apklausė konsultacinę išvadą, surašiusį specialistą A. Segalą, šis, motyvuodamas duomenų trūkumu, nors su nuteistojo parodymais buvo susipažinęs, negalėjo patvirtinti, ar nuteistasis buvo afekto būsenos ir kokie konkretūs duomenys apie tai leistų manyti.
21. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo vien dėl to, kad nebuvo patenkintas gynybos prašymas dėl ekspertizės paskyrimo. Teismų išvados dėl A. P. kaltės grindžiamos visumos ištirtų įrodymų analize bei loginiu, sisteminiu jų vertinimu. Nėra tikimybės, kad patenkinus prašymą gali būti gauti duomenys, reikšmingi bylai teisingai išspręsti; reikšmingoms bylos aplinkybėms patikimai nustatyti pakanka byloje ištirtų įrodymų, nėra tikimybės, kad ištyrus naujus įrodymus galėtų būti daromos kitokios išvados dėl reikšmingų bylai faktų buvimo ar nebuvimo. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai ir BPK 10 straipsnyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į gynybą nebuvo pažeisti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Sauliaus Daunoravičiaus ir nuteistojo A. P. gynėjo advokato Dariaus Japerto kasacinius skundus.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Eligijus Gladutis
