Baudžiamoji byla Nr. 2K-228-495/2022
Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00030-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.5.1; 2.8.9.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. M. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžiu G. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, nustatant paskirtą baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistos Ž. B., O. R. ir A. T., tačiau ši bylos dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi nuteistosios G. M. gynėjo advokato M. Valiuko, nuteistųjų O. R., Ž. B. ir A. T. gynėjos advokatės S. Uždanavičienės apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. G. M. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad apklausiama kaip liudytoja davė melagingus parodymus. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:
1.1. G. M., 2018 m. rugsėjo 13 d. nuo 9 val. 10 min. iki 9 val. 52 min. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos patalpose ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00057-15 apklausiama kaip liudytoja, tyčia davė žinomai melagingus parodymus apie ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes – apie neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo sistemą ir dydį, apie neoficialią pajamų apskaitą E. K.-M. IĮ, t. y. G. M., nuo 2002 m. spalio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. dirbdama E. K.-M. IĮ, nuo 2002 m. iki 2005 m. eidama pardavėjo-konsultanto pareigas, o nuo 2005 m. – vadybininko (vedėjo) pareigas, žinodama, kad E. K.-M. IĮ darbuotojams yra mokamas neoficialus darbo užmokestis, pildomi parduotuvės apyvartos žiniaraščiai, taip pat neapskaitytų pinigų apyvartos žiniaraščiai, 2018 m. rugsėjo 13 d. apklausos metu parodė, jog jai nėra žinoma apie neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo sistemą ir dydį bei neoficialią pajamų apskaitą E. K.-M. IĮ, ir taip siekė suklaidinti ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus.
1.2. Taip pat G. M., tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2019 m. balandžio 4 d. apie 13 val. 30 min. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yNjYtNDg2LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-266-486/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-266-486/2019">1-266-486/2019</a> teisiamojo posėdžio metu apklausiama kaip liudytoja, prisiekusi ir prieš apklausą būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, tyčia davė žinomai melagingus parodymus apie neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo sistemą ir dydį, apie neoficialią pajamų apskaitą E. K.-M. IĮ, t. y. patvirtino savo parodymus, duotus 2018 m. rugsėjo 13 d. ikiteisminio tyrimo Nr. 02-6-00057-15 metu, ir taip siekė suklaidinti baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistosios G. M. gynėjas advokatas A. Juozapavičius prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžio dalį, kuria G. M. nuteista pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį, kuria atmestas nuteistosios gynėjo apeliacinis skundas, panaikinti ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 80 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.
2.2. BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatytus liudijimo ypatumus. Pagal BPK 82 straipsnio 3 dalį asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. Be to, tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, nustatyta BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse.
2.3. Pažymėtina, kad, pagal BK 235 straipsnio 4 dalį, nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. Be to, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisės į sąžiningą (teisingą) procesą garantija. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas. Šis principas galioja ir tuo atveju, kai asmuo įpareigojamas (verčiamas) duoti parodymus kitame procese nei tas, kuriame pareikštas kaltinimas (2001 m. gegužės 3 d. sprendimas byloje J. B. prieš Šveicariją, peticijos Nr. 31827/96; 2005 m. spalio 4 d. sprendimas byloje Shannon prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6563/03; 2009 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Marttinen prieš Suomiją, peticijos Nr. 19235/03). Taigi asmeniui, apklausiamam kaip liudytojui apie savo paties, tikėtina, padarytą nusikalstamą veiką arba kitą teisės pažeidimą, už kurį yra grėsmė būti patrauktam baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQtMjIyLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-24-222/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-24-222/2020">2K-24-222/2020</a>).
2.4. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, nes jis tiesiogiai nesuinteresuotas bylos baigtimi, o jo parodymų dalyko negali sudaryti duomenys apie tikėtiną jo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas. Be to, pagal BPK 80 straipsnio 1 punktą, asmuo bet kurioje proceso stadijoje negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindas jam pareikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje (nagrinėjamoje) byloje, bet ir kitoje baudžiamojo pobūdžio byloje. Vien formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai teigti, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma. Kita vertus, teisinės pareigos duoti teisingus parodymus apie žinomas ir byloje įrodinėtinas aplinkybes negali paneigti subjektyvios, neturinčios realaus pagrindo liudytojo prielaidos, kad tokių aplinkybių atskleidimas sudaro grėsmę kilti jo paties baudžiamajam (ar administraciniam) persekiojimui. Dėl to sprendžiant, ar liudytojui užduoti klausimai, atsakymai į juos ir parodymų turinys reiškia draudimo versti duoti parodymus prieš save pažeidimą, būtina atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225/2009, 2K-168/2011, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTk3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-597/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-597/2012">2K-597/2012</a>, 2K-55-699/2017, 2K-223-495/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQtMjIyLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-24-222/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-24-222/2020">2K-24-222/2020</a>).
2.5. Teismai skundžiamuose sprendimuose netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas dėl nuteistosios G. M. kaltės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Pažymima, kad G. M. baudžiamojoje byloje buvo apklausiama apie savo pačios veiksmus (t. y. kokias konkrečias pareigas ir funkcijas atliko E. K.-M. įmonėje; kaip buvo tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita ir kt.), už kuriuos jai realiai grėsė baudžiamoji atsakomybė. Todėl G. M. negalėjo būti apklausiama kaip liudytoja, nes taip neteisėtai buvo verčiama duoti parodymus prieš save, t. y. buvo pažeista G. M. savęs nekaltinimo privilegija. Akivaizdu ir tai, kad G. M. turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausas su teise neduoti parodymų prieš save nebuvo supažindinta.
2.6. Nors G. M. nebuvo pareikšti įtarimai ar kaltinimai byloje, kurioje apklausiama kaip liudytoja davė melagingus parodymus, tačiau vien ta aplinkybė, kad asmeniui nebuvo pareikštas įtarimas, savaime neleidžia daryti išvados, jog asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo pažeista. Be to, reikšti įtarimus yra prokuroro diskrecija, o teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs ir kitas asmuo, apie tai turi pranešti prokurorui (BPK 257 straipsnis).
2.7. Iš baudžiamojoje byloje, kurioje G. M., apklausiama kaip liudytoja, davė melagingus parodymus, esančių įrodymų (liudytojų parodymų, nuteistosios E. K.-M. parodymų) ir nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad G. M. buvo E. K.-M. įmonės faktinė vadovė. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu įmonei formaliai vadovauja vienas asmuo, o faktiškai – kitas, baudžiamojon atsakomybėn už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą traukiamas ne formalusis, o faktinis įmonės vadovas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-696/2017). Tais atvejais, kai įmonės formalusis vadovas veikia kartu su įmonės faktiniu vadovu apgaulingai tvarkydami buhalterinę apskaitą, abu asmenys, t. y. ir formalusis, ir faktinis vadovas, yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn kaip bendravykdžiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE3LTY5Ny8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-117-697/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-117-697/2021">2K-117-697/2021</a>). Kasatoriaus nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad G. M. grėsė būti patrauktai baudžiamojon atsakomybėn kartu su įmonės savininke ir formalia direktore E. K.-M. kaip bendravykde pagal BK 220 straipsnį ir BK 222 straipsnį, nes ji akivaizdžiai atitiko faktinio įtariamojo sampratą ir dėl to negalėjo būti apklausta kaip liudytoja.
2.8. Atkreipiamas dėmesys, kad G. M. nėra lietuvė ir gerai nemoka lietuvių kalbos, o tai apsunkino jos suvokimą, koks yra jos teisinis statusas ir kokios jai priklausančios teisės. Be to, apklausų metu G. M. neturėjo atstovo (advokato), kuris būtų tinkamai paaiškinęs tiek apie įstatymų garantuojamas žmogaus teises, tiek apie savęs nekaltinimo privilegiją. Todėl teisės neduoti parodymų prieš save neišaiškinimas (nesupažindinimas) G. M. akivaizdžiai patvirtina nesąžiningą (neteisingą) procesą ir neteisėtą bei nepagrįstą jos patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojoje byloje padarytų esminių BPK pažeidimų yra nepagrįsti ir atmestini.
3.2. Baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą nustatyta BK 235 straipsnio 1 dalyje. Asmenų parodymai baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme) yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikaltimo įvykį, kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Todėl pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti yra melagingi parodymai apie esmines aplinkybes, reikšmingas tiriamoje ar nagrinėjamoje byloje. Pažymima, kad kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo (išskyrus asmenis, nurodytus BPK 79 straipsnyje), apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių (BPK 78 straipsnis). Liudytojo pareiga – šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie bylos aplinkybes (BPK 83 straipsnio 1 dalis). Prieš apklausiant, liudytojas, išaiškinus jo teises ir pareigas, įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (BPK 183 straipsnio 1 dalis, BPK 277 straipsnio 1 dalis). Be to, BK 235 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas.
3.3. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, nes jis tiesiogiai nesuinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymų dalyko negali sudaryti duomenys apie tikėtiną jo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas. Pagal BPK 80 straipsnio 1 punktą, asmuo bet kurioje proceso stadijoje negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindas jam pareikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje (nagrinėjamoje) byloje, bet ir bet kurioje kitoje „baudžiamojo pobūdžio“ byloje. Vien formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai teigti, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma. Tačiau teisinės pareigos duoti teisingus parodymus apie žinomas, byloje įrodinėtinas aplinkybes negali paneigti subjektyvios, neturinčios realaus pagrindo liudytojo prielaidos, kad tokių aplinkybių atskleidimas sudaro grėsmę kilti jo paties baudžiamajam (ar administraciniam) persekiojimui. Dėl to sprendžiant, ar liudytojui užduoti klausimai, atsakymai į juos (parodymų turinys) reiškia draudimo versti duoti parodymus prieš save pažeidimą, būtina atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTk3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-597/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-597/2012">2K-597/2012</a>, 2K-55-699/2017, 2K-223-495/2019).
3.4. G. M. nuteista už melagingų parodymų davimą baudžiamojoje byloje dėl mokestinių prievolių išvengimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Atkreiptinas dėmesys, kad G. M. niekada nebuvo pareikšti įtarimai ar kaltinimai, susiję su aplinkybėmis, apie kurias ji tyčia davė melagingus parodymus, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios būtų sudariusios kliūtis įspėti liudytoją dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekti sakyti tiesą. Be to, tiek G. M. parodymų turinys, tiek kiti bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad ji, dirbdama E. K.-M. įmonėje, neturėjo jokių įgaliojimų (teisių) priimti sprendimus, taip pat nebuvo atsakinga už minėtos įmonės veiklą ar kurią nors kitą veiklos sritį ir pan. Todėl nagrinėjamos bylos medžiaga bei baudžiamosios bylos, kurioje G. M. davė parodymus, procesas, jo eiga patvirtina, kad ji kaip liudytoja turėjo pareigą teisingai atsakyti į ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teisėjo užduodamus klausimus ir neturėjo pateisinamų priežasčių vengti vykdyti šią pareigą, nes jokia grėsmė būti patrauktai baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn neegzistavo.
3.5. Skundžiamuose teismų sprendimuose konstatuota, kad G. M. nebuvo apklausiama dėl aplinkybių, dėl kurių ji, kaip liudytoja, negalėjo būti apklausta. Todėl nepagrįsti ir atmestini kasatoriaus skundo argumentai, kad nuteistoji G. M. buvo verčiama duoti parodymus prieš save.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistosios G. M. gynėjo advokato A. Juozapavičiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK pažeidimų ir baudžiamojo įstatymo (BK 235 straipsnio 1 dalis) taikymo
5. Kasaciniame skunde nuteistosios G. M. gynėjas teigia, kad nuteistosios atsakomybė už melagingų parodymų davimą (BK 235 straipsnio 1 dalis) negalima, o jos nuteisimas reiškia BPK 80 straipsnio 1 punkto nuostatos, draudžiančios versti duoti parodymus prieš save, pažeidimą, nes parodymus, už kurių davimą ji nuteista, ji davė apie aplinkybes, susijusias su galimai jos pačios padarytais teisės pažeidimais (neapskaitytų (neoficialių) pajamų įmonėje tvarkymu, padėjimu vykdant apgaulingą buhalterinę apskaitą), galėjusiais lemti baudžiamąjį persekiojimą. Pasak kasatoriaus, tokį netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą nulėmė faktinių aplinkybių neteisingas vertinimas dėl G. M. realios grėsmės būti patrauktai baudžiamojon atsakomybėn, apsiribojant vieninteliu argumentu, jog ji nepatenka į specialiojo subjekto ratą (BK 220 straipsnio 1 dalis, BK 222 straipsnio 1 dalis), ir neišdėstant jokių motyvuotų išvadų, kodėl pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes G. M. veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstami. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria tokiems kasatoriaus argumentams.
6. Pirmiausia primintina, kad pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Tai reiškia, kad teismas privalo išsamiai išnagrinėti apeliacinį skundą, bylos patikrinimas turi būti paremtas bylos duomenimis ir jų analize, visų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių išnagrinėjimu. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje turi būti išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo, o 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-627-303/2015, 2K-155-942/2019, 2K-277-788/2020, 2K-204-303/2021 ir kt.).
7. Pažymėtina ir tai, kad jei apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje suformuotame apelianto prašyme prašoma naikinti visą pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, jo visų dalių teisėtumas ir pagrįstumas pagal nurodytus apskundimo pagrindus apeliacinės instancijos teismo turi būti įvertinti. Taip pat kai apeliantas skunde prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamojo nusikalstamas veikas, paskiriant jam bausmes, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-190-648/2018, 2K-155-942/2019, 2K-242-495/2021 ir kt.). Tikrindamas, ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir ar tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-229-222/2017, 2K-155-942/2019 ir kt.), ir, laikydamasis BPK normų reikalavimų, išnagrinėti, ar skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos.
8. Nagrinėjamoje byloje nuteistosios G. M. gynėjas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuria G. M. nuteista pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, ir ją išteisinti. Apeliaciniame skunde buvo išdėstyti konkretūs nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentai dėl baudžiamojoje byloje faktinių aplinkybių nustatymo ir dėl baudžiamojo įstatymo netinkamo taikymo. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad esminiai skundo argumentai buvo siejami su įrodymų vertinimu (dėl liudytojų parodymų apie nuteistosios G. M. tiesioginį dalyvavimą tvarkant E. K.-M. įmonės grynuosius pinigus ir apskaitą, jos kaip faktinės vadovės vaidmenį įmonėje; pačios nuteistosios G. M. parodymų, užfiksuotų 2018 m. rugsėjo 13 d. liudytojo apklausos protokole; kitų bylos duomenų), faktinių aplinkybių nustatymu (dėl kitoje baudžiamojoje byloje iki 2018 m. rugsėjo 13 d. vykusios G. M. apklausos kaip liudytojos ikiteisminiame tyrime ir priimtuose teismų sprendimuose nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių bei pateiktų išvadų ignoravimo apie nustatytą G. M. vaidmenį įmonėje ir kt.), veiksmų teisiniu vertinimu (dėl draudimo versti duoti parodymus prieš save pažeidimo) bei apkaltinamojo nuosprendžio motyvavimu.
9. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistosios G. M. gynėjo apeliacinį skundą, skundžiamame sprendime nurodė tik bendro pobūdžio teiginius, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo pažeidimų nepadarė, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu G. M. pagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad šios instancijos teismas neįvertino įrodymų visumos, konkrečių ir aiškių išvadų nepateikė. Teismas tik pritarė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktoms išvadoms ir formaliai konstatavo, kad G. M. procesine prasme niekada nebuvo pareikšti įtarimai ar kaltinimai, susiję su aplinkybėmis, apie kurias tyčia davė melagingus parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme apklausiama kaip liudytoja. Teismas taip pat pakartojo, kad nenustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų realų pagrindą manyti, jog G. M. buvo apklausiama ne kaip neutrali liudytoja, bet kaip potenciali įtariamoji ar asmuo, kuriam realiai gali grėsti baudžiamoji atsakomybė ar būti taikomos kokios nors kitos baudžiamojo pobūdžio priemonės. Kartu atkreiptas dėmesys į tai, kad apklausų metu jos kaip liudytojos buvo prašoma papasakoti tik apie vedamą buhalterinę apskaitą įmonėje, siekiant patvirtinti ar paneigti E. K.-M. neteisėtus veiksmus.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio proceso metu nebuvo tinkamai patikrinti ir įvertinti esminiai apeliacinio skundo argumentai dėl draudimo versti duoti parodymus prieš save pažeidimo. Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad G. M. kaip liudytoja buvo apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yNjYtNDg2LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-266-486/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-266-486/2019">1-266-486/2019</a>, pradėtoje dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. dėl galimai E. K.-M. įmonėje apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos bei dėl neapskaitytų pajamų ir nedeklaruotų bei nesumokėtų mokesčių. Byloje melagingais parodymais pripažinti nuteistosios G. M. teiginiai, kad jai nebuvo žinoma apie neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo sistemą ir dydį bei neoficialią pajamų apskaitą E. K.-M. IĮ. Tačiau, sprendžiant dėl nuteistosios baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, liko neįvertintos byloje teismų nustatytos tokios teisiškos reikšmingos faktinės aplinkybės, jog G. M. buvo viena iš įmonės direktorės patikėtinių, organizuojant neoficialią įmonės buhalterinę apskaitą, išmokant neoficialius atlyginimus; konstatuota, jog ji buvo faktinė (neoficiali) įmonės direktorė, faktiškai atsakinga už visų, taip pat ir neapskaitytų, pinigų apskaitą, t. y. ji disponavo neapskaitytomis lėšomis ir apmokėdavo jomis kitas išlaidas (t. y. už įvairias prekes, paslaugas bei transportą), kurios neužfiksuotos įmonės buhalterinėje apskaitoje. Taigi, esant byloje nustatytoms tokioms aplinkybėms, galima spręsti, kad teisingais G. M. parodymais būtų buvę laikomi tokie jos parodymai, jei ji apklausų metu būtų davusi parodymus apie savo galimą padėjimą organizuoti neoficialią įmonės buhalterinę apskaitą, disponavimą neapskaitytomis lėšomis ir tiksliai atskleidusi tokių veiksmų atlikimo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas, ar G. M. ikiteisminio tyrimo apklausos metu nebuvo kilusi, paaiškinus liudytojo pareigas ir atsakomybę, vertimo jai duoti parodymus apie savo veiksmus, galinčius užtraukti baudžiamąją atsakomybę, situacija. Tačiau, kaip teisingai teigia kasatorius, į šį klausimą apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo G. M. priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, neatsakė.
11. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, tik išsamiai išnagrinėjus G. M. 2018 m. rugsėjo 13 d. ikiteisminio tyrimo apklausos atlikimo aplinkybes, taip pat įvertinus teismų sprendimuose, tarp jų ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTA5LTQ5Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-109-497/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-109-497/2020">1A-109-497/2020</a> (būtent šios nutarties pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje), nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktas išvadas apie nustatytą G. M. vaidmenį įmonėje (kartu įvertinant ir įmonės darbuotojų, kurie buvo apklausti kaip liudytojai ikiteisminio tyrimo metu iki jos apklausos 2018 m. rugsėjo 13 d.), bus galima spręsti ir dėl G. M. veiksmų teisinio vertinimo, t. y. dėl baudžiamojo įstatymo taikymo (BK 235 straipsnio 1 dalis).
12. Kartu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmiau nurodytas apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentavimas grindžiant nuteistosios kaltę akivaizdžiai negali būti laikomas tinkamai motyvuotomis teismo išvadomis dėl apeliacinio skundo, o bylos patikrinimas – išsamiu, kaip įtvirtinta pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, ir šias nuostatas pažeidžia. Nagrinėjamu atveju nebuvo atsakyta į esminius nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo teisingumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, apkaltinamojo nuosprendžio motyvavimo ir kitų apeliaciniame skunde keliamų klausimų. Todėl darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistosios G. M. gynėjo apeliacinio skundo ginčijamų bylos aplinkybių tinkamai neišnagrinėjo ir bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, priimtoje nutartyje neišdėstė motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, nepateikė išsamių motyvų, paneigiančių apeliacinio skundo teiginius, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytus reikalavimus. Tai pripažintina esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais, dėl kurių buvo pažeistos įstatymu garantuotos nuteistosios teisės ir kurie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
13. Kiti nuteistosios G. M. gynėjo kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti, nes sprendimo dėl jų priėmimas šiuo atveju galimas tik tinkamai atlikus pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimą apeliacine tvarka, be to, pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, nes tai pažeistų apeliacine tvarka bylą nagrinėjančio teismo nepriklausomumą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties dalį, kuria atmestas nuteistosios G. M. gynėjo advokato Manto Valiuko apeliacinis skundas, ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Alvydas Pikelis
Daiva Pranytė-Zalieckienė
