M. V. pagal BK 222 str., 220 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-210-495/2022

Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00022-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10;

1.2.18.8.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. gynėjo advokato Valdemaro Bužinsko kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties.

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir M. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Kęstučio Greiciūno ir nuteistojo M. V. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. V. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB,,K“ (toliau – ir Bendrovė) direktorius, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija) (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1, 2 dalis būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, dokumentų surašymą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, tinkamą dokumentų pateikimą buhalterei, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) mieste, Bendrovės veiklos teritorijoje, įformindamas ir apskaitydamas akumuliatorių atliekų, švino laužo pirkimą, išrašydamas tikrovės neatitinkančius dokumentus, apgaulingai tvarkė UAB „K“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, būtent: pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto, kuriame nustatyta, kad „privalomas rekvizitas yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, reikalavimus, nes 80 atvejų pasinaudojo 23 fizinių asmenų I. B. (buvusi pavardė – V.), M. J., A. M., J. Š., U. P., A. P., A. J., P. Č., S. P., R. Š., N. L., I. P. (buvusi pavardė – G.), V. D., V. A., T. D., L. K., O. I., D. I., A. T., M. V., K. V., V. J., R. V. vardu ir įformino dokumentus neįvykusioms ūkinėms operacijoms (pavojingų atliekų įsigijimui) pagrįsti, suklastodamas buhalterinės apskaitos dokumentus – pirkimo–pardavimo sutartis, kuriose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. kad iš I. B. nupirko trimis atvejais bendrai 23 320 kg švino laužo už 19 664,52 Eur ir šešiais atvejais bendrai 27 127 kg akumuliatorių atliekų už 23 408,54 Eur; iš M. J. nupirko trimis atvejais bendrai 19 756 kg švino laužo už 16 854,19 Eur ir trimis atvejais bendrai 27 355 kg akumuliatorių atliekų už 23 111,31 Eur; iš A. M. nupirko šešiais atvejais bendrai 33 608 kg švino laužo už 28 738,76 Eur ir dviem atvejais bendrai 14 600 kg akumuliatorių atliekų už 12 302,50 Eur; iš J. Š. nupirko vienu atveju 1250 kg švino laužo už 1033,12 Eur; iš U. P. nupirko keturiais atvejais bendrai 30 135 kg akumuliatorių atliekų už 25 515,68 Eur; iš A. P. nupirko vienu atveju 1585 kg akumuliatorių atliekų už 1385,29 Eur; iš A. J. nupirko vienu atveju 1375 kg švino laužo už 1188,69 Eur; iš P. Č. nupirko vienu atveju 1250 kg akumuliatorių atliekų už 1033,12 Eur; iš S. P. nupirko vienu atveju 1300 kg akumuliatorių atliekų už 1074,45 Eur; iš R. Š. nupirko vienu atveju 1610 kg akumuliatorių atliekų už 1407,14 Eur; iš N. L. nupirko vienu atveju 1200 kg akumuliatorių atliekų už 991,80 Eur; iš I. P. nupirko vienu atveju 11 835 kg akumuliatorių atliekų už 10 006,49 Eur; iš V. D. nupirko keturiais atvejais bendrai 24 855 kg švino laužo už 21 262,19 Eur ir penkiais atvejais bendrai 22 234 kg akumuliatorių atliekų už 19 221,30 Eur; iš V. A. nupirko dviem atvejais bendrai 16 945 kg akumuliatorių atliekų už 14 375,58 Eur ir keturiais atvejais bendrai 31 826 kg švino laužo už 26 969,93 Eur; iš T. D. nupirko vienu atveju 11 830 kg švino laužo už 10 002,26 Eur; iš L. K. nupirko trimis atvejais bendrai 41 977 kg akumuliatorių atliekų už 35 205,20 Eur ir vienu atveju 10 000 kg švino laužo už 8360 Eur; iš O. I. nupirko vienu atveju 4985 kg akumuliatorių atliekų už 4309,53 Eur ir dviem atvejais bendrai 7393 kg švino laužo už 6391,24 Eur; iš D. I. nupirko dviem atvejais bendrai 10 694 kg akumuliatorių atliekų už 9244,96 Eur; iš A. T. nupirko aštuoniais atvejais bendrai 31 000 kg akumuliatorių atliekų už 26 239 Eur ir trimis atvejais bendrai 15 000 kg švino laužo už 12 682,49 Eur; iš M. V. nupirko trimis atvejais bendrai 36 000 kg akumuliatorių atliekų už 31 464 Eur; iš K. V. nupirko trimis atvejais bendrai 36 000 kg akumuliatorių atliekų už 31 464 Eur; iš V. J. nupirko dviem atvejais bendrai 29 000 kg akumuliatorių atliekų už 25 346 Eur; iš R. V. nupirko vienu atveju 20 000 kg akumuliatorių atliekų už 17 480 Eur. Taip iš 23 fizinių asmenų nupirko 547 045 kg pavojingų atliekų už 467 733,28 Eur ir buhalterinėje apskaitoje iškraipė duomenis apie atsargas, turtą ir įsipareigojimus. Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „K“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2018 metais.

2. M. V. pagal BK 220 straipsnio 2 dalį nuteistas ir už tai, kad, būdamas UAB,,K“ direktorius, pagal BAĮ 21 straipsnio 1, 2 dalis būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, dokumentų surašymą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, tinkamą dokumentų pateikimą buhalterei, taip pat pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 11 straipsnio 4 dalies, nustatančios, kad „apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų atimamos išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai“, reikalavimus, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) mieste tyčia, veikdamas Bendrovės naudai ir siekdamas išvengti valstybės biudžetui UAB „K“ mokėtino 70 160 Eur pelno mokesčio sumokėjimo, nepagrįstai į sąnaudas (neįvykusioms ūkinėms operacijoms su 23 fiziniais asmenimis) įtraukė 467 733,28 Eur išlaidų pavojingoms atliekoms įsigyti bei 2018 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje ir 2018 m. metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis apie I. B., M. J., A. M., J. Š., U. P., A. P., A. J., P. Č., S. P., R. Š., N. L., I. P., V. D., V. A., T. D., L. K., O. I., D. I., A. T., M. V., K. V., V. J., R. V. išmokėtas sumas už švino laužą, akumuliatorių atliekas ir išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį – 24 617,61 Eur, taip į deklaracijas įrašęs žinomai neteisingus duomenis, jas 2019 m. gegužės 9 d. pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Panevėžio apskrities VMI), taip savo veiksmais UAB „K“ naudai išvengė mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, t. y. 70 160 Eur pelno mokesčio sumokėjimo valstybei.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistojo M. V. gynėjas advokatas V. Bužinskas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį ir M. V. baudžiamąją bylą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. M. V. pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį nuteistas formaliais pagrindais, nepakankamai išanalizavus paminėtų baudžiamojo įstatymo normų objektyvios pusės elementus ir klaidingai išsiaiškinus tyčios klausimą, todėl buvo netinkamai pritaikytos BK 220 straipsnio 2 dalies, 222 straipsnio 1 dalies nuostatos, kartu pažeisti BK 2 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtinti reikalavimai.

3.2. BK 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos yra blanketinės. Abu bylą nagrinėję teismai formaliai konstatavo, kad M. V., būdamas UAB „K“ vadovas ir pagal BAĮ 21 straipsnio 1, 2 dalis būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, dokumentų surašymą, juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, tikrų dokumentų pateikimą buhalterijai, pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, taip pat PMĮ 11 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

3.3. Šiais buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais įstatymų reikalavimais rėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) specialistė N. L. išvadoje Nr. 04/14-2-5-6277. Ši specialistė teisme parodė, kad 80 atvejų įsigyjant akumuliatorius iš fizinių asmenų nustatė, jog įsigijimo dokumentuose esantys rekvizitai neatitiko BAĮ 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, nes juose buvo nurodyti ne tie pardavėjai, trūko jų parašų ir kt., todėl ji tokių dokumentų pagrindu įsigytų akumuliatorių ir švino laužo vertę pinigine išraiška minusavo iš pardavimo kainos. Taip pat nurodė, kad ji netyrė ir nevertino, ar 547 045 kg akumuliatorių ir švino laužo realiai supirkta ir ar už juos realiai buvo išmokėta 467 733,28 Eur. Nurodytai sumai pripažinti Bendrovės sąnaudomis jai pakako fakto, kad įsigijimo dokumentų rekvizitai neatitiko PMĮ 11 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Tačiau teismai neanalizavo ir nevertino kitų teisės aktų, reglamentuojančių ūkinių operacijų vertinimą, reikalavimų ir nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos administracinėje byloje Nr. A1-335/2004 suformuotu ir išaiškintu turinio viršenybės prieš sandorio formą principu.

3.4. Nagrinėjamoje byloje akumuliatorių supirkimas iš fizinių asmenų atitiko UAB „K“ veiklos specifiką, akumuliatoriai ir švino laužas iš fizinių asmenų buvo supirkti įprastomis kainomis, supirktas kiekis atitiko pardavimo kiekį ir juos galima sulyginti, pinigai realiai išmokėti per kasos aparatą ir yra nesunkiai suskaičiuojami. Vien faktas, kad į buhalterinę apskaitą buvo įtraukti dokumentai, kurių rekvizitai formaliai neatitiko įstatymo reikalavimų, nesudarė pagrindo 547 045 kg pavojingų atliekų supirkimą laikyti realiai neįvykusiu sandoriu, o už šias atliekas išmokėtų 467 733, 28 Eur nelaikyti realiomis Bendrovės sąnaudomis. M. V. nebuvo kaltinamas dokumentų klastojimu, byloje nenustatyta, kad už supirktas pavojingas atliekas realiai nebuvo išmokėti pinigai, nebuvo analizuojamas ir supirktų akumuliatorių bei švino laužo pardavimas kitoms įmonėms kiekybine prasme.

3.5. Taigi, vien formalus sąnaudų vertinimas, susijęs su buhalterinių dokumentų neatitiktimi įstatymų reikalavimams, tokių dokumentų įtraukimas į buhalterinę apskaitą neatitinka BK 222 straipsnio 1 dalies objektyviosios pusės ir negali būti laikoma nusikaltimu. Tai aktualu ir taikant BK 220 straipsnio nuostatas.

3.6. Nustatyti formalūs apskaitos pažeidimai, nenustačius BK 222, 220 straipsniuose nustatytų požymių, gali būti mokestinio ginčo, sprendžiamo administracine tvarka, pagrindas dirbtinai tokios veikos nekriminalizuojant. Nusikaltimu, nustatytu BK 220 straipsnyje, taip pat negali būti laikoma, jeigu valstybės institucijai pateikiami duomenys neatitinka įmonės realios ūkinės veiklos rezultatų, tačiau juos pateikiantis asmuo klysta arba naudojasi klaidingai įformintais pirminiais įmonės apskaitos dokumentais, kurie savo rekvizitais neatitinka formalių įstatymo reikalavimų (nėra parašų, neteisingos datos ir kt.).

3.7. BK 222, 220 straipsniuose nurodytos veikos priskiriamos nusikalstamoms veikoms finansų sistemai, kurios dalis yra privalomai mokėtini mokesčiai bei jų apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka. Teismai, konstatuodami, kad M. V. padarė šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, turėjo įrodyti, jog jis, pateikdamas buhalterijai į įmonės apskaitą įtraukti tikrovės neatitinkančius UAB „K“ išlaidas pagrindžiančius duomenis, turėjo tikslą išvengti dalies privalomų mokėti mokesčių. Konstatuodami tiesioginę tyčią M. V. veiksmuose, teismai turėjo neginčijamai įrodyti, kad dėl jo veiksmų UAB „K“ akumuliatorių ir švino laužo iš viso nesupirko arba supirko daug mažesnį kiekį, arba sumokėjo už akumuliatorių ir švino laužą daug mažesnę kainą, arba pinigų iš viso nesumokėjo. Šios aplinkybės byloje nėra įrodytos, todėl byloje nurodoma, kad ūkinės operacijos vyko ne tokiomis sąlygomis, kokiomis jos atvaizduotos buhalteriniuose dokumentuose, išvengiant klausimo, ar tokios ūkinės operacijos iš viso nėra įvykusios. Nenustačius apgaulės elemento, nėra pagrindo konstatuoti, kad M. V. veikė tiesiogine tyčia ir jo tikslas buvo mokesčių išvengimas. Mokestine prasme nėra jokio skirtumo, ar įsigyjant akumuliatorius ir švino laužą pinigai išmokėti vienam ar kitam asmeniui, juo labiau jeigu nuo to išmokėtos sumos nesikeičia.

3.8. Bylą nagrinėję teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad M. V. žinojo, jog visi akumuliatorius pridavę asmenys bus identifikuoti, kadangi pagal tuo metu galiojusius Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus visų pavojingas atliekas pridavusių asmenų pajamos bus apmokestintos 5 proc. tarifu, o superkanti įmonė už juos turės apskaičiuoti ir sumokėti šį mokestį VMI. Sumokėjus šį mokestį, fiziniams asmenims atsiras pareiga deklaruoti pajamas ir taip taps žinoma, koks asmuo už kokią sumą pridavė pavojingų atliekų. Šios aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad M. V. veikė apgaule.

3.9. Teismai iš esmės neskyrė dėmesio M. V. tyčios nustatymui, vertinant objektyvius jo veiksmus. Konstatuodami, kad jis veikė tyčia, rėmėsi vien liudytojų tarpusavio giminystės ryšiais ir prielaidomis dėl didelio priduoto atliekų kiekio, tenkančio vienam asmeniui. Tačiau, net ir taip nustatydami tiesioginę tyčią, teismai išvengė tiesioginio M. V. tyčinių veiksmų tikslo – mokesčių išvengimo, aiškaus įvardijimo, o tai rodo, kad patys teismai nebuvo kategoriškai įsitikinę, jog toks tikslas yra įrodytas.

3.10. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalies dispoziciją šiai normai taikyti būtinas elementas yra tyčia apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, iš kurios, neatlikus priešpriešinių patikrinimų ar ikiteisminio tyrimo, nebūtų galima visiškai arba iš dalies įvertinti įmonės ekonominės būklės. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įmonės ūkinę veiklą, jos komercinę, finansinę būklę turi būti įmanoma nustatyti, analizuojant to ūkinio subjekto buhalterinės apskaitos dokumentus. Jeigu to padaryti neįmanoma, neatlikus priešpriešinių patikrinimų, ikiteisminio tyrimo ir kita, tokiu atveju egzistuoja BK 222 straipsnio požymiai. Apgaulingos apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaitomis, specialisto išvadomis ar ekspertizės aktais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-308-697/2016).

3.11. Iš paminėtos byloje pateiktos specialisto išvados matyti, kad tyrimą atlikusi FNTT specialistė iš akumuliatorių pardavimo kainos minusavo 467 733,28 Eur sumą, kurios, jos nuomone, nepagrindė dokumentai (jie neatitiko įstatymo reikalavimų). Taikydama 15 proc. apmokestinamąjį tarifą sumai, gautai iš pardavimo kainos minusavus 23 fiziniams asmenims išmokėtus 467 733,28 Eur, apskaičiavo pelno mokesčio 70 160 Eur nepriemoką. Tai patvirtina, kad UAB „K“ įsipareigojimus ir jų struktūrą šioje byloje buvo galima apskaičiuoti, neatliekant nei ikiteisminio tyrimo, nei kokių nors priešpriešinių patikrinimų. Tai galėjo atlikti mokesčių administratorius, administruojantis mokesčių apskaičiavimą ir surinkimą, t. y. Valstybinė mokesčių inspekcija.

3.12. Be to, šioje byloje buvo tiriama tik viena ūkinės operacijos dalis – pavojingų atliekų supirkimas, ir tik pinigine išraiška, ją vertinant tik pagal pirminius dokumentus. Teismai nenustatė BK 222 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymio – negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „K“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros – ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl BK 222 straipsnio normos taikymo.

3.13. Panevėžio apygardos teismas nekreipė dėmesio į tai, kad kaltinamasis aktas, kuriuo M. V. atiduotas teismui, neatitiko faktinių aplinkybių, nustatytų bylą nagrinėjant Utenos apylinkės teisme.

3.14. Be to, pirmosios instancijos teismas neatliko byloje esančių įrodymų tyrimo, o vadovaudamasis BPK 290 straipsnio, 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, apsiribojo tik bylos medžiagos pagarsinimu ir FNTT bei Utenos apylinkės teisme apklaustų liudytojų parodymų perskaitymu. Panevėžio apygardos teismui pasirinkus tokį bylos nagrinėjimo būdą, tarp liudytojų parodymų nebuvo pašalinti prieštaravimai, liko neištaisyti akivaizdūs kaltinamojo akto trūkumai. BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia pakartotinai neapklausti liudytojų, tirti įrodymus, juos pagarsinant BPK 290 straipsnio pagrindu, tačiau nustatyta ir išlyga – kada toks nagrinėjimas neprieštarauja teisingumo reikalavimams.

3.15. Liudytojai L. K., V. D., T. D., A. M., U. P., I. P., V. A. ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai neigė bet kokias sąsajas su pavojingų atliekų pridavimu, o apklausiami Utenos apylinkės teisme pripažino, kad rinko asmens duomenis už atlygį ir žinojo, kam šie duomenys bus naudojami. Liudytojas A. D. tik Utenos apylinkės teisme pripažino, kad organizavo asmens duomenų rinkimą, nes nenorėjo, kad didelis kiekis pavojingų atliekų būtų pristatomas jo vardu, t. y. nenorėjo painioti A ir B klasės pajamų, nes turėjo savo verslą. Utenos apylinkės teisme apklausta liudytoja FNTT tyrėja J. L. parodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą šie duomenys jai nebuvo žinomi.

3.16. Paminėtas aplinkybes nuteistasis M. V. nurodė apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nors ir atliko dalies įrodymų tyrimą, šių argumentų netyrė ir dėl jų skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas daugiausia dėmesio skyrė byloje apklaustų liudytojų parodymų kritiškam vertinimui ir selektyviai rėmėsi jais tik tiek, kiek jie atitinka FNTT specialistės išvadą Nr. 04/14-2-5-6277, kurią teisėjų kolegija laikė sąlygine. Šis teismas apeliaciniame skunde išdėstytų problemų dėl kiekybinio pavojingų atliekų supirkimo vertinimo, sandorio turinio ištyrimo, M. V. tyčios, siekiant išvengti mokesčių, ultima ratio (paskutinė priemonė, paskutinis argumentas) principo taikymo byloje taip pat netyrė ir nevertino, dėl šių argumentų savo nutartyje nepasisakė. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė apeliacinio skundo nagrinėjimo taisykles.

3.17. Šioje byloje teismai padarė klaidingas išvadas, kad M. V. žinojo apie asmens duomenų rinkimą, nepagrįstai kritiškai įvertino liudytojo A. D. parodymus dėl A ir B klasės pajamų ir kt. Nors teismai procesiniuose sprendimuose nurodė, kad liudytojai O. I., D. I., K. V. ir V. J. negalėjo nurodyti, iš kur jie patys gavo tokį didelį kiekį akumuliatorių, tačiau nenurodė, kaip tai veikia M. V. veiksmų vertinimą. Net jei nurodyti asmenys savo vardu pridavė ne jiems priklausančias pavojingas atliekas, M. V. nebuvo kaltinamas nei dėl dokumentų klastojimo, nei dėl žinomai suklastoto dokumento panaudojimo, jis taip pat nebuvo kaltinamas kaip nors daręs įtaką akumuliatorius ir švino laužą pridavusių asmenų elgesiui. Net ir pripažinus, kad akumuliatoriai ir švino laužas buvo ne tų asmenų, kurių duomenys UAB „K“ buvo panaudoti, mokesčių sistemai tai neturėjo jokios įtakos. Teismai nevertino aplinkybės, kad už visus 23 fizinius asmenis buvo apskaičiuota 24 617,61 Eur gyventojų pajamų mokesčio, kuris buvo sumokėtas į biudžetą. Beje, ši pinigų suma taip pat nebuvo priskirta prie UAB „K“ sąnaudų, nors pinigai iš biudžeto negrąžinti.

3.18. Ikiteisminio tyrimo metu kiekybine prasme 547 045 kg pavojingų atliekų pridavimo faktas nebuvo tirtas, jis nebuvo nagrinėtas ir abiejų instancijų teismuose. Šis faktas nebuvo ginčijamas. Teismai šios aplinkybės nelaikė teisiškai reikšminga, kaip ir nelaikė teisiškai reikšmingu pinigų per įmonės kasos aparatą išmokėjimo.

3.19. Minėta, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo abiejų instancijų teismuose metu niekas neginčijo 547 045 kg pavojingų atliekų supirkimo fakto, už šias atliekas išmokėtos 467 733,28 Eur sumos. Problema ta, kad iš 23 fizinių asmenų supirktų akumuliatorių ir švino laužo pirkimo dokumentai neatitiko įstatymų reikalavimų, bent jau tokią išvadą padarė abu bylą nagrinėję teismai, todėl 467 733,28 Eur negali būti pripažinti įmonės sąnaudomis.

3.20. Toks ginčas paprastai laikomas elementariu administracine tvarka sprendžiamu mokestiniu ginču, kuriame sprendžiamas įmonės sąnaudų pripažinimo klausimas, dirbtinai jo nekriminalizuojant, jeigu veikoje neįžvelgiami kitų nusikaltimų požymiai arba nusikalstamas motyvas – mokesčių vengimas.

3.21. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams, iki 2018 m. gruodžio 31 d. dar nebuvo nusistovėjusi nauja pavojingų atliekų supirkimo tvarka, atliekas superkančioms įmonėms įstatymo pakeitimai nebuvo žinomi ir suprantami, juo labiau jie nebuvo žinomi ir suprantami tokias atliekas priduodantiems fiziniams asmenims. Ginčas šioje byloje būtent ir yra kilęs dėl 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpio.

3.22. M. V. veika buvo dirbtinai kriminalizuojama. UAB „K“ jau buvo pradėtas mokestinis patikrinimas, jis, bylą perdavus teismui, buvo sustabdytas ir neatnaujintas iki šiol. UAB „K“ ne kartą buvo tikrinama Valstybinės mokesčių inspekcijos, pažeidimų nenustatyta. Apygardos teismas į tokius gynybos argumentus neatsakė.

3.23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas, ir nurodydamas, kad mokėtini mokesčiai gali būti apskaičiuoti ir išieškoti mokesčių teisės nustatyta tvarka, pripažino, kad ginčas gali būti sprendžiamas administracine tvarka, Valstybinė mokesčių inspekcija tokia tvarka gali pasinaudoti. Nepaisydamas to, nurodė, kad tai nepanaikina M. V. atsakomybės už jo neva padarytus nusikaltimus, ir ultima ratio principo taikymo problemos net nesvarstė.

3.24. Be to, nors M. V. paskirta įstatymo nustatyta bausmė, tačiau ji yra per griežta. Kasacinės instancijos teismas priklausomai nuo to, kokia apimtimi bus tenkinamas kasacinis skundas, turėtų įvertinti nuteistajam paskirtą bausmę, ją švelnindamas arba visai panaikindamas.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Regimantas Žukauskas atsiliepimu į nuteistojo M. V. gynėjo advokato V. Bužinsko kasacinį skundą prašo nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas, priešingai kasacinio skundo argumentams, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ištyrė ir įvertino bylos įrodymus bei pagrįstai pripažino, kad M. V. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 220 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino pagrindinius apeliacinio skundo argumentus, esminių BPK pažeidimų nenustatė. Kasatoriaus teiginiai, kad M. V. apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis, teismai neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl vienais įrodymais besąlygiškai tiki, kitus atmeta, neatitinka tiesos.

4.2. Teismai M. V. nusikalstamų veikų faktines aplinkybes nustatė išsamiai įvertinę jo paties, liudytojų M. K., I. B., M. J., A. M., J. Š., U. P., L. K. ir kitų liudytojų, patvirtinusių, kad M. V. nepažįsta, UAB „K“ akumuliatorių, švino nepridavė, pinigų už juos negavo, jų asmens duomenimis buvo pasinaudota jiems nežinant, parodymus, specialisto išvada Nr. 04-14-2-5-6277 dėl UAB „K“ ūkinės finansinės veiklos nustatytas aplinkybes, šią išvadą pateikusios N. L. abiejų instancijų teismuose duotus paaiškinimus, kitus rašytinius bylos įrodymus, t. y. teisėtu būdu gautų, vientisą loginę grandinę sudarančių įrodymų visumą. Teismų procesiniuose sprendimuose išdėstyti visi įrodymai ir pateikti išsamūs jų vertinimo motyvai.

4.3. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai veika, kuria sąmoningai pažeidžiami buhalterinę apskaitą nustatantys norminiai aktai, tarp jų ir Buhalterinės apskaitos įstatymas, ir kuri sukėlė šiame baudžiamajame įstatyme nurodytus padarinius. Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos, be kita ko, įpareigoja buhalterinę apskaitą tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, į buhalterinę apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, šias ūkines operacijas ir įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais ir t. t. Esmė ta, kad joje atsispindėtų realiai įvykusios ūkinės operacijos ir kad pagal buhalterinės apskaitos duomenis galima būtų nustatyti bendrovės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį bei jų struktūrą. Nagrinėjamu atveju tikrąsias UAB „K“ pajamas, išlaidas, mokėtinus mokesčius pavyko nustatyti tik atlikus išsamų tyrimą, todėl nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad M. V. turėjo būti taikoma civilinė ar administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė.

4.4. Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, kad M. V., įformindamas ir apskaitydamas akumuliatorių atliekų, švino laužo pirkimą, išrašė tikrovės neatitinkančius dokumentus, t. y. 80 atvejų įformino dokumentus neįvykusioms ūkinėms operacijoms (pavojingų atliekų įsigijimui) pagrįsti, žinodamas, kad 23 asmenys įmonei nepardavė akumuliatorių ir švino laužo, pasinaudojo savo ir dar 22 asmenų asmens duomenimis, buhalterinės apskaitos dokumentuose – pirkimo–pardavimo sutartyse įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., būdamas įmonės vadovas, atsakingas už buhalterinę apskaitą, ir įtraukdamas į bendrovės apskaitą dokumentus, neturinčius juridinės galios, fiksuodamas apskaitoje neįvykusias finansines operacijas, pažeidė bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo taisykles.

4.5.

4.6. Apeliacinės instancijos teismas, nekvestionuodamas nuteistojo teismui papildomai pateiktų UAB „K“ buhalterinių dokumentų apie apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytu laikotarpiu Bendrovės parduotas žaliavas (švino laužą) UAB „E“ ir gautas pajamas patikimumo bei paties pardavimo fakto, pagrįstai konstatavo, kad nei pats pardavimo faktas, nei jį patvirtinantys dokumentai neįrodo, jog UAB „K“ patyrė 24 617,61 Eur sąnaudas šiam parduotam laužui pirkti iš byloje nustatytų asmenų. Tuo abejoti verčia ir tai, kad didelės pinigų sumos už tariamai priduotus akumuliatorius buvo tariamai išmokėtos M. V. tėvui, jo žmonai ir kitiems artimiems giminaičiams.

4.7. Taigi, byloje nustatyta, kad, į apskaitą įtraukus neįvykusias operacijas, iš dalies negalima nustatyti UAB „K“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo dydžio bei jų struktūros. Ūkinių operacijų apskaitymas ne pagal teisės aktų reikalavimus (Buhalterinės apskaitos įstatymą), priešingai nei teigia kasatorius, taip pat pripažintinas tokiu, dėl kurio negalima iš dalies nustatyti Bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei jų struktūros, t. y. M. V. veikoje yra nustatytas būtinasis nusikaltimo, nurodyto BK 222 straipsnyje, sudėties požymis – padariniai. Nuteistojo atliktų veiksmų kryptingumas, gana didelio skaičiaus akivaizdžiai suklastotų, nepasirašytų dokumentų įtraukimas į Bendrovės buhalterinę apskaitą patvirtina, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, siekė suklaidinti mokesčių administratorių ir taip išvengti mokesčių sumokėjimo.

4.8. Kasacinio skundo argumentus, kad M. V. pats neklastojo buhalterinės apskaitos dokumentų – pirkimo–pardavimo sutarčių, kad jis nežinojo ir nesuprato, jog į Bendrovės buhalterinę apskaitą yra įtraukti žinomai suklastoti buhalteriniai dokumentai, visiškai paneigia ne tik liudytojos V. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bet ir liudytojos L. K. parodymai bei jos teismui pateikto susirašinėjimo „Messenger“ programėlėje su liudytoja V. D. turinys. Šių žinučių turinys, vertinant kartu su kitais bylos įrodymais, neginčijamai patvirtina, kad M. V. pats ieškojo asmenų, kurių asmens duomenis būtų galima panaudoti, pagaminant suklastotas pirkimo–pardavimo sutartis; būtent nuteistasis arba jo nurodymu įmonėje dirbusi liudytoja M. K. įrašė 23 asmenų pavardes ir anketinius duomenis (kuriuos už atitinkamą piniginį atlygį perdavė A. D.) pirkimo–pardavimo sutartyse. Be to, dokumentų, naudojant I. B., M. J., A. M., U. P., I. P., V. A., T. D., L. K. asmens duomenis, forminimas Bendrovės apskaitoje fiksuotas po minėto susirašinėjimo 2018 m. balandžio 11 d.

4.9. Abiejų instancijų teismų taip pat itin išsamiai, motyvuotai buvo įvertinti ir paties nuteistojo bei liudytojų A. D., O. I. (nuteistojo sutuoktinės sesers) bei jos sutuoktinio D. I., K. V. (nuteistojo sutuoktinės), V. J. (nuteistojo pusseserės), R. V. (nuteistojo tėvo) parodymai apie jų vardu tariamai sudarytas akumuliatorių atliekų pirkimo–pardavimo sutartis. Nurodytų asmenų nenuoseklūs, nelogiški, kitiems bylos įrodymams prieštaraujantys parodymai teismų pagrįstai buvo įvertinti kaip siekis padėti M. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

4.10. Tinkamai baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas M. V. pripažįstant kaltu ir pagal BK 220 straipsnio 2 dalį. Nepagrįstai kasatorius teigia, kad nuteistasis šios nusikalstamos veikos nepadarė, nes neturėjo iš to jokios mokestinės naudos, t. y. motyvo taip elgtis. Specialisto išvada nustatyta, kad M. V., pažeisdamas įstatymus, į mokesčių deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis ir deklaracijas 2019 m. gegužės 9 d. pateikė Panevėžio apskrities VMI, t. y. jis tyčia, veikdamas Bendrovės naudai ir siekdamas išvengti valstybės biudžetui UAB „K“ mokėtino 70 160 Eur pelno mokesčio sumokėjimo, į sąnaudas nepagrįstai įtraukė 467 733,28 Eur išlaidų pavojingoms atliekoms įsigyti ir 2018 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje bei 2018 m. metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje įrašė neteisingus duomenis. Taigi, M. V., siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, į deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo M. V. gynėjo advokato V. Bužinsko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).

7. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-329-976/2017 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019).

8. Kasaciniame skunde dalis argumentų skirta teismų atliktam atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimui ginčyti. Skunde keliamos abejonės dėl byloje apklaustų liudytojų A. D., V. D., T. D., L. K., A. M., U. P., I. P., V. A., V. J., O. I., D. I. ir kt., iš dalies paties nuteistojo M. V. parodymų vertinimo, nesutinkama su specialisto išvadoje „Dėl UAB „K“ ūkinės finansinės veiklos“ pateiktų išvadų, specialistės N. L. teismams duotų paaiškinimų bei byloje esančių kitų rašytinių įrodymų vertinimu, kvestionuojamos jų pagrindu teismų padarytos išvados dėl įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių nustatymo (dėl UAB „K“ iš fizinių asmenų neįsigytų 547 045 kg pavojingų atliekų – akumuliatorių atliekų ir švino laužo už 467 733,28 Eur įtraukimo į Bendrovės buhalterinę apskaitą kaip realiai įvykusių ūkinių operacijų ir šios pardavimo sumos pripažinimo sąnaudomis; atitinkamai neteisingų duomenų įrašymo ir pateikimo Panevėžio apskrities VMI 2018 m. metininėje pelno mokesčio deklaracijoje ir 2018 m. metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje apie žinomai neteisingus duomenis apie fiziniams asmenims išmokėtas sumas už švino laužą, akumuliatorių atliekas ir išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį – 24 617,61 Eur; ir pan.), kartu pateikiant savas interpretacijas dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir prašant jų pagrindu daryti nuteistajam M. V. palankias išvadas bei atitinkamai nustatyti kitokias faktines aplinkybes, nei nustatytos skundžiamuose teismų sprendimuose. Tačiau, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, teisėjų kolegija kasacinio skundo argumentų, kuriais siekiama pakartotinio įrodymų vertinimo ir jų pagrindu kitokių teismo išvadų pateikimo, nenagrinėja, kadangi tai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodyti ir su jais susiję kasacinių skundų argumentai šioje byloje nagrinėjami tiek, kiek tai yra susiję su tinkamu BPK nuostatų laikymusi ir baudžiamojo įstatymo taikymu.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų

9. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, tiesiogiai neištyręs byloje surinktų įrodymų, apsiribodamas tik bylos dokumentų paskelbimu ir apylinkės teisme apklaustų liudytojų parodymų perskaitymu, pažeidė BPK 276 straipsnio 5 dalies, 290 straipsnio nuostatas. Dėl to byloje liko nepašalinti prieštaravimai liudytojų parodymuose, nebuvo išsamiai ištirtos visos bylos aplinkybės, tai nulėmė neteisingo procesinio sprendimo byloje priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų, kurie buvo nurodyti ir nuteistojo apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais kasatoriaus argumentais.

10. BPK 276 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai ankstesnis teismo nuosprendis ar nutartis yra panaikinti, ar kitais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinės apklausos nekviečiami, jeigu to nereikia teisingumo interesais, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, paskelbiami ir ištiriami BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, iš išdėstytos normos turinio matyti, kad prerogatyva spręsti dėl pakartotinės anksčiau tą bylą nagrinėjant teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiųjų ir (ar) liudytojų apklausos suteikta bylą iš naujo nagrinėjančiam teismui. Būtent bylą iš naujo nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, anksčiau teisme apklaustų nukentėjusiųjų ir (ar) liudytojų proceso metu duotų parodymų nuoseklumą bei išsamumą, palyginęs byloje apklaustų asmenų parodymus tarpusavyje ir su kita bylos medžiaga, turi teisę nuspręsti, ar reikia pakartotinai byloje apklausti jau anksčiau teismo šioje byloje apklaustus nukentėjusiuosius ir (ar) liudytojus. Proceso dalyvių nesutikimas su bylą iš naujo nagrinėjančio teismo sprendimu pakartotinai toje pačioje byloje teisme apklaustų liudytojų, nukentėjusiųjų neapklausti, apsiriboti jų parodymų paskelbimu ir ištyrimu BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka, kaip ir proceso dalyvių prašymų atlikti pakartotines tokių asmenų apklausas motyvuotas atmetimas, savaime nereiškia, kad toks pasirinktas bylos nagrinėjimo būdas neatitinka teisingumo interesų, o byla išnagrinėta neišsamiai, neištirtos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės.

11. Nagrinėjama baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kaltinant M. V. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį, buvo perduota nagrinėti Utenos apylinkės teismui. 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, nenustačius kliūčių bylą nagrinėti teisme, ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisiamojo posėdžio metu, laikantis BPK XXI skyriuje („Įrodymų tyrimas“) nustatytų reikalavimų, teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti ne tik kviestinų į teismo posėdį asmenų sąraše įrašyti, bet ir teismo iniciatyva bei gynybos prašymu iškviesti ir apklausti liudytojai (išskyrus liudytoją A. T.). Apklausų metu buvo siekiama išsiaiškinti liudytojų parodymuose esančius prieštaravimus, be to, byloje keletą kartų apklausta specialistė N. L., taip pat apklaustas ir kaltinamasis M. V., ištirti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys ir papildomai bylos nagrinėjimo metu pateikti rašytiniai duomenys. Tačiau nuosprendžio priėmimo metu apylinkės teismui nustačius, kad M. V. inkriminuota nusikalstama veika (BK 220 straipsnio 2 dalis) priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, baudžiamoji byla pagal teismingumą buvo perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

12. Panevėžio apygardos teisme bylą pradėjus nagrinėti iš naujo, sprendžiant dėl įrodymų tyrimo tvarkos, proceso dalyviams buvo išaiškintos BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatos. Teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonės dėl pakartotinės šioje byloje apylinkės teismo posėdyje jau apklaustų liudytojų apklausos (M. V. ir jo gynėjas pakartotinai prašė apklausti tik ikiteisminio tyrimo metu neapklaustą liudytoją A. D. ir liudytoją L. K.; prokuroras neprašė apklausti liudytojų), nusprendė pakartotinai neapklausti apylinkės teisme jau apklaustų visų liudytojų (išskyrus liudytoją L. K.), o jų anksčiau teisme duotus parodymus perskaityti, be to, motyvuotai atmetė gynėjo prašymą pakartotinai apklausti liudytoją A. D. (15 t., b. l. 94–96, 99–100, 102–106). Be kita to, šiame teismo procese pakartotinai buvo apklaustas ir kaltinamasis M. V., ištirti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme surinkti bylos dokumentai (BPK 290 straipsnis).

13. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos bylos nagrinėjimo aplinkybės patvirtina, kad, bylą iš naujo nagrinėjusiam Panevėžio apygardos teismui pasinaudojus BPK 276 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta galimybe optimizuoti procesą ir užtikrinti operatyvų bylos nagrinėjimą, byloje buvo išsamiai ir nešališkai ištirtos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės, kaltinamojo teisė į teisingą ir nešališką teismą, priešingai nei teigia kasatorius, nebuvo pažeista. Apylinkės teisme apklausiant liudytojus kaltinamajam ir jo gynėjui buvo užtikrinta teisė užduoti klausimus, šia teise jie aktyviai naudojosi.

14. Nors nuteistasis, ginčydamas apeliacine tvarka jam priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, apeliaciniame skunde ir išdėstė nesutikimo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teisme atliktu įrodymų tyrimu (jo apimtimi), kurie atkartojami ir kasaciniame skunde, tačiau apeliacinio proceso metu nuteistasis M. V. ir jo gynėjas atlikti dėl šios dalies įrodymų tyrimą ir papildomai apklausti skunde nurodytus liudytojus neprašė. Kita vertus, priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškiais motyvais pagrįstas išvadas dėl apelianto kritikuojamų liudytojų parodymų vertinimo. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir neapklausė pakartotinai apylinkės teisme jau apklaustų liudytojų, tačiau bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, apelianto nurodytų dalies liudytojų (A. M., M. J., I. B., T. D., U. P., I. P., V. A., L. K.) parodymų patikimumas įvertintas teisingai. Darydamas tokias išvadas, apeliacinės instancijos teismas kartu atkreipė dėmesį į tai, kad minėti liudytojai, patvirtindami ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pirmosios instancijos teisme parodė, jog nuteistojo M. V. nepažįsta, kaltinime nurodytų kiekių akumuliatorių atliekų ir švino laužo nepridavė, pinigų už tai negavo, o jų asmens duomenimis buvo pasinaudota. Kartu liudytojai teisme papildomai paaiškino aplinkybes dėl savo asmens duomenų perdavimo kitiems asmenims. Taigi, išdėstytos aplinkybės paneigia kasatoriaus argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir skundžiamame sprendime neišdėstė motyvuotų išvadų dėl apeliaciniame skunde nurodytų įrodymų tyrimo pažeidimų.

15. Teisėjų kolegija nesutinka ir su kasatoriaus argumentais dėl teismų atlikto neišsamaus visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimo bei netinkamo jų vertinimo, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43/2006, 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-163-303/2017 ir kt.).

16. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017, 2K-237-689/2018 ir kt.). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje savo išvadas grindė liudytojų M. K., T. D., A. M., M. J., I. B., J. Š., U. P., I. P., V. A., L. K., S. Š., P. Č., A. J., A. P., S. P., N. L. ir kitų asmenų parodymais, liudytojų U. P. ir L. K. teismui pateiktu susirašinėjimu „Messenger“ programėlėje dėl byloje aktualioms sutartims surašyti reikalingų asmenų ir jų anketinių duomenų gavimo, specialisto išvadoje „Dėl UAB „K“ ūkinės finansinės veiklos“ pateiktomis išvadomis, specialistės N. L. pateiktais paaiškinimais, Aplinkos apsaugos agentūros pateiktais duomenimis ir kt. Šios instancijos teismas tiek atskirai, tiek byloje esančių įrodymų visumos kontekste, be kita ko, įvertino ir liudytojų A. D., V. D., O. I., D. I., K. V., V. J., R. V., taip pat ir paties nuteistojo M. V. parodymus, pateikė motyvuotas išvadas dėl jų patikimumo. Kartu šios instancijos teismas paneigė nuteistojo versiją apie tai, kad UAB „K“ ūkinės operacijos su fiziniais asmenimis dėl pavojingų atliekų įsigijimo realiai įvyko, VMI pateiktose deklaracijose nurodyti duomenys buvo teisingi ir jis neturėjo tikslo išvengti valstybei mokėtino pelno mokesčio. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos aiškios ir motyvuotos išvados, kodėl nuteistojo parodymai pripažįstami nepatikimais.

18. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išanalizavęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, tarp jų ir BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaitytus ikiteisminio tyrimo duomenis, atlikęs dalies įrodymų tyrimą (pakartotinai apklausęs nuteistąjį, ištyręs pastarojo papildomai pateiktus dokumentus, papildomai apklausęs byloje specialisto išvadą pateikusią specialistę), patikrino pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą ir konstatavo, kad apygardos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė (BPK 20 straipsnis).

19. Taigi, abiejų instancijų teismai, įvertinę byloje ištirtų įrodymų visumą, nustatė, kad didžioji dalis pavojingų atliekų pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytų fizinių asmenų (15 asmenų) – A. M., M. J., I. B., T. D., U. P., I. P., V. A., L. K., J. Š., A. J., P. Č., S. P., R. Š., A. P., N. L. – nuteistojo M. V. net nepažinojo, kaltinime nurodytų kiekių akumuliatorių atliekų ir švino laužo nepridavė ir pinigų už tai negavo, o jų asmens duomenimis buvo pasinaudota. Pagal kaltinime nurodytas pirkimo–pardavimo sutartis UAB „K“ naudotų akumuliatorių atliekų ir švino laužo neįsigijo ir iš O. I., D. I., K. V., R. V., V. J., V. D., A. T. bei paties M. V., ir sąnaudų, atsiskaitydama su paminėtais fiziniais asmenimis už sutartyse nurodytas pavojingas atliekas, realiai nepatyrė. Teismai, darydami tokias išvadas, atsižvelgė į tai, kad liudytojai O. I., D. I., R. V., V. J. negalėjo nurodyti esminių aplinkybių apie atliekų kaupimą ir jų pridavimą, atliekų pirkimo–pardavimo sutartyse, pinigų išmokėjimo kvituose nepasirašė. Nors UAB „K“ teritorijoje buvo pastatytas specialus konteineris, į kurį asmenys galėjo mesti (palikti šalia), be kita ko, akumuliatorių atliekas, tačiau K. V. ir M. V. nepaaiškino, kokiu periodiškumu šis konteineris buvo ištuštinamas, kaip sukauptos atliekos buvo priduodamos ir kodėl būtent jie, kaip fiziniai asmenys, jas pridavė, nors konteineryje sukauptos atliekos Bendrovės galėjo būti apskaitomos kaip sukauptos neatlygintinai, nepatiriant papildomų sąnaudų joms įsigyti. Be to, byloje nebuvo nustatyta, kad K. V. ir M. V. UAB „K“ neva parduotas pavojingų atliekų kiekis (72 t akumuliatorių atliekų) buvo sukauptas Bendrovės konteineryje ar paliekant jas Bendrovės teritorijoje. Nepatikimais pripažinti ir liudytojų V. D. (išskyrus šios liudytojos parodymus ikiteisminio tyrimo metu), A. D. parodymai apie UAB „K“ akumuliatorių atliekų ir švino laužo pardavimo aplinkybes ir už jas neva gautas pajamas. Atitinkamai įvertintas ir A. T. atveju byloje fiksuotas pavojingų atliekų (31 t akumuliatorių atliekų ir 15 t švino laužo) įvežimas ir pridavimas Bendrovei, kartu buvo vertinami ir tarpusavyje prieštaringi paties nuteistojo M. V. ir liudytojos M. K. parodymai apie priimamų pavojingų atliekų kiekius bei grynųjų pinigų išmokėjimą.

20. Taigi, priešingai nei teigia kasatorius, pirmosios instancijos teismas visas bylai reikšmingas aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdamas į visumą. O apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, išdėstė motyvuotas išvadas dėl atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimo, nurodė, kokiais įrodymais ir kodėl remiasi ar juos atmeta, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms argumentuotai atmetė nuteistojo ir jo gynėjo argumentus dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių netinkamo nustatymo, atskirų įrodymų vertinimo.

21. Be kita ko, kasatorius neteisus teigdamas, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo tiriamos bei vertinamos aplinkybės, susijusios su byloje aktualiu laikotarpiu UAB „K“ pavojingų atliekų – akumuliatorių atliekų ir švino laužo – pardavimu kitiems juridiniams asmenims bei atsiskaitymu už šias atliekas su fiziniais asmenimis.

22. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, paskiriant užduotį atlikti UAB „K“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, specialistui, be kita ko, buvo pateikti klausimai ne tik dėl aktualiu laikotarpiu šios bendrovės vykdytų akumuliatorių atliekų, švino laužo bei kitų pavojingų atliekų pirkimo operacijų, bet taip pat ir dėl tokių atliekų pardavimo operacijų, šių atliktų operacijų atitikties teisės aktų reikalavimams. Byloje pateiktos ir teismų įvertintos išvados dėl UAB „K“ akumuliatorių atliekų pardavimo ir bendrovei „E“, dėl UAB „K“ atsiskaitymų su fiziniais ir juridiniais asmenimis už įsigytas ir parduotas pavojingas atliekas (11 t., b. l. 15–16, 20–43; 12 t., b. l. 20–22). Nustatyta, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. UAB „K“ iš fizinių ir juridinių asmenų įsigyti akumuliatoriai buvo parduodami UAB „E“, kur jie buvo perdirbami, o atskiros jų dalys (švino plokštelės, plastikas ir kt.) vėl buvo parduodamos UAB „K“. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d. UAB „K“ bendrovei „E“ pagal dvi PVM sąskaitas faktūras pardavė 1 153 720 kg naudotų akumuliatorių už 1 317 849,09 Eur (specialisto išvada taip pat nustatyta, kad UAB „K“ 2018 m. sausio–birželio mėn. laikotarpiu iš juridinių asmenų įsigijo 1 974 180 kg pavojingų atliekų (naudotų akumuliatorių laužo, išeikvotų rūgštinių akumuliatorių, švino plokštelių ir kt.) (iš kurių 799 620 kg naudoti akumuliatoriai) už 2 414 879,51 Eur). Svarbu pažymėti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas ir UAB „E“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas, kurio metu buvo tiriamos šios bendrovės ir kaltinime nurodytu laikotarpiu atliktos ūkinės operacijos (pirkimai, pardavimai) su UAB „K“, tačiau teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta (10 t., b. l. 133–141).

23. Bylą nagrinėjant abiejų instancijų teismuose nuteistasis ir jo gynėjas taip pat kėlė klausimą dėl UAB „K“ iš kaltinime nurodytų fizinių asmenų neva supirktų pavojingų atliekų tolesnės realizacijos ištyrimo, pateikė į bylą šioms aplinkybėms ištirti reikšmingus dokumentus, taip pat Bendrovės banko sąskaitų išrašus, siekdami patvirtinti aplinkybes, kad už pavojingų atliekų įsigijimą su fiziniais asmenimis buvo atsiskaityta. Teismai ne tik ištyrė paminėtus rašytinius duomenis, bet ir dėl šių aplinkybių ne kartą apklausė UAB „K“ ūkinę finansinę veiklą tyrusią ir byloje specialisto išvadą Nr. 04/14-2-5-6277 pateikusią specialistę N. L. (ši specialistė taip pat tyrė ir UAB „E“ ūkinę finansinę veiklą). Specialistė, susipažinusi su byloje pateiktais papildomais dokumentais, paaiškino, kad M. V. ir jo gynėjo nurodomos aplinkybės jai buvo žinomos, jos buvo tiriamos, vertinant UAB „K“ ūkinę finansinę veiklą, tačiau jos pateiktos išvados dėl ūkinių operacijų, susijusių su Bendrovės pavojingų atliekų įsigijimu iš fizinių asmenų bei atsiskaitymu su jais, realumo tai nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, gynybos prašymo skirti UAB „K“ veiklos finansinę ekspertizę netenkino, motyvuodamas tuo, kad, paskiriant byloje papildomą specialiųjų žinių reikalaujantį tyrimą, naujų bylai reikšmingų duomenų nebus gauta. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog proceso dalyvių prašymai turi būti tenkinami, jeigu tokiu būdu būtų išaiškintos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, tačiau prašymai, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla, gali būti motyvuotai atmesti. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2014, 2K-173-976/2016). Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-165-648/2015).

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą, motyvuotai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ūkinės operacijos, UAB „K“ įsigyjant iš kaltinime nurodytų bei kitų asmenų pavojingas atliekas pagal nurodytas pirkimo–pardavimo sutartis, realiai neįvyko. Kartu konstatavo, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog Bendrovė pardavė tam tikrus kiekius atliekų kitiems juridiniams asmenims ir iš to gavo pajamų, savaime neįrodo, kad ji būtent iš kaltinime nurodytų 23 fizinių asmenų ir kitų asmenų už nurodytas pinigų sumas nupirko akumuliatorių atliekas bei švino laužą ir patyrė nurodytas sąnaudas joms įsigyti. Byloje esančios UAB „K“ bankų sąskaitos patvirtina tik įvairius grynųjų pinigų (dažniausiai po 700 Eur) išėmimus skirtingomis datomis, kurios nesutampa su atliekų pirkimo–pardavimo sutarčių ir pinigų išmokėjimo kvitų datomis. Pats savaime grynųjų pinigų išėmimo faktas nepatvirtina šių pinigų sumokėjimo būtent kaltinime nurodytiems asmenims už pavojingų atliekų įsigijimą. Tai rodo, jog realiai ūkinės operacijos, kaip teigia nuteistasis, neįvyko.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria tokioms teismo išvadoms, kartu nusprendžia, kad abiejų instancijų teismai bylos faktines aplinkybes nustatė teisingai, įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnyje, pažeidimų nepadarė.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su kasatoriaus argumentu, jog byla apeliacinės instancijos teisme nebuvo išnagrinėta tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies, kartu ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 324 straipsnio 10 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus. Paminėtina, kad apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018 ir kt.).???

27. Skundžiamos nutarties turinys ir šioje nutartyje jau aptartos aplinkybės patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo M. V. apeliaciniame skunde, išsamiai ir motyvuotai atsakė į esminius pastarojo apeliacinio skundo argumentus. Todėl vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvadomis nepritarta apeliacinio skundo argumentams, savaime negali būti vertinama kaip BPK 320 straipsnio 3 dalies ar BPK nustatytų teismo baigiamojo akto surašymo taisyklių pažeidimas. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka BPK nuostatas, apibrėžiančias tokio procesinio dokumento turinį.

28. Be kita ko, kasaciniame skunde, atkartojant apeliacinį skundą, išdėstyti argumentai dėl kaltinamojo akto atitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams yra deklaratyvūs, nepagrįsti teisiniais argumentais, todėl taip pat pripažįstami nepagrįstais. Kasatorius teigia, kad Panevėžio apygardos teismas neįvertino tai, jog kaltinamasis aktas, su kuriuo M. V. baudžiamoji byla perduota teismui, neatitiko faktinių aplinkybių, nustatytų bylą nagrinėjant Utenos apylinkės teisme. Pažymėtina tai, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-319/2014, 2K-161-511/2016). Esminis BPK 219 straipsnio pažeidimas konstatuojamas tuomet, kai nustatomi ne bet kokie, o esminiai kaltinamojo akto turinio trūkumai, t. y. tokie, dėl kurių kaltinamajam esmingai suvaržoma galimybė suprasti jam reiškiamą kaltinimą ir nuo jo gintis arba pagal kaltinamojo akto turinį teismui nepakanka duomenų neabejotinai, kompetentingai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo ir tokių kaltinamojo akto trūkumų nėra galimybės ištaisyti bylą nagrinėjant teisme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-489/2022). Kasacinės instancijos teismas, kaip ir žemesnių instancijų teismai, tokių kaltinamojo akto turinio trūkumų nenustatė, jų, kaip minėta, nenurodė ir kasatorius, todėl plačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies, 220 straipsnio 2 dalies taikymo

29. Kasaciniame skunde nesutinkama su baudžiamojo įstatymo (BK 222 straipsnio 1 dalis ir 220 straipsnio 2 dalis) taikymu. Pagrindinis keliamas klausimas – jog Bendrovės pavojingų atliekų supirkimas ir už šias atliekas išmokėtų lėšų nepripažinimas realiomis Bendrovės sąnaudomis teismų konstatuotas formaliai, t. y. esant nustatytiems tik dokumentų formos, bet ne turinio trūkumams. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

30. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, aktuali byloje nagrinėjamu laikotarpiu) atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2022 m. gegužės 1 d.), kurio nuostatos, be kita ko, įpareigojo į buhalterinę apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (6 straipsnio 2 dalis), o apskaitos dokumentuose, be kitų privalomų rekvizitų, turėjo būti nurodytas ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys (13 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

31. Byloje nustatyta, kad nuteistasis M. V., būdamas UAB „K“ direktorius ir pagal BAĮ 22 straipsnio 1, 2 dalis atsakingas už apskaitos organizavimą, dokumentų surašymą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, tinkamą dokumentų pateikimą buhalterei, kaltinime nurodytu laikotarpiu Bendrovės buhalterinėje apskaitoje, pažeisdamas BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, 80 atvejų, pasinaudodamas kaltinime nurodytų 23 fizinių asmenų vardu ir suklastodamas pavojingų atliekų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie šių asmenų nurodytu laiku neva įsigytą nurodytą kiekį už nurodytą kainą akumuliatorių ir (ar) švino laužo, įformino dokumentus neįvykusioms ūkinėms operacijoms (bendrai 547 045 kg pavojingų atliekų už 467 733,28 Eur įsigijimui) pagrįsti. Skundžiamuose teismų sprendimuose konstatuota, kad 80 atvejų pagal kaltinime nurodytas pavojingų atliekų pirkimo–pardavimo sutartis bendrovė „K“ realiai bendrai 547 045 kg pavojingų atliekų už 467 733,28 Eur iš nurodytų fizinių asmenų neįsigijo ir jiems pinigų už šias atliekas nesumokėjo. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje suklastotų dokumentų pagrindu buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, į apskaitą nepagrįstai įtrauktos 467 733,28 Eur sąnaudos.

32. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog šie faktai byloje buvo nustatyti neteisingai ir BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų pažeidimus teismai skundžiamuose sprendimuose nustatė formaliai. Nagrinėjamu atveju ūkinių operacijų pripažinimą realiai neįvykusiomis lėmė ne formali dokumentų rekvizitų neatitiktis įstatymo reikalavimams, kaip teigia kasatorius, o būtent pats ūkinių operacijų turinys – UAB „K“ kaltinime nurodytų pavojingų atliekų iš kaltinime nurodytų 23 fizinių asmenų realus neįsigijimas ir sąnaudų šioms atliekoms įsigyti realus nepatyrimas.

33. Nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais, kad nagrinėjamu atveju žemesniųjų instancijų teismai M. V. veikoje nepagrįstai nustatė BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius. BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, 2K-26-788/2017). Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.).

34. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas, buvusias tam tikru laikotarpiu, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-144-788-2017, 2K-226-976/2020).

35. Teismai laikėsi aptartos kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos padarinių nustatymo. Byloje nustatyta, kad į Bendrovės buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos realiai neįvykusios pavojingų atliekų įsigijimo operacijos. Nors bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuotas atsiskaitymas grynaisiais su fiziniais asmenimis už kaltinime nurodytas akumuliatorių atliekas ir švino laužą, tačiau realiai tai nebuvo daroma. Taip Bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo iškraipyti duomenys apie atsargas, turtą ir įsipareigojimus. Dėl nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „K“ 2018 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nagrinėjamu atveju faktus apie kaltinime nurodytų sandorių tikrumą, ūkinių operacijų realumą, o kartu ir realią UAB „K“ veiklą, jos ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą buvo galima nustatyti tik atlikus ikiteisminį tyrimą, tai patvirtina specialisto išvadoje pateiktų išvadų pobūdis (sąlyginės išvados). Taigi, byloje skundžiamais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ir aptariamas BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis bylą nagrinėjusių abiejų instancijų teismų buvo nustatytas teisingai.

36. BK

37. Skundžiamais teismų sprendimais nustatyta, kad UAB „K“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant BAĮ reikalavimus, į Bendrovės apskaitą 80 atvejų buvo įtrauktos realiai neįvykusios pavojingų atliekų įsigijimo ūkinės operacijos. Byloje teismai nustatė, kad nuteistasis M. V. pats liudytojo A. D. prašė surasti asmenis, kurių vardu galima būtų įforminti pavojingų atliekų pardavimus; jis Bendrovės administratorei M. K., realiai nedalyvavusiai superkant kaltinime nurodytas akumuliatorių atliekas ir švino laužą bei atsiskaitant už šias atliekas, pateikė asmenų duomenis kaltinime nurodytų pavojingų atliekų pirkimo–pardavimo sutartims surašyti. Šių asmens duomenų pagrindu vėliau Bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo įformintos realiai neįvykusios pavojingų atliekų įsigijimo operacijos. Todėl, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad M. V., būdamas UAB „K“ direktorius ir pateikdamas įmonės buhalterei į apskaitą įtraukti daug dokumentų (80 atvejų (atliekų pirkimo–pardavimo sutartys, pinigų išmokėjimo kvitai)), kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie įmonės įgytas atliekas iš 23 fizinių asmenų, aiškiai suprato, kad tokiu būdu yra pažeidžiami Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimai, ir norėjo taip veikti, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Juolab kad šiuo atveju buhalterinė apskaita apgaulingai buvo tvarkoma, siekiant išvengti Bendrovės valstybės biudžetui mokėtino pelno mokesčio.

38. Kasatorius kasaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad žemesniųjų instancijų teismai nepagrįstai nustatė, jog į Valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „K“ pateiktas 2018 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją ir 2018 m. metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaraciją buvo įrašyti neteisingi duomenys apie kaltinime nurodytiems fiziniams asmenims išmokėtas sumas už švino laužą, akumuliatorių atliekas (467 733,28 Eur) ir išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį (24 617,61 Eur), teismai netyrė ir nenustatė, kad M. V. turėjo tikslą išvengti valstybei mokėtinų mokesčių sumokėjimo. Šie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti.

39. BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintą veiką, kai mokesčių suma viršija 750 MGL arba dalyvaudamas su organizuota grupe.

40. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, jog mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-308-697/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-273-693/2017, 2K-158-689/2020). Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas, t. y. atsakomybė kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-303/2020, 2K-236-648/2020, 2K-70-719/2021).

41. Šioje nutartyje jau pasisakyta, kad bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai teisingai nustatė, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „K“ buhalterinėje apskaitoje, pasinaudojant 23 fizinių asmenų vardu ir suklastojant pavojingų atliekų pirkimo–pardavimo sutartis, buvo apskaitytos realiai neįvykusios akumuliatorių atliekų ir švino laužo įsigijimo ūkinės operacijos, nepagrįstai į Bendrovės sąnaudas įtraukta 467 733,28 Eur išlaidų šioms pavojingoms atliekoms įsigyti. Skundžiamais teismų sprendimais nustatyta ir tai, kad M. V., būdamas UAB,,K“ direktorius, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, dokumentų surašymą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, tinkamą dokumentų pateikimą buhalterei, pažeisdamas PMĮ 11 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kaltinime nurodytu laikotarpiu 2018 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje ir 2018 m. metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje įrašė pirmiau aptartų į Bendrovės buhalterinę apskaitą įtrauktų realiai neįvykusių ūkinių operacijų duomenis, t. y. neteisingus duomenis apie I. B., M. J., A. M., J. Š., U. P., A. P., A. J., P. Č., S. P., R. Š., N. L., I. P., V. D., V. A., T. D., L. K., O. I., D. I., A. T., M. V., K. V., V. J., R. V. išmokėtas sumas už švino laužą, akumuliatorių atliekas ir išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį – 24 617,61 Eur, ir šios deklaracijos kaltinime nurodytą dieną buvo pateiktos Panevėžio apskrities VMI. Specialisto išvada „Dėl UAB „K“ ūkinės finansinės veiklos“ nustatyta, kad tokiais savo veiksmais nuteistasis UAB „K“ naudai išvengė mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, t. y. 70 160 Eur pelno mokesčio sumokėjimo valstybei. Taigi bylą nagrinėję teismai, priešingai kasacinio skundo argumentams, M. V. veikoje BK 220 straipsnio 2 dalyje nustatytus objektyviuosius požymius nustatė tinkamai.

42. Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismai byloje neįrodė, jog M. V., pateikdamas buhalterijai į UAB „K“ apskaitą įtraukti tikrovės neatitinkančius Bendrovės pavojingų atliekų įsigijimo išlaidas pagrindžiančius duomenis, turėjo tikslą išvengti dalies privalomų mokėti mokesčių. Kasatoriaus teigimu, nenustačius apgaulės elemento, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad M. V. veikė tiesiogine tyčia ir jo tikslas buvo mokesčių išvengimas. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

43. Minėta, kad byloje skundžiamais teismų sprendimais nustatyta, jog UAB „K“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant BAĮ reikalavimus, į Bendrovės apskaitą 80 atvejų buvo įtrauktos realiai neįvykusios pavojingų atliekų įsigijimo ūkinės operacijos. Bendrovės pavojingų atliekų pirkimo–pardavimo sutartys su kaltinime nurodytais fiziniais asmenimis buvo įformintos, vėliau jų pagrindu realiai neįvykusios ūkinės operacijos Bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaitytos, be kita ko, į sąnaudas įtraukiant 467 733,28 Eur išlaidų pavojingoms atliekoms įsigyti, nuteistojo M. V. iniciatyva. M. V., kaip UAB „K“ vadovas, būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, dokumentų surašymą, juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, tinkamą dokumentų pateikimą buhalterei, suvokė, kad, buhalterei pagal Bendrovės buhalterinėje apskaitoje įtrauktus duomenis apie realiai neįvykusias ūkines operacijas pateikus minėtas deklaracijas, kuriose užfiksuoti neteisingi duomenys apie UAB „K“ sąnaudas, sumokėtą gyventojų pajamų mokestį, valstybės įgaliotai institucijai, įmonė išvengs dalies privalomo mokėti pelno mokesčio, ir norėjo taip veikti, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Taigi, esant byloje teismų nustatytoms ir pirmiau aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis M. V. savo veiksmais, tiek į UAB „K“ buhalterinę apskaitą įtraukdamas realiai neįvykusias pavojingų atliekų įsigijimo ūkines operacijas, t. y. apgaulingai tvarkydamas Bendrovės buhalterinę apskaitą, tiek ir į minėtas įmonės 2018 m. deklaracijas įrašydamas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „K“ sąnaudas, veiklos rezultatą, mokėtiną pelno mokestį ir šias deklaracijas pateikdamas valstybės įgaliotai institucijai, siekė išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, t. y. 70 160 Eur, valstybei sumokėjimo.

44. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamasis įstatymas – BK 222 straipsnio 1 dalis, 220 straipsnio 2 dalis – nagrinėjamoje byloje pritaikytas tinkamai, M. V. veiksmuose nustatyti visi jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai.

Dėl ultima ratio principo

45. Teisėjų kolegija šioje nutartyje jau aptartų aplinkybių kontekste atmeta kaip nepagrįstus ir kasatoriaus argumentus dėl ultima ratio principo pažeidimo nagrinėjamoje byloje. Anot kasatoriaus, mokestinis ginčas dėl bendrovės išlaidų pripažinimo patirtomis sąnaudomis galėjo būti išspręstas administracine tvarka, dirbtinai nekriminalizuojant jo veiksmų.

46. Iš tiesų, baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (lot. ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2009, 2K-262/2011, 2K-466-489/2016 ir kt.).

47. Atsakomybė už teisės aktų reikalavimų neatitinkantį apskaitos tvarkymą nustatyta Baudžiamajame kodekse ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK). Analizuojant BK 222, 223 straipsnių ir ANK 205 straipsnio dispozicijas matyti, kad baudžiamosios ir administracinės atsakomybės diferenciacija iš esmės priklauso nuo paminėtų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviosios pusės, ypač jose nurodytų padarinių – negalėjimo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tokių padarinių ANK 205 straipsnyje įtvirtintos apgaulingo bei aplaidaus apskaitos tvarkymo sudėtys neįtvirtina. Administracinei atsakomybei kilti pakanka apskaitos taisyklių pažeidimo fakto ir konkretaus nesumokėtų ar siekiamų išvengti mokesčių dydžio.

48. Kartu pažymėtina, kad vienas iš kriterijų, į kurį būtina atsižvelgti, sprendžiant mokestinių nusikalstamų veikų atribojimo nuo administracinės ar mokestinės atsakomybės klausimą, yra išvengtų mokesčių dydis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. V., pažeisdamas PMĮ 11 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nepagrįstai kaltinime nurodytu laikotarpiu į Bendrovės sąnaudas įtraukė 467 733,28 Eur išlaidų pavojingoms atliekoms įsigyti, kaltinime nurodytose deklaracijose, kurios buvo pateiktos Panevėžio apskrities VMI, įrašė neteisingus duomenis apie 23 fiziniams asmenims išmokėtas sumas už švino laužą, akumuliatorių atliekas ir išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį – 24 617,61 Eur, taip UAB „K“ naudai išvengė mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, t. y. 70 160 Eur pelno mokesčio sumokėjimo valstybei. O Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta administracinė atsakomybė už mokesčių, kurių suma neviršija 100 MGL, išvengimą (ANK 187 straipsnis).

49. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustačius visus M. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų (BK 222 straipsnio 1 dalis, 220 straipsnio 2 dalis) sudėties požymius bei priimant jam apkaltinamąjį nuosprendį, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam M. V. už jo atliktus veiksmus šiuo atveju galėjo būti taikoma švelnesnė nei baudžiamoji atsakomybė ir kartu buvo pažeistas ultima ratio principas, kaip nepagrįstai skunde nurodo kasatorius.

Dėl bausmės

50. Kasatorius, nepateikdamas kasaciniame skunde jokių teisinių argumentų, deklaratyviai teigia, kad nuteistajam M. V. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė. Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamame nuosprendyje bei skundžiamoje nutartyje, atsakant į prokuroro apeliacinio skundo argumentus, pateiktais bausmės skyrimo nuteistajam motyvais, neturi pagrindo daryti išvadą, kad M. V. už padarytas nusikalstamas veikas, paskiriant bausmes, taip pat galutinę subendrintą bausmę, buvo netinkamai taikytos baudžiamojo įstatymo nuostatos, neteisingai įvertintos byloje esančios bausmei skirti reikšmingos aplinkybės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo M. V. gynėjo advokato Valdemaro Bužinsko kasacinį skundą.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Aurelijus Gutauskas

Daiva Pranytė-Zalieckienė