Civilinė byla Nr. e2YT-998-850/2017
Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00557-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.5
(S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 22 d.
Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas E. M.,
sekretoriaujant I. Ž.,
dalyvaujant pareiškėjui F. V.
pareiškėjo atstovui advokatui V. S.,
suinteresuotam asmeniui I. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo F. V. pareiškimą, suinteresuoti asmenys I. D., J. V., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas F. V. (toliau - pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mamos J. V. mirties, jos palikimą priėmė sūnus - pareiškėjas F. V., pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Civilinė byla Nr. e2YT-998-850/2017
Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00557-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.5
(S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 22 d.
Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas E. M.,
sekretoriaujant I. Ž.,
dalyvaujant pareiškėjui F. V.
pareiškėjo atstovui advokatui V. S.,
suinteresuotam asmeniui I. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo F. V. pareiškimą, suinteresuoti asmenys I. D., J. V., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas F. V. (toliau - pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mamos J. V. mirties, jos palikimą priėmė sūnus - pareiškėjas F. V., pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad šeimoje buvo trys vaikai: pareiškėjas F. V., brolis J. V. ir sesuo I. D.. Jų mama J. V. mirė 2002 m. kovo 4 d. Pareiškėjas gyveno pas mamą sodyboje T. T. r. iki jos mirties ir liko ten gyventi po mamos mirties. Po mamos mirties liko paveldimas turtas – gyvenamas namas, tvartas, daržinė, malkinė, kiti ūkiniai pastatai, kiemo rūsys ir kiti kiemo statiniai adresu T. T. r. sav. Pareiškėjas minėtą sodybą iki šiol valdo, prižiūri, tvarko, naudoja, moka visus mokesčius, susijusius su po sodybinio sklypo nuoma iš valstybės, mokestį už elektrą, taip jis perėmė ir faktiškai pradėjo valdyti šį turtą. Mama buvo palikusi testamentą, tačiau palikimo pagal testamentą neįteisino, pas notarą nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Seseriai pagal testamentą mama nieko nepaliko. Brolis valdo 75 arus žemės, kurią jam mama paliko dar būdama gyva. Broliui jis nesudaro jokių kliūčių ja naudotis.
Suinteresuotas asmuo I. D. su pareiškimu sutinka, paaiškino, kad brolis F. V. gyveno sodyboje kol mama gyva buvo ir po jos mirties liko ten gyventi. Palikimą brolis prižiūri. Ji nepretenduoja į palikimą.
Suinteresuotas asmuo J. V. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Gautas pranešimas, kad teismo posėdyje nedalyvaus, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsiliepimu kategoriškos nuomonės dėl pareiškimo pagrįstumo neišsakė, tačiau nurodė, kad brolis tinkamai nesirūpina sodyba, jos neprižiūri, viską laužo ir griauna. Jaučiasi nuskriaustas, nes pareiškėjas jam nė kiek nesumokėjo už namo dalį, todėl neturės ką palikti dukrai ir anūkams. Į palikimą nepretenduos su dviem sąlygomis: jei brolis raštiškai patvirtins ir duos sutikimą dėl keliuko naudojimo pro sodybą į jo sklypą bei neparduos tėviškės.
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos medžiaga, pareiškėjo F. V. ir suinteresuoto asmens I. D. paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjo mama J. V. mirė 2002 m. kovo 4 d. Jai nuosavybės teise priklausė sodyba, esanti kT. T. r. sav. Šiuo adresu nuo 1990 m. birželio 19 d. deklaruota ir pareiškėjo F. V. gyvenamoji vieta.
Pagal J. V. mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau - CK) dėl palikimo priėmimo į notarą buvo privaloma kreiptis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Po J. V. mirties niekas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Šią aplinkybę T. T. rajono 2-ojo notaro biuro liudijimas, kuriame nurodyta, kad po J. V. mirusios 2002 m. kovo 4 d. įpėdiniai dėl palikimo priėmimo T. T. rajono 2-ąjį notaro biurą nesikreipė ir paveldėjimo byla notaro biure neužvesta.
Iš 1990 m. lapkričio 19 d. J. V. sudaryto testamento nustatyta, kad visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko lygiomis dalimis sūnums - pareiškėjui F. V. ir J. V., tačiau nė vienam iš įpėdinių per nurodytą trijų mėnesių terminą nesikreipus į palikimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, jis neteko teisinės galios.
Suinteresuotas asmuo I. D. atsiliepimu į pareiškimą ir teismo posėdyje nurodė, kad sutinka, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad brolis F. V. po mamos mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: F. V. pateikti mokėjimo kvitai už elektrą, žemę, pažyma apie deklaruojamąją vietą, iš dalies - suinteresuoto asmens J. V. atsiliepimas. Iš šių įrodymų visumos matyti, kad po mamos J. V. mirties pareiškėjas ir toliau prižiūrėjo, valdė jos turėtą nekilnojamąjį turtą, rūpinosi šiuo turtu kaip savo (CK 5.51 str.).
Nors suinteresuotas asmuo J. V. nurodo, kad mamos paliktas turtas pareiškėjo F. V. nėra tinkamai prižiūrimas ir griūva, tai iliustravo nuotraukomis, teismas pažymi, kad įstatymas nesieja prašomo nustatyti fakto – palikimo priėmimo – su papildomų sąlygų ir išlygų buvimu, tai yra, šiuo atveju pakanka nustatyti faktą, kad per tris mėnesius po palikėjo mirties asmuo palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. Kadangi byloje nustatyta, jog F. V. mamos J. V. mirties dieną gyveno toje pačioje sodyboje, po jos mirties ten ir liko gyventi, naudojosi jos paliktais kilnojamaisiais daiktais, mokėjo komunalinius mokesčius, teismui nekyla abejonių, jog prašomas nustatyti faktas buvo, todėl jis nustatytinas. Įstatymas nenustato draudimo palikimą priėmusiam asmeniui paveldėtą turtą parduoti, išnuomoti ar atlikti kitus civilinius sandorius, taigi suinteresuoto asmens J. V. nurodyta sąlyga neleisti F. V. parduoti jo ir suinteresuotų asmenų bendrą tėviškę, negali būti šios bylos dalyku.
F. V. teisme patvirtino, kad jis netrukdo broliui naudotis jo turimu žemės sklypu. Išaiškintina J. V., kad jei pareiškėjas trukdytų naudotis privažiavimu prie jam nuosavybės teise priklausančio 75 arų žemės sklypo, kaip teigia J. V., vedančio per sodybos kiemą, jis turi teisę nusistatyti kelio servitutą įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.111-4.140 straipsniai).
Pareiškėjas negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 str.). Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 8 p.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui ((duomenys neskelbtini) str. 1 d).
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. 2.3.-(NTP-2)-17-T-2703-617 F. V. buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba.
Vadovaudamasis CPK 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2002 m. kovo 4 d., mirties, jos palikimą priėmė sūnus F. V., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.
Teisėjas E. M.
