P. L. pagal BK 281 str. 7 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-45-788/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04845-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.2.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,

nuteistajam P. L.,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Audriaus Matulionio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu P. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 60 MGL (3000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 40 MGL (2000 Eur) bauda. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones vienerius metus šešis mėnesius. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktu, konfiskuotas automobilis „Volvo V70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis UAB „M“.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu Vilniaus regiono apylinkės

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. P. L. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio: 2018 m. sausio 28 d. apie 15.45 val. Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo UAB „M“ priklausantį automobilį „Volvo V70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 3,08 promilės etilo alkoholio.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš dalies tenkindama nuteistojo apeliacinį skundą, panaikino BK 72 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „M“, konfiskavimą. Tokį sprendimą teisėjų kolegija motyvavo tuo, kad šiuo atveju BK 72 straipsnio nuostatos neleidžia konfiskuoti ne pačiam kaltininkui, o UAB „M“ priklausantį automobilį. Minėta bendrovė verčiasi automobilių pardavimu lizingo būdu, todėl negali būti laikoma atsakinga už visų savo klientų veiksmus. Teisėjų kolegija taip pat pasisakė dėl galimybių taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir išieškoti iš nuteistojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau tokio sprendimo nepriėmė dėl procesinių kliūčių bloginti apelianto teisinę padėtį nesant atitinkamo prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnis).

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiasis prokuroras A. Matulionis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius teigia:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turto konfiskavimo skyrimą (BK 72 straipsnis), ir dėl to nekonfiskavo UAB „M“ priklausančio automobilio. Prokuroras laiko nepagrįstais teismo argumentus, kad UAB „M“, kuri verčiasi automobilių pardavimu lizingu, negalėjo žinoti, kad P. L. automobilį vairuos būdamas neblaivus, ir negali būti atsakinga už visų klientų veiksmus. Tai, kad automobilio savininkas yra ne P. L., bet UAB „M“, savaime neužkerta kelio šio automobilio konfiskavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkyLTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-392-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-392-699/2017">2K-392-699/2017</a>, 2K-193-719/2018 ir kt.). Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl, nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė paprastai turi būti konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkyLTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-392-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-392-699/2017">2K-392-699/2017</a>, 2K-50-788/2018, 2K-80-511/2018). Išimtimi pripažįstami atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04My8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-83/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-83/2010">2K-7-83/2010</a>, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-50-788/2018).

3.2. Byloje nustatyta, kad automobilio savininkas yra UAB „M“, kuri sutartiniais pagrindais perdavė minėtą automobilį valdyti P. L., o šis įsipareigojo už minėtą automobilį mokėti periodines įmokas. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis galima konfiskuoti tretiesiems asmenims priklausantį turtą, aiškintinos kitaip negu situacijos, kai automobilio valdytojo ir jo savininko nesieja aiškiai apibrėžti sutartiniai santykiai. Lizingo bendrovės padėtis dėl taikomo konfiskavimo iš esmės pasunkėja tuo, kad ji netenka galimybės susigrąžinti perduotą automobilį natūra, tačiau tai, vadovaujantis protingumo ir proporcingumo kriterijais, vertintina kaip verslo rizika ir neturi prioriteto prieš BK 72 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslų įgyvendinimo siekį. Lizingo objektu esančio turto praradimas dėl teisinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės neatleidžia pastarojo nuo prievolės pagal nustatytą grafiką mokėti įmokas lizingo bendrovei. Be to, lizingo bendrovė gali inicijuoti lizingo sutarties nutraukimą, kaip tai nustato lizingo sutarties sąlygos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos. Taigi automobilio, priklausančio lizingo bendrovei, konfiskavimas nevertintinas kaip bendrovės nubaudimas, nes jokių realių pasekmių teisėtam turto savininkui tai nesukeltų: P. L., suvokdamas kriminalinės bausmės padarinius, pagal sutartį su UAB „M“ ir toliau privalėtų bendrovei mokėti nustatytas įmokas. Tuo tarpu situacija, kai nėra galimybių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią transporto priemonę, skatintų pažeidėją ir toliau daryti priešingas teisei veikas nesibaiminant, kad transporto priemonė gali būti konfiskuota.

3.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime išaiškinta, kad „turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika; kadangi savininkas pagal sutartį (įgaliojimo, panaudos, nuomos ir pan.) turtą perdavė kitam asmeniui, o šis, darydamas teisės pažeidimą, jį prarado, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama; tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 13 d. nutartyje Nr. 2AT-5-2011 taip pat yra pažymėjęs, kad svarbu turėti omenyje ir tai, jog lizingo sutarties sudarymas ir jos pagrindu atsirandantys santykiai yra sutartiniai santykiai, kurie pasižymi atitinkama laisva valia prisiimama rizika.

3.4. Apygardos teismo argumentas, kad taikyti BK 72 straipsnį ir išieškoti konfiskuotino turto vertę trukdė procesinės kliūtys – BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes byloje nebuvo paduotas to prašančio prokuroro apeliacinis skundas, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas priėmė nuosprendį, visiškai atitinkantį prokuroro, kaip valstybės kaltintojo, lūkesčius, todėl jis ir nepadavė apeliacinio skundo. Be to, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo vyraujančios teismų praktikos šiuo klausimu, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tai, jog apeliacinės instancijos teismas konfiskavo nusikaltimo padarymo priemonę, o ne konfiskuojamo turto vertę pinigais, nėra apeliacinės bylos nagrinėjimo ribų peržengimas ar juolab nuteistojo padėties pabloginimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkyLTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-392-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-392-699/2017">2K-392-699/2017</a>). Vadovaujantis teisine logika, atvirkštinė situacija taip pat atitiktų išsakytą poziciją: nustačius negalimumą automobilį konfiskuoti natūra, įstatymas nustato tapataus poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui (ne kaltininkui) priklausančio turto konfiskavimo ir draudimo bloginti nuteistojo teisinę padėtį daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde

5. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04My8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-83/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-83/2010">2K-7-83/2010</a>, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Kai konfiskuotinas turtas priklauso kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, jo konfiskavimas turi būti pagrįstas viena iš aplinkybių, nurodytų BK 72 straipsnio 4 dalyje. Nenustačius tokios aplinkybės, privalomai svarstytinas klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš nuteistojo.

6. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konfiskavo UAB „M“ priklausantį automobilį net neįtraukęs į procesą šią bendrovę, be to, jokių argumentų, pagrindžiančių turto konfiskavimą iš trečiojo asmens, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas šį procesinį trūkumą pašalino, įtraukė į bylą UAB „M“ atstovę, posėdžio metu išklausė jos nuomonę dėl turto konfiskavimo, be to, nustatė automobilio rinkos vertę – 1000 Eur, taip pat P. L. likusios prievolės šiai bendrovei dydį – 1900 Eur. UAB „M“ atstovė V. P. pareiškė, kad automobilio konfiskavimas pažeidžia bendrovės nuosavybės teisę, prašė teismo nekonfiskuoti automobilio, o iš nuteistojo priteisti jo vertę atitinkančią sumą – 1000 Eur (b. l. 124). Nenustatęs BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų konfiskuoti automobilį iš trečiojo asmens, t. y. UAB „M“, apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo taikytą jo konfiskavimą. Tokiam sprendimui pritartina. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bendrovės, kurios verčiasi automobilių pardavimu lizingo būdu, negali būti laikomos atsakingomis už visų savo klientų veiksmus. Prokuroro argumentai, kad automobilio praradimas yra įprasta verslo rizika ir kad skolininko prievolė dėl to išlieka, nepagrindžia priešingos išvados. Nuosavybės teisė į lizingo objektu esantį automobilį iki visiško pirkėjo sutartinės prievolės įvykdymo yra esminė lizingo sutarties sąlyga ir efektyvus ekonominis instrumentas, sumažinantis lizingo davėjo galimų nuostolių riziką. Todėl priimant sprendimą dėl turto konfiskavimo tokio pobūdžio bylose labai svarbi yra ir lizingo davėjo pozicija bei argumentai. Taigi apeliacinės instancijos teismo sprendimas nekonfiskuoti lizingo objektu esančio automobilio iš trečiojo asmens nelaikytinas netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Be to, bylą nagrinėjant kasacine tvarka, paaiškėjo, kad, apeliacinės instancijos teismui panaikinus UAB „M“ priklausančio automobilio konfiskavimą, ši bendrovė automobilį iš P. L. paėmė ir realizavo. Taigi prokuroro prašomo procesinio sprendimo (palikti galioti pirmosios instancijos teismo taikytą šio automobilio konfiskavimą) vykdymas praktiškai nebėra įmanomas.

7. Padaręs išvadą dėl galimybių konfiskuoti automobilį iš UAB „M“, apeliacinės instancijos teismas privalėjo svarstyti klausimą dėl jo vertės konfiskavimo iš nuteistojo. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl trečiajam asmeniui priklausančios nusikalstamos veikos priemonės vertės konfiskavimo iš nuteistojo, pirmiausia užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE1LTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-315-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-315-303/2018">2K-315-303/2018</a>).

8. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsisakė taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir išieškoti iš nuteistojo konfiskuotino turto vertę, nes toks sprendimas pablogintų nuteistojo teisinę padėtį nesant atitinkamo apeliacinio skundo. Priešingai nei teigia kasatorius, toks procesinis sprendimas atitinka baudžiamojo proceso reikalavimus.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas teises. Viena tokių teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Svarbi veiksmingo šios teisės įgyvendinimo garantija yra draudimo keisti neapskųstą sprendimą į blogąją pusę principas (non reformatio in peius), kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokių neigiamų padarinių – asmens padėtis negali būti pabloginama. Šio principo turi būti laikomasi visose proceso stadijose, kai procesas tęsiasi paties nuteistojo iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzMzLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-733/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-733/2007">2K-733/2007</a>, 2K-312/2008, 2K-274/2009, 2K-195/2011, 2K-276/2012, 2K-164/2014, 2K-509-489/2015, 2K-278-788/2018).

10. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

11. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išvadą dėl nuteistojo teisinės padėties pabloginimo padarė dėl to, kad pirmosios instancijos teismas automobilį konfiskavo iš UAB „M“, taigi formaliai turto konfiskavimas pačiam nuteistajam pritaikytas nebuvo, todėl automobilio konfiskavimo pakeitimas jo vertės išieškojimu neigiamai paveiktų nuteistojo teisinę padėtį byloje. Šiame kontekste pažymėtina, kad procesinis sprendimas, pakeičiantis lizingo būdu įgyto automobilio konfiskavimą jo vertės išieškojimu, jei pats automobilis liktų valdomas nuteistojo, savaime nelaikytinas bloginančiu nuteistojo asmens teisinę padėtį. Kita vertus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, UAB „M“ atstovė paaiškino, kad, gavusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį, bendrovė iš karto nutraukė sutartį su P. L. (b. l. 124). Tai reiškia, kad, net ir panaikinus automobilio konfiskavimą, nuteistasis netenka galimybės toliau juo naudotis kaip lizingo gavėjas. Šį teiginį patvirtino ir šioje byloje po apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo susiklosčiusi situacija, kai lizingo davėja pranešė P. L. apie sutarties nutraukimą, pareikalavo per 2 dienas grąžinti automobilį ir nedelsiant sumokėti visą likusį įsiskolinimą – 1788,62 Eur (2018 m. birželio 21 d. pranešimas dėl sutarties nutraukimo). Taigi procesinis sprendimas konfiskuoti iš P. L. automobilio vertę vietoj automobilio konfiskavimo iš bendrovės neabejotinai pablogintų nuteistojo teisinę padėtį. Taip būtų pažeistas BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas pabloginti nuteistojo padėtį nesant atitinkamo prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinio skundo.

12. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas turto konfiskavimo klausimą byloje, baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų normų nepažeidė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Audriaus Matulionio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Artūras Pažarskis

Olegas Fedosiukas