H. A. pagal BK 260 str., 259 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-35-1073/2019

Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00358-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.1; 1.1.8.11; 2.1.7.4; 2.3.4.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. A. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 21 d. nutarties.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu H. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis iki 2015 m. balandžio 30 d.) – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir jų pardavimą 2015 m. spalio 1 d.) – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis 2015 m. spalio 6 d., turint tikslą parduoti ar kitaip platinti) – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir H. A. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – septynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas H. A. taikyto laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2016 m. birželio 28 d.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. B., tačiau dėl jo nuteisimo kasacinių skundų nepaduota.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 21 d. nutartimi nuteistojo H. A. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. H. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė narkotinę medžiagą – kokainą, taip pat šią medžiagą pardavė: iki 2015 m. balandžio 30 d. nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,886 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,157 g narkotinės medžiagos – kokaino, šiuos miltelius, sufasuotus į ne mažiau kaip vieną polietileninį maišelį, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė, kol tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pardavė A. B.

2. Be to, H. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, laikė ir gabeno narkotinę medžiagą – kokainą, taip pat šią narkotinę medžiagą pardavė: iki 2015 m. spalio 1 d. nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 1,724 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,158 g narkotinės medžiagos – kokaino, juos, sufasuotus į ne mažiau kaip du polietileninius maišelius, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, H. A. 2015 m. spalio 1 d. apie 19.50 val. automobiliu „Mercedes Benz E250“ (duomenys neskelbtini) nurodytą kiekį sufasuotos narkotinės medžiagos atgabeno į Kapsų g. Klaipėdoje, kur už 160 Eur pardavė anoniminiam liudytojui Nr. 285-2.

3. H. A. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, laikė ir gabeno narkotinę medžiagą – kokainą: iki 2015 m. spalio 6 d. nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 1,713 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,474 g narkotinės medžiagos – kokaino, juos, sufasuotus į ne mažiau kaip du polietileninius maišelius, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, H. A. 2015 m. spalio 6 d. vakare du polietileninius maišelius su 1,713 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,474 g narkotinės medžiagos – kokaino, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, pasiėmė su savimi bei automobiliu „BMW X5“ (duomenys neskelbtini) gabeno iki tos pačios dienos 19.30 val., kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis H. A. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pakeisti nuosprendį ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Teismai klaidingai kvalifikavo H. A. nusikalstamas veikas, nes pirmieji su narkotinių medžiagų disponavimu jam inkriminuoti epizodai turėjo būti kvalifikuoti kaip tęstinė nusikalstama veika, o trečiasis epizodas – ne pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 259 straipsnio 1 dalį; be to, netinkamai paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, taigi netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nusikalstamos veikos imitavimo modelis (toliau – ir NVIM) byloje buvo realizuotas pažeidžiant provokavimo draudimą, visi įrodymai, kuriais grindžiama H. A. kaltė, neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, nepagrįstai kaltė grįsta ikiteisminio tyrimo metu duotais kito nuteistojo parodymais, taip pat nepagrįstai atmesti prašymai skirti byloje fonoskopinę ir teismo psichiatrijos ekspertizes, taigi padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.

4.2. Teismai savo išvadas grindė įrodymais nepagrįstais samprotavimais apie tai, kad nuteistojo neteisėtas narkotinių medžiagų platinimas buvo įprastinė ir sisteminga jo veikla. BK 260 straipsnyje nurodytas tikslas platinti narkotines ir psichotropines medžiagas įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Tikslo turėjimas yra kriterijus, nustatomas, vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Sprendžiant apie tokio tikslo turėjimą, svarbią reikšmę turi medžiagų kiekis (jų įvairovė, rūšis, masė), įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145/2003, 2K-84/2007, 2K-781/2007, 2K-225/2008, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-281/2009, 2K-380/2009, 2K-247/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-166/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-166/2010">2K-166/2010</a>, 2K-7-336/2010, 2K-157/2013, 2K-24/2014, 2K-7-173/2014).

4.3. 2015 m. spalio 6 d. su savimi kasatorius turėjo narkotinės medžiagos, kurią įsigijo tam, kad pats galėtų vartoti; 2015 m. spalio 6 d. jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu nebuvo rasta jokių narkotinių medžiagų, tik svarstyklės, ant kurių buvo kokaino pėdsakų, taigi tai neleidžia daryti kategoriškos išvados apie tikslo platinti narkotines medžiagas turėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad asmens kratos bei kratos gyvenamojoje vietoje metu buvo rasti tik du pakeliai narkotinės medžiagos, į tai, kad kasatorius pats vartoja narkotines medžiagas, kad nebuvo gauta jokių duomenų, jog šią narkotinę medžiagą jis gabeno su savimi galimam pirkėjui, bei kitas aplinkybes, ši veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnį.

4.4. Be to, kasaciniame skunde, remiantis kasacine nutartimi Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-232/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-232/2010">2K-232/2010</a>, teigiama, kad pirmieji pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti epizodai turėjo būti traktuojami kaip tęstinė nusikalstama veika.

4.5. Teismai neteisingai paskyrė bausmę, nes pagal ankstesnį nuosprendį H. A. bausmę jau buvo atlikęs, buvo likusios tik dvi dienos, probacijos tarnyba jau buvo paruošusi medžiagą dėl atleidimo nuo bausmės.

4.6. Kasatorius mano, kad tai, jog nėra nufilmuota, kaip nuteistasis parduoda narkotinę medžiagą anoniminiam liudytojui Nr. 285-2, duoda pagrindą abejoti visų kitų duomenų patikimumu, juolab kad nusikalstamos veikos imitavimo modelio metu buvo leista daryti ne tik garso, bet ir vaizdo įrašą, tačiau byloje šio įrašo nėra. Vaizdo įrašas byloje nebuvo pateiktas sąmoningai, atpažinimas po nusikalstamos veikos padarymo nebuvo darytas. Nusikalstamos veikos imitavimo modelio metu darytas garso įrašas yra trumpas, su trukdžiais, todėl nėra galimybės nesant fonoskopinės ekspertizės nustatyti, kieno tai balsas. Teisminio nagrinėjimo metu buvo prašoma skirti fonoskopinę ekspertizę, kuri būtų išsklaidžiusi visas abejones, tačiau šis prašymas buvo nemotyvuotai atmestas, taip suvaržant teisę į gynybą. Taip pat anoniminis liudytojas nebuvo tinkamai instruktuotas, nebuvo patikrinta, ar jis neturi nusikalstamos veikos imitavimo modeliui sėkmingai įgyvendinti reikalingų daiktų prieš atliekant NVIM. Kyla abejonių dėl anoniminių liudytojų patikimumo, nes vieno iš jų buvo ilgai ieškoma, o kitas nebuvo surastas, be to, po dvejų metų pertraukos jis negalėjo prisiminti visko apie įvykį, atpažinti kitų asmenų. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nebuvo aiškintasi, ar 2015 m. spalio 1 d., kaltinime nurodomu metu, H. A. nesinaudojo jam priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz E250“, nes šį automobilį jis buvo išnuomojęs kitiems asmenims, o pats vakarą leido namuose. Siekiant pašalinti visas abejones dėl to, kad anoniminiam liudytojui narkotines medžiagas perdavė būtent kasatorius, buvo būtina skirti nusikalstamos veikos imitavimo modelio garso įrašo fonoskopinę ekspertizę, galėjusią patvirtinti ar paneigti jo versiją.

4.7. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas epizodas galėjo būti pabaigtas asmens, pardavusio narkotines medžiagas anoniminiam liudytojui Nr. 285-2, sulaikymu po to, kai šis pardavė narkotines medžiagas, tačiau pareigūnai neleistinai provokavo tolesnius nusikalstamus veiksmus. Teismai turėjo išsiaiškinti, ar pareigūnai neleistinai neprovokavo asmens nusikalsti, ar neviršijo NVIM ribų. Anot kasatoriaus, nebuvo norima išsiaiškinti visas narkotines medžiagas platinančių bei jas įgyjančių asmenų tinklo, apsiribota tik dviejų asmenų baudžiamuoju persekiojimu. Teismai pažeidė 2000 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas dėl NVIM panaudojimo (NVIM gali būti tik viena iš priemonių, kai reikia išsiaiškinti asmens rengiamą ar jau pradėtą daryti nusikaltimą. Valstybės valdžios institucijos negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų valstybės specialiosioms tarnyboms kurstyti, provokuoti asmenį daryti nusikaltimą, kad vėliau dėl to atsirastų pagrindas šį asmenį nubausti. Ar nebuvo daroma spaudimo asmeniui, kuriam taikomas NVIM, ar nebuvo toks asmuo kurstomas, provokuojamas padaryti nusikaltimą – baudžiamojoje byloje sprendžia teismas. Taikant NVIM, turi būti laikomasi įstatymo reikalavimų ir neperžengiamos įstatymu leistos ir nusikalstamos veikos imitavimo modeliu nustatytos elgesio ribos). Įstatyme nustatytų NVIM taikymo ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas nusikalstamos veikos imitavimo modeliu daro jį neteisėtą. Kasatoriaus nuomone, visi byloje esantys įrodymai gauti neteisėtai, pažeidžiant BPK 20 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, operatyvinio tyrimo veiksmai buvo atlikti, nesant faktinio ir teisinio pagrindo. Teismų išvados dėl kasatoriaus kaltės pripažinimo yra nepagrįstos, nes buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.

4.8. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nors byloje yra A. B. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai apie tai, kad jis 0,886 g baltos spalvos miltelių įgijo iš jo, tačiau teisminio nagrinėjimo metu A. B. paneigė šiuos savo parodymus ir paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, esant neleistinam pareigūno A. J. poveikiui. Taip pat pareigūnas A. J., apklausiamas teisme, pažymėjo daręs išankstinį poveikį liudytojui dar prieš apklausą – nurodęs, apie ką bus kalbama apklausos metu, taigi tiek A. B. parodymai, tiek liudytojų parodymai byloje negali būti pripažįstami teisėtais įrodymais. Taip pat atkreiptinas dėmesys dėl liudytojų A. K. ir S. K., gyvenusių faktinėje santuokoje su H. A. ir A. B., – joms, kaip nuteistųjų šeimos narėms, turėjo būti išaiškintos teisės atsisakyti duoti parodymus, tačiau to nebuvo padaryta, taip šiurkščiai pažeidžiant BPK reikalavimus.

4.9. Taip pat teismai nepaisė kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzcyLzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-372/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-372/2005">2K-372/2005</a>, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012), nes asmenų parodymai pripažįstami įrodymais tuo atveju, kai jie gauti nepažeidžiant įstatymo nustatytos tvarkos ir yra duoti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nelaikytini savarankišku įrodymų šaltiniu.

4.10. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą skirti H. A. teismo psichiatrinę ekspertizę ir taip suvaržė jo teisę į gynybą, be to, NVIM realizavimo metu darytas garso įrašas labai trumas ir su trukdžiais, todėl nėra galimybės be fonoskopinės ekspertizės nustatyti, kieno balsas girdimas įraše; prašymas skirti fonoskopinę ekspertizę teismo nepagrįstai buvo atmestas.

5. Atsiliepimu į nuteistojo H. A. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintas Ivanauskas prašo H. A. kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime prokuroras nurodo:

5.1. Teismai, pripažindami H. A. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2015 m. spalio 6 d. epizodas), byloje esančius įrodymus įvertino, nepažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, išsamiai motyvavo, kaip reiškėsi tikslo platinti narkotines medžiagas buvimas jo veikoje. Vien ta aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, neatsižvelgiant į visas kitas bylos aplinkybes, savaime nepaneigia jo tikslo platinti narkotines medžiagas ir nereiškia, jog jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYxLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-361/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-361/2014">2K-361/2014</a>, 2K-435/2014, 2K-52-699/2015). Tikslas platinti narkotines medžiagas nustatytas įvertinus bylos įrodymus kaip visumą.

5.2. Taip pat nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad H. A. pirmuosiuose dviejuose jam inkriminuotuose epizoduose dėl narkotinių medžiagų pardavimo A. B. ir anoniminiam liudytojui Nr. 285-2 su šiais asmenimis tarėsi esant skirtingoms šių medžiagų pardavimo aplinkybėms – skirtinga vieta, medžiagų kiekiai, pokalbiai, laikas, nusikalstamų veikų padarymą skiria daugiau nei šeši mėnesiai; kasatoriaus padaryti BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyti nusikaltimai, atsižvelgiant į skundžiamuose teismų sprendimuose nurodytų narkotinių medžiagų neteisėto platinimo (pardavimo) požymių visišką įgyvendinimą, kvalifikuotini kaip baigti, todėl veikos, padarytos 2015 m. iki balandžio 30 d. ir 2015 m. spalio 1 d., vertintinos kaip nusikalstamų veikų daugetas.

5.3. Kasaciniame skunde nuteistasis H. A. pateikia savo įrodymų vertinimo versiją. Teismų atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas neturi trūkumų, visi duomenys, kuriais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais ir išsamiai išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas, pripažindamas duomenis įrodymais, juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Teismas tyrė ir analizavo tiek H. A. teisinančius, tiek ir jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia H. A. kaltę, taip pat aptarė jo gynybos versijas dėl byloje nagrinėjamų įvykių faktinių aplinkybių ir motyvuotai jas atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą įvertinęs šio teismo ištirtus įrodymus, papildomai apklausęs kaip liudytoją A. J., priešingai nei teigia kasatorius, nutartyje motyvuotai, laikydamasis BPK 331 straipsnio nuostatų, paneigė esminius tiek nuteistojo H. A., tiek ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus dėl atskirų įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo; pasisakė, kodėl vadovavosi nuteistojo A. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, atmetė kaip prieštaraujančius kitiems byloje esantiems įrodymams. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai.

5.4. Taip pat prokuroras nurodo, kad BPK 286 straipsnyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga skirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ar savo iniciatyva. Garso įrašai teisme buvo išklausyti, nepastebėta jokių nelogiškų trūkumų, duomenų fiksavimas vyko nuosekliai nuo susitikimo pradžios, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad įrašai galėtų būti suklastoti. Taip pat nepagrįstas nuteistojo H. A. argumentas, kad nepatenkinus jo prašymo ir nepaskyrus psichiatrinės ekspertizės buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes apeliacinės instancijos teismas sprendė šį klausimą, apklausė kaip liudytoją ekspertą, šis paaiškino, jog netikslinga skirti tokią ekspertizę esant vidutinio sunkumo depresijos epizodui, bei motyvuotai atmetė tokį prašymą, nesant abejonių dėl nuteistojo psichikos sveikatos būklės.

5.5. Nuteistojo H. A. prašymas skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nepagrįstas. Byloje teisingai prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo pridėta neatliktos bausmės dalis, nes nuteistasis H. A. nusikalto Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo H. A. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl tikslo platinti narkotines medžiagas inkriminavimo

7. Nuteistojo H. A. veikos, už kurias jis nuteistas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais, kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas buvimas aktualus vertinant trečią H. A. inkriminuotą veikos epizodą. Kasaciniame skunde dėstomi argumentai dėl teismų netinkamo tikslo platinti narkotines medžiagas pripažinimo.

8. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-166/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-166/2010">2K-166/2010</a>, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016). H. A. teismų pripažintas tikslas platinti narkotines medžiagas, kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (trečias epizodas), nustatytas jau turint duomenų apie du tos pačios rūšies narkotinės medžiagos – kokaino – pardavimus skirtingiems asmenims, taip pat atlikus kratą H. A. namuose ir radus svarstykles su narkotinių ir psichotropinių medžiagų ant jų buvimo pėdsakais, nedidelių plastikinių maišelių. Taigi tikslas platinti narkotines medžiagas nustatytas tinkamai, vadovaujantis kasacinės instancijos teismo pateiktais kriterijais.

9. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. <...> Teismų praktikoje konstatuota, kad BK 260 straipsnyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne būti preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 260 straipsnio atitinkamoje dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikaltimo sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltininko kaltę. H. A. nuteistas už neteisėtą narkotinės medžiagos – kokaino (0,886 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,157 g narkotinės medžiagos kokaino) įgijimą nenustatytomis aplinkybėmis, turint tikslą platinti (iki 2015 m. balandžio 30 d. padaryta veika). Šiuo atveju narkotinės medžiagos neteisėtas įgijimas, turint tikslą platinti, nepagrįstas jokiais įrodymais. Antrojo epizodo atveju narkotinės medžiagos – kokaino (1,724 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,158 g kokaino) – neteisėto įgijimo aplinkybės, turint tikslą šią medžiagą parduoti ar kitaip platinti, jokiais tyrimo metu surinktais įrodymais taip pat nepagrįstos; trečiojo epizodo atveju neteisėtas 1,713 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,474 g narkotinės medžiagos – kokaino įgijimas, turint tikslą šią medžiagą platinti, taip pat jokiais įrodymais nepagrįstas. Taigi narkotinės medžiagos įgijimas, turint tikslą platinti, buvo preziumuojamas iš šios medžiagos pardavimo ar laikymo bei gabenimo fakto. Teismai nepagrįstai H. A. inkriminavo narkotinės medžiagos kokaino įgijimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai keistini, nustatant, kad: H. A. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai iki 2015 m. balandžio 30 d. tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje laikė bei pardavė ne mažiau kaip 0,886 g baltos spalvos miltelių, sufasuotų į ne mažiau kaip vieną polietileninį maišelį, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,157 g narkotinės medžiagos – kokaino, A. B. Be to, H. A. nuteistas už tai, kad iki 2015 m. spalio 1 d. ne mažiau kaip 1,724 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,158 g narkotinės medžiagos – kokaino, sufasuotus į ne mažiau kaip du polietileninius maišelius, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, H. A. 2015 m. spalio 1 d. apie 19.50 val. automobiliu „Mercedes Benz E250“ (duomenys neskelbtini) nurodytą kiekį sufasuotos narkotinės medžiagos atgabeno į Kapsų g. Klaipėdoje, kur už 160 Eur pardavė anoniminiam liudytojui Nr. 285-2. H. A. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai iki 2015 m. spalio 6 d. nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ne mažiau kaip 1,713 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,474 g narkotinės medžiagos – kokaino, sufasuotus į ne mažiau kaip du polietileninius maišelius, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, H. A. 2015 m. spalio 6 d. vakare du polietileninius maišelius su 1,713 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,474 g narkotinės medžiagos – kokaino, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, pasiėmė su savimi bei automobiliu „BMW X5“ (duomenys neskelbtini) gabeno iki tos pačios dienos 19.30 val., kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

10. Alternatyvių BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytų ir H. A. inkriminuotų požymių panaikinimas paskirtų bausmių už kiekvieną nusikalstamą veiką ir galutinės subendrintos bausmės dydžiui įtakos neturi.

Dėl argumentų apie veikų pripažinimą tęstine

11. Kasaciniame skunde dėstomi argumentai, kad pirmieji du veikų epizodai, inkriminuoti H. A. kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos, turėjo būti pripažinti viena tęstine nusikalstama veika. Kasacinėje praktikoje pažymima, kad jei baudžiamojoje byloje nustatoma, kad dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ir (ar) pardavimo buvo tartasi atskirai, realizuojant atskirus sumanymus neteisėtai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kai skiriasi ir pats nusikalstamos veikos dalykas, t. y. parduodamos skirtingų partijų narkotinės medžiagos, kiekviena iš padarytų nusikalstamų veikų kvalifikuojama kaip savarankiška BK 260 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-232/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-232/2010">2K-232/2010</a>, 2K-442/2011). Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios).

12. Spręstina, kad H. A. veika, padaryta iki 2015 m. balandžio 30 d., ir veika, padaryta 2015 m. spalio 1 d., tinkamai kvalifikuotos kaip pavienės nusikalstamos veikos. H. A. inkriminuoti nusikaltimai padaryti skirtingu laiku, skiriasi juose dalyvaujantys asmenys, susitarimų dėl narkotinių medžiagų pardavimo laikas, skiriasi parduodamos medžiagos partija. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis nėra pagrindo abejoti.

Dėl paskirtos bausmės tinkamumo

13. Kasaciniame skunde nuteistasis H. A. teigia, kad teismai jam neteisingai paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, skundžiamu nuosprendžiu paskirtas subendrintas bausmes bendrindami su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas, galutinę bausmę skiriant septynerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo.

14. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžio matyti, kad H. A. buvo paskirta dvejų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vykdymą atidedant dvejiems metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad H. A. padarė tris nusikalstamas veikas, atitinkamai iki 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. spalio 1 d. ir spalio 6 d. Taigi pirmoji inkriminuota H. A. nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, jeigu asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Į bausmės vykdymo atidėjimo laiką, kurio metu asmuo nepadarė jokių nusikalstamų veikų, neatsižvelgiama, bendrinant bausmes pagal du nuosprendžius, taip pat likęs bausmės vykdymo atidėjimo laikas pagal ankstesnį nuosprendį iki naujos nusikalstamos veikos padarymo neturi teisinės reikšmės, bendrinant bausmes pagal du nuosprendžius, asmeniui padarius naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo metu. Taigi H. A. pagal du nuosprendžius laisvės atėmimo bausmės subendrintos tinkamai.

Dėl nuteistojo prašymų skirti teismo psichiatrinę ir fonoskopinę ekspertizes išsprendimo

15. Proceso dalyvių prašymų atmetimas pats savaime nerodo neišsamaus bylos aplinkybių ištyrimo, taip pat nesuteikia pagrindo teigti, kad buvo suvaržyta kaltininko teisė į gynybą. Pagal BPK 286 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva, taigi teismui paliekama teisė spręsti, ar ekspertizės skyrimas yra būtinas atitinkamu atveju.

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo H. A. gynėjas advokatas M. Kepenis pateikė prašymą nagrinėjant bylą Klaipėdos apygardos teisme skirti H. A. teismo psichiatrinę ekspertizę, motyvuodamas tuo, kad H. A. ilgą laiką buvo gydomas Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje, diagnozavus vidutinio sunkumo depresiją. Teismo iniciatyva buvo gauta duomenų, kad H. A. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente nepertraukiamai gydomas nuo 2018 m. kovo 27 d. Į apygardos teismo posėdį buvo iškviestas ekspertas D. Tamašauskas, jis parodė, kad esant vidutinio sunkumo depresijos epizodui mąstymo sutrikimų pagal turinį nepastebima, todėl skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nerekomenduojama. Taigi teismas, kad tinkamai ir išsamiai įvertintų ir išspręstų prašymą dėl nuteistojo psichikos būklės, pasitelkė specialių žinių turintį asmenį ir sprendimą atmesti prašymą priėmė tik įvertinęs eksperto D. Tamašausko konsultaciją, todėl kasatoriaus argumentai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

17. Prašymas skirti fonoskopinę ekspertizę taip pat teismo protokoline nutartimi buvo pagrįstai atmestas. Abejoti apeliacinės instancijos teismo sprendimu nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo daromų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas nepriklauso nuo visų įmanomų galimų įrodymų surinkimo, jų ištyrimo ir įvertinimo. Įrodymų, surinktų byloje, visuma turi būti pakankama teismų išvadoms padaryti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Nagrinėjant bylą teisme buvo išklausyti garso įrašai, jokių trūkumų dėl jų nepastebėta, duomenų fiksavimas buvo nuoseklus.

Dėl įrodymų vertinimo byloje

18. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, kasacinę bylą patikrina tik teisės taikymo aspektu. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir šio teismo išvados dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių patikrinami nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>).

19. Kasatorius skunde pateikia savą įrodymų vertinimo kaip visumos versiją. Pažymėtina, kad teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisės taikymo klaidų, kurios duotų pagrindą teigti apie padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, nepadarė, nes iš teismų sprendimų matyti, kad nuteistojo H. A. kaltė dėl jam inkriminuotų veikų padarymo buvo grįsta iš įvairių šaltinių gautų įrodymų visuma, nei įrodymų rinkimo, nei jų vertinimo patikimumu ir išsamumu nėra pagrindo abejoti.

20. Kasatorius vienu iš esminių BPK pažeidimų nurodo aplinkybę, kad teismai sprendimus pagrindė ir liudytojų A. K. bei S. K. parodymais, tačiau jie, anot kasatoriaus, buvo gauti nesilaikant BPK reikalavimų – t. y. joms, kaip nuteistųjų šeimos narėms, nes jos gyveno faktinėje santuokoje su H. A. ir A. B., turėjo būti išaiškintos teisės atsisakyti duoti parodymus, tačiau to nebuvo padaryta. BPK 82 straipsnio 2 dalyje nustatytas vienas iš liudijimo ypatumų – įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Pažymėtina, kad kasatoriaus argumentai prieštarauja baudžiamojoje byloje esančiai medžiagai. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K., nuteistojo H. A. sugyventinei, buvo išaiškintos jos teisės, duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojai (iš jų ir teisė atsisakyti duoti parodymus, vadovaujantis BPK 82 straipsnio 2 dalimi, liudytoja ties minėtu išaiškinimu pasirašė), tą pačią dieną (2015 m. spalio 8 d.) buvo apklausta ikiteisminio tyrimo tyrėjos L. G. Papildomos apklausos metu (2016 m. sausio 13 d.) A. K. pasinaudojo teise neduoti parodymų prieš savo šeimos narį. Pirmosios instancijos teisme liudytoja sutiko duoti parodymus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir S. K., A. B. sugyventinei, buvo išaiškintos procesinės teisės, taip pat ir BPK 82 straipsnio 2 dalyje nustatyta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį. S. K. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie jai žinomas įvykio aplinkybes, o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ji atsisakė duoti parodymus, atsakė tik apie jos apklausos tvarką. Tam, kad būtų išsiaiškintos liudytojų apklausos ikiteisminio tyrimo metu atlikimo aplinkybės, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo pareigūnė, atlikusi minėtų liudytojų apklausas, L. G. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad procesinės teisės minėtoms liudytojoms, iš jų ir teisė atsisakyti duoti parodymus, buvo išaiškintos. Taigi proceso teisės normos nebuvo pažeistos.

21. Kasatorius taip pat mano, kad remtis kito kaltinamojo byloje A. B. parodymais teismai neturėjo procesinės teisės, nes teismo posėdžio metu jis pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai analizavo A. B. parodymų keitimo priežastis, buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apeliacinės instancijos teisme, jo metu apklaustas kaip liudytojas A. J., siekta išsiaiškinti galimos įtakos A. B. duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu buvimą ar nebuvimą, tokios įtakos apimtį. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė nuoseklias, logiškas ir pagrįstas išvadas dėl jokios neigiamos pareigūnų įtakos atliekant A. B. apklausas ikiteisminio tyrimo metu nebuvimo, akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo metu jo apklausose dalyvavo ir gynėjas advokatas, apklausų protokolai pasirašyti, pareiškimų dėl duomenų juose tikrumo nepareikšta. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir jais pagrįstai vadovautasi priimant nuosprendį, vertinant šiuos įrodymus kitų įrodymų kontekste – liudytojų (A. J., G. K., anoniminio liudytojo Nr. 285-2) parodymais, surinkta ir ištirta rašytine baudžiamosios bylos medžiaga – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais bei suvestinėmis, slapto sekimo protokolu, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolu, jo priedais, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kratų, apžiūrų protokolais, asmens kratos protokolais, specialistų išvadomis ir kt. užfiksuotais duomenimis.

22. Kasaciniame skunde taip pat pateikiami deklaratyvūs argumentai dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų nepagrįsto tęsimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad po narkotinių medžiagų pardavimo anoniminiam liudytojui nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai taikyti nebuvo, medžiagos buvo perduotos tirti specialistui, o po kelių dienų H. A. buvo sulaikytas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prieš H. A. buvo vykdomos dvi viena kitą papildančios procesinės prievartos priemonės. Pirmiausia slaptas H. A. sekimas, vadovaujantis BPK 160 straipsniu, 173 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismo sankcionuotas terminui nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. Iš slapto sekimo protokolo, esančio byloje, matyti, kad slaptas sekimas atliktas 2015 m. spalio 1 d. ir 2015 m. spalio 6 d. Antra, nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, vadovaujantis BPK 159 straipsniu, 173 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo sankcionuoti 2015 m. rugsėjo 28 d. dviejų mėnesių laikotarpiui nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. lapkričio 28 d. anoniminiam liudytojui Nr. 285-2 leidžiant atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, formaliai atitinkančius nusikaltimų, nurodytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnyje bei BPK 259 ir 260 straipsniuose, požymius. Iš nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo (2015 m. spalio 1 d.) matyti, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, anoniminis liudytojas ir jo automobilis buvo apžiūrėti, prieš imitacinius veiksmus tikrinta, ar jis neturi neapžiūrėtų ir imituojamuose nusikalstamuose veiksmuose nenaudotinų pinigų ar kitų draudžiamų daiktų. Užfiksuoto sandorio momentas – 2015 m. spalio 1 d. Jokių nusikalstamas veikas imituojančių veiksmų po 2015 m. spalio 1 d. atlikta nebuvo. H. A. sulaikytas jo slapto sekimo metu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,

n u t a r i a :

Nuteistojo H. A. kasacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 21 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti H. A. nuteisimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto, nenustatytomis aplinkybėmis, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti ne mažiau kaip 0,886 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,157 g narkotinės medžiagos – kokaino, sufasuotų į ne mažiau kaip vieną polietileninį maišelį, įgijimo iki 2015 m. balandžio 30 d.

Panaikinti H. A. nuteisimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto, nenustatytomis aplinkybėmis, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti ne mažiau kaip 1,724 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,158 g narkotinės medžiagos – kokaino, sufasuoto į ne mažiau kaip du polietileninius maišelius, įgijimo iki 2015 m. spalio 1 d.

Panaikinti H. A. nuteisimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto, nenustatytomis aplinkybėmis, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti ne mažiau kaip 1,713 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,474 g narkotinės medžiagos – kokaino, sufasuoto į ne mažiau kaip du polietileninius maišelius, įgijimo iki 2015 m. spalio 6 d.

Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Artūras Pažarskis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė