Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimą šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-443-969/2017

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00876-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.11.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo antstolio Jono Petriko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pagrindinis ėjimas“, atstovaujamos bankroto administratorės Sandros Gedminienės, ieškinį atsakovui antstoliui Jonui Petrikui dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimą šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 632,63 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ji nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartimi UAB „Pagrindinis ėjimas“ iškelta bankroto byla. Ieškovės bankroto administratorė nustatė, kad pas atsakovą antstolį Joną Petriką liko ieškovei priklausančių 11 542,68 Eur. Atsakovas savo iniciatyva grąžino 10 910,05 Eur į bankroto administratorės nurodytą sąskaitą, tačiau likusią (632,63 Eur) sumą pasiliko sau kaip vykdymo išlaidų atlyginimą. Šiais veiksmais atsakovas padarė ieškovei 632,63 Eur žalą, nes teisė į vykdymo išlaidas atsakovui atsiranda tik pinigus įskaičius į kreditoriaus sąskaitą. Nagrinėjamu atveju pinigai, neįvykdžius vykdomojo dokumento, buvo grąžinti ieškovei, nes buvo iškelta bankroto byla.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Teismas konstatavo, kad atsakovas vykdė jam pateiktą vykdomąjį dokumentą, išieškojo dalį skolos, todėl jam atsirado teisė gauti atlygį už atliktus vykdymo veiksmus, nepriklausomai nuo to, jog vykdomoji byla nebuvo užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai atskaitė vykdymo išlaidas iš savo depozitinėje sąskaitoje esančių išieškotų lėšų, jis elgėsi teisėtai, savo veiksmais žalos ieškovei nepadarė.

Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. vasario 9 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Remdamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 49, 67.3 punktų nuostatomis, CPK 593 straipsnio, 610 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovė, atliekant vykdymo veiksmus, buvo skolininkė, todėl jai teko pareiga sumokėti vykdymo išlaidas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad antstolis pagal CPK 753 straipsnio 1 dalį turi teisę, skirstydamas išieškotojui lėšas, jei jų neužtenka, paskirstyti jas taip, kad būtų padengtos vykdymo išlaidos. Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDItNDY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-242-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-242-469/2016">3K-3-242-469/2016</a> pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.

Teisėjų kolegija nepriteisė atsakovui iš ieškovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo – 300 Eur. Šį sprendimą motyvavo tuo, kad nagrinėjamos bylos kontekste nurodytų išlaidų priteisti nėra pagrindo, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir atsakovo bei jo advokato giminystės ryšį (CPK 98 straipsnis). Atsakovui, kaip teisininkui profesionalui, ieškovės iškeltas klausimas nebuvo sudėtingas, ieškinio suma nedidelė, neginčyti sudėtingi antstolio vykdymo veiksmai (priverstinio turto realizavimas ir pan.), todėl bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovui nebuvo būtina kreiptis į advokatą. Nurodytų išlaidų atlyginimo priteisimas iš įmonės bankroto administravimo lėšų pažeistų ieškovės kreditorių teises ir tai prieštarautų CPK 3 straipsnio 7 punkte įtvirtintiems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 9 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisti atsakovui iš ieškovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme – 300 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas, nepriteisdamas atsakovui, kurio naudai buvo priimtas procesinis teismo sprendimas, patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, pažeidė CPK 51 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas. Procesą pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme inicijavo ieškovės bankroto administratorė. Atsakovas, turėdamas teisę vesti bylą pats ar per atstovą arba dalyvauti byloje kartu su atstovu, taip pat teisę pasirinkti advokatą, šiomis teisėmis pasinaudojo. Atsakovas teismui buvo pateikęs prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad nurodytų išlaidų dydis yra mažesnis, nei nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Šių išlaidų atlyginimas atsakovui priteistinas iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų, neįtraukiant atsakovo į bendrą kreditorių eilę.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes suvaržė atsakovo teises laisvai pasirinkti advokatą ir pavesti šiam atstovauti atsakovui civilinėje byloje, nagrinėjamoje ginčo teisenos tvarka, dėl atsakovo socialinės padėties ir giminystės ryšio su savo atstovu advokatu Jonu Petriku.

Ieškovė įstatyme nustatyta tvarka atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijų

Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Todėl jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 93 ir 98 straipsniai.

Remiantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (3 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (4 dalis).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-533/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-533/2008">3K-3-533/2008</a> ir kt.)

Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-533/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-533/2008">3K-3-533/2008</a>; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS0yNDgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35-248/2016">3K-3-35-248/2016</a> 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03LTY4Ny8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-7-687/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-7-687/2017">3K-3-7-687/2017</a> 10 punktą; ir kt.). Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti būtinumo tiesiogiai pasisakyta tik sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų priteisimo viešojo administravimo subjekto naudai. Kasacinis teismas pažymėjo, kad spręsdamas šį klausimą teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, buvo būtina pasitelkti advokatą. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą, į bylos apimtį ir sudėtingumą, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat ir viešajam interesui bei kt. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą, teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEtOTE2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401-916/2016">3K-3-401-916/2016</a>, 45 punktas).

Spręsdamas dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-533/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-533/2008">3K-3-533/2008</a> ir kt.).

Kartu kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDctMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-207-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-207-313/2015">3K-3-207-313/2015</a> ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS0yNDgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35-248/2016">3K-3-35-248/2016</a> 20 punktą).

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio ir jų paskirstymo šioje byloje

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui visiškai nebuvo būtina kreiptis į advokatą apeliacinės instancijos teisme, todėl nepriteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo (toliau – ginčo išlaidos). Be to, teismas nurodė, kad šių išlaidų atlyginimo priteisimas iš įmonės bankroto administravimo lėšų pažeistų ieškovės kreditorių teises ir tai prieštarautų CPK 3 straipsnio 7 punkte įtvirtintiems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Išvadą dėl būtinumo atsakovui kreiptis į advokatą nebuvimo apeliacinės instancijos teismas grindė šiomis aplinkybėmis:

atsakovo, kaip teisininko profesionalo, statusu;

bylos sudėtingumu – ieškovės iškeltas klausimas nebuvo sudėtingas, neginčyti sudėtingi antstolio vykdymo veiksmai (priverstinio turto realizavimas ir pan.);

nedidele ieškinio suma;

atsakovo bei jo advokato giminystės ryšiu.

Nė viena iš šių aplinkybių kasaciniame skunde neginčijama – tik keliamas klausimas dėl jų teisinio vertinimo, atsižvelgiant į asmens teisę vesti civilinę bylą per advokatą.

Galimybės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone. Todėl spręsti dėl ginčo išlaidų neatitikties būtinumo kriterijui nagrinėjamoje byloje būtų galima: 1) pripažinus, kad antstolio, kaip teisininko profesionalo, statusas savaime laikytinas eliminuojančiu jo teisę prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų arba 2) pripažinus, kad atsakovo, kaip teisininko profesionalo, statusas, vertinamas kartu su kitomis nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis (šios nutarties 20.2–20.4 punktai), šioje byloje sudaro pagrindą neprisiteisti jam už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtų išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės (šios nutarties 20.1–20.4 punktai) nei atskirai, nei kartu nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčo išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus.

Pirma, bylų dėl antstolio vykdomų funkcijų specifika yra ta, kad antstolis yra teisinį išsilavinimą turinti bylos šalis, gerai išmananti sritį, kurioje dirba. Be to, pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 7 punktą bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų antstoliams gali atstovauti antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą. Kita vertus, konstatavus, kad antstolis kiekvieną civilinę bylą, kurioje ginčijami jo veiksmai, turėtų vesti tiesiogiai pats arba per antstolio padėjėją, būtų žymiai apsunkintas antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, įstatyme nustatytų funkcijų vykdymas. Be to, bylų dėl antstolio vykdomų funkcijų vedimas reikalauja ne tik šias funkcijas tiesiogiai reglamentuojančių materialiosios ir proceso teisės normų, bet ir specialiųjų proceso teisės normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą teisme, bei šių normų taikymo praktikos išmanymo. Dėl to nesuteikiant teisės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas ir taip ribojant antstolio teisę į atstovavimą, antstolis, kurio tiesioginis darbas nėra bylinėjimasis teisme, neturėdamas pakankamai reikiamos bylinėjimosi patirties, gali atsidurti blogesnėje, nei kita proceso šalis, kurios teisė į atstovavimą tokiu būdu nėra ribojama, padėtyje. Net ir pripažinus, kad antstolio (antstolių) kontoros vidinių žmogiškųjų resursų valdymas turėtų būti vykdomas atsižvelgiant, be kita ko, į galimus teisminius ginčus dėl antstolio vykdomų funkcijų, šių ginčų skaičius iš esmės yra sunkiai prognozuojamas, nes jis priklauso ne tik nuo antstolio darbo krūvio vykdant funkcijas, bet ir nuo asmenų, kurių interesai gali būti pažeisti vykdant šias funkcijas, iniciatyvos ginčijant antstolio veiksmus teismine tvarka. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina ir tai, kad vienas iš CPK įtvirtintų bylinėjimosi (tarp jų – ir atstovavimo) išlaidų paskirstymo taisyklių, grindžiamų principu „pralaimėjęs moka“, tikslų – užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, taip apsaugant tiek valstybės, tiek privačių subjektų interesus. Šiems tikslams prieštarautų toks teisės aiškinimas, pagal kurį bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų ieškovams (pareiškėjams) būtų suteiktas lūkestis, kad net pareiškus nepagrįstą ieškinį (skundą) bylinėjimasis teisme nekainuos ta apimtimi, kuria visos antstolio išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą bet kuriuo atveju teks pačiam antstoliui.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolio, kaip teisininko profesionalo, statusas savaime negali būti laikomas ribojančiu jo teisę naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba bylose dėl antstolių vykdomų funkcijų. Tai reiškia, kad tokiose bylose antstolio patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti savaime nelaikytinos nebūtinomis.

Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje šios nutarties 20.1 punkte nurodyta aplinkybė (atsakovo, kaip teisininko profesionalo, statusas) nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teisme atsakovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti nebūtinomis ir jei būtų vertinama kartu su 20.2–20.4 punktuose nurodytomis aplinkybėmis (byla nesudėtinga, ginčo suma nedidelė, atsakovas ir advokatas – giminės).

Paprastai sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atitikties būtinumo kriterijui pirmiau nurodytos aplinkybės įgyja teisinę reikšmę tik kartu su papildomomis aplinkybėmis – t. y. jos vertinamos kartu su viešojo administravimo subjekto vidiniais administravimo pajėgumais (žr. šios nutarties 17 punktą). Nei įstatyme, nei kasacinio teismo praktikoje nėra įtvirtinta galimybė pripažinti kitų (ne viešojo administravimo) subjektų išlaidas neatitinkančiomis būtinumo kriterijaus atsižvelgiant vien į bylos sudėtingumą ir (arba) ginčo sumą. Pažymėtina, kad šios nutarties 20.4 punkte nurodyta aplinkybė (atstovaujamojo ir advokato giminystės ryšys) apskritai nėra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl išlaidų atitikties būtinumo ar pagrįstumo kriterijams, todėl apeliacinės instancijos teismas šia aplinkybe rėmėsi nepagrįstai. Pažymėtina, kad teoriškai ši aplinkybė galėtų būti teisiškai reikšminga kvestionuojant ginčo išlaidų atitiktį realumo kriterijui, pvz., kaip viena iš aplinkybių, kurių visumos pagrindu būtų įrodinėjama, kad dėl advokato giminystės ryšių su atstovaujamuoju išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose nurodytos sumos už atstovavimą realiai advokatui nebuvo sumokėtos. Tačiau nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui nenustačius tokių papildomų aplinkybių, ji savaime nepatvirtina ginčo išlaidų neatitikties realumo kriterijui, todėl nelaikytina teisiškai reikšminga.

Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas be teisinio pagrindo sprendė, jog 20.1–20.4 punktuose nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nepripažinti ginčo išlaidų būtinomis.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tokios aplinkybės kaip bylos nesudėtingumas (šios nutarties 20.2 punktas) ir nedidelė ginčo suma (šios nutarties 20.3 punktas) gali būti teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pagrįstumo (žr. šios nutarties 18 punktą). Atsižvelgdama į tai, kad nė viena iš šių apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių kasaciniame skunde neginčijama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą ne apskritai nepriteisti atsakovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o tik spręsti dėl jų, kaip iš dalies nepagrįstų, sumažinimo.

Atsižvelgiant į bylos nesudėtingumą, į nedidelę ginčo sumą, į tai, kad byloje nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokato darbo sąnaudos nebuvo didelės, laikytina, kad apeliacinės instancijos teisme pagrįstomis atsakovo išlaidomis advokato pagalbai apmokėti yra 200 Eur.

Dėl apeliacinės instancijos teismo argumento, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš įmonės bankroto administravimo lėšų pažeistų ieškovės kreditorių teises ir prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, teisėjų kolegija nurodo, jog šie principai – tai ne imperatyvi teisės norma, kuri teiktų pagrindą nepriteisti aptariamų išlaidų atlyginimo iš antrosios šalies, kurios nenaudai priimtas procesinis teismo sprendimas, juolab kad ginčą šiuo atveju iniciavo būtent šios šalies kreditorių interesus atstovaujanti įmonės bankroto administratorė.

Teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje nurodytomis teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir dėl to netinkamai išsprendė atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Todėl ši apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis keistina, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu priteisimo tenkinant iš dalies – t. y. priteisiant iš ieškovės atsakovo naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, apmokant iš BUAB „Pagrindinis ėjimas“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš esmės patenkinus atsakovo kasacinio skundo reikalavimą – iš dalies pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priteisus atsakovui bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, atsakovui iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė 200 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant kasacinį skundą (2017 m. balandžio 25 d. sąskaita, sąskaitos AB DNB banke išrašas). Šių išlaidų atlyginimas atsakovui priteistinas iš ieškovės (Rekomendacijų 7, 8.12 punktai, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), apmokant iš BUAB „Pagrindinis ėjimas“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Atsakovas už paduotą kasacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio, nors tam nebuvo teisinio pagrindo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Šis mokestis ieškovui grąžintinas, remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi.

Kasacinis teismas patyrė 4,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 9 d. nutartį pakeisti – priteisti atsakovui antstoliui J. Petrikui (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės BUAB „Pagrindinis ėjimas“ (į. k. 142011246) 200 (du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui antstoliui J. Petrikui (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės BUAB „Pagrindinis ėjimas“ (į. k. 142011246) 200 (du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, atlyginimo.

Grąžinti atsakovui antstoliui J. Petrikui (a. k. (duomenys neskelbtini) 15 (penkiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. gegužės 7 d. per AB DNB banką.

Priteisti valstybei iš ieškovės BUAB „Pagrindinis ėjimas“ (į. k. 142011246) 4,86 Eur (keturis Eur 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Algis Norkūnas

Gediminas Sagatys