Baudžiamoji byla Nr. 2K-72-788/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21268-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. kasacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos), BK 150 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus, V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams.
Iš V. S. civilinei ieškovei D. S. priteista 2500 Eur dydžio suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 17 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo V. S. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Nagrinėjamoje byloje V. S. nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas šiomis aplinkybėmis:
1.1. V. S. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. rugsėjo 14 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas D. S. bejėgiška būkle dėl psichikos ligos, dėl kurios ji negalėjo visapusiškai iki galo suprasti su ja atliekamų veiksmų ir adekvačiai jiems pasipriešinti, palenkė nukentėjusiąją tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu bei kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. ranka masturbuoti jo lytinį organą, taip pat įvedęs savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį lytiškai santykiavo su ja bei, įvedęs savo lytinį organą nukentėjusiajai į išangę, analiniu būdu tenkino savo lytinę aistrą su D. S., t. y. ją išžagino ir seksualiai prievartavo.
1.2. V. S. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. birželio 27 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie (duomenys neskelbtini)vandens telkinio, esančio (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame automobilyje, pasinaudodamas D. S. bejėgiška būkle dėl psichikos ligos, dėl kurios ji negalėjo visapusiškai iki galo suprasti su ja atliekamų veiksmų ir adekvačiai jiems pasipriešinti, bei panaudodamas fizinę prievartą jos pasipriešinimui įveikti, t. y., D. S. atsisakius tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, suėmęs D. S. už plaukų ir jėga spausdamas jos galvą prie savo lytinio organo, privertė ją tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, atsigulė ant D. S. ir, įvedęs savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, t. y. ją išžagino ir seksualiai prievartavo.
1.3. V. S. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. birželio 27 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasinaudodamas D. S. bejėgiška būkle dėl psichikos ligos, dėl kurios ji negalėjo visapusiškai iki galo suprasti su ja atliekamų veiksmų ir adekvačiai jiems pasipriešinti, bei panaudodamas fizinę prievartą jos pasipriešinimui įveikti, t. y. (duomenys neskelbtini), jėga pastūmęs D. S. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį, nusivežė ją prie (duomenys neskelbtini), kur palenkė nukentėjusiąją tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu bei kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. ranka masturbuoti jo lytinį organą, taip pat įvedęs savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį lytiškai santykiavo su ja, t. y. ją išžagino ir seksualiai prievartavo.
1.4. V. S. 2021 m. birželio 28 d. nuo 7.30 val. iki 8.30 val. miške, esančiame Jurbarko r., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kito asmens vardu registruotame automobilyje „Audi A4“, pasinaudodamas D. S. bejėgiška būkle dėl psichikos ligos, dėl kurios ji negalėjo visapusiškai iki galo suprasti su ja atliekamų veiksmų ir adekvačiai jiems pasipriešinti, paėmęs dešinę D. S. ranką ir uždėjęs ant savo lytinio organo, privertė nukentėjusiąją masturbuoti jo lytinį organą ir taip tenkinti jo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, numovęs nukentėjusiajai kelnaites iki kelių ir užgulęs ją savo kūnu, įvedė savo lytinį organą D. S. į makštį ir lytiškai santykiavo prieš jos valią, t. y. ją išžagino ir seksualiai prievartavo.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Spręsdami dėl nuteistojo kaltės, teismai rėmėsi tikimybėmis ir prielaidomis, neįvertino įrodymų visumos, neįsigilino į bylos medžiagą ir išsamiai neatskleidė jos esmės. Teismai byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, atrinkdami atskiras šių įrodymų dalis, kurioms suteikė didesnę įrodomąją reikšmę nei kitoms, nelygino įrodymų tarpusavyje ir jų nesugretino. Taip buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai, kurie sukliudė teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.
2.2. Teismai iš esmės vadovavosi nukentėjusiosios parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, tačiau nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, visiškai prieštarauja parodymams, duotiems teisme. Apklausiama teisme nukentėjusioji nepatvirtino parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nesugebėjo pirmosios instancijos teismui atpasakoti faktinių aplinkybių, t. y. nurodyti teismui vietos, laiko, būdo ir kitų aplinkybių, susijusių su kaltinimu.
2.3. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti kilusias abejones, apklausė ikiteisminio tyrimo pareigūnus R. Gricių ir I. Buzienę. Šie liudytojai patvirtino, kad su nukentėjusiąja reikėjo kalbėti kaip su vaiku, apklausa buvo itin sunki. Kai teismas pagarsino nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jie skambėjo aiškiai, nuosekliai, buvo vartojamas platus žodynas. Kyla abejonių, ar tokius parodymus galėjo duoti asmuo, sergantis psichikos negalia. Be to, apklausiant nukentėjusiąją tyrėjui R. Griciui, apklausoje nedalyvavo nei nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą, nei įgaliotasis nukentėjusiosios atstovas. Apklausiant nukentėjusiąją tyrėjai I. Buzienei, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atstovo pagal įstatymą dalyvavimo apklausose.
2.4. Teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, išskirtinę, prioritetinę reikšmę suteikė nukentėjusiosios parodymams, teismo psichiatrinės ir psichologinės ekspertizės išvadoms bei teismo psichologės V. Juščiuvienės ir teismo psichiatrės J. Z. Raščiauskaitės parodymams, duotiems teismo posėdžio metu. Tačiau iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. lapkričio 3 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad nukentėjusioji pasakojo, jog per „Facebook“ programėlę susipažindavo su vedusiais vyrais ar sustabdydavo mašinas, jie duodavo pinigų, ji nusipirkdavo bandelę ir atsigerti. Pasakojo apie A. iš Vilniaus, kuris prievarta buvo išsivežęs ją į Vilnių ir po to išvarė. Visa tai patvirtina, kad nukentėjusioji turėjo seksualinio gyvenimo patirties ir galėjo dėl nežinomų priežasčių apkalbėti savo patėvį V. S.. Specialistų išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai nenustatytas didesnis polinkis fantazuoti. Ši išvada paneigiama byloje surinkta medžiaga: melagingas nukentėjusiosios pranešimas apie mokyklos užminavimą, už ką jos motinai buvo skirta administracinė nuobauda, jos noras būti ištekėjusia moterimi („Messenger“ programėlės paskirties pavadinimas „D. M.“).
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Teismai atliko išsamią ir visapusišką nukentėjusiosios parodymų analizę ir vertino parodymus kartu su kitais bylos duomenimis. Tai, kad nukentėjusiajai diagnozuota įgimta silpnaprotystė, nagrinėjamoje byloje apsunkino nukentėjusiosios parodymų vertinimą ir pareikalavo papildomų duomenų – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. lapkričio 3 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadų bei eksperčių teismo psichiatrės ir teismo psichologės paaiškinimų. Ekspertė V. Juščiuvienė pateikė savo nuomonę, kad tikėti nukentėjusiosios parodymais galima, nes veiksmus ji pasakoja, bet detalaus pasakojimo, įvertinus nukentėjusiosios sveikatos būklę, nereikia tikėtis. Teismo psichiatrė J. Z. Raščiauskaitė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusioji ekspertizės atlikimo metu pripažino, jog patėvis su ja turėjo lytinių santykių. Ekspertė patvirtino išvadą, kad nukentėjusioji nesupranta tų santykių ir seksualinės prievartos reikšmės. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kasatorius jam inkriminuotus veiksmus atliko pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle – neįgalumu ir negalėjimu tokiems veiksmams priešintis. Eksperčių paaiškinimai teisme, kaip ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. lapkričio 3 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados dėl D. S. individualių psichologinių ypatumų, gebėjimo teisingai suvokti konkrečias faktines, reikšmingas bylai aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atkurti ir duoti apie tai parodymus, buvo labai svarbūs vertinant nukentėjusiosios parodymus bei darant išvadas dėl jų visapusiškumo, detalumo ir patikimumo.
3.2. Kasatorius nepagrįstai tvirtina, kad nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu nesugebėjo pakartoti savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Iš bylos duomenų matyti, kad teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiąją apklausė du kartus. 2022 m. birželio 8 d. teismo posėdyje nukentėjusiosios D. S. teismui apklausti nepavyko. Tačiau 2022 m. spalio 3 d. posėdyje, dalyvaujant Kauno apygardos teismo psichologei Kristinai Savickaitei, nukentėjusiajai buvo sudarytos sąlygos parodymus duoti vaiko apklausos kambaryje, užtikrinus saugią aplinką ir bendraujant su psichologe. Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad D. S., įvertinus jos psichologinius ypatumus, pakankamai detaliai paaiškino apie V. S. veiksmus ir iš esmės patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
3.3. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. lapkričio 3 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados. Be to, teismo psichologė ekspertė V. Juščiuvienė teisminio nagrinėjimo metu pabrėžė, kad sunku tikėti, jog vidutinio protinio atsilikimo asmuo galėtų sakyti netiesą, nes fantazijos tikrai nėra. Abejoti eksperčių, tiesiogiai bendravusių su D. S., išvada nėra jokio pagrindo.
3.4. BPK 53 straipsnio 1 dalyje (2019 m. liepos 16 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo arba nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujamų proceso dalyvių interesus, jeigu šie yra nepilnamečiai arba nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams. Aptariamų procesinių veiksmų atlikimo su nukentėjusiąja metu (2021 m. birželio 28 d., 2021 m. liepos 1, 2, 23 d.) D. S. buvo pilnametė. Duomenų, kad D. S. nustatyta tvarka pripažinta neveiksnia, byloje nebuvo gauta. Taigi nebuvo teisinio pagrindo spręsti atstovo pagal įstatymą dalyvavimo procese klausimo.
3.5. Siekiant įvertinti nukentėjusiosios psichikos sveikatos būklę 2021 m. lapkričio 3 d. buvo paskirta kompleksinė ambulatorinė teismo psichologinė, teismo psichiatrinė ekspertizė. Gavus ekspertizės išvadą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktam advokatui D. Gudui buvo leista dalyvauti procese kaip nukentėjusiosios įgaliotajam atstovui. Procese buvo prielaidų įgaliotąjį atstovą nukentėjusiajai paskirti anksčiau (buvo duomenų apie jai išduotą neįgaliojo pažymėjimą dėl psichikos sveikatos sutrikimo – vidutinio protinio atsilikimo) ir užtikrinti, kad procesinių veiksmų atlikimo metu D. S. galėtų naudotis atstovo pagalba. Delsimas paskirti įgaliotąjį atstovą neatitinka geriausių nukentėjusiosios, kuri dėl savo sveikatos būklės yra itin pažeidžiama, interesų, tačiau kasatoriaus teisės dėl paminėtų aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nei pažeistos, nei suvaržytos.
3.6. 2023 m. vasario 15 d. teismo posėdyje nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą nei nuteistasis, nei jo gynėjas, nei prokurorė neprašė teismo atlikti įrodymų tyrimo. Teismas taip pat neįžvelgė tokio poreikio. Vertinant kasacinio skundo argumentus ir baudžiamosios bylos duomenis, nėra pagrindo manyti, kad atlikus įrodymų tyrimą apeliacinio proceso metu būtų nustatytos byloje dar nenustatytos aplinkybės ar įrodymų tyrimo rezultatai leistų daryti kitas išvadas dėl bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde kasatorius nedetalizuoja ir nenurodo, kokius įrodymus turėjo ištirti ir kokias aplinkybes turėjo tikrinti apeliacinės instancijos teismas. Todėl argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų pažeidimų vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo V. S. kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo
5. Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą ir neigia bet kokius seksualinius santykius su nukentėjusiąja. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys ir palikti įrodymų prieštaravimai, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įtikinami įrodymų vertinimo motyvai. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nurodo, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymai ir jų vertinimo – priimtinumo ar atmetimo aspektu – motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir daromų išvadų argumentavimu. Nagrinėdamas bylą, teismas privalo imtis visų įstatymo nurodytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, nuosprendyje negali būti nutylėjimų ir įrodymų vertinimo spragų, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas. Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2013, 2K-34-303/2015, 2K-7-174-303/2019 ir kt.).
7. Nagrinėjamoje byloje V. S. padarytų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės iš esmės nustatytos pagal nukentėjusiosios D. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Kiti byloje apklausti asmenys tik atkartojo tai, ką išgirdo iš nukentėjusiosios. Byloje atlikti biocheminiai tyrimai nepatvirtino V. S. ir D. S. lytinių santykių fakto. Tokioje situacijoje nustatant faktines aplinkybes ypač svarbus tampa nukentėjusiosios parodymų patikimumo vertinimas, kuris turi būti atliekamas vadovaujantis parodymų nuoseklumo, neprieštaringumo, logiškumo ir atitikties kitiems bylos duomenims kriterijais. Šiuo atveju vertinant nukentėjusiosios parodymus turėjo būti atsižvelgta į nukentėjusiosios psichikos būklę (įgimta silpnaprotystė, vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas). Tokių asmenų (kaip ir vaikų) parodymų tam tikri neatitikimai ir prieštaravimai paprastai nėra pagrindas paneigti jų parodymų bylai reikšmingą turinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2013, 2K-265-976/2017, 2K-294-648/2017 ir kt.). Kai tokių asmenų parodymuose aptinkama nenuoseklumo ar tam tikrų prieštaravimų, pripažįstant tokius parodymus patikimais, labai svarbu, kad jie iš esmės atitiktų kitus bylos duomenis, tarp jų ir byloje esančias psichiatrų, psichologų ar vaiko teisių apsaugos specialistų išvadas. Kita vertus, šis liudijimų vertinimo ypatumas nepašalina būtinumo vadovautis pagrindiniu įrodinėjimo principu, t. y. kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais ir patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą, o abejonės dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, taip pat įvairūs įrodymų prieštaravimai, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinami kaltinamojo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2013, 2K-244-788/2023, 2K-239-495/2023). Ši nuostata vienodai aktuali tiek darant bendrą išvadą dėl asmens kaltumo, tiek ir nustatant atskiras faktines aplinkybes, reikšmingas nusikalstamai veikai kvalifikuoti.
8. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pirmiau nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių teismai nesilaikė, nes, nustatydami V. S. inkriminuotas faktines aplinkybes, nepašalino visų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų prieštaravimų ir paliko abejonių dėl šių aplinkybių įrodytumo.
9. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų procesiniuose sprendimuose neišspręstas prieštaravimas tarp nukentėjusiosios parodymų ir biocheminių tyrimų rezultatų. Pažymėtina, kad byloje tiksliai nustatytas ketvirto bylos epizodo laikas, nes nukentėjusioji tą pačią dieną kreipėsi į policiją. Pagal nukentėjusiosios 2021 m. birželio 28 d. ir 2021 m. liepos 1 d. duotus parodymus, su ja atlikti seksualiniai veiksmai pasibaigė gausiu nuteistojo spermos išsiliejimu jai ant veido (1 t., b. l. 58, 65). Taigi ant jos drabužių galėjo (ir net turėjo) būti neseniai paliktų spermos pėdsakų. Iš bylos medžiagos matyti, kad šio įvykio metu nukentėjusiosios dėvėta suknelė buvo paimta tą pačią dieną, t. y. 2021 m. birželio 28 d., o šortai ir marškinėliai – 2021 m. liepos 1 d. (3 t., b. l. 13). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto 2021 m. rugpjūčio 12 d. išvada Nr. S 534/2021(01) nustatyta, kad ant suknelės rasta sperminio skysčio pėdsakų, tačiau jie nėra tinkami asmenims identifikuoti, o ant marškinėlių rasti sperminio skysčio pėdsakai nesutampa su V. S. DNR profiliu (3 t., b. l. 19). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškinamasi, dėl kokių priežasčių sperminio skysčio pėdsakai ant suknelės nebuvo tinkami identifikuoti, kurio byloje nagrinėjamo įvykio (epizodo) metu nukentėjusioji dėvėjo specialisto ištirtus marškinėlius, kokiomis aplinkybėmis rasti spermos pėdsakai galėjo likti ant jos marškinėlių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis biocheminių tyrimų rezultatas yra reikšmingas tikrinant gynybos argumentus bei vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą, o dėl to kilusi abejonė turėjo būti pašalinta papildomomis procesinėmis priemonėmis ir įtikinamais argumentais, tačiau tai nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismo pateiktas atsakymas į minėtą gynybos argumentą yra ganėtinai formalaus pobūdžio (nutarties 17 punktas) ir nelaikytinas tinkamu.
10. Pripažindamas nukentėjusiosios parodymų įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, nurodė, kad ekspertai kategoriškai patvirtino, jog D. S. didesnis polinkis fantazuoti nenustatytas. Kita vertus, nukentėjusiosios motina teisme teigė, kad dukters vaizduotė yra laki ir plati, taip pat nurodė nemažai jos neadekvataus elgesio pavyzdžių (4 t., b. l. 12–13). Proceso metu gynyba, grįsdama poziciją dėl galimo V. S. apšmeižimo, nurodė faktą, kad nukentėjusioji buvo melagingai pranešusi apie užminuotą pastatą, už tai teko sumokėti baudą. Ši aplinkybė byloje liko nepatikrinta, galimi nukentėjusiosios tokio poelgio motyvai teismų niekaip neaptarti. Neaptartas liko ir nukentėjusiosios ketinimas apskųsti drauges policijai. Kaip tvirtino nukentėjusioji, 2021 m. birželio 28 d. būtent šiuo tikslu ji važiavo į Jurbarko policijos komisariatą (1 t., b. l. 64; 4 t., b. l. 24), tačiau, atsidūrusi Šakiuose, įskundė patėvį. Nukentėjusiosios motinos teigimu, nukentėjusioji, grįžusi namo, bendravo su V. S. „kaip niekur nieko“ (4 t., b. l. 13). Atliekant teismo psichiatrinę, teismo psichologinę ekspertizę, nukentėjusioji taip pat pasakojo apie tai, kad vyras vardu A. ją prievarta nuvežė į Vilnių, o po to išvarė, dėl to ji nuėjo į policiją (3 t., b. l. 46). Teisėjų kolegijos vertinimu, pritariant ekspertų išvadai apie nukentėjusiosios polinkio fantazuoti nebuvimą, paminėtos aplinkybės turėjo būti vienaip ar kitaip aptartos.
11. Pažymėtina, kad išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nusikaltimai (BK 149 ir 150 straipsniai) padaromi panaudojant konkrečius alternatyvius būdus, rodančius veikimą prieš aukos valią: fizinį smurtą, grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, kitokį galimybės priešintis atėmimą, pasinaudojimą bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Nusikalstama veika, kurios metu panaudojami mažiau intensyvūs vertimo dalyvauti seksualiniuose santykiuose būdai, t. y. kitokio pobūdžio psichinė prievarta arba pasinaudojimas asmens priklausomumu, kvalifikuotina kaip privertimas lytiškai santykiauti pagal BK 151 straipsnį. Nagrinėjamoje byloje kaltinimas išžaginimu ir seksualiniu prievartavimu grindžiamas tuo, kad V. S. visuose epizoduose pasinaudojo nukentėjusiosios bejėgiškumu, o dviejuose epizoduose taip pat panaudojo fizinį smurtą (pastūmė, jėga lenkė galvą prie savo lytinio organo). Teisėjų kolegija nustatė, kad minėti išžaginimo ir seksualinio prievartavimo būdai byloje nustatyti nepašalinus tam tikrų įrodymų prieštaravimų ir abejonių, todėl šie klausimai reikalauja detalesnės analizės. Tokia išvada grindžiama šiais argumentais:
11.1. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad D. S., atsižvelgiant į individualius psichologinius ypatumus bei turimas žinias ir tiriamos situacijos aplinkybes, galėjo suprasti su ja atliktų veiksmų pobūdį (supranta jų biologinę reikšmę, kartu jos žinios paviršutiniškos, netikslios), tačiau negalėjo visapusiškai iki galo suprasti su ja atliktų veiksmų reikšmės ir negalėjo jiems pasipriešinti (3 t., b. l. 47). Remdamasis šia išvada, teismas konstatavo, kad visuose bylos epizoduose buvo pasinaudota nukentėjusiosios bejėgiška būkle. Kita vertus, pagal teismų konstatuotas faktines aplinkybes, V. S. pradėjo lytiškai išnaudoti nukentėjusiąją, kai jai jau buvo 25 metai. Iš nukentėjusiosios byloje duotų parodymų ir atsakymų atliekant teismo psichiatrinę, teismo psichologinę ekspertizę, taip pat iš jos motinos parodymų teisme matyti, kad ji turėjo nemažai įvairios ir gana chaotiškos seksualinių santykių patirties su kitais vyrais. Be to, nukentėjusioji pasakojo ir apie tai, kad parsidavinėjo vyrams už pinigus, surasdavo jų per socialinį tinklą „Facebook“ ar tiesiog sustabdydavo mašinas (3 t., b. l. 47–48). Duodama parodymus teisme, nukentėjusioji teigė, kad su patėviu mylėtis nenorėjo, „o su draugu tai kitas reikalas“ (4 t., b. l. 26). Iš to išplaukia prieštaringa išvada, kad nukentėjusioji buvo bejėgiška tik turėdama seksualinių santykių su V. S., o su kitais vyrais ji realizavo savo seksualinio apsisprendimo laisvę. Be to, iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji priešinosi V. S. veiksmams ir iš pradžių atsisakydavo jį lytiškai tenkinti, o galiausiai paklusdavo dėl priklausomumo ir konkrečios baimės, kad jis atims jos telefoną, išskirs su draugu ir uždarys į psichiatrijos ligoninę. Šie bylos aspektai reikalauja papildomos analizės, nes kelia abejonių, ar ekspertizės aktu nustatyta nukentėjusiosios būsena turint santykių su V. S. yra tolygi bejėgiškai būklei, būdingai išžaginimui ir seksualiniam prievartavimui (sunkiausiems nusikaltimams seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui).
11.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismų priimtų procesinių sprendimų turinys taip pat palieka vietos abejonėms, ar nukentėjusiosios parodymų fragmentai apie jos pastūmimą ir galvos palenkimą prie lytinio organo įrodo fizinio smurto, būdingo išžaginimui ir seksualiniam prievartavimui, požymius. Pažymėtina, kad fizinis smurtas vykdant išžaginimą ir seksualinį prievartavimą yra būdas palaužti nukentėjusiojo valią, įbauginti, priversti paklusti ir nesipriešinti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji teigė, kad V. S. niekada jos nemušė ir negrasino tai daryti (1 t., b. l. 92). Iš bylos medžiagos matyti, kad epizode prie (duomenys neskelbtini) koplyčios fizinio smurto panaudojimo faktas nustatytas pagal nukentėjusiosios 2021 m. liepos 1 d. duotus parodymus, kad mėlynė ant rankos atsirado, kai V. S. stūmė ją į automobilį (1 t., b. l. 66), tačiau teisme nukentėjusioji teigė, kad „tėtis man mėlynių nėra padaręs“ ir kad „tik draugas A. buvo mėlynę užstatęs ant rankos“ (4 t., b. l. 25). Šis nukentėjusiosios parodymų prieštaravimas teismų procesiniuose sprendimuose neaptartas ir nepašalintas. Tam tikras įrodymų ir faktinių aplinkybių prieštaravimas matomas ir dėl įvykio prie (duomenys neskelbtini)vandens telkinio. Šiame epizode V. S. fizinio smurto veiksmai inkriminuojami nurodant, kad jis privertė nukentėjusiąją tenkinti jį oraliniu būdu suėmęs ją už plaukų ir jėga spausdamas jos galvą prie savo lytinio organo. Tačiau nukentėjusiosios parodymų protokoluose neužfiksuota, kad ji būtų pasakojusi apie jėgos panaudojimą, atvirkščiai, į konkretų klausimą, kokiais veiksmais ji buvo priversta tai daryti, atsakė taip: „Jis sakė, tu man patinki, aš tavęs noriu, galiu tau vaiką padaryti“ (1 t., b. l. 65). Taigi išvada, kad minėti V. S. veiksmai atitinka teisinę fizinio smurto kaip išžaginimo ir seksualinio prievartavimo būdo sampratą, reikalauja detalesnės analizės ir argumentų.
12. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal teismų nustatytas aplinkybes, V. S. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), be kita ko, tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja analiniu būdu. Kaip galima spręsti iš bylos, ši aplinkybė nustatyta pagal nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 92). Kita vertus, teisme nukentėjusioji teigė, kad analiniu būdu V. S. su ja santykiavo miške (4 t., b. l. 27), o atliekant teismo psichiatrinę, teismo psichologinę ekspertizę, atsakinėdama į klausimus, ji apskritai paneigė analinių seksualinių santykių su V. S. faktą (3 t., b. l. 47). Šis įrodymų prieštaravimas byloje neaptartas ir nepašalintas.
13. Atsižvelgiant į pirmiau išvardytus bylos aspektus, konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas neatitinka išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo principo (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šis įrodymų vertinimo pažeidimas pripažintinas esminiu, nes sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 17 d. nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, būtina atlikti reikiamos apimties įrodymų tyrimą ir pašalinti šioje nutartyje nustatytus jų vertinimo pažeidimus.
14. Šiuo metu V. S. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (4 t., b. l. 104). Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, pradeda galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, todėl jis paleistinas iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 17 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Nuteistąjį V. S. iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos paleisti paliekant galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Alvydas Pikelis
Olegas Fedosiukas
