Civilinė byla Nr. 3K-3-172-1075/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02320-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.4.5.11; 3.5.18
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Alės Bukavinienės ir Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstoliai V. Š. ir R. K., R. P., E. P., K. P..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiams vaikams išieškojimą, aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėja prašė panaikinti antstolės V. Š. 2016 m. gruodžio 9 d. patvarkymus Nr. AV-1-05 ir Nr. N2-240-394/2007, taip pat 2016 m. gruodžio 12 d. patvarkymą Nr. AV5-84, nustatant, kad išieškotojos R. P. ir E. P. yra trečios eilės išieškotojos.
Pareiškėja nurodė, kad minėti antstolės patvarkymai yra nepagrįsti, nes skolininko K. P. dukterys G. P. ir L. P. yra pilnametės, todėl negali būti laikomos pirmos eilės išieškotojomis. Jos turėtų būti nurodytos kaip trečios eilės išieškotojos. Vykdomosiose bylose dėl išlaikymo priteisimo pilnametės skolininko dukterys turėtų būti išieškotojos, todėl pirminės išieškotojos R. P. bei E. P. (vaikų motinos) turėtų būti pakeistos. Antstolis R. K. vykdo išlaikymo išieškojimą iš skolininko K. P. nepilnamečiams pareiškėjos vaikams – G. P. ir E. P., todėl turi būti ginamos prioritetinės nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad antstolės V. Š. kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos Nr. 0071/02/06144, Nr. 0071/02/06145 ir Nr. 0071/15/01147 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko K. P.. Minėtose vykdomosiose bylose antstolė 2016 m. gruodžio 9 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d. priėmė skundžiamus patvarkymus dėl prisijungimo prie išieškojimo.
Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-114/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-114/2010">3K-3-114/2010</a>, nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra turtas, todėl kreditorius ir išieškotojas šiuose santykiuose yra vaikas. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai ar vienas iš jų. Sukakus pilnametystę šią teisę įgyvendina patys vaikai. Jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Vien aplinkybė, kad nepilnametis vaikas sukako pilnametystę, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese.
Teismas pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 754 straipsnio 2 dalį reikalavimai išieškoti išlaikymą tenkinami pirmąja eile. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios ir jos nediferencijuoja išieškotojų (pilnamečių ir nepilnamečių vaikų), todėl pagal galiojantį teisinį reguliavimą reikalavimai išieškoti išlaikymą negali būti tenkinami trečiąja eile.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad klausimas dėl antstolės veiksmų teisėtumo minėtose vykdomosiose bylose ne kartą buvo spręstas teismuose, t. y. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MllULTM2NS03NzYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2YT-365-776/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2YT-365-776/2016">2YT-365-776/2016</a> (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi minėta nutartis palikta nepakeista), Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-2397-1042/2017 (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi minėta nutartis palikta nepakeista). Šiose bylose pareiškėjų skundai dėl antstolio veiksmų buvo atmesti ir išaiškinta, kad vaikas (vaikai), sukakęs pilnametystę, automatiškai netampa naujuoju išieškotoju ir jo teises vykdymo procese gali toliau įgyvendinti vienas iš tėvų. Taigi jeigu kreditorius – pilnametis tapęs vaikas – byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nustatymo nereikalauja pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus ir teismas šio klausimo nesprendžia, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad išlaikymą gauna netinkamas išieškotojas.
Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pilnamečiai skolininko vaikai būtų pateikę antstolei ar teismui prašymą dėl išieškotojo pakeitimo.
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2017 m. spalio 16 d. nutartimi paliko Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį nepakeistą.
Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl precedento galią turinčių teismų sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-162/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-162/2009">3K-7-162/2009</a>; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODMtMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-183-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-183-248/2015">3K-3-183-248/2015</a>; 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-643/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTQ2LTQ2OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-546-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-546-469/2016">e3K-3-546-469/2016</a>), nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-114/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-114/2010">3K-3-114/2010</a> nagrinėjamu atveju neturi precedento galios. Nors minėtos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, tačiau, teismo vertinimu, minėtoje byloje kasacinis teismas suformulavo nagrinėjamai bylai aktualią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo vaikui sulaukus pilnametystės.
Aplinkybė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMzEtOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-231-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-231-969/2016">3K-7-231-969/2016</a> (minėtos nutarties 42 punktas) buvo iš dalies pakeista teisės aiškinimo taisyklė, suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-114/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-114/2010">3K-3-114/2010</a>, dėl tėvo (motinos) išlaidų, patirtų galimai tenkinant papildomus vaiko priežiūros poreikius, nesant vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimo, teismo nuomone, patvirtina, kad dar 2010 m. suformuotas teisės normų aiškinimas dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo vaikui sulaukus pilnametystės neprarado aktualumo, nėra pakeistas, todėl gali būti taikomas.
Teismas nurodė, kad antstolės kontoroje vykdomi teismo sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tačiau K. P., iš kurio priteistas išlaikymas vaikams, neteikė išlaikymo pagal teismo sprendimą, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas, šį antstolė siekia išieškoti iš skolininko vykdomosiose bylose. Teismas padarė išvadą, kad nors savo prigimtimi išlaikymo įsiskolinimas yra tėvo, neteikusio išlaikymo, skola vaikui, tačiau dėl išskirtinės šio instituto paskirties – tėvo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis) – išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas priskiriamas prie reikalavimų dėl išlaikymo.
Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-114/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-114/2010">3K-3-114/2010</a> nurodytais išaiškinimais, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pilnamečiai vaikai būtų išreiškę valią įstoti į vykdomąją bylą, kurioje atliekamas išlaikymo įsiskolinimo jiems išieškojimas, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog vykdomojoje byloje išieškotoja nurodant pilnamečių vaikų motiną yra pažeidžiami vaikų interesai.
Teismas pažymėjo, kad klausimas, ar pagrįstai antstolė V. Š. priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš K. P., kai vykdomąjį dokumentą antstolei pateikė pilnamečių vaikų motina R. P., išspręstas įsiteisėjusia Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6463-776/2015. Be to, Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MllULTM2NS03NzYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2YT-365-776/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2YT-365-776/2016">2YT-365-776/2016</a> pripažino, kad vykdomojoje byloje Nr. 0071/15/01147 pagrįstai atliekamas išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas iš skolininko K. P.. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi minėtą nutartį paliko nepakeistą. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MllULTMyMi05NDkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2YT-322-949/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2YT-322-949/2016">2YT-322-949/2016</a> R. P. atnaujino terminą pateikti vykdyti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 922 dėl civilinės bylos Nr. N2-240-394/2007 dalies dėl išlaikymo L. P.. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad pareiškėjos argumentai, susiję su galimybe atlikti išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0071/15/01147, išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Šis procesinis sprendimas atitinka aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą 2010 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-114/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-114/2010">3K-3-114/2010</a>. Vien aplinkybė, kad pareiškėja nedalyvavo nagrinėjant Šiaulių apylinkės teismo civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MllULTM2NS03NzYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2YT-365-776/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2YT-365-776/2016">2YT-365-776/2016</a> ar Šiaulių apygardos teismui nagrinėjant atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties, teismo vertinimu, savaime nereiškia, kad teismas turėtų iš naujo vertinti aplinkybes, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir konstatuota, kad R. P. turi teisę kreiptis į antstolę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo pilnametėms dukterims G. P. ir L. P..
Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl pareiškėjos nagrinėjamoje byloje ginčijamų patvarkymų skundą buvo pateikęs ir skolininkas K. P.. Šis skundas išnagrinėtas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2397-1024/2017, joje konstatuota, kad vien aplinkybė, jog kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystę, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą; pagal CPK 754 straipsnį reikalavimai išieškoti išlaikymą tenkinami pirmąja eile, nepriklausomai nuo to, ar išlaikymas teikiamas nepilnamečiam vaikui ar pilnamečiam asmeniui; imperatyviosios įstatymo nuostatos neįtvirtina galimybės išlaikymo įsiskolinimą tenkinti trečiąja eile. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi minėtą nutartį paliko nepakeistą.
Atsižvelgdamas į tai, kad klausimas dėl išlaikymo išieškojimo eilės ir pilnamečių vaikų motinos procesinės padėties vykdymo procese atliekant išlaikymo įsiskolinimą yra ne kartą nagrinėtas teisme, teismas plačiau nepasisakė dėl šių skundo argumentų, nes ankstesnėje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Dėl pareiškėjos argumentų, kad išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti tenkinamas trečiąja eile, teismas papildomai pažymėjo, jog CK 6.9301 straipsnyje, kuriame nustatyta bendroji atsiskaitymų vykdymo tvarka, taip pat pabrėžiama, kad atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus dėl išlaikymo išieškojimo atliekami pirmąja eile. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad teisės aktai nenustato galimybės reikalavimus dėl išlaikymo išieškojimo vykdyti trečiąja eile.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos antstolių rūmų 2017 m. sausio 12 d. konsultacija yra tik vienas iš įrodymų, kuriais remdamasis teismas sprendžia tarp šalių kilusį ginčą, padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nutartyje atskirai nepasisakydamas dėl šios konsultacijos, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir priimti naują sprendimą – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai neteisingai konstatavo, kad teisės aktai nenustato galimybės, vaikams tapus pilnamečiams, reikalavimus dėl išlaikymo išieškojimo vykdyti trečiąja eile; nepagrįstai nesiekė aiškintis teisės normos (CPK 754 straipsnio 2, 4 dalys) turinio konkrečioje civilinėje byloje, kai ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar nepilnamečiai vaikai, atsižvelgiant į jų teisę gauti vykdomą išlaikymą, kaip įstatymo preziumuojamą prioritetinę teisę, ir pilnamečiai vaikai, kurie įstatymo jau nėra priskiriami prie prioritetinių teisių turėtojų, atsižvelgiant į jų teisę gauti išlaikymo skolą, gali būti laikomi tos pačios eilės išieškotojais vykdymo procese.
Teismai neįvertino esminės aplinkybės, kad pareiškėjos reikalavimai, susiję su jos nepilnamečių vaikų, kurių atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas dėl jų išlaikymo pas antstolį R. K., interesais, bus iš esmės pažeisti ginčijamais antstolės V. Š. patvarkymais prisijungiant prie išieškojimo vykdymo procese su pilnamečių vaikų reikalavimais išieškoti išlaikymo skolą. Antstolei prisijungus prie išieškojimo, nepilnamečių vaikų reikalavimai nebus tenkinami pirmiausiai. Teismai nepilnamečių vaikų interesų prioriteto prezumpcijos nepaneigė, netgi apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad pasiekę pilnametystę vaikai įgyja visišką procesinį veiksnumą ir gali savarankiškai įgyvendinti savo teises, todėl tėvų atstovavimas pasibaigia, tačiau nepagrįstai negynė nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų gauti tinkamą išlaikymą jiems esant nepilnamečiams.
Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl pilnamečių asmenų teisinio statuso, taip pat į materialiosios teisės normas, reglamentuojančias priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimą šiais pagrindais: 1) nepilnametis emancipuojamas; 2) vaikas sulaukė pilnametystės; 3) vaikas įvaikinamas; 4) vaikas miršta (CK 2.5 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 4 dalis).
Teismai nepagrįstai nepilnamečių vaikų interesus sutapatino su pilnamečių asmenų teisėmis. Išlaikymo skola pilnamečiams vaikams nagrinėjamu atveju turi būti išieškoma tokiu būdu, kokiu nurodoma Lietuvos antstolių rūmų 2017 m. sausio 12 d. konsultacijoje – jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos (alimentai), vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam yra priteistos išmokos; šiam laikotarpiui pasibaigus, nesumokėti alimentai arba jų dalis išieškoma kaip bet kuri skola, t. y. sulaukęs 18 metų jaunuolis nepraranda teisės į tėvo nesumokėtus alimentus. Teismai, nagrinėdami bylą, nepagrįstai nesivadovavo šiais konsultacijoje nurodytais išaiškinimais.
Suinteresuotas asmuo antstolis R. K. pareiškimu prisidėjo prie pareiškėjos kasacinio skundo.
Suinteresuotas asmuo antstolė V. Š. atsiliepimu į pareiškėjos kasacinį skundą prašo palikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis nepakeistas, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
CPK 754 straipsnio 2 dalis nustato, kad pirmąja eile tenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą. Tačiau gali susidaryti situacija, kai skolininkas neturi pakankamai turto ir pajamų išlaikymui dengti ir susidaro išlaikymo skola. Išlaikymo skola, kaip ir periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas, CPK 754 straipsnio prasme turi būti laikoma pirmos eilės išieškojimu. Dėl šios priežasties antstolė skundžiamuose patvarkymuose nurodė, kad išieškotojų R. P. ir E. P. reikalavimai išieškoti išlaikymo skolą turi būti tenkinami pirmąja eile. Jeigu išlaikymo skola būtų prilyginta trečios eilės kreditorių reikalavimams, analogiška situacija turėtų būti taikoma ir kitų skolininko vaikų – G. P. ir E. P. – atžvilgiu (antstolio R. K. vykdomoji byla). Tai reikštų, kad antstolis R. K., realizavęs turtą, pirmąja eile turėtų tenkinti nepilnamečių vaikų G. P. ir E. P. reikalavimus dėl išlaikymo sumokėjimo už einamąjį mėnesį, o iki turto realizavimo susidariusi išlaikymo skola turėtų būti vertinama kaip trečios eilės reikalavimas.
Pareiškėja nepagrįstai mano, kad reikalavimas išieškoti išlaikymo skolą nepilnamečiams vaikams yra tenkinamas pirmąja eile, o reikalavimas išieškoti išlaikymo skolą vaikams, kurie šiuo metu jau yra pilnamečiai (tačiau skola susidarė vaikų tėvui vengiant pareigos mokėti išlaikymą, kai vaikai buvo nepilnamečiai), yra tenkinamas trečiąja eile, kaip ir visi kiti reikalavimai. Nepaisant to, kad kiti skolininko vaikai šiuo metu yra pilnamečiai, antstolės V. Š. kontoroje išieškoma skola yra būtent jiems skirtas išlaikymas, priteistas tuo metu, kai vaikai buvo nepilnamečiai, kurio skolininkas laiku nemokėjo ir nebuvo galimybės jo išieškoti priverstine tvarka, nes tuo metu skolininkas neturėjo pakankamai turto. Aplinkybė, kad vaikai šiuo metu yra pilnamečiai, nepaneigia skolininko pareigos sumokėti jiems susidariusį išlaikymo įsiskolinimą.
Teismai teisingai konstatavo, kad CPK 754 straipsnio teisinis reglamentavimas nenustato galimybės išlaikymo įsiskolinimo reikalavimus tenkinti trečiąja eile ir kad teisinis reglamentavimas nediferencijuoja išieškotojų (pilnamečių ir nepilnamečių vaikų), kurių reikalavimai išieškoti išlaikymą privalo būti tenkinami pirmąja eile, o kurių – tenkinami kita eile. Visų skolininko vaikų teisės ir teisėti interesai turi būti ginami vienodai, todėl lėšos, gautos už realizuotą turtą, turi būti paskirstytos visoms susidariusioms išlaikymo skoloms proporcingai, atsižvelgiant į jų dydį.
Teismai, spręsdami nagrinėjamą klausimą, atsižvelgė į konkrečios bylos ir susidariusios situacijos aplinkybes bei jas įvertino: skolininkas visą laiką, kol jo vaikai E. P., L. P. ir G. P. buvo nepilnamečiai, vengė pareigos geranoriškai mokėti išlaikymą; jis savo turtą buvo perleidęs kitam asmeniui (vėliau sandoris buvo nuginčytas), kito turto, į kurį būtų buvę galima nukreipti išieškojimą, neturėjo; laikotarpiu, kol skolininkas dirbo, išlaikymas buvo išieškomas priverstinai iš jo darbo užmokesčio, tačiau lėšų nepakako, todėl susidarė didelė išlaikymo skola; pareiškėja ir skolininkas santuokos nėra nutraukę, jų gyvenamosios vietos adresas yra tas pats, išlaikymas šiuo metu nepilnamečiams (G. P. ir E. P.) vaikams yra priteistas teismo įsakymu, jo skolininkas neginčijo, tačiau jo nevykdo ir išlaikymo nemoka, taip didindamas išlaikymo įsiskolinimo dydį nepilnamečiams vaikams, kuris turės būti dengiamas iš pajamų, gautų antstoliui R. K. realizavus vienintelį skolininkui priklausantį turtą.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į pareiškėjos kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK 754 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos reikalavimų išieškoti išlaikymą sąvokos aiškinimo ir taikymo
Teismo sprendimų vykdymo proceso taisykles reguliuoja CPK VI dalis. Išieškotų lėšų paskirstymo ir išmokėjimo išieškotojams tvarką reguliuoja CPK LV skyrius. Ginčo situacijai aktualios CPK 753 ir 754 straipsniuose nustatytos teisės normos, reguliuojančios reikalavimų išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliškumą ir reikalavimų patenkinimų eilę.
CPK 754 straipsnio 2–4 dalys nustato, kad pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo, antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių, trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai. CPK 753 straipsnio 2 dalis nustato, kad paskesnės eilės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės reikalavimai. CPK 754 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja iš esmės teigia, kad CPK 754 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąvoka „išlaikymas“ turi būti aiškinama siaurinamai ir apimti tik nepilnamečio asmens teisės į išlaikymą įgyvendinimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu pareiškėjos argumentu.
CPK 754 straipsnio 2–4 dalyse nustatytas reguliavimas suponuoja, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas reikalavimų patenkinimo eiliškumą, siekė išskirti socialiai jautrius visuomenės interesus ir juos tinkamai apsaugoti. Nepaisant to, kad tiek pirmąja, tiek antrąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai priskiriami socialiai jautrioms visuomenės interesų sritims, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į reikalavimų išieškoti išlaikymą ir reikalavimų atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo, tikslą ir paskirtį, šiems reikalavimams suteikė prioritetą prieš darbuotojų reikalavimus, atsirandančius iš darbo teisinių santykių. Taigi CPK 754 straipsnio 2 dalimi vienodai ginami keli socialiai jautrūs visuomenės interesai – asmens teisė į išlaikymą ir asmens teisė į žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo, atlyginimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo prievolė gali atsirasti įvairiais įstatymo pagrindais ir sąlygomis ir nėra siejama vien su amžiumi ar nepilnametyste, pvz., tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės (CK 3.1921 straipsnis); pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus (CK 3.205 straipsnis), buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas (CK 3.72 straipsnis) ir kt.
Nepaisant aukščiau nurodytos aplinkybės, įstatymų leidėjas CPK 754 straipsnio 2 dalyje nustatytos reikalavimų išieškoti išlaikymą sąvokos nesusiaurino expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai), jos nesusiejo nei su subjektiškumo požymiu, nei su kitais specialiais požymiais. Be to, teisinis reguliavimas taip pat nenustato specialių išieškojimo eiliškumo taisyklių atsižvelgiant į tai, ar yra priteistas išlaikymas ar išlaikymo įsiskolinimas pagal CK 3.200 straipsnį, ar išieškomas teismo priteistas periodinėmis išmokomis už atitinkamą mėnesį priklausantis mokėti išlaikymas ar jau susidaręs išlaikymo įsiskolinimas dėl to, kad teismo sprendimas nebuvo tinkamai vykdomas.
Civilinio proceso teisės normos turi atitikti veiksmingumo principą, t. y. jomis neturi tapti praktiškai neįmanoma ar pernelyg sudėtinga įgyvendinti suteiktas teises, jos turi būti nuspėjamos ir sukurti teisinį tikrumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, CPK 754 straipsnio 2 dalies aiškinimas priklausomai nuo to, ar išieškomas jau susidaręs išlaikymo įsiskolinimas dėl to, kad teismo sprendimas nebuvo vykdomas tinkamai, ar teismo priteistas periodinėmis išmokomis atitinkamą mėnesį priklausantis mokėti išlaikymas, ne tik nesukurtų teisinio tikrumo, bet ir galimai padarytų reikalavimo išieškoti išlaikymą teisės įgyvendinimą pernelyg sudėtingą, sudarant prielaidas asmeniui, vengiančiam vykdyti išlaikymo prievolę, piktnaudžiauti vykdymo procesu.
Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su kasaciniame skunde nurodytu argumentu, kad CPK 754 straipsnio 2, 4 dalys turi būti aiškinamos taip, kad nepilnamečiai vaikai, atsižvelgiant į jų teisę gauti vykdomą išlaikymą, kaip įstatymo preziumuojamą prioritetinę teisę, turi prioritetinę teisę prieš pilnamečius vaikus, turinčius teisę gauti išlaikymo skolą. Teisėjų kolegijos vertinimu, CPK 754 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nepaneigia prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo. Nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, susiję su išlaikymu, taip pat yra užtikrinami kitomis priemonėmis, įgyvendinant valstybės įsipareigojimą garantuoti įstatymo nustatyto dydžio vaiko išlaikymą. Paramą nepilnamečiams vaikams išlaikyti valstybė teikia remiantis CK 3.204 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymu bei jį įgyvendinančiais teisės aktais.
Pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 7 straipsnį vaikas turi teisę į išmokas, jeigu kreipiantis ir priimant sprendimą dėl išmokų skyrimo, o paskyrus išmokas – mokant išmokas yra tenkinamos visos šios sąlygos: 1) vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčio gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje jis gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą (toliau – Gyventojų registras); 2) vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna vaiko išlaikymo lėšų ar gauna tik dalį vaiko išlaikymo lėšų; 3) pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčio gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje jis gyvena, yra įrašyti į Gyventojų registrą. Pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 2 straipsnio 4 dalį vaiko išlaikymo lėšos apibrėžtos kaip lėšos vaikui išlaikyti, kurias privalo skirti asmuo pagal teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį ir kurios mokamos kiekvieną mėnesį. Taigi, tuo atveju, jei vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna vaiko išlaikymo lėšų ar gauna tik dalį vaiko išlaikymo lėšų, jo teisė į išlaikymą užtikrinama pagal minėto įstatymo nustatytą tvarką. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybė, jog pareiškėja, atstovaudama savo nepilnamečių vaikų interesams, neturėtų galimybių pasinaudoti Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo teikiamu vaiko teisės į išlaikymą užtikrinimu.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl pilnamečių asmenų teisinio statuso, taip pat į materialiosios teisės normas, reglamentuojančias priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimą šiais pagrindais: 1) nepilnametis emancipuojamas; 2) vaikas sulaukė pilnametystės; 3) vaikas įvaikinamas; 4) vaikas miršta (CK 2.5 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nei Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl vaikų išlaikymo“ pateiktas išaiškinimas dėl pilnamečių asmenų išlaikymo, nei CK 3.194 straipsnio 4 dalis nagrinėjamos bylos atveju netaikytina.
Konstitucinio Teismo pateiktas išaiškinimas dėl pilnamečių asmenų išlaikymo yra susijęs su CK normų, reglamentuojančių pilnamečių vaikų materialinės teisės į išlaikymą sąlygas, konstitucingumo vertinimu. Konstitucinis Teismas nėra pasisakęs dėl teisės į išlaikymą įgyvendinimo procesinių aspektų. Be to, Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl materialinės teisės į išlaikymą sąlygų, nepaneigė įstatymų leidėjo teisės įstatymu nustatyti tėvų pareigos remti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kad jie įgytų atitinkamą išsilavinimą.
Nepaisant CK 3.194 straipsnio 4 dalies gramatinės išraiškos, šia norma yra nustatomos materialinės teisės į išlaikymą sąlygos, t. y. ši norma apibrėžia atvejus, kada baigiasi tėvų prievolė išlaikyti vaikus. Nurodyta norma nėra siekiama apibrėžti procesinių teisių įgyvendinimą, t. y. reikalavimų išieškoti išlaikymą vykdymo ypatumus. Tokį šios normos aiškinimą patvirtina ir šią teisės normą aiškinantis komentaras (Mikelėnas, V. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Trečioji knyga. Šeimos teisė. Justitia: Vilnius, 2002, p. 378).
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 754 straipsnyje sureguliuotas reikalavimų patenkinimo eiliškumas koreliuoja su CK 6.9301 straipsniu, reglamentuojančiu atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kai skolininkas fizinis ar juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimas patenkinti. Pagal šio straipsnio 1 dalį visų pirma skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo CPK 754 straipsnio 2 dalyje nustatytą išlaikymo sąvoką aiškinti siaurinamai, apimančią tik tėvų išlaikymo pareigą nepilnamečiams vaikams, todėl CPK 754 straipsnio 2 dalimi prie pirmąja eile patenkinamų reikalavimų turi būti priskiriami visi reikalavimai išieškoti išlaikymą, nepriklausomai nuo asmenų grupių (pvz., vaikai ar nepilnamečiai vaikai, ar pilnamečiai specialiųjų poreikių asmenys, ar pan.), taip pat nuo to, ar išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis ar vienkartine suma, ar kitų aplinkybių. Siaurinamasis šios normos aiškinimas paneigtų įstatymo leidėjo siekį apsaugoti socialiai jautrų visuomenės interesą – asmens teisę į išlaikymą, o vien tik pilnamečių vaikų, kurių naudai tęsiamas išlaikymo, priteisto jiems kaip nepilnamečiams vaikams, išieškojimas, išlaikymo intereso išskyrimas iš reikalavimų, tenkinamų pirmąja eile, ir jo priskyrimas prie reikalavimų, tenkinamų trečiąja eile, pažeistų lygybės prieš įstatymą principą, nes jų teisė į išlaikymą būtų mažiau ginama nei kitų pilnamečių asmenų ar asmenų, kurie pareiškia reikalavimus atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: CPK 754 straipsnio 2 dalimi prie pirmąja eile patenkinamų reikalavimų turi būti priskiriami visi reikalavimai išieškoti išlaikymą, nepriklausomai nuo asmenų grupių (pvz., vaikai ar nepilnamečiai vaikai, ar pilnamečiai specialiųjų poreikių asmenys, ar pan.), taip pat nuo to, ar išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis ar vienkartine suma, ar kitų aplinkybių.
Dėl nepilnamečiui priteisto išlaikymo išieškojimo jam tapus pilnamečiui
Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMzEtOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-231-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-231-969/2016">3K-7-231-969/2016</a> 33 punktą; 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDYtMzc4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-246-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-246-378/2016">3K-3-246-378/2016</a> 20 punktą).
Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Jeigu vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui) (CK 3.202 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMzEtOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-231-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-231-969/2016">3K-7-231-969/2016</a> 34 punktą).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMzEtOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-231-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-231-969/2016">3K-7-231-969/2016</a> 33 punktą).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys. Sukakę pilnametystę šią teisę įgyvendina patys vaikai. Jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiam, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystę, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti. Įmokos, kurios gautos iki vykdymo tvarkos ar subjektų pakeitimo, laikomos tinkamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-114/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-114/2010">3K-3-114/2010</a>).
Kaip konstatavo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, byloje nėra duomenų, kad pilnamečiai skolininko vaikai būtų pateikę prašymą dėl skolininko pakeitimo.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų vertinimu, jog vien aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystę, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą.
Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos kasacinį skundą (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 24,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 24,97 Eur (dvidešimt keturis Eur 97 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Danguolė Bublienė
Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
