Civilinė byla Nr. e3K-3-64-313/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22747-2016-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJOS DANGUOLĖS BUBLIENĖS
A T S K I R O J I N U O M O N Ė
DĖL LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO 2018 M. BALANDŽIO 19 D. NUTARTIES CIVILINĖJE BYLOJE NR. 3K-3-64-313/2016
2018 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-313/2018 spręsta dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens pareigą mokėti žemės nuomos mokestį už valstybinę žemę, nesant sudarytos žemės nuomos sutarties, aiškinimo ir taikymo.
Šia nutartimi teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, patenkino ieškovo reikalavimus ne tik dėl žemės nuomos mokesčio, bet ir dėl delspinigių.
Šios nutarties 33 punkte teisėjų kolegija, be kita ko, nurodė: „kadangi pareiga mokėti valstybinės žemės mokestį iki valstybinės žemės sklypo nuomos sudarymo nustatyta įstatymo (Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis), už tinkamą šios pareigos nevykdymą (nuomos mokesčio nemokėjimą laiku) ieškovei taip pat priteistini delspinigiai – 50,14 Eur (CK 6.71 straipsnis, 6.245 straipsnio 1 dalis).“
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, teikiu atskirąją nuomonę dėl šios nutarties. Pažymiu, kad nesutinku su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties dalimi, susijusia su ieškovo reikalavimo priteisti delspinigius už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį patenkinimu, tačiau pripažįstu ją ir nesiekiu sumenkinti jos juridinės galios.
Civilinė byla Nr. e3K-3-64-313/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22747-2016-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJOS DANGUOLĖS BUBLIENĖS
A T S K I R O J I N U O M O N Ė
DĖL LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO 2018 M. BALANDŽIO 19 D. NUTARTIES CIVILINĖJE BYLOJE NR. 3K-3-64-313/2016
2018 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-313/2018 spręsta dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens pareigą mokėti žemės nuomos mokestį už valstybinę žemę, nesant sudarytos žemės nuomos sutarties, aiškinimo ir taikymo.
Šia nutartimi teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, patenkino ieškovo reikalavimus ne tik dėl žemės nuomos mokesčio, bet ir dėl delspinigių.
Šios nutarties 33 punkte teisėjų kolegija, be kita ko, nurodė: „kadangi pareiga mokėti valstybinės žemės mokestį iki valstybinės žemės sklypo nuomos sudarymo nustatyta įstatymo (Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis), už tinkamą šios pareigos nevykdymą (nuomos mokesčio nemokėjimą laiku) ieškovei taip pat priteistini delspinigiai – 50,14 Eur (CK 6.71 straipsnis, 6.245 straipsnio 1 dalis).“
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, teikiu atskirąją nuomonę dėl šios nutarties. Pažymiu, kad nesutinku su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties dalimi, susijusia su ieškovo reikalavimo priteisti delspinigius už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį patenkinimu, tačiau pripažįstu ją ir nesiekiu sumenkinti jos juridinės galios.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Taigi, netesybas turi nustatyti įstatymas, šalių susitarimas arba teismas. Mano įsitikinimu, šios normos pagrindu teismas netesybas gali nustatyti tuomet, kai tokia teismo kompetencija įtvirtinta įstatyme.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sudaryta žemės nuomos sutartis, o pareiga mokėti žemės nuomos mokestį kyla iš įstatymo, byloje spręstinas klausimas, ar šioje situacijoje įstatymas nustato pareigą mokėti delspinigius ir atitinkamai nustato jų dydį.
Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Šią įstatymo nuostatą įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, kurio 1 punktas atkartoja įstatymo nuostatą, o 3 punktas įtvirtina, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus.
Nei Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, nei nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ nenustato pareigos mokėti delspinigius už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį tuo atveju, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, taip pat nei minėta įstatymo norma, nei minėtas Vyriausybės nutarimas nenustato tokių delspinigių dydžio ir nepaveda Vyriausybei ar atitinkamai savivaldybių taryboms nustatyti tokį delspinigių dydį. Tokių nuostatų nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius (Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę)“. Be to, nurodytas teisinis reguliavimas taip pat nesuteikia teismui kompetencijos spręsti delspinigių klausimą. Atsižvelgiant į nurodytas teisinio reguliavimo nuostatas, mano įsitikinimu, nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareiga mokėti delspinigius už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, kyla iš įstatymo.
Remdamasi šiais argumentais, nesutinku su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartyje padaryta išvada, kad pareiga mokėti delspinigius už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį, kai nėra sudarytos žemės nuomos sutarties, kyla įstatymo pagrindu. Mano įsitikinimu, pareiga mokėti žemės nuomos mokestį tokioje situacijoje, kai nėra sudarytos žemės nuomos sutarties ir nėra sudarytos panaudos sutarties, kyla įstatymo pagrindu, tačiau nėra teisinio pagrindo daryti tokią pačią išvadą ir dėl delspinigių.
Teisėja Danguolė Bublienė
