Dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies ir testamento pripažinimo negaliojančias, termino palikimui priimti ir senaties termino atnaujinimo

Nr. DOK-3391

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12845-2018-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. liepos 7 d. gautu ieškovo K. I. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas K. I. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. I. patikslintą ieškinį atsakovei V. D., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 25-ojo notarų biuro notarei D. J., Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. J. ir Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarei D. Š. dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies ir testamento pripažinimo negaliojančias, termino palikimui priimti ir senaties termino atnaujinimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pamatinius proceso rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir nešališkumo (CPK 21 straipsnis) principus ir savo sprendimą grindė teismo posėdyje neištirtais įrodymais (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva šioje byloje rinkos įrodymus nesant tam įstatyme įtvirtinto pagrindo (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Teismas negalėjo grįsti savo sprendimo įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo ištirti teismo posėdyje ir neteisėtai surinkti jau pasibaigus teismui posėdžiui (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Teismai, vertindami kasatoriaus pareiškimo, kuriame kasatorius nurodo, kad atsisako pagal įstatymą jam priklausančios palikimo dalies ir sutinka priimti tik testamentu jam paliktą turtą, turinį, nesilaikė sutarčių aiškinimo taisyklių. Teismai nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl atmetė oficialių rašytinį įrodymą, kuris turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas savo išvadas, nepagrįstai vadovaujasi neprecedentine kasacinio teismo praktika. Teismų nuomone, ieškovas pats turėjo būti aktyvus ir ieškoti jam skirto testamento, o jį radęs pateikti per įstatymo nustatytą terminą notarui, tačiau to nepadarė. Ieškovo nuomone, teismai netinkamai taikė teisės aktus ir pareigas, kurias turėjo vykdyti notarai paveldėjimo proceso metu, nepagrįstai perkėlė įpėdiniui. Ieškovo tėvo surašytas testamentas dėl to, kad notarai tinkamai nevykdė savo pareigų, nebuvo paskelbtas ir kasatoriui nebuvo žinomas.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovui K. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. birželio 11 d. Swedbank banke, mokėjimo nurodymas Nr. 207.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas