Pareiškimo Nr. DOK-2812/2020
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00872-2010-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo G. T. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu G. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų. Į bausmę įskaitytas taikyto sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. gegužės 15 d. iki 2011 m. lapkričio 11 d.
2. G. T. nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, vertėsi narkotinių medžiagų kontrabanda, būtent:
2.1. Laikotarpiu nuo 2009 metų sausio mėnesio pradžios iki 2010 m. gegužės 15 d. Kauno mieste su S. B. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais D. J., R. R., Ž. R. (kuriems baudžiamoji byla nutraukta vadovaujantis BK 391 straipsniu), D. P., S. V., R. J., S. M., D. U., A. Bieliausku, D. T., R. T., A. Š., D. V., A. S. susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai – labai sunkiems nusikaltimams – neteisėtam disponavimui labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkiems nusikaltimams – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandai (BK 199 straipsnio 2 dalis) daryti, tiesiogiai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo S. B. nurodymus, kuriuos perduodavo nusikalstamo susivienijimo narys D. V., atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabentojo – kurjerio – vaidmenį, automobiliuose „Ford Mondeo“, „Rover 75“ įrengtose slėptuvėse ne mažiau kaip keturis kartus iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respubliką gabendamas labai didelius narkotinių medžiagų – kanapių dervos kiekius, dalyvavo S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 metų liepos mėnesio, ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d., veikoje.
2.2. Be to, vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, kurį jam perdavė nusikalstamo susivienijimo narys D. V., 2010 metų gegužės mėnesio pirmoje pusėje nuvykęs į Ispanijos Karalystę ir ten iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 75 kg 171,89 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, ją 2010 m. gegužės 15 d. 2.45 val. automobilyje „Rover 75“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) specialiai įrengtoje slėptuvėje, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – pasienio Kalvarijos užkardą iki Salaperaugio kaimo, Liubavo seniūnijos, Kalvarijos savivaldybės, Marijampolės apskrities, kur 2010 m. gegužės 15 d. 3.20 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
3. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu nuteistojo G. T. apeliacinis skundas atmestas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartimi nuteistojo G. T. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės kasacinis skundas atmestas.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
5. Pareiškimu nuteistasis G. T. prašo atnaujinti bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir jo nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 1992 straipsnio 1 dalį. Taip pat iš pareiškimo turinio matyti, kad nuteistasis G. T. prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą dėl BK 249 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos jam nutraukti. Pareiškėjas nurodo:
5.1. Iš baudžiamosios bylos aplinkybių matyti, jog G. T. nuteistas nepagrįstai (jis nedalyvavo jokiame nusikalstamame susivienijime, galimai toks susivienijimas apskritai neegzistavo), netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Baudžiamojoje byloje nėra nenuginčijamai nustatyta, kad G. T. palaikė kažkokius neteisėtus ryšius su kitais byloje nuteistais asmenimis, kokius konkrečiai veiksmus darė, kad jį būtų galima laikyti nusikalstamo susivienijimo dalyviu ir už tai nuteisti.
5.2. BK 249 straipsnyje nurodytos veikos sudėtis yra formalioji, nusikalstamam susivienijimui pakanka vien tikslo daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, o tokio susivienijimo narių padarytos konkrečios nusikalstamos veikos, kurios gali būti įvairaus sunkumo, kvalifikuojamos savarankiškai. Kiekvieno bendrininko veikla susijusi priežastiniu ryšiu su pavojingais padariniais, kurie yra bendro jungtinio dalyvavimo rezultatas. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nesvarbu, koks jų vaidmuo ar kokios jiems priskirtos užduotys darant nusikalstamą veiką, atsako pagal BK 249 straipsnį už dalyvavimą tokio susivienijimo veikloje. Teismų praktikoje dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje suprantamas kaip nuolatinis bet kokių funkcijų, užtikrinančių nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimą, atlikimas. Dalyvavimas gali pasireikšti tiek konkrečių nusikaltimų darymu arba rengimu, tiek ir kitokia veikla grupės naudai, kuri leidžia identifikuoti asmenį kaip nusikalstamo susivienijimo narį (susivienijimo apsauga, jo dalyviams teikiamas prieglobstis, rūpinimasis susivienijimo ginklais, transportu, turtu, lėšomis, informuotumu ir kt.), todėl dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje gali būti kaltinamas ir toks susivienijimo narys, kuris nėra padaręs atskiro nusikaltimo. Nusikalstamą susivienijimą kaip aukščiausio organizuotumo lygio bendrininkavimo formą apibūdina ne tik BK 25 straipsnio 4 dalyje nurodyti formalūs nusikalstamo susivienijimo požymiai, bet ir praktikoje pripažįstami neformalūs požymiai – būdinga hierarchinė struktūra, vadovavimas, veiklos planavimas, stabilumas, pastovumas, tvirti, glaudūs ir ilgalaikiai tarpusavio ryšiai, pelno siekimas, drausmės ir subordinacijos palaikymas bauginimu ar kitokiais būdais, periodiškas susirinkimų rengimas, ryšio ir kitų techninių priemonių naudojimas nusikalstamai veikai, nusikalstamos veikos specializacija, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolė, konspiracinis bendravimas, disponavimas bendromis lėšomis ir jų panaudojimas rengiant nusikaltimus, sumokant už advokatų, ginančių susivienijimo narius baudžiamosiose bylose, paslaugas, suteikiant materialinę pagalbą suimtiems ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems susivienijimo nariams, išlaikant patalpas susirinkimams rengti ir pan. Nenustačius paminėtų aplinkybių, jeigu jos konkrečioje byloje nėra esminės, požymiui konstatuoti gali būti pakankama ir kitų aplinkybių visuma. Sprendžiant nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grupės atribojimo klausimą, svarbu įvertinti požymių visumą, o ne vieną ar kuriuos nors kelis požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU0LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-154/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-154/2009">2K-154/2009</a>). Taigi ne kiekviena trijų ar daugiau asmenų, kurios sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, susitelkimas daryti vieną ar kelis sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, grupė gali būti pripažinta nusikalstamu susivienijimu.
5.3. Baudžiamojoje byloje G. T. nuo pat pradžių teigė, kad jis nėra jokio nusikalstamo susivienijimo dalyvis, asmenis, kurie buvo nuteisti baudžiamojoje byloje, pažinojo ne dėl kažkokių neteisėtų reikalų, o todėl, kad pas vieną iš jų remontavo automobilį, kitas buvo apgadinęs jam priklausantį automobilį. Byloje nėra nustatyta nė vieno požymio, dėl kurio būtų galima G. T. priskirti dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje: nėra nurodyti jokie konkretūs ilgalaikiai ryšiai, konkretus konspiracinis bendravimas, pasiskirstymas konkrečiais uždaviniais ir jų vykdymas, konkretūs veiksmai, patvirtinantys ryšių palaikymą, subordinacija, t. y. jokių privalomai įrodinėjamų faktinių aplinkybių, kaip to reikalaujama pagal teismų praktiką. Be viso to, pats G. T. teigė, kad jis niekada nesuprato ir negalėjo suprasti, jog dalyvauja nusikalstamo susivienijimo veikloje, esant bendram tikslui daryti nusikaltimus. Šiuo atveju buvo remtasi vien formaliais požymiais. Baudžiamojoje byloje buvo konstatuotas nusikalstamo susivienijimo egzistavimas ir kartu į nusikalstamą susivienijimą inkorporuotas G. T..
5.4. Pažymėtina, jog liudytojų parodymai turi būti pagrįsti konkrečiais faktais. Visi įrodymai turi būti pateikti ir ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Asmenų prieštaringi ir nenuoseklūs parodymai apie jiems neva žinomą padarytą nusikaltimą turint interesą patiems išvengti atsakomybės nėra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, juo labiau kai nenustatytas pats nusikaltimo padarymo faktas. Pagal teismų praktiką, kitų nusikalstamas veikas padariusių asmenų parodymų vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, ypač kai jie būna atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar paskiriamos žymiai švelnesnės bausmės, vien tokių asmenų parodymų nepakanka kitam asmeniui pripažinti kaltu, jei tokie parodymai nėra pagrįsti ir patvirtinti kitais objektyviais įrodymais baudžiamojoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY3LTY0OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-167-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-167-648/2017">2K-167-648/2017</a>).
5.5. Nusikalstamas susivienijimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Susivienijimo veiklos dalyvio tyčia suponuoja suvokimą, kad jis kaip nusikalstamo susivienijimo narys dalyvauja jo veikloje, ir norą taip veikti. Dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje suvokimas apima žinojimą apie priklausomumą nusikalstamo susivienijimo struktūrai. Jeigu asmuo, objektyviai veikdamas nusikalstamo susivienijimo interesais, nesuvokia savęs kaip susivienijimo nario, būtinos šiam nusikaltimui tyčinės kaltės nėra. Sprendžiant, ar asmuo suvokė save kaip susivienijimo narį, būtina nustatyti, ar jis turėjo naudos iš susivienijimo daromų nusikaltimų, ar dalyvavo grupės susirinkimuose, sprendė bendrus klausimus, įnešdavo pinigus į bendrą nusikalstamo susivienijimo fondą, naudojosi grupės finansine ir kitokia pagalba įvairiomis situacijomis, leisdavo su kitais susivienijimo nariais laisvalaikį, palaikė nuolatinius ryšius su kitais susivienijimo nariais ir pan. Baudžiamojoje byloje tokių duomenų apie šiuos tiesioginės tyčios požymius nėra. Konkrečiu atveju daroma tik prielaida, kad G. T. buvo nusikalstamo susivienijimo dalyvis. Vis dėlto nėra konkrečiai nurodoma nei kaip jis dalyvavo nusikalstamame susivienijime, nei kokius konkrečius nurodymus, nei kada, nei dėl ko gaudavo, baudžiamojoje byloje šios aplinkybės grindžiamos tik prielaidomis ir jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtintos. Akivaizdu, kad G. T. negalėjo ir neturėjo savęs suvokti kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvio, nes jis neturėjo jokių bendrų tikslų, nusikalstamų reikalų su byloje nuteistais asmenimis, išskyrus kiek tai buvo susiję su automobilio remontu.
5.6. Nors baudžiamojoje byloje konstatuota, kad byloje neva yra pakankamai duomenų, patvirtinančių nusikalstamos grupuotės narių susitelkimą ir ilgalaikius ryšius, tačiau analizuojant medžiagą nėra aišku, kas, kaip ir kokiu metu palaikė glaudžius ryšius, turėjo bendrą tikslą daryti nusikaltimus, turėjo bendrus pinigus ir jais naudojosi, ar apskritai gavo kokią naudą. Šiuo atveju nėra jokio neabejotino įrodymo, kad G. T. buvo nusikalstamo susivienijimo narys ir užėmė kažkokią hierarchinę poziciją. Dėl to negalima teigti, jog ši galimai nusikalstama grupuotė buvo išskirtinai aukšto organizacinio lygio, o jos nariai buvo vieningi ir lojalūs, kas turėtų būti nustatyta byloje, jei nusikalstamas susivienijimas iš tiesų būtų.
5.7. Baudžiamojoje byloje taip pat nenustatytas ir nusikalstamo susivienijimo požymis finansiniu aspektu, t. y. tiek kad nusikalstamo susivienijimo vykdomai veiklai būtų buvusi renkama bendra kasa iš visų jo narių, tiek kad nusikalstamas susivienijimas būtų finansuojamas išimtinai vieno asmens, o nusikalstamu būdu gautos lėšos būtų paskirstomos susivienijimo nariams. Nėra jokių duomenų, kad G. T. atliko tokio pobūdžio veiksmus neva egzistuojančiame nusikalstamame susivienijime ar kad tokią naudą būtų turėjęs. Baudžiamojoje byloje neminimi jokie konkretūs skaičiai, pinigų sumos, jų perdavimas ar naudojimas apskritai.
5.8. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra nustatyto ir kito nusikalstamo susivienijimo požymio, t. y. vidinės drausmės ir pavedimų vykdymo kontrolės. Vidinė nusikalstamo susivienijimo drausmė gali būti sukurta paklusnumo, baimės atmosfera, kad bus susidorojama su nusikalstamam susivienijimui neįtikusiais asmenimis. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių vyravusią paklusnumo ar baimės atmosferą.
5.9. Baudžiamojoje byloje nėra pagrindo nustatyti ir dar vieno nusikalstamą susivienijimą apibūdinančio požymio, t. y. jo narių susirinkimų. G. T. su nuteistaisiais susitikdavo tik dėl automobilio remonto reikalų, iš dalies su tuo susiję ir telefoniniai ryšiai byloje. Jokios kitos išvados negali būti išvedamos iš paprastų buitinių situacijų. Iš baudžiamosios bylos aplinkybių aiškiai matyti, jog G. T. nedalyvavo jokioje veikloje, jokiuose susirinkimuose, tad nėra suprantama, kaip jis gali būti laikomas susivienijimo nariu.
5.10. Byloje nepagrįstai konstatuota, kad nusikalstamo susivienijimo požymiai atitinka ne tik būtinuosius BK įtvirtintus požymius, bet ir teismų praktikos suformuotus neformaliuosius nusikalstamo susivienijimo požymius. Užduočių pasiskirstymas be kiekvieno bendrininko suvokimo, jog savo veiksmais prisideda prie bendro rezultato, neleidžia daryti išvados apie aukščiausio lygio nusikalstamos struktūros – nusikalstamo susivienijimo – buvimą ir priklausymą jam, o šiuo atveju kiekvieno neva nario veika buvo kvalifikuojama bendrai, neidentifikuojant konkrečių kiekvieno asmens veiksmų, tik bendrais bruožais nurodant, kad dalyvavo susivienijime, perdavė nurodymus, apmokė, gabeno kontrabandą ir t. t.
5.11. Visa tai leidžia manyti, jog G. T. buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 249 straipsnis. O susipažinus su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1995 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 16 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. vasario 22 d. parengta Teismų praktikos nusikalstamo susivienijimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga, aiškiai matyti, kad G. T. yra netinkamai pritaikytas BK 249 straipsnis ir kad jis pagal šį BK straipsnį nuteistas neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi tai prieštarauja teismų suformuotai praktikai.
5.12. Teismai taip pat netinkamai pritaikė ir BK 260 straipsnio 3 dalį bei 199 straipsnio 2 dalį. Iš baudžiamosios bylos aplinkybių yra nenuginčijamai nustatyta, kad G. T. buvo įsitikinęs, jog jis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabanda gabena cigaretes, o ne narkotines medžiagas. Tiriant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą šios aplinkybės nebuvo tiriamos, jos tiesiog formaliai buvo priskirtos prie neteisingų veiksmų ir pripažintos nusikalstamo susivienijimo veikla. Baudžiamosios bylos faktinėmis aplinkybėmis konstatuota, kad G. T. neturėjo jokios tiesioginės tyčios gabenti narkotines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
5.13. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 17 punkte yra konstatuota, jog psichotropinių ar narkotinių medžiagų, jų pirmtakų (prekursorių) gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas padaromi esant kaltinamojo tiesioginei tyčiai. Už šių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės arba pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakai (prekursoriai), taip pat suvokė, koks yra jų kiekis ir kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. T. tyčios, t. y. kad jis bent bendrais bruožais suvokė, jog medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės arba pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakai (prekursoriai), taip pat suvokė, koks yra jų kiekis, byloje nustatyta nebuvo. Priešingai, baudžiamojoje byloje konstatuota, kad G. T. manė, jog per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabanda gabena cigaretes, teigti, kad jis tiesiogine tyčia per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabanda gabeno narkotines medžiagas, nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS04Mi0xNjcvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-82-167/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-82-167/2017">1-82-167/2017</a> (esant ekspertų parodymams, filmuotai vaizdo medžiagai) teismo nagrinėjimo metu ištyrus įrodymus, bet įvertinus byloje esančius prieštaravimus ir tai, kad bet kokios abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai, M. D. pateiktame kaltinime smūgių skaičius nuo šešių buvo sumažintas iki keturių. Aiškiai suprantama, kad, vertindami G. T. padėtį, teismai privalėjo vadovautis tuo pačiu in dubio pro reo principu, nesant byloje tiesioginiams įrodymams, operatyvinės veiklos veiksmais gautų duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad G. T. bent bendrais bruožais galėjo suvokti, jog gabena psichotropinę medžiagą ir nori taip veikti, teismai turėjo tikėti G. T. ir jo išsakyta pozicija, tačiau to nebuvo padaryta, tai tik paliudija teismų šališkumą.
5.14. Atkreiptinas dėmesys į labai keistą aplinkybę šioje baudžiamojoje byloje – G. T. prisipažinus įvykdžius nusikalstamą veiką, t. y. kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno cigaretes, prieš jį dėl šios nusikalstamos veikos nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį. Vietoj to G. T. buvo „pritempti“ kaltinimai dėl narkotinių medžiagų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir dalyvavimo nusikalstamame susivienijime, nors jis nieko bendro su narkotine medžiaga neturėjo ir net nenutuokė ją gabenantis. Akivaizdu, kad G. T. netinkamai buvo pritaikyti BK 260 straipsnio 3 dalis, 199 straipsnio 2 dalis, jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį.
5.15. Toks G. T. nuteisimas iš esmės nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu, kuriame yra įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, ir su Žmogaus teisių ir pagrindimų laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje bei Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnyje nustatyta asmenų teise į teisingą teismą. Kartu yra pagrindas teigti, jog teismai pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme 5 straipsnį.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo G. T. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
7. Pagal BPK 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.
8. Pareiškimas atnaujinti baudžiamąją bylą pateiktas dviem BPK 451 straipsnyje nurodytais pagrindais, t. y. BPK 451 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad, pareiškėjo manymu, jam negalėjo būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 249 straipsnį ir dėl šios veikos byla jam turi būti nutraukta, taip pat BPK 451 straipsnio 2 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad, kaip teigia pareiškėjas, jis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno cigaretes, o ne narkotines medžiagas, todėl tokia veika iš BK 260 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 2 dalies turi būti perkvalifikuota į BK 1992 straipsnio 1 dalį. Tačiau pareiškime nėra nurodyta akivaizdi (be papildomo tyrimo ir vertinimo aiški) baudžiamojo įstatymo taikymo klaida, kad dėl to reikėtų priimti BPK 451 straipsnio 1, 2 punktuose nurodytus sprendimus (ar vieną iš jų). Pareiškime daug dėmesio skiriama teorinei nusikalstamo susivienijimo kaip nusikalstamos veikos sudėties požymių analizei siekiant paneigti byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesutinkama su liudytojų (nenurodoma, kurių konkrečiai) parodymų apie nuteistojo G. T. padarytas nusikalstamas veikas vertinimu, dėstoma sava pozicija dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (aptariami ryšiai su kitais nuteistaisiais, teigiama, kad pareigūnai nepagrįstai jam inkriminavo narkotinių medžiagų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nors jis prisipažino gabenęs kontrabandines cigaretes). Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo G. T. baudžiamoji byla buvo nagrinėjama visose teismų instancijose, o bylų atnaujinimas nėra ketvirtoji, einanti po kasacijos, ar galutinė (vietoj kasacijos) baudžiamųjų bylų nagrinėjimo stadija (ar instancija). Nuteistojo G. T. teisė apskųsti, jo vertinimu, nepagrįstus žemesnių instancijų teismų nuosprendžius buvo įgyvendinta, tuo tarpu baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK XXXIV skyriaus nuostatomis, gali būti atnaujinama tik nustačius akivaizdžią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Akivaizdžiai netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas yra be papildomo tyrimo ir vertinimo aiški nuosprendžiu ar nutartimi nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktis pritaikyto baudžiamojo įstatymo normai. Atnaujinus baudžiamąją bylą joje nustatytos aplinkybės nekvestionuojamos (preziumuojama, kad jos nustatytos teisingai) ir iš naujo netiriamos, teisinės sąvokos neaiškinamos, įrodymai neanalizuojami ir nevertinami, nuteistųjų kaltės ir kaltumo (nekaltumo) klausimai nesprendžiami. BPK normų, reglamentuojančių baudžiamosios bylos atnaujinamą, nuostatos suponuoja, kad tai iš esmės išimtiniai atvejai, galimi tik esant tam tikroms sąlygoms ir atitinkamiems pagrindams. Tokių pagrindų nesudaro nei pareiškime nurodomi argumentai, susiję su netinkamu ar nuteistajam nepriimtinu įrodymų vertinimu ir teismų priimtų sprendimų nepagrįstumu ar nemotyvuotumu, nei pateikiama teismų praktikos analizė, nei reiškiamas nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis, nei dėstomi pasvarstymai apie nepagrįstą G. T. nuteisimą.
9. Atsižvelgiant į tai, tenkinti nuteistojo G. T. pareiškimą ir atnaujinti baudžiamąją bylą nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo G. T. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Armanas Abramavičius
Artūras Pažarskis
