Kasacinio skundo Nr. 2P-660/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29611-2017-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. rugpjūčio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo L. T. ir jo gynėjo advokato Ramūno Putino kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis L. T. ir jo gynėjas Ramūnas Putinas prašo panaikinti skundžiamus procesinius teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti arba perkvalifikuoti nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kasaciniame skunde teigia, kad buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimai ir netinkamai vertinti byloje esantys įrodymai, dėl ko konstatuota, kad nuteistasis vairavo būdamas neblaivus. Iš to, pasak kasatorių, kyla ir netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas pripažįstant L. T. padarius sunkesnę nusikalstamą veiką.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio skundo Nr. 2P-660/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29611-2017-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. rugpjūčio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo L. T. ir jo gynėjo advokato Ramūno Putino kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis L. T. ir jo gynėjas Ramūnas Putinas prašo panaikinti skundžiamus procesinius teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti arba perkvalifikuoti nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kasaciniame skunde teigia, kad buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimai ir netinkamai vertinti byloje esantys įrodymai, dėl ko konstatuota, kad nuteistasis vairavo būdamas neblaivus. Iš to, pasak kasatorių, kyla ir netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas pripažįstant L. T. padarius sunkesnę nusikalstamą veiką.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio skundo argumentai yra nukreipti iš esmės tik į faktinių bylos duomenų vertinimą ir jų analizę. Nusikalstamos veikos požymių nustatymas (tai apima ir veikos kvalifikaciją) yra individualus kiekvienoje baudžiamojoje byloje ir grindžiamas faktinių bylos duomenų vertinimu. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus keliamus fakto klausimus įvertino priimdamas savo procesinį sprendimą, o kasacinės instancijos teismas, kaip minėta, fakto klausimų nesprendžia. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju, kasatoriui kvestionuojant faktinių bylos aplinkybių bei duomenų vertinimą, konstatuojama, kad nėra BPK numatytų kasacijos pagrindų, nes kasatorius kelia ne teisės taikymo, o bylos aplinkybių vertinimo klausimus, kurie yra užbaigiami apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį, kad analogiškus argumentus, kurie nurodyti kasaciniame skunde, kasatorius buvo išdėstęs ir apeliaciniame skunde, kurį išnagrinėjęs apygardos teismas atmetė. Kasacijos procesas negali būti suprantamas kaip pakartotinis apeliacinio skundo argumentų vertinimas remiantis vien tuo, kad kasatorius nesutinka su žemesnės instancijos teismo išvadomis. Be kita ko, kaip minėta, kasacinis skundas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais, o ne faktinių bylos duomenų ginčijimu. Kasaciniame skunde yra remiamasi tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, tačiau nurodoma teismų praktika yra labiau bendro pobūdžio, o ne pagrindžianti konkrečius įstatymo pažeidimus šioje byloje. Nors kasatoriai ir nurodo, kad buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, tačiau tokia jų pozicija grindžiama faktinių bylos duomenų vertinimu. Tokiu atveju darytina išvada, kad kasatoriai nenurodė konkrečių argumentų, kurie patvirtintų kasacijos pagrindą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 punktas, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo L. T. ir jo gynėjo advokato Ramūno Putino kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Arvydas Daugėla
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Artūras Pažarskis
