Nr. DOK-3129
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02155-2017-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. birželio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2021 m. gegužės 25 d. paduotu pareiškėjos M. Š. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. Š. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui D. B.. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-3129
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02155-2017-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. birželio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2021 m. gegužės 25 d. paduotu pareiškėjos M. Š. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. Š. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui D. B.. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pareiškėja kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) teismai, padarydami išvadą, kad šalys vedė bendrą ūkį po to, kai teismas patvirtino taikos sutartį, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai). Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo D. B. santykius nutraukė gan draugiškai ir nekonfliktiškai, ji ir toliau bendravo su D. B. šeima, D. B. ir jo šeimos narių dalyvavimas dukters auklėjime nebuvo ribojamas ir visuomet šiltai sutinkamas. Tačiau tai nesudarė pagrindo daryti išvadą apie bendro ūkio vedimą; 2) teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, remiantis kuria tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėvų pareigas vykdė tinkamai, nors gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-233/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-233/2011">3K-3-233/2011</a>). Suinteresuotas asmuo D. B., bankinių mokėjimų paskirtyse aiškiai nenurodydamas, kad pervedamos lėšos yra skirtos dukters išlaikymui pagal taikos sutartį, veikė savo rizika ir turėjo suprasti, kad, kilus ginčui, turės pareigą įrodyti, kad teismo patvirtintą taikos sutartį įvykdė tinkamai; 3) teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, spręsdami, ar 2016 m. spalį pareiškėja buvo paskolinusi D. B. 5800 Eur, šalims susitariant dėl skolos grąžinimo kiekvieną mėnesį po 200 Eur. Teismai nevertino aplinkybės, kad D. B. dar iki taikos sutarties patvirtinimo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nuo 2016 m. lapkričio mėnesio kas mėnesį pervesdavo pareiškėjai po 200 Eur, dėl ko šie jo veiksmai patvirtina tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, o ne išlaikymo prievolės nepilnamečiam vaikui vykdymą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su pareiškėjos kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatymu, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Egidija Tamošiūnienė
Dalia Vasarienė
