Nr. DOK-3126
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31219-2019-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. birželio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2021 m. gegužės 25 d. paduotu atsakovų R. V. (R. V.), L. P., V. P. (V. P.) ir K. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 23 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovai padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. Ž. ieškinį atsakovams K. P., V. P., L. P. ir R. V. dėl bendrasavininkių teisių pažeidimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, V. Z.. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-3126
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31219-2019-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. birželio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2021 m. gegužės 25 d. paduotu atsakovų R. V. (R. V.), L. P., V. P. (V. P.) ir K. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 23 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovai padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. Ž. ieškinį atsakovams K. P., V. P., L. P. ir R. V. dėl bendrasavininkių teisių pažeidimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, V. Z.. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Atsakovai kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas negatorinį ieškinį, sprendime nenurodė, kaip buvo pažeistos ieškovės teisės dėl kitų patalpų savininkų neveikimo (jiems priklausančių patalpų nešildymo), t.y. ginčijamu sprendimu nebuvo konstatuota būtina negatorinio ieškinio tenkinimo sąlyga; 2) apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovų neveikimas – jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų nešildymas – yra neteisėti veiksmai ir negali būti pateisinami. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovų atsikirtimus, kad pagal pastate nustatytą jo šildymo būdą (šildymas iš centrinių šildymo sistemų) jie yra šilumos vartotojai ir neturi pareigos savo patalpas šildyti vietiniu (autonominiu) būdu. Teisės aktais nėra nustatytas reikalavimas šilumos vartotojui (kambario daugiabučiame pastate, kurio šildymo būdas yra šildymas iš centralizuotų sistemų, savininkui) palaikyti tam tikrą temperatūrą patalpose, jei iki šio pastato nėra tiekiamas šilumnešis; 3) įstatymų nustatyta tvarka nepakeitus nustatyto pastato šildymo būdo, atsakovai negali būti įpareigoti palaikyti atitinkamą temperatūrą jiems nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad šiuo metu pastate nėra centralizuotos šildymo sistemos (atsakovams įsigijus patalpas pastate šildymo sistema jau neveikė). Pastate centrinio šildymo sistema buvo atjungta nesilaikant nustatytos tvarkos reikalavimų, o tai reiškia, kad ieškovės naudojamų patalpų dalis yra šildoma neįteisintu (neteisėtu) būdu. Pastato (tame tarpe ir atskirų patalpų jame) šildymo būdas keičiamas visų pastate esančių patalpų savininkų (tame tarpe ieškovės ir trečiojo asmens) sprendimu, kuris taip pat įgyvendinamas įstatymu nustatytu būdu. Už pastato šildymo sistemos tinkamą veikimą vienodai atsako tiek atsakovai, tiek ieškovė ir trečiasis asmuo; 4) apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tokios praktikos laikosi kiti apygardos teismai, nagrinėdami iš esmės panašaus pobūdžio ginčus.
Atrankos kolegija, susipažinusi su atsakovų kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatymu, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. balandžio 24 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymu.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Egidija Tamošiūnienė
Dalia Vasarienė
