Dėl įgytų be pagrindo pinigų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-466/2007

Procesinio sprendimo kategorija 43.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 23 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB,,Tele-3“ ieškinį atsakovei D. S. dėl įgytų be pagrindo pinigų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB,,Tele-3“ ieškiniu teismui prašė priteisti iš atsakovės D. S. neteisėtai įgytus 7957,77 Lt ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė nuo 2006 m. kovo 14 d. nutraukė darbo santykius su ieškovu DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atleisdamas iš darbo atsakovę ieškovas su ja visiškai atsiskaitė, sumokėdamas darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir premiją už indėlį į įmonės veiklą, iš viso 9762,57 Lt, šią sumą 2006 m. kovo 15 d. pervesdamas į atsakovės banko sąskaitą. 2006 m. balandžio 3 d. dėl klaidos atsakovei papildomai pervesta 7957,77 Lt, dėl to, atsakovei atsisakius šiuos pinigus grąžinti, jie priteistini kaip įgyti be teisėto pagrindo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinys tenkintas, ieškovui UAB,,Tele-3“ iš atsakovės D. S. priteista 7957,77 Lt nepagrįstai įgyto turto ir bylinėjimosi išlaidos.

Teismas nustatė, kad šalys sudarė darbo sutartį 2001 m. kovo 5 d., ieškovė atleista iš darbo 2006 m. kovo 10 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Į atsakovės banko sąskaitą 2006 m. kovo 14 d. pervesta 9762,57 Lt, juos sudaro: darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, komisiniai ir premija. 2006 m. balandžio 3 d. į sąskaitą papildomai pervesta 7957,77 Lt, kurie pagal ieškovo pateiktą bei kitus dokumentus atsakovei nepriklausė. Dėl to nepagrįstai įgijusi turtą atsakovė šį turtą privalo grąžinti ieškovui (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 17 d. nutartimi atsakovės D. S. apeliacinis skundas netenkintas ir paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 23 d. sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 6.241 straipsnį kaip be pagrindo įgytas turtas negali būti išreikalaujamas darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Į atsakovės sąskaitą pervestos lėšos vertintinos kaip darbo užmokestis. Byloje ieškovas neįrodinėja atsakovės nesąžiningumo gaunant lėšas. Teisėjų kolegija įvertino, kad mokėjimas atsakovei atliktas praėjus daugiau kaip trims savaitėms po to, kai darbo santykiai buvo pasibaigę, dėl to konstatavo, jog su darbo santykiais susijusių išmokų darbdavys neturėjo pareigos atsakovei mokėti, ši suma išmokėta per sąskaitybos klaidą atliekant elektroninę operaciją kompiuterine programa. Klaidingas išmokų pervedimas sutapo su kompiuterinėje programoje darbuotojams apskaitomu darbo užmokesčio skaičiavimo periodu. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad atleidimo iš darbo metu su ja nebuvo visiškai atsiskaityta.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė D. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 17 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytas darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jei gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Teismai turėjo išsiaiškinti, ar iš tikrųjų turtas įgytas be pagrindo ir tik tada taikyti CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisiškai reikšmingos aplinkybės – kokio dydžio darbo užmokestis priklausė atsakovei jos atleidimo iš darbo metu, dėl to negalėjo būti daroma išvada, kad atsakovės gautos su darbo santykiais susijusios išmokos buvo įgytos be pagrindo. Priešingai, turto įgijimą galima pagrįsti teisės aktais ir darbo sutartimi, dėl to jis įgytas teisėtai ir jo negalima išreikalauti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė veiktų nesąžiningai įgydama šį turtą. Turto valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.26 straipsnis). Teisinio pagrindo darbuotojui gauti lėšas iš darbdavio nebuvimas negali būti siejamas tik su darbo santykių pasibaigimu, nes darbdavys turi bendrą pareigą atsiskaityti su darbuotoju. Teismai nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovei dėl aplinkybės, ar darbdavys visiškai atsiskaitė su atsakove. Aplinkybę, kad atsakovė turtą gavo be pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Bylą nagrinėjusių teismų atsisakymas vertinti ieškovo byloje pateiktos premijavimo tvarkos prieštaravimą darbo teisės normoms negali suponuoti ieškovo reikalavimų teisėtumą. Darbdavio sąskaitybos klaida yra antraeilė aplinkybė, kuri gali būti vertinama tik po to, kai išsiaiškinama, kokio dydžio premijos priklauso darbuotojui vadovaujantis teisės aktais. Kadangi darbdavys vienašališkai nustatydavo premijų dydžius, tai jis negali reikšti reikalavimų dėl turto, kaip įgyto be pagrindo, grąžinimo.

2. Ieškovo nurodomi atsakovei priklausančio darbo užmokesčio skaičiavimai prieštarauja darbo užmokesčio mokėjimo ir skaičiavimo tvarką reglamentuojančioms teisės normoms. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi darbdavio pateikta buhalterine pažyma, kurioje detalizuotos atsakovei priklausančios darbo užmokesčio dalys. Pagal DK 186 straipsnį premija yra pripažįstama darbo užmokesčio dalimi. Darbdavys negali vienašališkai keisti darbo užmokesčio metodikos, taip pat mažinti darbo užmokestį nesant darbuotojo rašytinio sutikimo. Ieškovas turėjo pareigą mokėti atsakovei komisinius pagal darbo sutarties 5 punktą. Šalys darbo sutartyje ir jos prieduose susitarė dėl atsakovės premijavimo sąlygų. Rinkos ekonomikos sąlygomis svarbu užtikrinti darbuotojo teisę į lygų apmokėjimą už vienodos vertės darbą ir apsaugą nuo diskriminacijos. Ieškovui vienašališkai pakeitus darbo apmokėjimo sąlygas atsakovei, negali būti laikoma, kad atsakovė gavo nenumatytas pakeistose sąlygose išmokas be teisinio pagrindo. Darbdaviui raštiškai nesusitarus su darbuotoju dėl darbo sąlygų pakeitimo, šios turi būti nekeičiamos. Teismai neteisingai aiškino ir taikė DK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą, gindami darbdavio, kaip stipriosios sutarties šalies, interesus.

3. Teismai neįvertino to, kad ieškovas 2006 m. lapkričio 9 d. posėdyje buvo įpareigotas pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, kokiu būdu atsakovė buvo supažindinta su ieškovo nurodytomis premijavimo sąlygomis, tačiau šio įpareigojimo neįvykdė. Formalūs ir nemotyvuoti visomis teisiškai svarbiomis bylos aplinkybėmis teismų procesiniai sprendimai priimti pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus. Teismas neturi apsiriboti vien įrodymų išvardijimu, tačiau privalo išdėstyti jų turinį, nurodydamas įrodomąją reikšmę. Visi byloje pateikti įrodymai turi būti įvertinti (CPK 185 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalis).

Atsiliepimo į kasacinį skundą ieškovas UAB,,Tele-3“ nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Atsakovė D. S. 2001 m. kovo 5 d. darbo sutarties pagrindu dirbo ieškovo UAB,,Tele-3“ įmonėje. 2006 m. kovo 10 d. atsakovė atleista iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Su atleista iš darbo darbuotoja darbdavys atsiskaitė 2006 m. kovo 14 d., jai pervesdamas į banko sąskaitą 7 957,77 Lt darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir komisinius, taip pat 1 804,80 Lt premiją, iš viso – 9 762,57 Lt. 2006 m. balandžio 3 d. ieškovas UAB,,Tele-3“ pervedė į atsakovės banko sąskaitą 7 957,77 Lt (b. l. 13-15).

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, šios funkcijos atlikimas sudaro sąlygas visoje valstybės teritorijoje vienodam teisės aiškinimui ir taikymui užtikrinti. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu.

Civilinėje teisėje pripažįstama bendro pobūdžio asmenų pareiga elgtis sąžiningai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Joks asmuo negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita, padarydamas šiam nuostolių. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Kai turto įgijimo asmuo negali pagrįsti sandoriu ar teisės aktu, privalo grąžinti tą turtą tikrajam savininkui jo pareikalavimu. Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo išmokėtos darbo užmokesčio sumos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos.

Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl ieškovo padarytos sąskaitybos klaidos išmokėtų piniginių sumų, įvardytų kaip darbo užmokestis, grąžinimo ieškovui iš atsakovės. Reiškiant ieškinį dėl įgyto be pagrindo turto priteisimo ieškovui pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, savo ruožtu atsakovas, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kitos aplinkybės dėl šalių tarpusavio teisinių santykių buvimo yra teisiškai reikšmingos tik ta apimtimi, kiek jos lemia turto įgijimo pagrįstumą.

Kasaciniame skunde turto įgijimo pagrindo įrodinėjimo pareiga neteisingai perkeliama ieškovui, nes, ieškovui byloje pateikus įrodymus dėl turto perdavimo be pagrindo atsakovei, priešingus įrodymus, patvirtinančius šio turto įgijimo teisėtą pagrindą, turėjo pateikti atsakovė. Atsakant į kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisiškai reikšmingos aplinkybės – kokio dydžio darbo užmokestis priklausė atsakovei jos atleidimo iš darbo metu, nurodytina tai, kad ginčas byloje yra dėl nepagrįsto praturtėjimo, o ne dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų priteisimo. Dėl to bylą išnagrinėjusiems pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams nebuvo būtinumo aiškintis ieškovei priklausiusio pagal darbo sutartį darbo užmokesčio dydžio.

Su atsakove po jos atleidimo iš darbo 2006 m. kovo 10 d. darbdavys atsiskaitė 2006 m. kovo 14 d., pervesdamas darbo užmokestį ir su juo susijusias sumas atsakovei, kurios advokatui yra pateiktas nurodytų sumų skaičiavimas buhalterinėje pažymoje (b. l. 16, 17). Atsakovė pasirašė darbo sutartį ir jos priedus, kuriuose nustatyta darbo užmokesčio, komisinių ir premijų skaičiavimo tvarka (b. l. 5-8), dėl to nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė nebuvo susipažinusi su šiais dokumentais ar kad darbdavys vienašališkai spręsdavo dėl išmokamų darbo užmokesčio, komisinių ir premijų dydžio. Taip atsakovė savo parašu patvirtino susipažinimą su darbo užmokesčio ir premijavimo sąlygomis. Remdamasi darbo sutartimi ir jos priedais atsakovė byloje nepagrindė darbdavio skolos po to, kai šis atsiskaitė atleisdamas darbuotoją iš darbo. Dėl to bylą išnagrinėję teismai, atsižvelgdami į ieškovo atsakovei 2006 m. kovo 14 d. pervestą 7 957,77 Lt darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir komisinius, visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad antrą kartą 2006 m. balandžio 3 d. ieškovo atsakovei buvo išmokėta be pagrindo ta pati 7 957,77 Lt suma. Kadangi kartu su kitiems darbuotojams išmokamu darbo užmokesčiu nurodytą dieną atsakovei kaip nebesančiai ieškovo darbuotojai buvo klaidingai pervestos pinigų lėšos elektroninės bankininkystės būdu, tai teisiškai ši techninė klaida laikytina sąskaitybos klaida.

Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priimtuose sprendime ir nutartyje pagrįstai tenkino ieškinį, priteisdami be pagrindo įgytą turtą. Byloje teismų priimti procesiniai sprendimai yra teisėti, dėl to turi būti palikti nepakeisti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aloyzas Marčiulionis

Algis Norkūnas

Antanas Simniškis