Civilinė byla Nr. 3K-3-445/2007
Procesinio sprendimo kategorija 71 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovei R. Ž. dėl piniginės kompensacijos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. Ž. ieškiniu teismui prašė priteisti iš atsakovės R. Ž. 63 774 Lt kompensaciją už atliktą ūkinio pastato rekonstrukciją ir priestato pastatymą.
Ieškinys grindžiamas tuo, kad šalys nuo 1984 m. gegužės 24 d. įvykusios ištuokos, kuri įregistruota 1990 m. spalio 10 d., iki 1998 m. gyveno kartu (duomenys neskelbtini), bendrai tvarkė ūkį: mokėjo komunalinius mokesčius, tvarkė aplinką, pirko maisto produktus, bendrai naudojo turėtas lėšas. Šalys turėjo butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nuo 1970 m. iki 1992 m. Siekdamos statyti namą (duomenys neskelbtini), šalys turėjo išsituokti, o 1993 m. spalio 12 d. pasirašė notarinę turto dalybų sutartį. Šalys susitarė, kad ieškovas savo darbu ir lėšomis statys ūkinį pastatą bei jį rekonstruos į gyvenamąjį namą. Šiam reikalui ieškovas skolinosi pinigų. 1994 m. ieškovas pardavė butą (duomenys neskelbtini), nes reikėjo sumokėti skolas. Ūkinio pastato rekonstrukcijos darbus ieškovas atliko nuo 1993 m. iki 1997 m. ir išvyko dirbti į Klaipėdos transporto laivyną. Grįžęs 2001 m. ieškovas nebuvo įleistas į patalpas. Dėl to jis prašė teismo priteisti iš atsakovės 63 774 Lt piniginį indėlį perstatant ūkinį pastatą, šią sumą apskaičiavo UAB,,Sistela“.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovui S. Ž. iš atsakovės R. Ž. priteista 31 887 Lt kompensacija ir bylinėjimosi išlaidos.
Teismas nustatė, kad šalys veikė bendrai turėdamos tikslą rekonstruoti ūkinį pastatą ir pastatyti priestatą, kartu investavo lėšas, ieškovas organizavo ir atliko darbus. Šalių santykius teismas kvalifikavo kaip bendrąją jungtinę veiklą. Teismas nustatė, kad po santuokinio turto dalybų šalys gyveno kartu, ieškovas rūpinosi rekonstrukcijos ir statybos darbais. Prie ūkinio pastato rekonstrukcijos ir priestato statybos ieškovas prisidėjo lėšomis, gautomis pagal paskolos sutartis. Tuo metu viename name gyvenusių ieškovo ir atsakovės asmeninius poreikius atitiko rekonstrukcijos ir statybos darbų atlikimas, dėl to faktiškai šalys vykdė bendrąją jungtinę veiklą (1964 m. CK 472 straipsnio 1, 2 dalys). Rašytinio šio susitarimo teksto nebuvimas nedaro sutarties negaliojančios (1964 m. CK 58 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prie bendrosios jungtinės veiklos prisidėjo savo lėšomis. Teismas sprendė, kad, jungtinės veiklos sutartyje nenustačius ko kita, šios sutarties dalyvių įnašai yra lygūs (CK 474 straipsnio 1 dalis), dėl to ieškovui priteisė pusę ieškiniu prašomos priteisti sumos. Teismas, nustatęs, kad apie teisių pažeidimą ieškovui tapo žinoma 2001 m. rugpjūčio mėnesį, atmetė atsakovės reikalavimą taikyti ieškinio senatį.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. sprendimu atsakovės R. Ž. apeliacinis skundas tenkintas, panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys atmestas.
Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad bylos įrodymai nepatvirtina šalių faktinio susitarimo dėl bendros veiklos sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Pagal notariškai patvirtintą 1993 m. spalio 12 d. santuokinio turto padalijimo sutartį atsakovei atiteko asmeninėn nuosavybėn gyvenamasis namas su rūsiu, garažu, gyvenamuoju priestatu, ūkio pastatas, priestatas ir kiemo įrenginiai. Po turto pasidalijimo buvo vykdoma ūkinio pastato rekonstrukcija. Nėra įrodymų, kad po santuokos nutraukimo šalys turėjo bendrą ūkį ir kūrė bendrą turtą, priešingai, po santuokos nutraukimo pakeitė turto teisinį režimą. Protingumo principui prieštarauja išvada, kad šalys po turto padalijimo sutarties būtų sudariusios sutartį dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo. Šalys nebeturėjo bendro siekio kartu pastatyti, naudoti ir bendrai valdyti statinių. Byloje neįrodyta, iš kokių lėšų buvo pirktos statybinės medžiagos ir kaip tos lėšos buvo panaudotos. Ieškovas po išvykimo iš atsakovei priklausančios namų valdos 1997 m. nesikreipė į atsakovę dėl sukurto turto įregistravimo jo vardu, dėl to kreipdamasis į teismą su ieškiniu praleido ieškinio senaties terminą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas S. Ž. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimą. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Ieškovo teigimu, jis apie pažeistas teises sužinojo 2001 m. rugpjūčio mėn., nes iki to laiko atsakovė nei patvirtino, nei paneigė jo teisių į rekonstruoto ūkinio pastato ir pastatyto priestato dalį, dėl to nepraleido ieškinio senaties termino.
2. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, neįvertino to, kad tiek po santuokos nutraukimo, tiek po turto pasidalijimo šalys nepertraukiamai gyveno kartu (duomenys neskelbtini), ir turėjo bendrą ūkį. Šalys sutarė, kad iš bendrų lėšų ir bendru darbu toliau rekonstruos ir papildomai statys dalį ūkinio pastato. Tokios jų veiklos faktas patvirtintas Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0467-375/2006, Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 10 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1167/2005. Taigi šalys vykdė bendrąją jungtinę veiklą laikotarpiu nuo 1993 m. iki 1998 m.
3. Bendro ūkio tvarkymas nebūtinai reiškia šeiminių santykių buvimą, jo požymiais galėtų būti laikomas bendras gyvenimas tame pačiame būste, bendras rūpinimasis turto ir būsto pagerinimu, kasdieniais poreikiais, kartu praleidžiamos atostogos. Ūkinio pastato rekonstravimas ir priestato statymas buvo skirtas šalių buitiniams poreikiams tenkinti.
4. 1993 m. spalio 12 d. šalims pasidalijus santuokinį turtą tuo metu CK nebuvo nustatyta rašytinės formos bendrosios jungtinės veiklos sutarčiai, todėl ši sutartis byloje gali būti įrodinėjama kitomis priemonėmis: paskolos sutartimis, mokėjimo kvitais, važtaraščiais, liudytojų parodymais ir atsakovės paaiškinimais.
Atsiliepimu į ieškovo S. Ž. kasacinį skundą atsakovė R. Ž. prašo netenkinti kasacinio skundo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
1. Ieškovas su visa manta išvyko gyventi kitur 1997 m. birželio mėnesį ir nesidomėjo ginčo turto ir atsakovės likimu. Byloje nėra įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad ieškovas būtų susijęs su statinių statyba ir rekonstrukcija. Atsižvelgiant į ieškovo asmenines savybes, į jo aktyvumą ginant teises laikytina, kad jis turėjo suvokti apie pažeistas teises dar 1997 m., dėl to praleido ieškinio senatį.
2. Ūkinio pastato rekonstrukcija pradėta iki santuokinio turto pasidalijimo, dėl to šalys, tuo metu jau būdamos apsisprendusios išsituokti ir pasidalyti nuosavybę, negalėjo sudaryti susitarimo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Toks susitarimas neįrodytas jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškiniu neįrodytas bendrosios dalinės nuosavybės buvimo faktas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Ieškovas S. Ž. su atsakove R. Ž. ištuoką Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo 1990 m. spalio 10 d. Pagal notariškai patvirtintą 1993 m. spalio 12 d. santuokinio turto padalijimo sutartį atsakovei atiteko asmeninėn nuosavybėn gyvenamasis namas su rūsiu, garažu, gyvenamuoju priestatu, ūkio pastatas, priestatas ir kiemo įrenginiai, esantys (duomenys neskelbtini). Po turto pasidalijimo buvo vykdoma ūkinio pastato rekonstrukcija, kurią užbaigus atsakovė įgijo nuosavybės teise rekonstruotą pastatą.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, šios funkcijos atlikimas sudaro sąlygas visoje valstybės teritorijoje vienodam teisės aiškinimui ir taikymui užtikrinti. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro šalių kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti teisiniai argumentai ir jais grindžiami prašymai.
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad 2000 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi tik tada, jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki 2000 m. priimto CK įsigaliojimo nuo 2001 m. liepos 1 d. Ieškinio senaties termino pradžia laikoma diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Byloje nustatyta, kad ieškovas S. Ž. nuo 1997 m. išvyko iš atsakovei priklausančios namų valdos (duomenys neskelbtini), kai tuo metu nurodytu adresu esančio ūkinio pastato rekonstrukcija buvo neužbaigta ir toliau tęsiama. Ieškovas nuo nurodyto laiko nesinaudojo ūkiniu pastatu ir neprisidėjo prie jo darbų užbaigimo. Būdamas įsitikinęs apie dalies statomo pastato priklausymą nuosavybės teisėmis jam kaip statytojui ieškovas turėjo suvokti ir žinoti apie jo numanomų nuosavybės teisių pažeidimą. Siekdamas sukurti nuosavybės teises į statinį ieškovas turėjo sudaryti susitarimą su rekonstruojamo ūkinio pastato savininke – atsakove, ir kreiptis kartu su statinio rekonstrukcijos pabaigą patvirtinančiais dokumentais įstatymo nustatyta tvarka į Nekilnojamojo turto registrą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nustatė, kad ieškinio senaties terminas ieškinio reikalavimui dėl dalies nuosavybės į pastatą priteisimo prasidėjo ieškovui išvykus, kai jis nustojo domėtis ir rūpintis pastato rekonstrukcijos užbaigimu. Tuo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškinys teismui paduotas 2005 m. lapkričio 9 d., t. y. po to, kai pasibaigė įstatyme nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, turi būti taikomos senaties pasibaigimo pasekmės, reiškiančios pagrindą atmesti tokį ieškinį (1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK 90 straipsnio 1 dalis). Ieškovas byloje nenurodė jokių ieškinio senaties termino praleidimo aplinkybių, kurios egzistuotų per ieškinio senaties laikotarpį iki šio termino pasibaigimo. Byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos jas pripažįstant svarbiomis termino praleidimo priežastimis.
Ūkinio pastato rekonstrukcijos metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK 472 straipsnyje buvo nustatytas asmenų bendrosios nuosavybės įgijimo pagrindas – rašytinės formos jungtinės veiklos sutartis, kuri vykdoma sukuriant sutarties šalių bendrą turtą. Asmeniui, siekiančiam įgyti nuosavybės teises į statomą būsimą pastatą, reikėjo susitarime su kitais statytojais susitarti dėl nuosavybės teisių į būsimą turtą ir šio turto dalių nustatymo. Nesant tokio susitarimo asmeniui neatsirado teisinio pagrindo tapti būsimo pastato savininku. Tam, kad ieškovas įgytų nuosavybės teises į rekonstruojamo ūkinio pastato dalį, buvo būtina raštiškai sudaryti susitarimą su atsakove – rekonstruojamo pastato savininke. Tokio susitarimo byloje nepateikta. Be to, pagal galiojusio CK 474 straipsnio 1 ir 2 dalis bendro turto sukūrimui turi būti įnešami pinigai ar kitoks turtas. Byloje nėra patvirtinančių įrodymų, kad ieškovas savo turtu būtų prisidėjęs prie ūkinio pastato rekonstrukcijos. Kasaciniame skunde klaidinama, kad susitarimo dėl šalių bendrosios jungtinės veiklos egzistavimas pripažintas teismų sprendimais, priimtais civilinėje byloje Nr. 2-1167/2005. Šioje civilinėje byloje priimtoje Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 9 d. nutartyje ne tik nėra konstatuotas šalių susitarimo dėl bendro turto sukūrimo buvimas, tačiau, priešingai, įvertintas 1993 m. spalio 12 d. šalių santuokinio turto padalijimo sandoris ir konstatuota, kad,,šalys realiai po jo sudarymo kiekvienas disponavo savo turtu“.
Esant tokioms byloje nustatytoms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio, nepriteisdamas ieškovui jo prašomos kompensacijos, sudarančios rekonstruoto pastato vertės dalį. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, todėl šis sprendimas turi būti paliktas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka yra paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Prie atsakovės R. Ž. atsiliepimo į kasacinį skundą pridėtas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis 500 Lt atsakovės išlaidas advokatui už atsiliepimo surašymą, dėl to ši suma priteistina atsakovei iš ieškovo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei R. Ž. iš ieškovo S. Ž. 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Aloyzas Marčiulionis
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis
