Dėl administracinių aktų ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

Civilinė byla Nr. 3K-3-456/2007

Procesinio sprendimo kategorija 124.2.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. G. kasacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. G. ieškinį atsakovams A. S. V., Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Švenčionių rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims M. J., E. S. ir A. K. dėl administracinių aktų ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Prašymo esmė

Išnagrinėjusi civilinę bylą kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. sausio 26 d. nutartimi ieškovo R. J. G. ieškinį atmetė.

Ieškovas R. J. G. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą nurodyta įsiteisėjusia teismo nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje ir, atnaujinus procesą, tenkinti ieškinį. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškovui 2006 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje ar 2006 m. rugsėjo mėnesio pradžioje paaiškėjo nauja esminė bylos aplinkybė – atsakovui atstovavo byloje advokatas I. V., kuris yra atsakovo A. S. V. sūnus, dėl to nagrinėjant bylą buvo pažeistos imperatyviosios Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso bei Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodekso nuostatos, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė į sąžiningą teismo procesą. Tai pareiškėjui tapo žinoma pasibaigus teismo procesui (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ši aplinkybė nulėmė neteisėtos galutinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimą. Nurodyta nutartis priimta šiurkščiai pažeidžiant 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, nukrypus nuo ankstesnės teismų praktikos ir neaišku, kokiais kriterijais remiantis suformavus bylą nagrinėjančių teisėjų kolegiją. Dėl to yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas atnaujinti procesą byloje.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. J. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino paduodamas teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas laikė įrodyta aplinkybę, kad advokatas I. V. yra atsakovo A. S. V. sūnus, kuris atstovavo atsakovui teisme visose instancijose. Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostata, draudžianti advokatui atstovauti byloje, iškeltoje jo tėvui, įtvirtinta po bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme. Dėl to teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad kasacinis teismas šiuo pagrindu turėjo neleisti advokatui I. V. atstovauti tėvui. Šiuo aspektu ieškovo teisė į sąžiningą teismo procesą nebuvo pažeista. Pareiškėjas neįrodė, kad atstovaudamas atsakovui advokatas siekė kliento interesų patenkinimo ne tik teisinėmis priemonėmis. Pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą dėl netinkamos teisėjų kolegijos sudėties išsprendė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 7 d. nutartimi, kuria pripažintos nepagrįstomis pareiškėjo abejonės teismo sudėtimi ir teisėjų kolegijos narių nešališkumu. Teismas įvertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl proceso atnaujinimo pagrindo nėra esminės ir galinčios daryti įtaką kitokio turinio teismo sprendimo priėmimui išnagrinėtoje byloje. Dėl to teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti proceso užbaigtoje civilinėje byloje.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. J. G. atskirąjį skundą ir paliko nepakeistą Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atstovaudamas tėvo A. S. V. interesams advokatas I. V. rizikavo pažeisti Advokatų profesinės etikos taisyklę, įpareigojančią vengti interesų konflikto, tokioje situacijoje interesų konfliktas galėjo atsirasti, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad advokatas veikė prieš savo kliento interesus. Bylą išnagrinėjusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos sudėties teisėtumo problema yra išspręsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartimi.

III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo

ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas R. J. G. prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 7 d. nutartis bei atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė į sąžiningą teismo procesą. Procesas negali būti pripažįstamas sąžiningu, jeigu šalims atstovauja advokatai, kuriems dėl tokio atstovavimo kyla interesų konfliktai. Viena galimų interesų konflikto situacijų – advokato atstovavimas byloje, iškeltoje jo tėvams, nepaisant to, kad bylos nagrinėjimo metu dar negaliojo atitinkama Advokatūros įstatymo nuostata, pripažįstanti tokį atstovavimą interesų konfliktu. Bylos nagrinėjimo metu galiojo 2001 m. gruodžio 6 d. redakcijos Advokatūros įstatymo 4 straipsnio nuostata, įpareigojanti vengti interesų konflikto. Esant interesų konfliktui advokatas įgyja materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, tai pažeidžia proceso šalių lygiateisiškumo principą. Teisė į sąžiningą teismo procesą buvo pažeista ir dėl to, kad bylą kasaciniame teisme teisėjų kolegijos sudėtyje nagrinėjo teisėja Dangutė Ambrasienė, esanti Mykolo Romerio universiteto Civilinės ir komercinės katedros docentė, o atsakovo advokatas I. V. yra to paties universiteto Tarptautinės teisės katedros docentas.

2. Teismai privalėjo proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančias teisės normas taikyti ne formaliai, o atsižvelgdami į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Teismų argumentas, kad bylos nagrinėjimo metu dar negaliojo Advokatūros įstatymo nuostata, draudžianti advokatui atstovauti byloje savo tėvams, neatitinka proceso atnaujinimo tikslų, nes neatsižvelgta į kitas tuo metu galiojusias Advokatūros įstatymo nuostatas, įpareigojančias advokatą vengti interesų konflikto.

3. Spręsdami klausimą dėl proceso atnaujinimo byloje teismai neįvertino byloje priimtų teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Neatnaujinus šios bylos gali susiformuoti ydinga teismų praktika nuosavybės teisių atkūrimo bylose. Po 1991 m. birželio 18 d. ir 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymų priėmimo niekas nebegalėjo keisti esamos žemės teisinio statuso tol, kol nebūdavo išsprendžiamas pretendentų prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Šios pozicijos laikėsi teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje P. R. v. Panevėžio miesto valdyba, bylos Nr. 3K-3-384/1999; 2001 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-665/2001; 2002 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje M. K. v. P. S., bylos Nr. 3K-3-52/2002 ir kt.). Procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ar nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinė byloje J. M. v. Kretingos rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-183/2001).

Prisidėjimu prie pareiškėjo R. J. G. kasacinio skundo tretieji asmenys E. S. ir A. K. prašo tenkinti kasacinio skundo prašymą. Prisidėjime nurodyti argumentai iš esmės atitinka kasaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimu į pareiškėjo R. J. G. kasacinį skundą atsakovas A. S. V. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte suteikta teisė vienai iš proceso šalių prašyti atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu bylos atnaujinimo pagrindu galima remtis tik faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurių „ informacijos turinys yra susijęs su ieškinio, priešieškinio ar atsikirtimų į juos pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis“ (CPK komentaras, II-III dalis, 460 p., Vilnius, Justitia). Manytina, kad šis pagrindas netaikytinas tiems procesinės teisės normų pažeidimams, kurie yra tik pagrindas bylą nagrinėti kasacine tvarka.

2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sudarančios pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą aplinkybės turi atitikti tokius kriterijus: 1) tai aplinkybė, kuri buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) bylos nagrinėjimo metu ta aplinkybė pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma; 3) pareiškėjui ji tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu ji būtų buvusi žinoma, būtų priimtas kitoks teismo sprendimas. Taigi pareiškėjo nurodytos aplinkybės turi turėti esminę reikšmę bylos baigčiai ir teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Tai, kad atsakovui atstovavo sūnus advokatas, nėra esminė aplinkybė materialinės teisės normų aiškinimui ir jų taikymui sprendžiant teisminį ginčą. Pareiškėjas nepateikė faktų, kad atsakovo atstovas veikė neteisėtai. Be to, ieškovas galėjo žinoti bylos nagrinėjimo metu apie atsakovo ir jo atstovo giminystės santykius, nes ieškovui atsakovas tai buvo atskleidęs. Pavardžių tapatumas leido ieškovui suvokti apie nurodytų asmenų giminystę.

3. Ieškovo teiginiai, kad esą teismo sprendimas civilinėje byloje yra tariamai neteisėtas ir nepagrįstas, nėra savarankiškas proceso atnaujinimo pagrindas, priešingu atveju, procesą būtų galima atnaujinti praktiškai visose bylose, taip pažeidžiant teisinio aiškumo principą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau kartą atsisakė atnaujinti procesą, tada įvertino proceso atnaujinimo tikslus ir uždavinius, dėl to pareiškėjas nepagrįstai kelia šiuos jau teismo išnagrinėtus argumentus pakartotinai paduotame prašyme dėl proceso atnaujinimo.

4. Advokatas turi vengti interesų konflikto – tai reiškia, kad jis negali veikti priešingai atstovaujamojo interesams. Interesų konfliktas negali kilti advokatui, jeigu jis neatstovauja mažiausiai dviejų skirtingų interesų turinčių asmenų toje pačioje byloje. Dėl to advokatui neatsiranda interesų konflikto tik dėl to, kad jis atstovauja byloje savo tėvus. Atsakovą bylos nagrinėjimo metu atstovavo du advokatai, iš kurių vienas nebuvo atsakovo giminaitis. Pareiškėjo atstovo kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai apie atsakovo atstovų interesų konfliktą yra būdingi ne atsakovui ir jo atstovui, o pačiam pareiškėjo atstovui. Šio atstovas advokatas Kęstutis Jungevičius turi priešingų interesų, būdamas advokatų profesinės bendrijos,,Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“ advokatas. Šios advokatų profesinės bendrijos advokatas Gediminas Lisauskas ir kiti joje dirbantys asmenys teikia teisines paslaugas UAB,,Vilpra investicija“ ir UAB,,Vilpra“, kurių pagrindiniai akcininkai ir vadovai yra atsakovas ir jo sutuoktinė. Dėl to šios advokatų profesinės bendrijos advokatai teikia teisines paslaugas tiek ieškovui, tiek atsakovui ar jo valdomiems juridiniams asmenims.

5. Bylos nagrinėjimo metu įstatymuose nebuvo draudimo advokatui civilinėje byloje atstovauti savo tėvams. Prašyme atnaujinti procesą remiamasi bylos nagrinėjimo metu negaliojusiomis įstatymų normomis. Taip pat tuo metu negaliojo Lietuvos advokatų etikos kodeksas, priimtas 2005 m. balandžio 8 d., ir Europos Sąjungos advokatų etikos kodeksas, nes Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos narė. CPK yra įtvirtinta asmens teisė vesti bylą per advokatą. Advokatūros įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad advokatas gali atsisakyti teikti teisines paslaugas tik esant svarbioms priežastims iš įstatyme nustatytų svarbių priežasčių pavyzdinio sąrašo.

6. Ieškovas, neturėdamas įstatymuose įtvirtinto pagrindo, nuolat teikia prašymus, skundus dėl užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylos. Atsakovo nuomone, ieškovas pažeidžia Konstitucijos 28 straipsnį, įpareigojantį proceso dalyvį elgtis sąžiningai, ir CPK 7 straipsnio 2 dalį, kurioje draudžiama asmeniui piktnaudžiauti teisėmis. Nustatęs asmens piktnaudžiavimo teisėmis atvejus teismas turi juos šalinti, atsakovo teigimu, viena iš tokių priemonių yra baudos ieškovui paskyrimo svarstymas.

Atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės atsiliepimą į pareiškėjo R. J. G. kasacinį skundą atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartimi dėl to, kad šio atsiliepimo nesurašė atsakovo atstovas advokatas ar darbuotojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 347 straipsnio 3 dalis).

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl to, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovui A. S. V. atstovavo jo sūnus advokatas I. V., ir dėl to, pareiškėjo nuomone, buvo pažeista jo teisė į sąžiningą teismo procesą. Prašyme taip pat išdėstyti argumentai dėl to, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 26 d. nutartis priimta netinkamai pritaikius Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, nukrypus nuo ankstesnės teismų praktikos ir neaišku, kokiais kriterijais remiantis suformavus bylą nagrinėjusių teisėjų kolegiją. Bylą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėję teismai įvertino pareiškėjo prašyme įvardytas aplinkybes ir padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktos aplinkybės nedaro įtakos byloje priimtos galutinės kasacinio teismo nutarties teisėtumui, dėl to neatnaujino proceso užbaigtoje byloje.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, šios funkcijos atlikimas sudaro sąlygas visoje valstybės teritorijoje vienodam teisės aiškinimui ir taikymui užtikrinti. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro šalių kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti teisiniai argumentai ir jais grindžiami prašymai.

Dalyvaujantys byloje asmenys kasaciniame skunde ir atsiliepime suformulavo teisės klausimus dėl tinkamo proceso atnaujinimą reglamentuojančių CPK XVIII skyriuje įtvirtintų teisės normų taikymo, šiuos klausimus sprendžia kasacinis teismas, peržiūrėdamas kasacine tvarka skundžiamas teismų nutartis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-739/2000 Vokietijos draudimo kompanija,,DA-Deutsche Allgemeine Versicherung Aktiengesellschaft v. Švenčionių rajono valstybinė mokesčių inspekcija, yra išaiškinta, kad proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslus ir uždavinius, dažniausiai proceso atnaujinimas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė (ekstraordinari) proceso stadija, kurią įstatymų leidėjas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformuotoje teismų praktikoje vertina kaip ekstraordinarų būdą įsiteisėjusiems teismų procesiniams sprendimams peržiūrėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005 I. Š. v. A. P. ir kt., 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2006 Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB,,Pramoninė santechnika“ ir kt.).

Nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą teismas įvertina pareiškėjo nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes, pareiškėjo teigimu, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, visų bylos aplinkybių kontekste ir tada sprendžia dėl pagrįstumo atnaujinti procesą byloje buvimo ir bylos nagrinėjimo iš naujo. Naujai paaiškėjusios aplinkybės nėra proceso atnaujinimo pagrindas tais atvejais, kai tokios aplinkybės neturi įtakos bylos išnagrinėjimo iš esmės metu taikytoms materialinės ir procesinėms teisės normoms, t. y. jeigu šioms aplinkybėms buvus žinomoms bylos nagrinėjimo metu, teisinė bylos baigtis liktų tokia pati. Pareiškėjo R. J. G. prašymą atnaujinti procesą byloje išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ištyrė bei teisiškai įvertino prašyme išdėstytas aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindė proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovui A. S. V. teismuose atstovavo sūnus advokatas I. V. Tuo metu galiojusiame 1998 m. birželio 25 d. Advokatūros įstatyme nebuvo nustatyta apribojimų advokatui atstovauti artimiesiems giminaičiams, dėl to bylą nagrinėję teismai neturėjo teisinio pagrindo taikyti draudimą nurodytam advokatui atstovauti byloje. 2004 m. kovo 18 d. priimto Advokatūros įstatymo 25 straipsnyje yra įvestas apribojimas advokatui atstovauti byloje, iškeltoje jo artimiesiems giminaičiams, tačiau šis apribojimas negali būti taikomas atgaline tvarka įvykusiems teisiniams santykiams. Advokatai privalo savo veikloje laikytis profesinės etikos reikalavimų, vengti interesų konflikto, tačiau prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodyta jokių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kad dėl vienai bylos šaliai atstovavusio artimojo giminaičio būtų sutrukdyta teisingam bylos išnagrinėjimui. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atstovas veiktų prieš savo kliento interesus arba imtųsi kokių nors nesąžiningų veiksmų bylos proceso metu. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių ir jų nenurodyta prašyme atnaujinti procesą, kad dėl tokio atstovavimo pareiškėjas negalėtų bylos nagrinėjimo metu naudotis įstatymo suteikiamomis procesinėmis teisėmis. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos proceso atnaujinimo pagrindu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes jos neturi įtakos teisės, galiojusios bylos nagrinėjimo metu ir reglamentavusios teisminio ginčo santykius, taikymui. Proceso atnaujinimo pagrindu negali būti tokia naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri yra teisiškai reikšminga tik vėliau, t. y. po bylos užbaigimo, įsigaliojusių teisės normų taikymui.

Dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais teigiama, kad byla išnagrinėta neteisingai ir dėl to užbaigtoje byloje priimtas neteisėtas teismo sprendimas, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nepalankaus teismo sprendimo priėmimas vienai iš bylos šalių nereiškia tokio teismo sprendimo neteisėtumo. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą ir kasaciniame skunde interpretuoja faktines bylos aplinkybes ir įstatymus sau palankia ginčo baigties linkme, tačiau toks interpretavimas gali iš esmės skirtis nuo teismo atliekamo teisminio ginčo teisinio įvertinimo. Pareiškėjo teigimu, bylą išnagrinėjęs teismas turėjo pripažinti jo pirmenybę į turto nuosavybės teisių atkūrimą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymą. Atsakant į šį argumentą darytina nuoroda į byloje priimtos galutinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 26 d. nutarties konstatuojamosios dalies motyvus, pagal kuriuos nurodyto įstatymo pagrindu nekilnojamasis turtas grąžinamas asmenims šio įstatymo nustatytomis sąlygomis, tvarka ir būdais, bei atsižvelgiant į jame nustatytus ribojimus. Nėra pagrindo išvadai, kad toks nurodytos nutarties išaiškinimas prieštarautų suformuotai teisės aiškinimo ir taikymo praktikai. Tuo tarpu prašyme atnaujinti procesą nenurodoma, kokiu įstatymo pagrindu remiamasi suabsoliutinant pareiškėjo tariamą teisę natūra atkurti turto nuosavybės teises.

Dėl kito prašymo atnaujinti procesą byloje argumento, kad pareiškėjui neaišku, kokiais kriterijais remiantis sudaryta bylą kasacine tvarka nagrinėjusi teisėjų kolegija, nurodytina, kad teisė sudaryti bylą nagrinėsiančios teisėjų kolegijos sudėtį suteikta CPK 352 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pareigūnams. Įstatymo nustatyta tvarka teisėjų kolegijos sudėtį ex officio sudarė turintis pagal įstatymą tokią teisę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2003 m. rugsėjo 23 d. nutartimi.

Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta aplinkybė dėl teisėjų kolegijos sudėtyje nagrinėjant bylą kasacine tvarka įtrauktos teisėjos Dangutės Ambrasienės ir byloje šaliai atstovavusio advokato I. V. pedagoginės veiklos Mykolo Romerio universitete yra ištirta bei įvertinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartyje, kurioje netenkintas pareiškėjo R. J. G. ankstesnis prašymas dėl proceso atnaujinimo, todėl ši aplinkybė pakartotinai nevertinama.

Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priimtose nutartyse pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą byloje, dėl to šios apskųstos kasacine tvarka nutartys turi būti paliktos nepakeistos (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka yra paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Prie atsakovo A. S. V. atsiliepimo į kasacinį skundą pridėtas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis 1700 Lt atsakovo išlaidas advokatei Virginijai Žukienei už atsiliepimo surašymą, dėl to ši suma priteistina atsakovui iš ieškovo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistas.

Priteisti atsakovui A. S. V. iš ieškovo R. J. G. 1700 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Aloyzas Marčiulionis

Antanas Simniškis