Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-563/2009 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

33; 128.15.1

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas juridinio fakto, kad pareiškėjas valdo nuosavybės teise asfalto aikštelę ir tvoras, nustatymo klausimas. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatas-prekybos centras „Anūkėlis“, esantis Kaune, Savanorių pr. 280. Prekybos centras savo reikmėms naudoja 0,079 ha ploto asfaltuotą aikštelę. 1995 m. spalio 9 d. suinteresuotas asmuo Kauno m. savivaldybė nurodė pareiškėjui sutvarkyti prie prekybos centro apleistą teritoriją, skirti lėšų kietos dangos įrengimui. Pareiškėjas sudarė rangos sutartį su UAB „Fegda ir partneriai“ bei su Kauno SĮ „Kauno keliai“ dėl šios aikštelės išasfaltavimo; atlikus darbus, pareiškėjas su rangovais atsiskaitė. Ši aikštelė (inžinerinis statinys) VĮ Registrų centre teisiškai neįregistruota, o jos užimamas žemės sklypas – neišnuomotas ir neparduotas pareiškėjui. Atlikus asfaltuotos aikštelės teisinę registraciją, bus sprendžiamas žemės sklypo pardavimo ar nuomos klausimas. Pareiškėjo nuomone, nuosavybės teises į asfalto aikštelę jis yra įgijęs statybos pagrindu. Kadangi pareiškėjas kitu būdu negali gauti dokumentų, patvirtinančių jo nuosavybės teises į statinį, tai prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teise valdo statinį 789,55 kv. m asfalto aikštelę ir tvoras, esančias tarp pastatų Kaune, Savanorių pr. 280 ir 278.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 12 d. sprendimu tenkino pareiškimą, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo 789,55 kv. m asfalto aikštelę ir tvoras, esančias tarp pastatų Kaune, Savanorių pr. 280 ir 278. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, įpareigotas Kauno m. savivaldybės, savo lėšomis įrengė jam nuosavybės teise nepriklausančioje ir neišnuomotoje valstybinėje žemėje aikštelę bei ją aptvėrė; į šią valstybinę žemę nepaduota prašymų atkurti nuosavybės teises. Teismas pripažino, kad suinteresuotas asmuo Kauno m. savivaldybė leido pareiškėjui laikinai naudotis neišnuomotu valstybinės žemės sklypu, ir padarė prielaidą, kad pareiškėjas turėjo tam tikrus statybos leidimus, t. y. vykdyta statyba nelaikytina savavališka, nes pareiškėjas turėjo atsakingų pareigūnų suderintą supaprastintos formos generalinio plano kopiją, kurioje nubraižyta aikštelė su tvoromis. Be to, suinteresuoti asmenys dėl atliktų statybos darbų nereiškė pareiškėjui pretenzijų, neinicijavo administracinių procedūrų jo atžvilgiu, taip pripažindami statybų teisėtumą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą nustatytu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 16 d. nutartimi atmetė suinteresuotų asmenų Kauno miesto savivaldybės ir Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje dėl nustatyta tvarka išduoto leidimo nurodė, kad pagal tuo metu galiojusių Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių, patvirtintų statybos ir urbanistikos ministro 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249, 7.2 punktą statytojams laikinam naudojimui skirtuose žemės sklypuose galėjo būti statomos aikštelės be leidimo; pagal Taisyklių 9.5 punktą – tvoroms statyti turėjo būti pateiktas vyriausiojo architekto suderintas minimalios apimties projektas, su aiškiai fiksuota statinio statybos vieta, statinio planu, pjūviu, fasadu. Ieškovui raštu buvo nurodyta sutvarkyti apleistą teritoriją tarp jo prekybos centro ir monolitinio namo, leista įrengti kietos dangos aikštelę ir naudoti savo reikmėms. Byloje pateiktą suderinto generalinio plano kopiją kolegija vertino kaip atitinkančią suprastinto leidimo reikalavimus; aplinkybę, kad dėl miesto centre stovinčios parkavimo aikštelės ir tvoros nebuvo surašyti administraciniai aktai, taip pat vertino kaip patvirtinančią, jog statyba nebuvo savavališka.

Dėl aikštelės, kaip pastato, sąvokos kolegija pažymėjo, kad,,pastato“ apibrėžtis pateikta tik Statybos įstatyme, tačiau jis negaliojo tuo metu, kai buvo vykdomos statybos. Kolegija nurodė, kad automobilių parkavimo prie prekybos centro aikštelė, tvoros yra pastato priklausiniai. Tuo metu galiojusios Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, nuostatose privalomos pastato priklausinių registracijos nenustatyta. 1996 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnyje nustatyta nekilnojamųjų daiktų, kaip priklausinių, registravimas. Dėl to kolegija sprendė, kad galima nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl nekilnojamojo daikto priklausinio valdymo nuosavybės teise. Kolegija taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas aikštelės neįregistravo nekilnojamojo turto registre, nes 1995 metais tai buvo neprivaloma, tačiau prie prekybos centro ji būtina; aikštelė įrengta savivaldybės sutikimu; negalint jos įforminti susidaro kuriozinė situacija, nes, nesant registracijos, negali būti sprendžiamas ir žemės nuomos ar pardavimo klausimas; aplinkybės, kad tvoras ir aikštelę įrengė pareiškėjas, suinteresuoti asmenys neginčija, bet nesutinka dėl tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Dėl to kolegija, vadovaudamasi protingumo principu, sutiko su teismo priimtu sprendimu.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1) dėl statinio teisėtumo. Teismai padarė išvadą, kad aikštelė ir tvoros nėra savavališkas statinys, t. y. pastatytos pagal tuo metu galiojusių įstatymo normų reikalavimus. Kasatorius nurodo, kad Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių 7 punkte nustatyta, jog statybos be leidimų ar suprastinta tvarka galėjo būti vykdomos statytojui nuosavybės teise priklausančiame, nustatyta tvarka išnuomotame ar laikinam naudojimui skirtuose žemės sklypuose. Šioje byloje nustatyta, kad jokiu teisėtu pagrindu pareiškėjui žemės sklypas nebuvo suteiktas. Nepagrįstai teismai nurodė, kad faktą, jog statyba nėra savavališka, įrodo tai, jog nesurašytas savavališkos statybos aktas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktą savavališka statyba statinio statyba be nustatyta tvarka gauto leidimo arba pažeidžiant leidime nurodytas sąlygas. Taigi teismai netinkamai aiškino savavališkos statybos sąvoką ir ją taikė bylos aplinkybėms;

2) dėl statinių suformavimo ir registravimo. Pagal CK 4.253 straipsnio 1 dalį registruotini yra tokie nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Pagal Nekilnojamojo turto įstatymo 7 straipsnį nekilnojamasis daiktas laikomas suformuotu, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Nekilnojamieji daiktai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus (2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Pajūrio gausa“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-318/2006; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje D. K., V. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-175/2008). Kasatorius nurodo, kad statybos leidimų išdavimo, statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos, todėl teismas negali pripažinti nuosavybės teisių į neįteisintus nekilnojamuosius daiktus;

3) dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, pažeidimo. Teismai netinkamai taikė juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą reglamentuojančias teisės normas. Kasatorius nurodo, kad valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, kai pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindu yra įgijęs nuosavybės teisę ir turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Pareiškėjas nepateikė nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, kad buvo įgijęs nuosavybės teises į statinį statybos būdu ir turėjo jų nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, t. y. nepagrindė šiam faktui nustatyti būtinų sąlygų. Kai nėra bent vienos sąlygos, tokio fakto nustatymas nenagrinėtinas teisme.

Kasaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1) dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Kasatorius nurodo, kad valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, kai yra šios sąlygos: įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindu yra įgijęs nuosavybės teisę ir pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Kai nėra bent vienos sąlygos, tokio fakto nustatymas nenagrinėtinas teisme;

2) dėl CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytos,,pastato“ sąvokos aiškinimo. Pagal nurodytą teisės normą juridinę reikšmę turintis valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatyti bet kokiam pastatui – gyvenamajam namui, butui, ūkinės komercinės paskirties ar pagalbiniam. Teismai nepagrįstai šioje normoje nustatytą sąvoką pastatai aiškino per plačiai, t. y. nekilnojamojo turto priklausiniams taikė pagrindiniam nekilnojamajam turtui taikytinas taisykles. Automobilių aikštelė ir tvoros neatitinka aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu patvirtintų statinių kvalifikavimo pagal jų naudojimo paskirtį nuostatos dėl pastato sąvokos; jie priskirtini inžineriniams statiniams. Kasatorius nurodo, kad CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata leidžia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tik nuosavybės teise valdomam pastatui;

3) dėl aikštelės, kaip nuosavybės teisės objekto, įregistravimo. Kasatorius nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio nuostatą nekilnojamojo turto registre daiktines teises į tą daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre yra registruotas daiktas, kaip toks. Teismai nesivadovavo byloje esančiais duomenimis, kad ginčo statiniai neįregistruoti nekilnojamojo turto registre. Kadangi nėra sukurto ir įteisinto nekilnojamojo turto objekto, teismo sprendimas nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui;

4) dėl statinio teisėtumo. Kasatorius nurodo analogiškus argumentus kasatoriaus Kauno apskrities viršininko administratoriaus kasacinio skundo argumentams dėl savavališkos statybos ir leidimų išdavimo.

Kasatorius Kauno miesto savivaldybė pateikė prisidėjimą prie kasatoriaus Kauno apskrities viršininko administracijos kasacinio skundo.

Atsiliepime į suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės kasacinį skundą pareiškėjas prašo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1) dėl CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto aiškinimo. Pareiškėjas nurodo, kad pastato apibrėžtis pateikta tik Statybos įstatyme; nei teismas pasisakė, nei šalys įrodinėjo, kad ginčijami statiniai yra pastatai CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme. Teismai pagrįstai padarė išvadą, kad aikštelė ir tvora yra nekilnojamojo turto priklausiniai. Kadangi priklausiniui taikomos tos pačios teisės normos, kurios taikytinos pagrindiniam daiktui, tai teismai šiuo atveju turėjo pagrindą, nustatydami juridinę reikšmę turintį faktą, vadovautis nurodyta teisės norma.

Pagal CPK 445 straipsnio nuostatas teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik tada, kai pareiškėjas negali kita tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pareiškėja teigia, kad juridiniam faktui nustatyti pakanka vienos iš šių sąlygų. Pareiškėjas nuosavybės teises į aikštelę įgijo statybos pagrindu, tačiau pagal tuo metu galiojusius teisės aktus tokiam statiniui nereikėjo statybos leidimo, todėl pareiškėjas neturi tiesioginių įrodymų šiam faktui pagrįsti.

2) dėl statinių įteisinimo tvarkos. Pareiškėjas nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad, nesant suformuoto nekilnojamojo turto objekto, negalima nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto dėl jo tokio daikto valdymo nuosavybės teise. Pareiškėjas nurodo, kad aikštelė ir tvora yra prekybos centro priklausiniai. Pagal tuo metu galiojusias teisės normas nekilnojamųjų daiktų priklausiniai neturėjo būti registruojami. Pareiškėjas nurodo, kad tokiems ginčams nenustatyta išankstinė neteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka.

Atsiliepime į suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos kasacinį skundą pareiškėjas prašo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1) dėl statinių teisėtumo. Pareiškėjas nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad statytojas jokiais teisėtais pagrindais nevaldė žemės sklypo. Pareiškėjas mano, kad teismai tinkamai taikė Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių nuostatas ir pripažino, jog suinteresuotas asmuo leido laikinai naudotis žemės sklypu. Aikštelės statyba atitiko Taisyklių nuostatas, t. y. aikštelės statybai nereikėjo leidimo, o tvoros statybai reikėjo suprastinto leidimo – suderinto generalinio plano ir savivaldybės pritarimo. Pareiškėjas nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad, nesant suformuoto nekilnojamojo turto objekto, negalima nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto dėl jo tokio daikto valdymo nuosavybės teise. Pareiškėjas nurodo, kad aikštelė ir tvora yra prekybos centro priklausiniai. Pagal tuo metu galiojusias teisės normas nekilnojamųjų daiktų priklausiniai neturėjo būti registruojami;

2) dėl CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto aiškinimo. Pareiškėjas nurodo, kad nuosavybės teises į aikštelę ir tvorą įgijo statybos pagrindu. Kadangi pagal tuo metu galiojusius teisės aktus statybos leidimai tokiems statiniams nebuvo būtini, todėl pareiškėjas negalėjo pateikti tiesioginių juridinį faktą patvirtinančių įrodymų ir įregistruoti šį turtą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo

CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas nurodo tikslą, dėl kurio reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastis, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, bei įrodymus, patvirtinančius tokį faktą. Tai yra juridinę reikšmę turinčius faktus teismai gali nustatyti, kai prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nenagrinėtinas teisme.

Valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t. t.) buvo įgijęs nuosavybės teisę, turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. B., H. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-406/2009, nurodė, kad pastato ir (ar) žemės sklypo valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti reikia įrodyti tai, kad asmuo turėjo galiojusių įstatymų nustatyta tvarka įgijęs nuosavybės teisę į pastatą (žemės sklypą), tačiau pareiškėjas negali gauti ir teismui pateikti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų arba šie dokumentai yra prarasti ir jų negalima atkurti.

Pareiškėjas šioje byloje, prašydamas nustatyti valdymo nuosavybės teise faktą, nurodė, kad nuosavybės teisę į aikštelę ir tvorą įgijo ją pastatydamas. Taigi pareiškėjas, prašydamas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, siekia įrodyti, kad nuosavybės teisę į aikštelę ir tvorą buvo įgijęs vienu iš nuosavybės teisės įgijimo būdų – statybos būdu, tačiau negali gauti ar teismui pristatyti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Tam, kad patikrintų nuosavybės teisės įgijimo statybos būdu faktą, teismas turi ištirti, ar statyba sukuriant ginčo statinį buvo teisėta. Įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB,,Pirmoji kregždutė“ v. Vš.Į S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras, Kauno m. valdyba, Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-224/1999, konstatavo, kad nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimo, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas.

Teismai, nustatydami valdymo nuosavybės teise faktą, nurodė, kad pareiškėjo atlikti statybos darbai nėra savavališki, nes pagal aikštelės statymo metu galiojusių statybos ir urbanistikos ministro 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 patvirtintų Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo Taisyklių (toliau – Taisyklių) 7.2 punktą aikštelės statybai nereikėjo leidimų, o pagal Taisyklių 9.5 punktą tvoroms statyti buvo taikoma supaprastinta leidimų išdavimo tvarka, todėl teismai sprendė, kad generalinio plano kopija atitinka vyriausiojo architekto suderintą minimalios apimties projektą ir reiškia suprastintą statybos leidimo išdavimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Taisyklių 7 punktą statytojams nuosavybės teise priklausančiuose, nustatyta tvarka išnuomotuose arba laikinam naudojimui skirtuose žemės sklypuose be leidimo galėjo būti statomi tam tikri statiniai, tarp jų ir aikštelės. Tačiau teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad be leidimo gali būti statomi išvardyti statiniai tik tokiu atveju, jei žemės sklypas priklauso statytojui nuosavybės teise, arba yra nustatyta tvarka išnuomotas, arba skirtas laikinai naudotis. Pareiškėjas nėra pateikęs į bylą dokumentų, patvirtinančių aplinkybę, kad, statydamas automobilių stovėjimo aikštelę, turėjo įstatymų nustatyta tvarka išduotą leidimą naudotis šiuo žemės sklypu – nėra pateikęs žemės perdavimo jam laikinai naudotis dokumentų. Pareiškėjo pateiktas 1995 m. spalio 9 d. raštas, kuriuo pareiškėjui nurodoma sutvarkyti teritoriją tarp prekybos centro ir monolitinio gyvenamojo namo, nepatvirtina fakto, kad 789,55 kv. m žemės sklypo skyrimas laikinam naudojimuisi buvo padarytas įstatymų nustatyta tvarka (ar atitinka įstatymų reikalavimus). Dėl to laikytina, kad aikštelės statybai negalėjo būti taikomos Taisyklių 7 punkto nuostatos – šiuo atveju aikštelės statybai turėjo būti gautas leidimas.

Pagal Taisyklių 9 punktą tvoros statybai taikoma supaprastinta leidimų išdavimo tvarka. Leidimai statyti tvorą išduodami pateikus vyriausiojo architekto suderintą minimalios apimties projektą (aiškiai fiksuota statinio statybos vieta, statinio planas, pjūvis, fasadai ir kt.). Teismai laikė, kad į bylą pateikta generalinio plano kopija atitinka vyriausiojo architekto suderintą minimalios apimties projektą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo pasirašytas 1995 m. spalio 9 d. raštas ir prie jo pateikta generalinio plano kopija neatitinka taisyklių 9 punkto nustatytų reikalavimų, t. y. negali būti pripažįstamas vyriausiojo architekto suderintu minimalios apimties projektu. Taigi, įvertindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aikštelės statyba buvo vykdoma ne teisės aktų nustatyta tvarka (be nustatyta tvarka gauto leidimo), todėl negalima pripažinti, jog pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu buvo įgijęs nuosavybės teisę į aikštelę ir tvorą.

Dėl nekilnojamojo daikto suformavimo ir registravimo tvarkos bei pasekmių

Pareiškėjas, prašydamas pripažinti valdymo nuosavybės teise faktą, siekia įrodyti, kad nuosavybės teisę į aikštelę ir tvorą buvo įgijęs vienu iš nuosavybės teisės įgijimo būdų – statybos būdu, tačiau negali gauti ar teismui pristatyti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Taigi pareiškėjas teigia, kad jis buvo įgijęs nuosavybės teise suformuotą objektą, tačiau šiuo metu neturi tai patvirtinančių dokumentų.

CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami, kai yra registruotas nekilnojamojo turto registre pats daiktas. Šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyto jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Taigi statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB,,Pajūrio gausa“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-318/2006, yra nurodyta, kad kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus. Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos. Ginčo aikštelių įrengimo metu galiojo Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, pagal kurią statiniai turėjo būti registruojami juos inventorizavus ir juos priėmus valstybinei komisijai, išskyrus laikinus ir savavališkai pastatytus statinius, kurie neregistruojami. Instrukcijos 9.4 punkte buvo nustatyta, kad valstybinių komisijų aktai apie pastatų priėmimą naudoti yra laikytini dokumentais, netiesioginiu būdu patvirtinančiais nuosavybės teisę į statinius. Suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nustatyta, kad naujai pastatyti statinių įteisinami Statybos įstatymo 24 straipsnyje reglamentuota tvarka, todėl teismas negali pripažinti nuosavybės teisių į neįteisintus nekilnojamuosius daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje D. K., V. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-175/2008). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų, jog, įrengęs aikštelę ir pastatęs tvorą, kreipėsi į atitinkamą instituciją dėl šių statinių priėmimo, kad įregistruotų nuosavybės teises savo vardu. Kadangi statinių formavimo nekilnojamaisiais daiktais ir jų registravimo tvarką nustato įstatymai ir šių veiksmų atlikimas nepriklauso teismų kompetencijai, tai nėra pagrindo taikyti CPK nuostatas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų dėl valdymo nuosavybės teise pripažinimo nustatymą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismų padarytas materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimas bei nukrypimas nuo suformuotos praktikos lėmė neteisėtų sprendimo ir nutarties priėmimą, todėl jie naikintini ir priimtinas naujas procesinis sprendimas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

Pripažindama kasatorių argumentus dėl teisės taikymo pagrįstais ir priimdama byloje naują sprendimą, teisėjų kolegija dėl kitų kasatoriaus nurodytų argumentų nepasisako

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus suinteresuotų asmenų Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės kasacinius skundus, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, iš pareiškėjo A. R. suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijos naudai priteistina 131 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą. Be to, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims, ir kitos būtinos išlaidos kasaciniame teisme sudaro 45,05 Lt. Patenkinus suinteresuotų asmenų kasacinius skundus, nurodytos išlaidos priteistinos iš pareiškėjo A. R. į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 3, 8 punktai, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. nutartį, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai (kodas 188601998) iš pareiškėjo A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 131 Lt (vieną šimtą trisdešimt vieną litą) žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą.

Priteisti iš pareiškėjo A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 45,05 Lt (keturiasdešimt penkis litus 5 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Juozas Šerkšnas

Vincas Verseckas