Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-569/2009 Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.1; 43.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. Ž. ir L. Ž. ieškinį atsakovams A. M., A. R. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą bei atsiskaitymus grąžinant daiktą iš neteisėto valdymo, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų 62 457 Lt nuostolių atlyginimo bei 1000 Lt rankpinigių iš atsakovės A. M. Jie nurodė, kad 2006 m. liepos 5 d. su atsakove A. M. sudarė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), abiejų atsakovų paveldėto po J. R. mirties, preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kuria susitarė, kad namą pirks už 10 000 Lt. Apie tai, kad ½ dalis gyvenamojo namo paveldėta atsakovo A. R., ieškovai teigia nežinoję. Pagal šią sutartį ieškovai atsakovei A. M. sumokėjo 1000 Lt avanso; atsakovė leido ieškovams savo lėšomis atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją ir remontą. Ieškovai namo rekonstrukcijai ir remontui išleido 62 457 Lt. Atsakovams tarpusavyje nesusitarus dėl gyvenamojo namo pardavimo, pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir ieškovams atsirado nuostolių dėl namo rekonstrukcijai ir remontui išleistų lėšų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų (nutarčių) esmė

Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinys tenkintas.

Teismas nustatė, kad atsakovai lygiomis dalimis, po ½ dalį, paveldėjo J. R., mirusio 2006 m. birželio 13 d., turtą: gyvenamąjį namą, malkinę, tvartą, daržinę, esančius (duomenys neskelbtini), 2007 m. birželio 5 d. jiems išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. 2006 m. liepos 5 d. ieškovai su atsakove A. M. sudarė paveldėto gyvenamojo namo preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovams parduoti šį namą už 10 000 Lt; ieškovai sumokėjo atsakovei 1000 Lt rankpinigių, o likusius 9000 Lt įsipareigojo sumokėti po nuosavybės teisės įforminimo notarine tvarka. Ieškovė L. Ž. su atsakove pasirašė dar vieną 1000 Lt rankpinigių gavimo susitarimą, kurį savo parašu patvirtino ir liudytoja A. K. Atsakovai 2006 m. liepos 5 d. sutarties neginčijo, nepateikė priešieškinio, todėl teismas priėjo prie išvados, kad ieškovai, sudarę 2006 m. liepos 5 d. sutartį, pradėjo teisėtai valdyti atsakovės perduotą turtą, t. y. gyvenamąjį namą. Ieškovai atliko namo rekonstrukcijos ir remonto darbus, pagrįstai tikėdamiesi, kad namas bus perduotas jų nuosavybėn. Teismas nustatė, kad ieškovai namo remontui išleido 62 457 Lt. Teismas nurodė, kad atsakovė A. M. nuslėpė nuo ieškovų, kad turtą pretenduoja paveldėti ir atsakovas. 2007 m. birželio 6 d. atsakovams išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad atsakovas A. R. paveldėjo ½ dalį turto, o tai reiškia, kad atsakovas paveldėjo ieškovų lėšomis pagerintą turtą. Atsakovai, paveldėto turto nepasidaliję, valdo jį lygiomis dalimis. Kadangi ieškovai buvo sąžiningi namo valdytojai nuo 2006 m. liepos 5 d., tai teismas sprendė, kad jie turi teisę reikalauti atlyginti padarytas namo pagerinimo išlaidas iš abiejų atsakovų.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 16 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimas pakeistas iš dalies: ieškovams iš atsakovų priteista suma sumažinta iki 43 837 Lt; ji priteista iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis (po 21 918, 50 Lt).

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovai įrodė, jog atsakovės A. M. veikoje buvo CK 6.256 straipsnyje įvardyti pagrindai sutartinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai, t. y. netinkamas sutarties įvykdymas, priežastinis ryšys tarp netinkamo sutarties vykdymo ir atsiradusios žalos, žalos dydis. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovai visus namo rekonstrukcijos ir remonto darbus atliko savo jėgomis ir ūkio būdu, todėl sprendė, kad ne visa ieškovų pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta suma ieškovams gali būti priteista: jie nėra PVM mokėtojai, nesamdė darbo jėgos, nemokėjo socialinio draudimo įmokų, neturėjo statybvietės išlaidų bei pelno, nurodytų lokalinėje sąmatoje. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendė, kad žalos dydis mažintinas iki 43 837 Lt, t. y. tiesioginių išlaidų, nurodytų sąmatoje. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovui A. R. 2007 m. birželio 5 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį namo, kurį pagerino ieškovai, ir nors faktinės bylos aplinkybės įrodo, kad ieškovų ir šio atsakovo nebuvo sudarytas preliminarusis susitarimas dėl būsimo pirkimo-pardavimo bei panaudos, tačiau, remiantis CK 6.237, 6.242 straipsniais, reglamentuojančiais nepagrįstą praturtėjimą ir nepagrįstą turto gavimą, yra pagrindas patenkinti ieškovų reikalavimus ir šiam atsakovui, nes priešingu atveju būtų iš esmės pažeisti jų interesai. Ieškovai savo sąskaita be teisinio pagrindo pagerino atsakovo A. R. turtą, šių pagerinimų ieškovai išmontuoti negali, todėl atsakovas turi atlyginti jam paliekamų daiktų vertę pinigais. Teisėjų kolegija nurodė, kad solidarioji atsakovų atsakomybė neatsiranda, nes jai atsirasti nėra CK 6.66 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų pagrindų. Ieškovų lėšomis pagerintas nekilnojamasis turtas atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl jie savarankiškai atsako ieškovams už atliktus pagerinimus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas A. R. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 16 d. nutartį ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Pažeistos CK 1.78 straipsnio 1 dalies, 1.80 straipsnio 1 dalies, 4.79 straipsnio 1 ir 2 dalies, 6.156 straipsnio 1 ir 2 dalies, 6.307 straipsnio nuostatos. Kasatorius nebuvo informuotas apie preliminariąją 2006 m. liepos 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria neteisėtai buvo susitarta dėl jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo ir kurios pagrindu avansu įvykdyta 1/10 dalis sutartų finansinių atsiskaitymų, taip pat apie sutartį vykdyti jam priklausančios nekilnojamojo turto dalies remontą ir leidimą remonto darbams atlikti.

2. Pažeistas CK 4.93 straipsnis, 1.137 straipsnio 2 dalis. Kasatoriaus teigimu, sužinojęs apie 2006 m. liepos 5 d. preliminariąją sutartį, jis nedelsdamas užginčijo atliekamus statybos darbus, kreipdamasis į aptariamos sutarties šalis ir teisėsaugos institucijas. Tačiau ieškovai ir toliau vykdė statybos darbus iki tol, kol jų neužbaigė. Be to, statybos darbai buvo vykdomi, nors kasatorius ir atsakovė A. M. dar nebuvo priėmę palikimo ir sutvarkę paveldėjimo dokumentų, taip pat nesudarę palikimo pasidalijimo tarp bendraturčių sutarties ir atsakovui nedavus leidimo statybos darbams atlikti.

3. Apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad, net ir nesant sudarytos ieškovų ir kasatoriaus preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties, yra pagrindas tenkinti ieškinį, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), teismų išvados prieštarauja CK pirmosios knygos penktojoje dalyje aštuntajame skyriuje įtvirtintiems civilinių teisių įgyvendinimo principams ir jų gynimo būdams. Kasatoriaus turtas buvo parduotas be jo žinios ir sutikimo, atlikti brangiai kainuojantys, didelės apimties remonto darbai, kurie neatitinka kasatoriaus paveldėto turto statybinės-architektūrinės vizijos, atsakovui priklausanti turto dalis negrįžtamai pertvarkyta ir pakeitimai jam nepriimtini. 2006 m. liepos 5 d. preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties šalių neteisėtais veiksmais atsakovui padaryta žala, kuri turi būti įvertinta ir atlyginta pagal CK 1.91 straipsnio 1, 2 ir 3 dalies, 6.246 straipsnio 1 ir 2 dalies, 6.249, 6.251 straipsnių reikalavimus. Atsakovo teigimu, atsakomybė dėl ieškovų patirtų nuostolių tenka atsakovei A. M., kuri, atlyginusi ieškovų nuostolius, įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į kasatorių, jeigu įrodytų jo civilinės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. Dėl atsakovės nepagrįstai netaikyta CK 6.263 straipsnio 2 dalies norma.

4. Teismai, nenutraukdami bylos, nepasiūlė ieškovams pakeisti kasatorių tinkamu atsakovu (CPK 45 straipsnis), todėl buvo priimti neteisėti ir nepagrįsti sprendimai.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašė skundą atmesti. Ieškovai nurodė, kad juos ir atsakovę A. M. siejo sutartiniai santykiai (2006 m. liepos 5 d. preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis), todėl namo pagerinimo darbai atlikti teisėtai, nenaudojant prievartos. Tik pradėję namo rekonstrukcijos darbus, ieškovai sužinojo, kad atsakovė A. M. turi brolį kasatorių A. R., kuris paveldėjo namą kartu su atsakove. Ieškovų teigimu, namo remontą jie tęsė tik iki tol, kol į namą neatvyko kasatorius su įgaliotiniu, norėdamas išvaryti ieškovus. Ieškovai nurodė, kad teismai teisingai nustatė tą aplinkybę, kad ieškovai, atlikdami remontą, pagerino ne tik ieškovės, bet ir kasatoriaus turto dalį, o civilinėje teisėje galioja draudimas praturtėti kitos asmens sąskaita. Nors ir nėra konkretaus sandorio, iš kurio atsirastų prievolė kasatoriui, tačiau byloje nustatyta, kad ieškovai (kreditoriai) teisėtais veiksmais pagerino ne tik atsakovės A. M., bet ir kasatoriaus turtą ir jo negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją). Kadangi atsakovai turto nepasidaliję, valdo jį bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad turto pagerinimo išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, pagrįsta ir teisėta.

Atsakovės A. M. atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo ir atsiskaitymų išreikalavus turtą iš neteisėto svetimo valdymo

Kasacine tvarka nagrinėjama skundžiamų teismų sprendimų dalis, kuria išspręsti ieškovų reikalavimai kasatoriui, atsakovė A. M. kasacinio skundo nepateikė, pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas byloje nenustatyta. Ieškovų reikalavimų kasatoriui esmė - reikalavimas atlyginti jo nekilnojamojo turto remontui ir rekonstrukcijai padarytas išlaidas. Reikalavimas dėl lėšų priteisimo gali turėti įvairų teisinį pagrindą, nuo to, kokiu teisiniu pagrindu toks reikalavimas grindžiamas, priklauso reikalavimų tenkinimo sąlygos ir apimtis. Teisinis reikalavimo pagrindas nustatomas, teisiškai kvalifikavus materialinius ginčo santykius. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo materialinius teisinius santykius ir tai, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo. Civilinio proceso įstatymuose nereikalaujama, kad besikreipiantis į teismą asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų bylos materialinius santykius. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas jo reikalavimų juridinis pagrindas ir ar nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštiems reikalavimams atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje St. M. v. G. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2009; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. Br. V. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Marijampolės miškų urėdija v. B. P., bylos Nr. 3K-3-215/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009).

Bylą nagrinėję teismai konstatavo faktines aplinkybes, sudarančias ieškovų reikalavimo kasatoriui pagrindą: ginčo turtas priklauso nuosavybės teise abiem atsakovams lygiomis dalimis, abiejų atsakovų nuosavybės teisė atsirado paveldėjimo pagrindu, palikėjas mirė 2006 m. birželio 13 d., 2007 m. birželio 5 d. kasatoriui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. 2006 m. liepos 5 d. ieškovai sudarė preliminariąją ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį su vienu iš paveldėtojų – atsakove, sumokėjo jai dalį pirkimo kainos. Atsakovės leidimu, kasatoriui nežinant ir nedavus sutikimo, ieškovai pradėjo gyvenamąjį namą faktiškai valdyti – atliko remonto ir rekonstrukcijos darbus. Kasatoriui pareiškus pretenzijas dėl jam priklausančios turto dalies, pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko, ieškovai grąžino kasatoriui ir atsakovei gyvenamąjį namą ir šioje byloje reiškia pretenzijas dėl į jį įdėtų remonto ir rekonstrukcijos išlaidų atlyginimo. Abu atsakovai priėmė palikimą ir yra paveldėto turto savininkai nuo 2006 m. birželio 13 d., nes paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas palikimo priėmimas veikia retroaktyviai: palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui ne nuo palikimo priėmimo, o nuo jo atsiradimo momento, t.y. palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija, bylos Nr. 3K-3-341/2009; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. ir kt. v. P. G., bylos Nr. 3K-3-560/2009; kt.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvardyti ginčo materialiniai santykiai tarp ieškovų ir kasatoriaus kvalifikuotini kaip atsiskaitymai grąžinus savininkui turtą iš neteisėto svetimo valdymo, todėl ginčo sprendimui taikytinos savininko teisų gynimą reglamentuojančios daiktinės teisės normos, inter alia, CK 4.97 straipsnis. Savininko nuosavybės teisė gali būti ribojama tik įstatymu, laikantis būtinumo ir proporcingumo reikalavimų (CK 4.93 straipsnis). Teisė valdyti daiktą, jį naudoti ir juo disponuoti priklauso išimtinai jo savininkui; daikto perleidimas, perdavimas faktiškai valdyti ar naudotis be jo savininko valios yra neteisėtas. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisių garantija - teisė išreikalauti savo turtą iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacijos teisė), pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinio ieškinio teisė).

Atsiskaitymai tarp savininko ir neteisėto daikto valdytojo vykdomi CK 4.97 straipsnio nustatytomis sąlygomis. Atsiskaitymų tarp neteisėto valdytojo ir išreikalavusio daiktą savininko apimtį lemia neteisėto valdytojo sąžiningumas ar nesąžiningumas. Tai, sąžiningas ar nesąžiningas valdymas, vertinama pagal bendruosius objektyvųjį ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijus: asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas, yra laikomas nesąžiningu valdytoju; atitinkamai asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas, yra laikomas sąžiningu valdytoju (CK 4.97 straipsnio 1 dalis).

Jeigu neteisėtas valdytojas nesąžiningas, savininkas, turi teisę reikalauti: grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias šis asmuo gavo arba turėjo gauti per visą valdymo laiką; neteisėtas nesąžiningas valdytojas savo ruožtu turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas nuo to laiko, kai savininkui priklauso gautos iš daikto pajamos (CK 4.97 straipsnio 1, 2 dalys).

Jeigu valdytojas sąžiningas, savininkas turi teisę išreikalauti visas pajamas, kurias šis gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grąžinimo iškėlimą; neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti visas jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas, kurių nepadengė iš daikto gautos pajamos; neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu jos gali būti atskirtos nesužalojant daikto, jeigu pagerintų dalių atskirti negalima arba daiktas buvo pagerintas kitaip, neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl pagerinimo padarytas išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas (CK 4.79 straipsnio 1, 3 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. J. N., bylos Nr. 3K-3-328/2006). Skirtingai nuo atsiskaitymų nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo atveju, net ir sąžiningas neteisėtas valdytojas gali reikalauti ne svetimo daikto pagerinimo išlaidų vertės, o tik tos jų sumos, kuria padidėjo daikto vertė. Tai reiškia, kad esminę reikšmę turi ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo į svetimą daiktą, o tai, kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas.

Ieškovai teisiniu savo reikalavimų pagrindu nurodė žalos atlyginimo prievolę. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai ginčo sprendimui netaikė žalos atlyginimo instituto, nes ieškovų ir kasatoriaus, pagal teismų konstatuotas faktines aplinkybes, nesiejo nei sutartiniai, nei deliktiniai santykiai. Tačiau kvalifikuodami ginčo materialinius santykius, bylą nagrinėję teismai padarė materialinių įstatymų taikymo klaidų. Apeliacinės instancijos teismas ieškovų ieškinį kasatoriui tenkino CK 6.237, 6.242 straipsnių, reglamentuojančių nepagrįstą praturtėjimą ir nepagrįstą turto gavimą, pagrindu. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas - tai savarankiška prievolės rūšis. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklės: nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai; be to, prievolei dėl nepagrįsto turto gavimo ar praturtėjimo atsirasti būtinas sąlygų visetas: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais; 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; kt.). Konstatavus nepagrįsto turto gavimo ar praturtėjimo prievolę, atsiskaitymams tarp skolininko ir kreditoriaus galioja bendroji taisyklė, kad, išskyrus CK nustatytas išimtis, turi būti grąžinta visa tai, kas yra nepagrįstai gauta ar sutaupyta (CK 6.237 straipsnio 1 dalis, 6.242 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo grąžinimo prievolės, nes tarp ieškovų ir kasatoriaus susiklostė santykiai dėl neteisėto svetimo daikto valdymo ir atsiskaitymų jį grąžinus savininkui; ieškovų teisės gintinos remiantis daiktinės teisės normomis, be to, ieškovų, kaip kreditorių, veiksmai negali būti laikomi teisėtais, nes atlikti be savininko žinios, neteisėtai valdant jo turtą.

Pirmosios instancijos teismas šalių ginčui spręsti taikė ne savininko, o valdytojo gynimą reglamentuojančias daiktinės teisės normas (CK 4.34 straipsnis), nepagrįstai ieškovus pripažino teisėtais ginčo turto valdytojais, konstatavo jų sąžiningumą neištyręs ir neįvertinęs reikšmingų šiam klausimui išspręsti aplinkybių, nenustatinėjo turto pagerinimo (vertės padidėjimo).

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami ieškovų ir kasatoriaus ginčą, padarė materialinių įstatymų taikymo klaidų, dėl kurių galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), dėl to skundžiama apeliacinio teismo nutarties dalis panaikinama ir ši bylos dalis grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas turi ištirti nutartyje įvardytas reikšmingas atsiskaitymams grąžinus daiktą iš svetimo neteisėto valdymo aplinkybes ir atitinkamai įvertinti ieškovų reikalavimų pagrįstumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškovų reikalavimų kasatoriui pagrįstumo klausimas neišspręstas, tai nėra galimybės tiksliai paskirstyti šalių turėtų bei kitų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp ieškovų ir kasatoriaus klausimas, naikintina. Dėl nurodytų išlaidų paskirstymo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos dalį dėl ieškovų reikalavimų kasatoriui.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

Kasacinės instancijos teisme patirta 62,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi bylos dalis grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų išlaidų priteisimo valstybės naudai turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 16 d. nutartį dėl ieškovų ieškinio atsakovui A. R. panaikinti ir šią bylos dalį perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Sigita Rudėnaitė

Pranas Žeimys