Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo

Nr. DOK-1771

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03495-2022-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2025 m. gegužės 5 d. paduotu atsakovo R. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 18 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovas R. B. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui R. B. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos su juo pakeitimo ir atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei M. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovės ieškinį, pakeitė bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, padidino vaikui teiktino išlaikymo dydį, atmetė atsakovo priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. vasario 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu atsakovas R. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 18 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nesant jokio pagrindo išskyrus vaiko nenorą, nuo 50/50 bendravimo iki minimalaus apribojo skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku, nustatant pereinamąjį bendravimo laikotarpį, kai tėvui paliekama galimybė matytis su vaiku tik dvi valandas per savaitę per tarpininkus neribotą laiką. Nustatytas pereinamasis laikotarpis dėl savo neįgyvendinamumo ir sąlygiškumo tapo de fakto nuolatine tėvo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka ir tęsiasi jau dvejus metus, dėl ko iš esmės pažeidžiamos pamatinės vaiko teisės ir be pagrindo nutraukiamas tėvo ir vaiko ryšys.

2. Bylą nagrinėję teismai, priimdami sprendimą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ribojimo neatsižvelgė į vaiko nenorą bendrauti su tėvu nulėmusias priežastis. Kasacinės instancijos teismo išaiškinimas būtinas klausimu, kaip turėtų būti vertinamas pereinamojo laikotarpio nustatymo prašymas, kai jį nustatyti prašo šalis, kuri savo veiksmais sąlygojo tokio pereinamojo laikotarpio galimą reikalingumą. Priimant sprendimus būtina iš esmės atsižvelgti į tai, kad vaiko nenorą bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu nulėmė to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, veiksmai. Tinkamai neatsižvelgus į šią aplinkybę, susidaro prielaidos skatinti žaloti vaiką darant jam psichologinį poveikį ir tuo pagrindu reiškiant reikalavimą dėl bendravimo intensyvumo su skyrium gyvenančiu tėvu mažinimo bei išlaikymo didinimo. Taip pat tokiu sprendimu sudaromos prielaidos paveikus nepilnametį vaiką, visiškai apriboti skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaiku, kas netik pažeidžia skyrium gyvenančio tėvo teises, bet neatitinka ir vaiko interesų.

3. Bylą nagrinėję teismai, nustatydami pereinamąjį laikotarpį nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2014">3K-3-454/2014</a> suformuotos praktikos.

4. Sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos keitimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 3.174 straipsnio 2 ir 4 dalis.

5. Teismai, keisdami išlaikymo dydį, netinkamai taikė CK 3.201 ir 3.208 straipsnius. Teismai išlaikymą, kurį skyrium gyvenantis tėvas turi mokėti savo nepilnamečiam sūnui, padidindami nuo ieškinio pareiškimo dienos (nuo 2022 m. kovo mėn.), išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir vertindami vaiko poreikius bei tėvų finansines galimybes sprendimo priėmimo metu, neatsižvelgė į tai, kad pritaikius indeksavimą nuo 2022 m. kovo mėn., sprendimo priėmimo metu 2024 m. spalio mėn. išlaikymo dydis yra ne 350 Eur, o 430 Eur. Tokį išlaikymo dydį kasatoriui paskaičiavo antstolis sprendimo priėmimo mėnesį, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo perduotas skubiai vykdyti.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 228 (du šimtus dvidešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gegužės 2 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymu Nr. 428, kodas ZO28026.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Agnė Tikniūtė