Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo

Nr. DOK-1753

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03495-2022-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2025 m. gegužės 5 d. paduotu ieškovės M. Š. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 18 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovė M. Š. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui R. B. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos su juo pakeitimo ir atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei M. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovės ieškinį, pakeitė bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, padidino vaikui teiktino išlaikymo dydį, atmetė atsakovo priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl abiejų šalių veiksmų, todėl nuspręsta bylinėjimosi išlaidų šalims nepriteisti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. vasario 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu ieškovė M. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 18 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir teismų praktiką, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

2. Teismai tik konstatavo, kad civilinės bylos nagrinėjimas užtrūko labai ilgai dėl abiejų šalių procesinio elgesio, tačiau visiškai nebuvo vertinami kiekvienos bylos šalies veiksmai ir kuris bylos šalių veiksmas suponavo būtent tokią ilga bylos nagrinėjimo eigą.

3. Ieškinio reikalavimų tikslinimas negali būti laikomas netinkamu procesiniu elgesiu.

4. Būtent atsakovas vilkino procesą, teikdamas nepagrįstus prašymus dėl teisėjos nušalinimo.

5. Tam, kad būtų pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų, turi būti konstatuotas netinkamo šalies procesinio elgesio faktas, tuo tarpu teismai sprendime nenurodė, kad ieškovė būtų reiškusi nepagrįstus prašymus, vilkinusi procesą ar kitaip netinkamai naudojusi savo procesines teises, todėl nebuvo pagrindo taikyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės išimtį.

6. Teismai priimdami skundžiamą sprendimą bei nutartį, nekonkretizavo ir neįvardijo tikslios priežasties, lėmusios sprendimą nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, o apsiribojo tik formaliais teiginiais apie bylos trukmę ir nuolat šalių teiktus procesinius prašymus.

7. Nors ieškovės ieškinio reikalavimai yra patenkinti didžiąja dalimi, ji vis tiek yra patyrusi ženklius nuostolius dėl likusių jai neatlygintų bylinėjimosi išlaidų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Agnė Tikniūtė