G. D. pagal BK 168 str., 369 str., 368 str., 376 str., 303 str., 3 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1581/2025

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00111-2020-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama išteisintojo G. D. kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 21 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 21 d. nutartį: baudžiamosios bylos dalį, kuria G. D. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 168 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), nutraukti, nes nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą (BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas); pripažinti 2020 m. kovo 9 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, kuria leista klausytis G. D. telefoninių pokalbių ir kontroliuoti kitą telekomunikacijos tinklais perduodamą informaciją, neteisėta; pripažinti advokato G. D. visų duomenų, buvusių mobiliojo ryšio telefone „Iphone“ ir kompiuteryje „Lenovo“, kopijavimą neteisėtu, pripažinti G. D. sulaikymą neteisėtu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo R. M. pareiškimo pradedant ikiteisminį tyrimą pagal BK 168 straipsnio 1 dalį nebuvo gauta. Teismai netinkamai, plečiamai aiškino BK 168 straipsnio 3 dalį, dėl to priėmė neteisėtą sprendimą G. D. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 168 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o ne nutraukė bylą dėl BK 168 straipsnio 1 dalies, nes nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą. G. D. telefoninių pokalbių, kitos elektroniniais tinklais perduodamos informacijos kontrolė sankcionuota ir vykdyta pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą. Teismai padarė BPK 20 straipsnio 4 dalies pažeidimą, nes remtasi įrodymams keliamo teisėtumo reikalavimo neatitinkančiais duomenimis, nuskaitytais iš G. D. mobiliojo ryšio telefono į išorinį diską. Kratos metu iš tarnybiniame kompiuteryje esančios paskyros buvo nukopijuota 47,7 GB informacijos, kuri nebuvo identifikuota, detalizuota ir aprašyta. Advokato kompiuterio visos informacijos kopijavimas buvo perteklinis ir neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 44 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus, nes neatsakė į esminius G. D. apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nevertino, ar visos advokato kompiuterio informacijos kopijavimas atitinka 2020 m. kovo 3 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dėl kratos nuostatas, ar tokie veiksmai atitinka BPK 149 straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 3, 4, 5 dalių nuostatas. G. D. sulaikymas ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas netyrė sulaikymo proporcingumo, atitikties BPK 140 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 123 straipsnio 2 dalies nuostatoms, Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuluotoms taisyklėms, todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų ir nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai savo esme analogiški nurodytiems apeliaciniame skunde. Tačiau vien tai, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vertino byloje surinktus įrodymus ar atliktus procesinius veiksmus ne taip, kaip to pageidavo išteisintasis, savaime nereiškia, kad buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo (išteisintojo) teisės ar buvo padaryti kiti esminiai BPK pažeidimai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).???

Iš kasacinio skundo turinio matyti, jog G. D. BPK 20 straipsnio 4 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių ir kitų nuostatų pažeidimus nurodo siekdamas, kad kasacinės instancijos teismas dar kartą tikrintų pakartotus iš apeliacinio skundo argumentus, kitaip nei apeliacinis teismas vertindamas bylos įrodymus. Kasaciniame skunde įvardytų BPK straipsnių pažeidimai ir netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas grindžiami kasatoriaus nuomone dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo, o tai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti išteisintojo G. D. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Tomas Šeškauskas

Artūras Ridikas