Baudžiamoji byla Nr. 2K-182-495/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18055-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. ir jo gynėjo advokato Raimondo Mažulio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties.
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nuosprendžiu A. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą žalą. Iš nuteistojo A. D. nukentėjusiajai J. R.-B. priteista 467,03 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei jos turėtų 800 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo. Iš nuteistojo A. D. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 57,18 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmestas. Iš nuteistojo A. D. nukentėjusiajai J. R. B. priteista atlyginti 500 Eur išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. D. nuteistas už tai, kad 2021 m. birželio 4 d. apie 20.00 val. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia sugriebė J. R.-B. už kairės rankos, parklupdė ant žemės bei užlaužęs ranką ją spausdamas laikė, taip padarė nukentėjusiajai J. R.-B. smulkų išilginės juostos formos paviršinį odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, kelias smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas kairiojo žasto apatinėje dalyje, smulkius paviršinius odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva aplink dešinės alkūnės užpakalinį paviršių, smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas dešinio žasto vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje, dvi smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas dešinio dilbio apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje, smulkų išilginių brūkšnių pavidalo paviršinį odos nubrozdinimą dešinio riešo priekiniame paviršiuje, pavienius smulkius taškinius paviršinius odos nubrozdinimus abiejų kelių priekiniuose paviršiuose bei kairiojo raktikaulio lūžį, t. y. nukentėjusiajai J. R.-B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. D. ir jo gynėjas advokatas R. Mažulis prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatoriai skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai buvo šališki, nes, pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas bei in dubio pro reo (visos abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, nepašalino prieštaravimų, esančių tarp nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, specialisto išvados ir teismo medicinos eksperto paaiškinimų.
2.2. Pirmosios instancijos teismas neapklausė teismo medicinos eksperto G. Pauliko dėl jo surašytoje specialisto išvadoje nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų, nors byloje yra duomenų, kad šis sužalojimas galėjo būti patirtas kitomis aplinkybėmis. Taip pat netenkintas prašymas atlikti parodymų patikrinimą vietoje, dalyvaujant ir nuteistajam, siekiant pašalinti nukentėjusiosios, liudytojų Z. A., L. Š. ir A. E. parodymų prieštaravimus. Pirmosios instancijos teismas pažeidė kaltinamojo teisę dalyvauti tiriant įrodymus ir užduoti klausimus (BPK 22 straipsnio 3 dalis), nebuvo tirti medicinos dokumentai, kuriais vadovaujantis buvo reiškiami kaltinimai, neleista užduoti klausimų asmenims, surašiusiems šiuos dokumentus. Liko kartu neįvertintas A. D. į bylą pateiktas vaizdo įrašas, reikšmingas teisinančiu aspektu.
2.3. Apeliacinės instancijos teismas nors ir atliko įrodymų tyrimą, apklausė teismo medicinos ekspertą G. Pauliką, tačiau teismo nutartyje padarė išvadas, neatitinkančias nustatytų bylos aplinkybių. Teismo medicinos ekspertas G. Paulikas teisme paaiškino, kad dėl rankos užlaužimo raktikaulis lūžti negalėjo, o specialisto aprašytoje rentgeno nuotraukoje matyti beveik sugijęs raktikaulio lūžis, pati nuotrauka padaryta gerokai vėliau nei aktualus raktikaulio sužalojimas ir rodo tai, kad nukentėjusioji anksčiau yra turėjusi raktikaulio traumą; apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog nukentėjusiosios raktikaulis galėjo būti lūžęs anksčiau, aktualios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ir nepaneigia byloje įrodyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymio. Darydamas tokias prieštaringas išvadas apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.
2.4. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi prieštaringais teismo medicinos eksperto paaiškinimais bei prielaidomis; nepašalino byloje esančių prieštaravimų dėl esminių bylos aplinkybių (raktikaulio lūžio mechanizmo, galimo sužalojimo laiko ir kt.), prioritetinę reikšmę suteikė nukentėjusiosios ir liudytojų A. E. ir Z. A. parodymams, kitų įrodymų nevertino, neišdėstė sprendime aiškių motyvų dėl inkriminuotos veikos. Visa tai rodo apeliacinės instancijos teismo šališkumą.
2.5. Taip abiejų instancijų teismai iš esmės pažeidė įrodymų vertinimui ir procesinio sprendimo turiniui įstatymo keliamus reikalavimus, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 138 straipsnio 1 dalis).
3. Atsiliepimu į nuteistojo A. D. ir jo gynėjo advokato R. Mažulio kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys prašo kasacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokuroras atsiliepime nurodo:
3.1. Kasaciniame skunde nors ir teigiama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismus buvus šališkus, tačiau žemesnės instancijos teismų šališkumas nekonkretizuojamas, grindžiamas tik kasatorių nesutikimu su teismų priimtais nepalankiais procesiniais sprendimais – tai, vadovaujantis teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-387/2022), nėra teismų šališkumas.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas teismo medicinos specialisto išvadą Nr. G 708/2021 (03) ir teismo medicinos eksperto G. Pauliko paaiškinimus teisme, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Iš dalinio įrodymų tyrimo metu apeliacinės instancijos teisme atliktos eksperto G. Pauliko apklausos matyti, kad jam buvo pateikta byloje esanti rentgeno nuotrauka, su ja susipažinęs ekspertas parodė, kad nuotrauka padaryta gerokai vėliau, nei aktualus raktikaulio sužalojimas, ir rodo tai, kad nukentėjusioji yra turėjusi raktikaulio traumą. Raktikaulis gali lūžti tiesioginės traumos metu (pvz., dėl smūgio į peties sąnario sritį, krentant ant peties sąnario). Pagal įvykio aplinkybes nenustatyta, kad rankos užlaužimo metu galėjo lūžti raktikaulis, nes greičiausiai būtų įvykęs raktikaulio vidinio galo, raktikaulio sąnario galo išnirimas į priekį, tačiau toks išnirimas nukentėjusiajai neužfiksuotas. Objektyviais duomenimis nukentėjusiosios sužalojimai rodo buvusį griuvimą, labiausiai tikėtina – remiantis į kietą pagrindą. Sužalojimo mechanizmas galėtų būti toks: arba nukentėjusioji į kažką atsitrenkė peties sąnariu, arba griuvo ir atsirėmė ant ištiestos rankos. Ekspertas taip pat nurodė palaikantis savo specialisto išvadą Nr. G708/2021 (03). Pagal šią specialisto išvadą nukentėjusiosios raktikaulio lūžis galėjo įvykti nuo perlenkimo veikiant plėšimo mechanizmui, kai tuo pačiu metu stipriai susitraukia iš vienos pusės galvos sukamasis raumuo ir didysis krūtinės raumuo, o iš kitos pusės – deltinis raumuo. Nustatyti sužalojimai padaryti anksčiau nei 2021 m. birželio 4 d., o tai neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui ir aplinkybėms.
3.3. Taigi tarp eksperto G. Pauliko parodymų teisme ir jo pateiktos specialisto išvados yra esminių prieštaravimų dėl nukentėjusiajai padaryto sužalojimo mechanizmo. Apeliacinės instancijos teismas, nepanaikinęs šių prieštaravimų ir jų visapusiškai neišnagrinėjęs, nustatė, kad nukentėjusiosios J. R.-B. kairysis raktikaulis lūžo nuo perlinkimo, t. y. veikiant specialisto išvadoje aprašytam plėšimo mechanizmui. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi specialisto išvadoje nurodomu nukentėjusiosios sužalojimo padarymo mechanizmu, nors pats tyrimą atlikęs ekspertas teismo posėdyje tokio sužalojimo mechanizmo nepatvirtino.
3.4. Taip pat teismo medicinos ekspertas G. Paulikas, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, vertindamas jam pateiktą rentgeno nuotrauką, nurodė, kad ji padaryta žymiai vėliau nei padarytas sužalojimas. Taigi ekspertas konstatavo, kad jam pateiktoje nuotraukoje užfiksuotas senas raktikaulio lūžis, todėl, vertindamas tokius parodymus, teismas arba turėjo konstatuoti, kad ekspertui vertinti buvo pateikta ne rentgeno nuotrauka, daryta iš karto po nukentėjusiosios sužalojimo 2021 m. birželio 4 d., arba motyvuotai paneigti tokius eksperto vertinimus.
3.5. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tik eksperto parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme, perrašymu bei nepagrįstu konstatavimu, kad aplinkybė, jog nukentėjusiosios raktikaulis anksčiau galėjo būti traumuotas, aktualios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ir nepaneigia nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymio. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes klydo dėl įrodymų turinio, nevertino byloje esančių duomenų, liudijančių apie galimai kitą nukentėjusiajai nustatyto raktikaulio lūžio laiką, šių duomenų nevertino kitų bylos duomenų kontekste, t. y. nebuvo vertinta įrodymų visuma.
4. Atsiliepimu į nuteistojo A. D. ir jo gynėjo advokato R. Mažulio kasacinį skundą nukentėjusiosios J. R.-B. atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius prašo kasacinį skundą atmesti; priteisti iš nuteistojo A. D. nukentėjusiajai jos turėtų proceso kasaciniame teisme išlaidų atlyginimą (500 Eur). Atsiliepime nurodoma:
4.1. Kasacinis skundas grindžiamas nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teigiant, kad dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiosios raktikaulis lūžti negalėjo, o teismai, nustatę priešingai, buvo šališki. Nors kasaciniame skunde teigiama apie teismų šališkumą, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nušalinimas nebuvo pareikštas. Nukentėjusiosios raktikaulio lūžio faktas ir priežastis nustatyti byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiosios paaiškinimais įvykio vietoje, medicinos įstaigoje iškart po įvykio daryta rentgeno nuotrauka, jos aprašymu, kuriame nurodytas raktikaulio skilimas, gydymo metu vėliau daryta rentgeno nuotrauka ir jos aprašymu, kuriame patvirtintas raktikaulio skilimas, filmuota medžiaga. Kasaciniame skunde nepagrįstai kritikuojamos teismų išvados, pateikiant savą įvykių interpretaciją.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo A. D. ir jo gynėjo advokato R. Mažulio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl teismų šališkumo, nagrinėjant baudžiamąją bylą
6. Kasatoriai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 382 straipsnio 3 punktas), motyvuodami tuo, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Iš esmės bylą nagrinėjusių teismų šališkumas yra siejamas su padarytais BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimais, vertinant bylos įrodymus, t. y. pirmosios instancijos teismo šališkumą įžvelgia jo atlikto įrodymų tyrimo apimties aspektu, o apeliacinės instancijos teismo – dėl įrodymuose esančių prieštaravimų nepašalinimo bei išvadų neatitikties bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs pagrindines teismo nešališkumo sampratos taisykles. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011 ir kt.). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017 ir kt.). Be kita ko, kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-137/2008). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-486/2014 ir kt.). Taigi, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to siekia nuteistasis ir (ar) jo gynėjas, įrodymų pakankamumo klausimo sprendimas teisme savaime nereiškia teismo šališkumo, o įrodymais pagrįstų išvadų darymo klaidos, net ir pripažinus esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų buvimą, nereiškia teismo šališkumo.
8. Kasatoriai skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti abiejų instancijų teismų šališkumą objektyviąja ar subjektyviąja prasme. Kaip jau minėta, teismų šališkumas skunde siejamas išimtinai tik su įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), tačiau teismo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai negali būti suprantami ir vertinami kaip teismo šališkumas. Todėl kasatorių prašymas panaikinti abiejų instancijų teismų priimtus procesinius sprendimus dėl šališkumo ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 382 straipsnio 3 punktas) atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 320 straipsnio 3 dalis)
9. Kasacinio skundo pagrindinis argumentas, kaip jau minėta, yra siejamas su abiejų instancijų teismų procesiniuose sprendimuose padarytais BPK 20 straipsnio pažeidimais, renkant ir vertinant įrodymus, kurie nulėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą nuteistajam (BK 138 straipsnio 1 dalis). Pasak kasatorių, pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas A. D. apkaltinamąjį nuosprendį, kilus abejonių dėl padaryto nukentėjusiajai sužalojimo laiko ir jo padarymo mechanizmo, neapklausė teismo medicinos eksperto G. Pauliko, kuris ikiteisminio tyrimo metu surašė specialisto išvadą apie nukentėjusiajai J. R.-B. padarytą sužalojimą (raktikaulio lūžį) ir jai nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų neištaisė. Šis teismas, apklausęs teismo medicinos ekspertą G. Pauliką, nepašalino byloje esančių prieštaravimų dėl nukentėjusiajai padaryto kairės rankos raktikaulio sužalojimo, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, kartu neišnagrinėjo bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teismų padaryti procesiniai pažeidimai turi būti pripažinti esminiais, kadangi jie nulėmė A. D. netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (BK 138 straipsnio 1 dalis) ir neteisėto bei nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Teisėjų kolegija sutinka su šiais kasatorių skundo argumentais.
10. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).
11. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kai derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą įtraukti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2009, 2K-556/2010, 2K-295/2013, 2K-7-57-648/2021). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021).
12. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-65-976/2017, 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018). Kita vertus, teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad, nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažįstami esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-627-303/2015, 2K-266-976/2017).
13. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus pagal kasacinio skundo ribas, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje buvo padaryti kasatorių skunde nurodyti procesiniai pažeidimai, kurie sutrukdė teismui priimti teisingą procesinį sprendimą.
14. Kaip minėta, šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. D. buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas už tai, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis 2021 m. birželio 4 d. nukentėjusiajai J. R.-B., be kita ko, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kai vykusio konflikto metu tyčia sugriebė jai už kairės rankos, parklupdė ant žemės bei užlaužęs ranką ją spausdamas laikė, taip padarė kairiojo raktikaulio lūžį.
15. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuteistajam apkaltinamąjį nuosprendį, ištyręs bylos duomenis, kaltinančiais įrodymais pripažino nukentėjusiosios J. R.-B., liudytojų A. E., L. Š., Ž. A. parodymus, įvykio vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, taip pat ir 2021 m. birželio 7 d. specialisto išvadą Nr. G 708/2021, surašytą teismo medicinos eksperto G. Pauliko, kurioje būtent dėl konstatuoto J. R.-B. kairiojo raktikaulio lūžio nustatytas jai nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip matyti iš teismo posėdžių protokolų turinio, teisminio nagrinėjimo metu gynyba ne kartą prašė teismo posėdyje apklausti teismo medicinos ekspertą, abejodama dėl specialisto išvadoje konstatuoto raktikaulio lūžio laiko ir jo padarymo mechanizmo. Prašymą motyvavo tuo, kad teismo medicinos ekspertas surašė specialisto išvadą tik apžiūrėjęs nukentėjusiąją ir įrašus, padarytus skubiosios pagalbos skyriaus apžiūros lape, tačiau rentgeno nuotraukų ekspertas nematė ir jų nevertino (2 t., b. l. 106–109, 119–120). Tačiau teismas šį prašymą nemotyvuotai atmetė (3 t., b. l. 21). Apkaltinamajame nuosprendyje dėl nukentėjusiajai padaryto sužalojimo vertinimo (padarymo laiko ir mechanizmo, ir kt.), reikšmingo teisiniam A. D. veiksmų įvertinimui, teismas išimtinai apsiribojo lakoniška išvada, kad nukentėjusiajai raktikaulio lūžis galėjo būti padarytas minėtoje specialisto išvadoje nurodytu būdu, t. y. „dėl perlinkimo, veikiant plėšimo mechanizmui, kai tuo pat metu stipriai susitraukia iš vienos pusės galvos sukamasis raumuo ir didysis krūtinės raumuo, o iš kitos pusės deltinis raumuo“ (nuosprendžio 14 lapas).
16. Nuteistasis A. D., nesutikdamas su jam priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus įrodymų rinkimo bei vertinimo taisyklių pažeidimus, kartu spręsti dėl byloje esančių prieštaravimų, susijusių su nukentėjusiosios patirtu raktikaulio lūžiu. Apeliacinio proceso metu buvo atliktas dalies įrodymų tyrimas ir apklaustas teismo medicinos ekspertas G. Paulikas, pateikęs byloje minėtą specialisto išvadą. Teismo posėdyje ekspertui apžiūrėti buvo pateikta ir nukentėjusiosios J. R.-B. kairiojo raktikaulio rentgeno nuotrauka. Ekspertas paaiškino, kad pagal nukentėjusiosios parodymuose nurodytas įvykio aplinkybes, t. y. užlaužus jos ranką, raktikaulis lūžti negalėjo, kadangi, taip užlaužus ranką, galėjo išnirti į priekį raktikaulio sąnario vidinis galas. Tačiau šiuo atveju sąnario išnirimas nėra užfiksuotas. Iš objektyvių duomenų tikėtina, kad tokį sužalojimą nukentėjusioji galėjo patirti griūdama ar atsitrenkdama į kažkokį daiktą peties sąnariu. Be kita ko, ekspertas paaiškino, kad raktikaulio rentgeno nuotrauka padaryta gerokai vėliau nei sužalojimas; nukentėjusiosios patirtas sužalojimas negalėjo būti padarytas jos nurodytomis įvykio aplinkybėmis (3 t., b. l. 90–91). Kita vertus, duodamas tokius paaiškinimus, prieštaraudamas sau, jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu surašytą specialisto išvadą, kurioje nurodytas visiškai kitoks J. R.-B. kairiojo raktikaulio sužalojimo mechanizmas – kairiojo raktikaulio lūžis kilo nuo rankos perlenkimo, veikiant plėšimo mechanizmui, kai tuo pat metu stipriai susitraukia iš vienos pusės galvos sukamasis raumuo ir didysis krūtinės raumuo, o iš kitos pusės – deltinis raumuo.
17. Taigi, akivaizdu, kad teismo medicinos eksperto paaiškinimai, duoti apeliacinės instancijos teismo posėdyje dėl nukentėjusiosios patirto kairiojo raktikaulio lūžio mechanizmo ir nurodyti jo surašytoje specialisto išvadoje, iš esmės yra prieštaringi. Todėl esamus prieštaravimus apeliacinės instancijos teismas turėjo pašalinti, papildomai kviesdamas duoti paaiškinimų kitus specialistus ar, esant poreikiui, skirdamas kitus ekspertinius tyrimus, ar atlikdamas kitus procesinius veiksmus. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje (12 nutarties punktas) nepagrįstai konstatavo, jog „aplinkybė, kad raktikaulis galėjo būti lūžęs anksčiau, neturi reikšmės nuteistojo A. D. veiksmų teisiniam vertinimui“. Sutikti su tokia šios instancijos teismo išvada negalima. Pirma, byloje aiškiai matyti esminiai prieštaravimai dėl nukentėjusiosios patirto sužalojimo laiko bei mechanizmo, nurodyti specialisto išvadoje ir teismo medicinos eksperto teisme duotuose paaiškinimuose, jie neatitinka ir nukentėjusiosios parodymuose nurodytų bylos aplinkybių, todėl turi būti pašalinti. Antra, tik tinkamai ištyrus visus duomenis, susijusius su nukentėjusiosios patirtais sužalojimais, ir juos visapusiškai įvertinus, galimas teisingas baudžiamojo įstatymo taikymas. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako „tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo <...> ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių“. Vadinasi, šiuo atveju tik nustačius, kad nukentėjusiosios patirtas kairės rankos raktikaulio sužalojimas, kuris teismo medicinos eksperto įvertinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo padarytas A. D. nusikalstamais veiksmais, spręstina dėl atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
18. Teisėjų kolegija, vertindama išdėstytas aplinkybes, daro bendrą išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminį apeliacinio skundo argumentą, susijusį su nukentėjusiosios patirto kairiojo raktikaulio lūžio aplinkybėmis, kartu nepašalino byloje esančių prieštaravimų, padarė išvadas dėl nuteistojo kaltės, neįvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų viseto. Taip šios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, taip pat ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepatikrinęs bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniu skundu, neišdėstė skundžiamoje nutartyje motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys). Visi šie apeliacinės instancijos teismo padaryti Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai teisėjų kolegijos pripažįstami esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
19. Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą, todėl šioje nutartyje nurodyti procesiniai pažeidimai turi būti ištaisyti bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme. Kartu pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą. Todėl, vadovaudamasi šia procesine taisykle, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kadangi apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą ir išsprendęs A. D. priimto pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, iš naujo turės ne tik įvertinti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, bet ir spręsti dėl baudžiamojo įstatymo taikymo.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
20. Nukentėjusiosios J. R.-B. atstovas advokatas V. Rutavičius pateikė atsiliepimą šioje byloje į nuteistojo A. D. ir jo gynėjo advokato R. Mažulio kasacinį skundą. Prie atsiliepimo pridėtas pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad J. R.-B. už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą advokatui V. Rutavičiui sumokėjo 500 Eur. Šią sumą prašoma priteisti iš nuteistojo nukentėjusiajai kaip jos turėtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimą.
21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019). Šioje byloje kasacine nutartimi yra iš dalies tenkinamas nuteistojo ir jo gynėjo kasacinis skundas, byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Vadinasi, galutinis sprendimas šioje byloje dar nepriimtas, t. y. pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis lieka neįsiteisėjęs ir A. D. kaltės klausimas galutinai nėra išspręstas, todėl nukentėjusiojo atstovo prašymas iš nuteistojo priteisti proceso išlaidų atlyginimą paliekamas nenagrinėtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-303/2021, 2K-25-387/2022, 2K-216-495/2022).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Eligijus Gladutis
Daiva Pranytė-Zalieckienė
