E. Ž. pagal BK 189 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-189-489/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13890-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.2; 1.2.14.12.1; 2.1.7.5; 2.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei,

nuteistajam E. Ž. (vaizdo konferencijos būdu), gynėjui advokatui Sergejui Milovui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sauliaus Kulikausko kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio.

Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžiu E. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – E. Ž. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokurorės, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. E. Ž. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, panaikinus pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, išteisintas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį už tai, kad įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą ir juo naudojosi, būtent: laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. balandžio 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, įgijo šoninę, kairės pusės oro pagalvę, 237 Eur vertės, priklausančią automobiliui „BMW X5“, kėbulo identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), produkcijos data 2018 m. kovo 5 d., kuris nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. ieškomas kaip pagrobtas Švedijos Karalystėje, be to, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2020 m. balandžio 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, įgijo vairo oro pagalvę, 222 Eur vertės, ir pavarų dėžę, 1070 Eur vertės, priklausančias automobiliui „BMW X6 XDRIVE40D SC AUT ALLR LL“, kėbulo identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), produkcijos data 2017 m. birželio 28 d., kuris nuo 2020 m. kovo 4 d. ieškomas kaip pagrobtas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, žinodamas, kad šios automobilių dalys gautos nusikalstamu būdu, ir organizavo šių detalių įmontavimą į automobilį „BMW X5“, kėbulo identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo jis naudojosi iki 2020 m. balandžio 9 d., kol automobilį paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, taip pat laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. birželio 3 d. įgijo plastikinę durų vidaus apdailos detalę, 60 Eur vertės, priklausančią automobiliui „BMW X4“, kėbulo identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2020 m. kovo 2 d. ieškomas kaip pagrobtas Jungtinėje Karalystėje, žinodamas, kad šis turtas yra gautas nusikalstamu būdu, ir ją laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), taip E. Ž. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. birželio 3 d. įgijo 1589 Eur vertės žinomai nusikalstamu būdu gauto turto ir juo naudojosi.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs E. Ž. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nuosprendį, kuriuo E. Ž. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, ir E. Ž. išteisino pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, savo išvadas grindė prielaidomis ir pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nors BK 189 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymiai (E. Ž. įgijo nusikalstamu būdu gautas automobilio detales ir jomis naudojosi) buvo nustatyti, bet byloje nėra nustatyta E. Ž. kaltė, t. y. kad jis suvokė, kad įgijo ir naudojosi būtent nusikalstamu būdu gautomis automobilio detalėmis.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. Kulikauskas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendį, kuriuo E. Ž. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. apkaltinamąjį nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagristas, nes apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs teismas padarė esminius BPK pažeidimus. Pirma, buvo pažeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui surašyti keliami reikalavimai, nustatyti BPK 331 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismui nepasisakius dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Antra, sprendžiant dėl E. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, buvo pažeistos pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Taip pat apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai susiaurino BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos ir šios veikos subjektyviosios pusės – tiesioginės tyčios – turinį. Dėl nurodytų pažeidimų E. Ž. nepagrįstai buvo išteisintas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį.

3.2. E. Ž. buvo inkriminuotos dvi alternatyvios BK 189 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos veikos: žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ir naudojimasis šiuo turtu. Kiekviena iš šių veikų užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir yra įrodinėjama atskirai, tačiau apeliacinės instancijos teismas bylos įrodymus ir aplinkybes įvertino tik žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo kontekste ir visiškai nepasisakė dėl naudojimosi tokiu turtu požymio, nevertino su tuo susijusių įrodymų.

3.3. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinime nurodytos į automobilį „BMW X5“ įmontuotos detalės iš automobilių, kurie yra ieškomi kaip pagrobti užsienio valstybėse, yra gautos nusikalstamu būdu ir kad šias detales buvo įsigijęs ir jomis naudojosi E. Ž.. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nepakanka įrodymų, jog E. Ž. automobilių detales įgijo žinodamas, kad jos yra gautos nusikalstamu būdu. Apeliacinės instancijos teismas be jokio objektyvaus pagrindo E. Ž. parodymus apie automobilio detalių įgijimo aplinkybes pripažino patikimais, nepalygino jų su kitais bylos duomenimis.

3.4. E. Ž. parodymų, kad jis detales automobiliui įsigijo iš oficialiuose naudotų detalių pardavimo interneto portaluose besiskelbiančių pardavėjų ir nežinojo, kad jos yra gautos nusikalstamu būdu, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Tokių duomenų nepateikė ir pats išteisintasis. Be to, E. Ž. parodymai buvo nenuoseklūs ir kito atitinkamai pagal ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu E. Ž. negalėjo nurodyti konkrečių duomenų, iš ko įsigijo kaltinime nurodytas detales, kokie vežėjai jas pristatė. E. Ž. nurodė 22 telefono numerius, kuriais jis neva kontaktavo dėl automobilio detalių įsigijimo, vėliau tvirtino, kad su detalių pardavėjais bendravo susirašinėdamas per telefono programėles. Ikiteisminio tyrimo metu E. Ž. atsisakė nurodyti vieno iš savo naudotų mobiliojo ryšio telefonų atrakinimo kodą, o specialistams telefono atrakinti nepavyko, todėl patikrinti E. Ž. parodymų nebuvo galimybės. Bylą nagrinėjant teisme papildomai pateikti E. Ž. susirašinėjimai su automobilių detalių pardavėjais ne patvirtina, o paneigia paties E. Ž. nurodytas aplinkybes (pavyzdžiui, dėl greičių dėžės įsigijimo Marijampolėje, nors pagal susirašinėjimą greičių dėžė buvo pardavinėjama Rokiškyje). E. Ž. parodymus dėl plastikinės automobilio detalės įsigijimo paneigė liudytojai R. D. ir E. P., po ko E. Ž. savo parodymus atitinkamai pakeitė nurodydamas, kad detales galėjo įsigyti ir iš kito asmens. Apklausiamas teisme E. Ž. pakeitė parodymus dėl to, kad per skelbimus internete oro pagalves pirkti rado pats, ir parodė, kad pats pirko tik greičių dėžę, o oro pagalves – N. R.. Teisme E. Ž. pakeitė ir ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę, kad greičių dėžę į automobilį montavo pats, nurodydamas, jog tai darė kiti asmenys. Kyla pagrįstų abejonių ir dėl to, kad nors, kaip nurodė E. Ž., greičių dėžę ir vairo oro pagalvę jis pirko iš skirtingų pardavėjų, bet iš specialisto išvados matyti, kad šios detalės yra iš to paties užsienyje pagrobto automobilio. Šios aplinkybės sudaro pagrindą E. Ž. parodymus vertinti kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti nustatant bylos aplinkybes.

3.5. Apeliacinės instancijos teismas nevertino kitų įrodymų ir aplinkybių, pagrindžiančių E. Ž. kaltę įgijus žinomai nusikalstamu būdu gautas detales. Nors kaltinime nurodytų automobilyje „BMW X5“ įmontuotų detalių identifikaciniai žymenys nebuvo sunaikinti, tai savaime neįrodo, kad E. Ž. nežinojo, jog jos nėra gautos nusikalstamu būdu. Vertinant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kad minimos detalės buvo iš karto sumontuotos į automobilį, jų identifikacinių žymenų be dalinio automobilio demontavimo negalima aptikti, todėl šių žymenų naikinimas nebuvo tikslingas. Be to, į automobilį buvo sumontuotos ir detalės (variklis, priekinio skydelio detalės), kurių identifikaciniai žymenys buvo sunaikinti, nes, priešingai nei greičių dėžės ir oro pagalvių atveju, juos paprasčiau patikrinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. Ž. nuomojamuose garažuose iš viso buvo rasta keli tūkstančiai automobilių detalių, iš kurių dauguma buvo su mechaniškai pašalintais ar iš dalies sunaikintais identifikaciniais žymenimis, nes jos nebuvo iš karto sumontuotos į automobilius ir buvo sandėliuojamos.

3.6. Taip pat nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad automobilis „BMW X5“, į kurį sumontuotos nusikalstamu būdu gautos detalės, buvo ne E. Ž., o jo brolio A. Ž.. Tarnybiniame pranešime apie automobilio sulaikymą tyrėjas D. A. nurodė, kad nors iš pradžių E. Ž. neigė, kad automobilis yra jo, bet vėliau tai pripažino. Nebuvo įvertinti ir liudytojo R. A. parodymai, kad automobilį „BMW X5“ į Lietuvą jis pargabeno ir pristatė E. Ž., tik vėliau, jau vykstant tyrimui, atgaline data buvo pasirašyta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis dėl automobilio pardavimo A. Ž.. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. negalėjo atsakyti į klausimus, susijusius su automobiliu, ir apklausą nutraukė. Be to, kaip nurodė E. Ž., automobilis buvo apdraustas neįvardytų rusakalbių asmenų, neva ketinusių pirkti automobilį, vardu. Byloje nustatytos automobilio naudojimo aplinkybės, realių jį naudojančių asmenų nenurodymas dokumentuose, siekis nuslėpti save kaip faktinį automobilio naudotoją sudaro pagrindą manyti, kad E. Ž. suprato, jog į automobilį yra įmontuotos nusikalstamu būdu gautos detalės, ir tokiu automobiliu (kartu ir į jį sumontuotomis detalėmis) naudojosi.

3.7. Sprendžiant dėl E. Ž. kaltės, atsižvelgtina ir į ankstesnius jo teistumus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ankstesni asmens teistumai ir jam priimti nuosprendžiai gali būti naudojami kaip savarankiškas įrodymų šaltinis asmeniui charakterizuoti ir (arba) asmens patirčiai tam tikro pobūdžio veikloje įvertinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185/2009). E. Ž. yra teistas Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 28 d. ir 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžiais, be kita ko, ir už veikas, nustatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje (pirmuoju nuosprendžiu dėl 7 užsienyje ir Lietuvoje pagrobtų transporto priemonių įgijimo ir daugiau negu 10 automobilių didelio kiekio įvairių detalių įgijimo, identifikavimo numerių naikinimo organizavimo; antruoju nuosprendžiu dėl daugiau negu 50 užsienyje pagrobtų transporto priemonių įgijimo ir jų išardymo organizavimo, transporto priemonių identifikavimo numerių naikinimo organizavimo), veikos vykdytos praktiškai nepertraukiamai nuo 2012 iki 2019 metų iš esmės analogiškomis aplinkybėmis (užsienyje pagrobti automobiliai buvo įsigyjami fiziškai jų nemačius, pristatomi į išardymo vietą ir išardomi E. Ž. nedalyvaujant, užsienyje pagrobtų transporto priemonių dalys buvo montuojamos į remontuojamus automobilius). Taigi, ankstesni teistumai atskleidžia E. Ž. patirtį organizuojant užsienyje pagrobtų automobilių detalių įgijimą. Ši patirtis leido E. Ž. suprasti, kada ir kokios automobilių dalys, atsižvelgiant į jų įsigijimo aplinkybes, gali būti įtartinos ir kurios – ne, jam buvo žinoma, kokių automobilių dalių identifikaciniai žymėjimai turi būti sunaikinti ir kurie gali būti nenaikinami.

3.8. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad užsienyje pagrobto automobilio „BMW X6“, kurio detalės buvo įmontuotos į E. Ž. automobilį „BMW X5“, paieška Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo paskelbta tik 2020 m. kovo 4 d. (pats automobilis pagrobtas 2020 m. vasario 6 d.). Automobilis „BMW X5“ iš E. Ž. buvo paimtas 2020 m. balandžio 9 d., o pagal N. R. parodymus į E. Ž. automobilį detales iš užsienyje pagrobto automobilio jis sumontavo ne vėliau kaip 2020 m. kovo 13 d. Įvertinus E. Ž. charakterizuojančius duomenis, jo ryšius su pagrobtus automobilius į Lietuvą atgabenančiais asmenimis, į tai, kad jis negalėjo nurodyti šių detalių pardavėjų, pagrįstai manytina, kad per tokį trumpą laikotarpį detalės galėjo būti įsigytos tik iš nusikalstama veikla užsiimančių asmenų ir apie tai E. Ž. buvo žinoma.

4. Byloje taip pat gautas rašytinis išteisintojo E. Ž. atsiliepimas į prokuroro kasacinį skundą kuriuo prašoma prokuroro kasacinį skundą atmesti.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. Kulikausko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-82-699/2018). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali patikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021).

7. Iš prokuroro kasacinio skundo, kuriame nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu išteisinti E. Ž. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, matyti, kad kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, pateikia savą byloje tirtų faktų ir įrodymų interpretaciją. Kasatorius nurodo, kokias aplinkybes šie įrodymai patvirtina (pavyzdžiui, dėl E. Ž. parodymų nuoseklumo ir patikimumo, E. Ž. susirašinėjimo su įvairiais automobilių detalių pardavėjais pakankamumo E. Ž. parodymams pagrįsti, ankstesnių E. Ž. teistumų vertinimo). Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, šie kasacinio skundo argumentai bus nagrinėjami tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo

8. Kasaciniame skunde, nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl E. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, netinkamai, selektyviai ir išimtinai E. Ž. naudai įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas), taip pat nesilaikė reikalavimų, keliamų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio surašymui (BPK 331 straipsnio 2 dalies pažeidimas). Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais dėl padarytų esminių BPK pažeidimų nesutinka.

9. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytomis taisyklėmis. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018, 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tai, kad išnagrinėjus bylą buvo padarytos kitokios išvados ir priimti kitokie sprendimai, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

10. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020 ir kt.).

11. E. Ž. baudžiamąją bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė priešingus sprendimus – pirmosios instancijos teismas E. Ž. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, o apeliacinės instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir E. Ž. išteisino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir naudojimosi juo. BPK 331 straipsnyje nenurodyta jokių specifinių naujo nuosprendžio surašymo taisyklių, tačiau apeliacinės instancijos teismo priimtame naujame nuosprendyje (apkaltinamajame ar išteisinamajame) paprastai sukritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, kitaip įvertinami byloje esantys ar naujai gauti įrodymai, nurodomos naujos aplinkybės ar atkreipiamas dėmesys į tas nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą reikšmingas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio arba netinkamai vertino atskirus bylos įrodymus jas nustatydamas. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-112-895/2019).

12. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priėmęs naują išteisinamąjį nuosprendį E. Ž., kasaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų nepadarė. Šis nuosprendis atitinka pirmiau nurodytas BPK nuostatas ir teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus.

13. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, aiškiai argumentuota, kodėl tiek atskiri įrodymai, tiek jų visuma yra nepakankami E. Ž. kaltei pagrįsti, teismo išvados logiškos, neprieštaringos. Apeliacinės instancijos teismas iš naujo įvertino visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus – E. Ž. parodymus, kaip liudytojų apklaustų R. A., A. Ž., N. R., D. A. (tyrimą atlikusio pareigūno), R. D. ir E. P. (dėl kitoje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių) parodymus, kratos, poėmio ir apžiūros protokolus, kuriuose užfiksuotos E. Ž. naudojamuose garažuose rastos įvairios automobilių detalės, atskirų detalių paėmimas, šių detalių ir E. Ž. suremontuoto automobilio „BMW X5“ apžiūra, siekiant nustatyti, ar automobilio detalės nėra gautos nusikalstamu būdu, specialisto išvadas dėl E. Ž. automobilyje sumontuotų detalių ištyrimo, kitą rašytinę bylos medžiagą (iš užsienio valstybių kompetentingų institucijų gautą informaciją apie šiose valstybėse pagrobtus automobilius, kurių detalės rastos ir paimtos pas E. Ž., E. Ž. naudotų mobiliojo ryšio telefonų išklotines, šiuose telefonuose esančios informacijos apžiūros protokolus, pateiktą susirašinėjimą su automobilių detalių pardavėjais ir kt.). Šių įrodymų vertinimo pagrindu apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paneigė pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atskirų įrodymų vertinimo, E. Ž. kaltės nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl įrodymų vertinimo ir pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo nurodyti skundžiamo nuosprendžio 8–20 punktuose. Prokuroro kasacinio skundo argumentai apeliacinės instancijos teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad bylai teisingai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės būtų nustatytos nesilaikant įrodinėjimo tvarkos.

14. Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl E. Ž. kaltės, nepagrįstai suabsoliutino E. Ž. parodymus ir neatsižvelgė į kitus bylos duomenis. Su tokiu kasacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad tyrimo metu rastos ir paimtos atskiros automobilio detalės (trys iš jų buvo įmontuotos į automobilį, viena laikyta garaže) yra iš užsienyje pagrobtų automobilių, bet vien dėl šios aplinkybės negali būti preziumuojama, kad šias detales įgijęs E. Ž. suprato, jog jos gautos nusikalstamu būdu (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 8 punktas). E. Ž. parodymai (kad automobilį „BMW X5“, kuriame rastos įmontuotos detalės iš užsienyje pagrobtų automobilių, brolio A. Ž. prašymu surado pirkti užsienyje, automobilis buvo daužtas, todėl jį reikėjo suremontuoti, detales automobiliui pirko pagal internete įdėtus skelbimus, dalį automobilio remonto darbų atliko pats, dėl dalies darbų atlikimo kreipėsi į kitus asmenis, nežinojo, kad įsigytos detalės yra gautos nusikalstamu būdu) buvo išanalizuoti ir palyginti su liudytojų R. A. (E. Ž. prašymu iš užsienio pargabenusio automobilį „BMW X5“), A. Ž. (paprašiusio brolio E. Ž. surasti jam automobilį ir davusio pinigų automobiliui pirkti ir jo remontui), N. R. (montavusio į automobilį „BMW X5“ E. Ž. įsigytas detales) parodymais (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 11, 15 punktai). Taip pat apeliacinės instancijos teismas įvertino duomenis iš ikiteisminio tyrimo metu gautų E. Ž. mobiliojo ryšio telefonų išklotinių, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme E. Ž. ir jo gynėjo pateikto susirašinėjimo su automobilių detalių pardavėjais naudojant įvairias telefono programėles, patvirtinančio, kad E. Ž. daug kontaktavo su įvairiais detalių pardavėjais, o tai kartu paaiškina, kodėl E. Ž. praėjus tam tikram laiko tarpui negalėjo tiksliai nurodyti, kurios detalės iš kurio pardavėjo buvo pirktos (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 13 punktas). Taigi, priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas E. Ž. parodymus lygino su kitais bylos duomenimis, taip patikrindamas E. Ž. parodymų patikimumą ir padarydamas motyvuotą išvadą, kad E. Ž. parodymai yra nepaneigti ir nėra jokio objektyvaus pagrindo jais nesivadovauti.

15. Taip pat apeliacinės instancijos teismas E. Ž. parodymus įvertino ir kitų kasatoriaus nurodytų aplinkybių kontekste. Nors E. Ž. naudojamuose garažuose buvo rastas didelis kiekis įvairių automobilių detalių, kurių dauguma buvo su nutrintais, panaikintais ar kitaip sugadintais identifikaciniais žymenimis, ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismo buvo įvertinta kaip nepakankama E. Ž. suvokimui, kad jis įgijo ir naudojosi nusikalstamu būdu gautomis detalėmis, patvirtinti (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 13 punktas). Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad šios kasatoriaus minimos automobilių detalės buvo gautos nusikalstamu būdu, o detalės, kurių įgijimas ir naudojimasis kuriomis inkriminuotas E. Ž. nagrinėjamoje byloje, buvo su nepanaikintais identifikaciniais žymenimis, dėl to nebuvo pagrindo abejoti dėl detalių kilmės. Kartu apeliacinės instancijos teismas įvertino ir tai, kad E. Ž. detales pirko internetu, realiai jų neapžiūrėjęs, o detalių vertė ir atsiskaitymo už jas būdas (sumokant grynaisiais pinigais jas atvežusiam vežėjui) nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad E. Ž. turėjo suprasti, jog detalės gautos nusikalstamu būdu (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 12 punktas). Kasatoriaus akcentuojamą ankstesnį E. Ž. teistumą, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, apeliacinės instancijos teismas įvertino bylos įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių kontekste bei pripažino, kad vien ankstesnis teistumas nepatvirtina, jog E. Ž. žinojo, kad įsigyjamos detalės yra gautos nusikalstamu būdu (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 15 punktas).

16. Kitos kasatoriaus nurodytos aplinkybės dėl automobilio „BMW X5“, į kurį buvo įmontuotos nusikalstamu būdu gautos detalės, priklausymo E. Ž., dėl praėjusio trumpo laiko tarpo nuo užsienyje pagrobtų automobilių paieškos paskelbimo iki detalių iš šių automobilių įsigijimo Lietuvoje yra susijusios išimtinai su faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, o tai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad E. Ž. sąsajos su užsienyje automobilius pagrobusiais ar žinomai nusikalstamu būdu gautas automobilio detales pardavinėjusiais asmenimis nėra nustatytos. Dėl kasatoriaus argumento, kad automobilis „BMW X5“ iš tikrųjų priklausė E. Ž., o ne jo broliui A. Ž., atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis klausimas buvo išspręstas dar ikiteisminio tyrimo metu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. teikė prašymą grąžinti jam paimtą automobilį „BMW X5“, kurį jo brolis E. Ž. remontavo (1 t., b. l. 114), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią automobilį iš Vokietijos į Lietuvą pargabenęs R. A. pardavė automobilį A. Ž. (1 t., b. l. 118). Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro L. B. 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimu grąžino A. Ž. automobilį „BMW X5“, kartu įpareigodamas išmontuoti ir tyrimui pateikti detales, kurios yra gautos nusikalstamu būdu, nutarime iš esmės pripažįstama, kad automobilis „BMW X5“ priklauso būtent A. Ž. (1 t., b. l. 123–125).

17. Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais dėl padaryto esminio BPK pažeidimo apeliacinės instancijos teismui apsiribojus bylos įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu nusikalstamu būdu gauto turto (automobilio detalių) įgijimo kontekste ir atskirai neaptarus E. Ž. kaltės dėl naudojimosi tomis pačiomis detalėmis. Nagrinėjamu atveju tiek nusikalstamu būdu gauto turto (detalių) įgijimas, tiek naudojimasis jomis buvo kildinami iš vieno bendro nusikalstamo sumanymo, abi veikos padarytos praktiškai tuo pačiu metu (po detalių įgijimo jomis iš karto buvo naudojamasi), kasatorius E. Ž. kaltę dėl abiejų veikų grindžia tais pačiais duomenimis ir tomis pačiomis aplinkybėmis, kasaciniame skunde taip pat nenurodyta, kokios aplinkybės ir įrodymai nebuvo įvertinti naudojimosi nusikalstamu būdu gautu turtu požymio kontekste. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismui formaliai nepasisakius dėl to, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių E. Ž. kaltę ne tik dėl nusikalstamu būdu gautų detalių įgijimo, bet ir naudojimosi jomis, BPK 331 straipsnio 2 dalies pažeidimas, kurį būtų pagrindas pripažinti esminiu, nebuvo padarytas.

18. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį prokuroro nurodytais kasacinio skundo argumentais dėl tariamai padarytų esminių BPK pažeidimų nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 189 straipsnio 1 dalies taikymo

19. Kasaciniame skunde netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas grindžiamas tuo, kad, esant nustatytiems visiems BK 189 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymiams, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išteisino E. Ž.. Sutikti su tokiais argumentais ir konstatuoti, kad kasacinėje byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nėra pagrindo.

20. BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-489/2016).

21. BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, o jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-185/2009, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016, 2K-99-628/2020 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014, 2K-110-1073/2020, 2K-174-511/2020, 2K-41-697/2021 ir kt.).

22. Byloje nustatyta, kad E. Ž. per internete įdėtus skelbimus nusipirktos ir į automobilį „BMW X5“ įmontuotos šoninė kairės pusės oro pagalvė, vairo oro pagalvė ir greičių dėžė bei garaže laikyta plastikinė durų vidaus apdailos detalė yra iš užsienyje pagrobtų automobilių. Taigi, objektyvieji E. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai – nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ir naudojimasis juo – nustatyti. Tačiau negalima sutikti su kasatoriumi, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes E. Ž. veikė tiesiogine tyčia, t. y žinojo, kad minėtos detalės yra gautos nusikalstamu būdu, tai žinodamas jas įgijo, naudojo ir norėjo taip veikti. Kasacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino tyčios turinį, yra deklaratyvus, nenurodyta jokių jį pagrindžiančių teisinių argumentų. Iš kasacinio skundo turinio taip pat matyti, kad E. Ž. kaltė (nagrinėjamu atveju tiesioginė tyčia) yra grindžiama prielaidomis (pavyzdžiui, suabsoliutinant ankstesnius E. Ž. teistumus), atskiri kasatoriaus argumentai prieštarauja ir nekaltumo prezumpcijai (pavyzdžiui, kaltės kildinimas iš objektyviojo nusikaltimo sudėties požymio – aplinkybės, kad detalės gautos nusikalstamu būdu). Kaip buvo nurodyta pirmiau, asmenys, iš kurių E. Ž. įsigijo minimas detales, nėra nustatyti, tačiau nėra nustatytos ir E. Ž. sąsajos su automobilių, kurių detales įgijo E. Ž., pagrobimu, automobilius pagrobusiais asmenimis. Automobilių detalės buvo įsigytos per internete įdėtus skelbimus, E. Ž. realiai detalių neapžiūrėjo, detalių pardavimo būdas ir atsiskaitymas už jas grynaisiais nėra neįprasti, o pačios detalės buvo su identifikaciniais žymenimis, nebuvo jokių bandymo pašalinti šiuos žymenis požymių, dėl ko kiltų abejonių šių detalių kilme.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo

23. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. birželio 6 d. pažyma Nr. APD-2023-10032, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina 250 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo už gynėjo advokato S. Milovo suteiktą antrinę teisinę pagalbą išteisintajam E. Ž. nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme.

24. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286-696/2016, 2K-188-628/2021, 2K-19-697/2022). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016 ir kt.), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-338/2014, 2K-46-895/2015, 2K-24-654/2023 ir kt.).

25. Nagrinėjamu atveju byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro kasacinį skundą, prašant panaikinti apeliacinės instancijos teismo E. Ž. priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį. E. Ž., atlikdamas įkalinimo įstaigoje kitoje baudžiamojoje byloje paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pasinaudodamas BPK 375 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, paprašė jam skirti gynėją. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, taip pat siekiant užtikrinti E. Ž. teisę į gynybą ir kitas išteisintojo teises, gynėjo dalyvavimas byloje buvo pripažintas būtinu. Be to, išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, prokuroro kasacinis skundas buvo atmestas. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir pirmiau nurodyta aptariamu klausimu formuojama kasacinės instancijos teismo praktika, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš išteisintojo netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sauliaus Kulikausko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas