Civilinė byla Nr. e3K-3-361-611/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06120-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.;
3.2.6.6.5.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daksa“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordea Finance Lithuania“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Daksa“ dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių sprendimo už akių ypatumus ir jo priėmimo prielaidas bei sprendimo už akių įteikimą, praleisto termino prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Nordea Finance Lithuania“ kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės UAB „Daksa“ neteisėto valdymo išreikalauti ieškovei nuosavybės teise priklausantį automobilį „L. R. R. R. E.“ ir įpareigoti jį perduoti ieškovei bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad šalys 2014 m. vasario 7 d. sudarė Finansinės nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nuosavybės teise įsigyti naują automobilį „L. R. R. R. E.“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas), ir jį perduoti naudotis bei valdyti atsakovei, automobilį atsakovei perdavė 2014 m. gegužės 16 d. Atsakovė nuo 2015 m. vasario mėnesio pradėjo nevykdyti pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų: turtu naudojosi, tačiau nustatytų įmokų nemokėjo. 2015 m. liepos 9 d. ieškovė išsiuntė atsakovei raštą dėl Finansinės nuomos sutarties nutraukimo, kuriuo įspėjo, kad, atsakovei nesumokėjus skolos iki 2015 m. rugpjūčio 1 d., sutartis bus nutraukta. Atsakovė nustatytu terminu skolos nesumokėjo, todėl ieškovė nuo 2015 m. rugpjūčio 2 d. nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti automobilį, tačiau jis nebuvo grąžintas. Ieškovė taip pat prašė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino ir nusprendė išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą bei įpareigoti atsakovę perduoti jį ieškovei. Teismas, tenkindamas prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo, nurodė, kad ieškinys teisme priimtas 2016 m. vasario 23 d.; atsakovei ieškinio ir teismo pranešimo nuorašai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, todėl yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje įtvirtinti pagrindai priimti sprendimą už akių.
5. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 22 d. pateikė teismui prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė atnaujinti terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti minėtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašyme nurodė, kad nežinojo apie iškeltą bylą, kadangi jai dėl ieškovės kaltės nebuvo įteikti procesiniai dokumentai (ieškinyje nurodytas tik vienas atsakovės adresas: (duomenys neskelbtini), nors ieškovei buvo žinomas ir kitas atsakovės adresas: (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį. Teismas procesinius dokumentus privalėjo siųsti ne tik atsakovės buveinės adresu, bet ir kitu žinomu adresu: (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė tenkinti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ir priimti atsakovės pareiškimą dėl 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTI0MTYtODcyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-12416-872/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-12416-872/2016">e2-12416-872/2016</a> peržiūrėjimo.
7. Teismas nurodė, kad ieškinys su priedais ir teismo pranešimas atsakovei buvo išsiųsti Juridinių asmenų registre deklaruotos buveinės adresu 2016 m. vasario 26 d. ir 2016 m. balandžio 11 d., todėl, remdamasis CPK 122 straipsnio 2 dalimi, 123 straipsnio 4 dalimi, laikė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai.
8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė savo prašyme nurodė neteisingą aplinkybę, jog procesiniai dokumentai nebuvo jai siųsti adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuos atsakovės teiginius paneigia 2016 m. kovo 23 d. pažyma ir grįžęs vokas, iš kurių matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo siųsti pirmiau nurodytu adresu, tačiau grįžo neįteikti.
9. Teismas pabrėžė, kad, pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Šis terminas yra naikinamasis, kuriam suėjus išnyksta procesinė teisė pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir toks terminas yra neatnaujinamas. Šiuo atveju atsakovė prašymą atnaujinti praleistą terminą teismui pateikė 2017 m. rugpjūčio 22 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo sprendimo už akių priėmimo. Taigi, atsakovės prašymas atnaujinti praleistą procesinį terminą buvo pateiktas praleidus įstatyme įtvirtintą naikinamąjį 3 mėnesių terminą.
10. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, atsakovės prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atmetė, o pareiškimą dėl 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakė priimti.
11. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės atskirąjį skundą, 2018 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį paliko nepakeistą, išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
12. Teismas nurodė, kad sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.
13. Teismas nustatė, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo siunčiami tiek jos pačios Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, tiek ir kitu jos veiklos vykdymo adresu.
14. Teismo vertinimu, CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytas 20 dienų terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti pirmosios instancijos teismui skaičiuotinas nuo jo priėmimo dienos 2016 m. gegužės 20 d. Atsakovė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė ir įrodymais nepagrindė jokių aplinkybių, kurios po 2016 m. gegužės 20 d. per 20 dienų terminą jai būtų objektyviai kliudžiusios kreiptis į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Juo labiau, kad iš ieškovės naujai pateiktų įrodymų matyti, jog, antstolei vykdant teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTI0MTYtODcyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-12416-872/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-12416-872/2016">e2-12416-872/2016</a>, 2016 m. spalio 3 d. UAB „Daksa“ direktoriui D. K. buvo įteiktas įpareigojimas perduoti automobilį „L. R. R. R. E.“. Vykdomosios bylos dokumentų įteikimą atsakovės vadovui patvirtina ir AB Lietuvos pašto 2016 m. lapkričio 11 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad registruotoji pašto siunta D. K. buvo įteikta 2016 m. spalio 3 d. adresu: (duomenys neskelbtini).
15. Praėjus trims mėnesiams nuo sprendimo už akių priėmimo dienos negali būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl jo peržiūrėjimo paduoti, todėl pareiškimas negali būti priimtas. Sprendimas už akių negali būti peržiūrėtas, jeigu nuo jo priėmimo dienos praėjo daugiau negu trys mėnesiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-551/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-551/2012">3K-3-551/2012</a>). Atsakovė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė 2017 m. rugpjūčio 22 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo teismo sprendimo už akių priėmimo, t. y. praleidusi naikinamąjį trijų mėnesių terminą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismo vertinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas pavėluotas pareiškimo ir prašymo atnaujinti terminą pareiškimui paduoti pateikimas, nagrinėjamoje byloje nesudaro pagrindo konstatuoti išskirtinę teisinę situaciją, lemiančią pagrindą atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą, nes, kaip nustatyta, procesiniai dokumentai jai buvo įteikti tinkamai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą už akių ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTI0MTYtODcyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-12416-872/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-12416-872/2016">e2-12416-872/2016</a> bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas netinkamai taikė CPK 285 straipsnio 7 dalies nuostatas. Šioje teisės normoje nustatyta, kad sprendimo už akių patvirtinta kopija ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiama neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai. Susipažinus su išnagrinėta byla matyti, kad sprendimas už akių atsakovei buvo siųstas tik buveinės adresu, procesiniai dokumentai nebuvo įteikti ir grįžo į teismą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų gavusi teismo sprendimą už akių.
16.2. Teismas pažeidė CPK 123 straipsnio nuostatas. Procesinių dokumentų įteikimas civiliniame procese reikšmingas, nes sukelia procesinius padarinius. Pirmosios instancijos teismas, siųsdamas atsakovei procesinius dokumentus, nesivadovavo CPK 129–130 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis dėl procesinių dokumentų įteikimo būdų, t. y. teismas nepasinaudojo nei kuratoriaus institutu, nei procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nesiimdamas visų CPK įtvirtintų šalių lygiateisiškumo principų ir teisę į tinkamą teismo procesą užtikrinančių priemonių, padarė esminį procesinių dokumentų įteikimo tvarkos pažeidimą, kuris kvalifikuotinas kaip aiški proceso teisės normos taikymo klaida (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Analogišką poziciją yra išsakęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-392/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-392/2014">3K-3-392/2014</a>).
16.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė apie priimtą teismo sprendimą už akių sužinojo 2016 m. spalio 3 d. gavusi antstolio surašytą išieškojimo negalimumo aktą. Antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas ir įpareigojimas perduoti turtą nepatvirtina fakto, kad atsakovė gavo 2015 m. gegužės 20 d. pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą už akių. Tokiu būdu teismai siekia nustatyti, kad tinkamu teismo procesinių dokumentų įteikimu gali būti laikomas ir jų įteikimas vykdymo procese, identifikuojant procesinius dokumentus patvarkyme, raginime ar kitame vykdomajame dokumente.
17. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Kasaciniu skundu neprašoma atnaujinti termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, o atsakovė prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTI0MTYtODcyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-12416-872/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-12416-872/2016">e2-12416-872/2016</a>. Kitaip tariant, atsakovė kasaciniu skundu siekia pasinaudoti vienu iš įstatymo nustatytų teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdų – proceso atnaujinimu (CPK 366 straipsnis). Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Pagal CPK 368 straipsnio nuostatas, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis). CPK 368 straipsnyje termino paduoti prašymą atnaujinti procesą pradžia siejama ne tik su objektyviuoju kriterijumi, kada asmuo sužino apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių aplinkybių buvimą, tačiau ir su subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kada buvo susidėjusios visos objektyvios sąlygos sužinoti ir asmuo tas aplinkybes turėjo sužinoti. Atsakovė, tiek teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir termino atnaujinimo, tiek ir apeliacinės instancijos teismui atskirąjį skundą, nurodė, kad apie sprendimą už akių jai tapo žinoma 2017 m. rugpjūčio 11 d. Šiuose procesiniuose dokumentuose atsakovė išsamiai pasisakė dėl sprendimo už akių nepagrįstumo, neprašė atnaujinti civilinės bylos proceso, o prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Taigi atsakovė kasaciniame skunde remiasi naujomis aplinkybėmis, kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atsakovė yra praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytą senaties terminą, neprašo jo atnaujinti ir tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą byloje (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
17.2. Nėra pagrindo teigti, kad teismas pažeidė CPK 123 straipsnio nuostatas ir įteikiant procesinius dokumentus juridiniam asmeniui turėjo taikyti CPK 129–130 straipsnių reikalavimus. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123–124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. CPK 123 straipsnio 4 dalis nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. vieną iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas. Kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo juridiniams asmenimis CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka išaiškinta, kad CPK tiesiogiai nenustato draudimo priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, taip pat tokia pačia forma įteikti sprendimą už akių šaliai, prieš kurią jis priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzEtNjExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-31-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-31-611/2018">e3K-3-31-611/2018</a>). Kasacinis teismas, aiškindamas CPK normas dėl juridinio asmens buveinės reikšmės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.49, 2.66 straipsniai), yra išaiškinęs, kad juridinio asmens buveinė yra vienas iš privalomų duomenų, kurio viešumas užtikrina juridinio asmens pasiekiamumą tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNC0xMDc1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-14-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-14-1075/2018">3K-3-14-1075/2018</a>). Atsakovės nurodyta kasacinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-392/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-392/2014">3K-3-392/2014</a> nelaikytina tinkamu precedentu nagrinėjamoje byloje, nes abiejų bylų faktinės aplinkybės skirtingos: atsakovės nurodytoje byloje buvo konstatuotas fizinio asmens parašo įteikiant procesinius dokumentus suklastojimas ir atsižvelgta į solidų pastarojo amžių, lemiantį didesnį jo pažeidžiamumą, o nagrinėjamu atveju atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai.
17.3. Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, nurodytu šios nutarties 17.3 punkte. Visų pirma teismai nenurodė, kad atsakovei buvo įteiktas išieškojimo negalimumo aktas. Atsakovei jis ir negalėjo būti įteiktas, kadangi tai yra dokumentas, kuris įteikiamas išieškotojui (šiuo atveju ieškovei), o ne skolininkui (šiuo atveju atsakovei). Ieškovė duomenis apie antstolio raginimo įvykdyti teismo sprendimą įteikimą atsakovei pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, tačiau šis, priešingai nei nurodo atsakovė, nepadarė išvados, kad antstolio raginimo įteikimas prilyginamas sprendimo už akių įteikimui. Teismas šio klausimo neaptarė, kadangi visų pirma sprendė, ar atsakovė terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti praleido dėl objektyvių priežasčių. Atsakovė, teikdama tiek pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir termino atnaujinimo, tiek ir apeliacinės instancijos teismui atskirąjį skundą, nesirėmė aplinkybe, kad jai apskritai nebuvo įteiktas sprendimas už akių, šis motyvas iškeltas tik kasaciniame skunde.
17.4. Kasaciniu skundu prašoma ne tik atnaujinti procesą civilinėje byloje, bet ir prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą už akių. Taigi atsakovė kasacine tvarka skundžia procesinį sprendimą – pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą už akių, kuris negali būti kasacijos dalykas (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Atsakovė neprašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti jos prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, taip pat neparašo atnaujinti termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Vertinant kasaciniame skunde pateiktus reikalavimus susidaro tokia situacija, kad atsakovė kasacinio teismo prašo ne tik priimti procesinį sprendimą, kurio priėmimas reikštų imperatyviosios įstatymo normos pažeidimą (CPK 285 straipsnio 5 dalis), tačiau tokį sprendimą prašo priimti net neišsprendus klausimo dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
18. Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjęs ir sprendimą už akių priėmęs teismas, netinkamai taikydamas CPK nuostatas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą šalims, padarė esminį procesinių dokumentų įteikimo tvarkos pažeidimą, kuris pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kvalifikuotinas, kaip aiški teisės normos taikymo klaida.
19. CPK 353 straipsnyje reglamentuojamos Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bylos kasacine tvarka nagrinėjimo ribos: kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (1 dalis). Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (2 dalis). CPK 347 straipsnio, reglamentuojančio kasacinio skundo turinį, 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.
20. Nagrinėjamu atveju atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašyme dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti nebuvo nurodžiusi argumentų dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytą pagrindą buvimo, taip pat pareiškusi prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 347 straipsnio 2 dalimi, nepasisako dėl atsakovės kasaciniame skunde nurodytų argumentų, kiek tai susiję su CPK 366 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir proceso atnaujinimą reglamentuojančių normų aiškinimu.
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors kasacinio skundo rezoliucinėje dalyje atsakovė prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje ir panaikinti sprendimą už akių, tačiau iš kasacinio skundo argumentų matyti, jog atsakovė skundžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, kuriais nebuvo priimtas jos prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl kasacinio skundo argumentų šiuo aspektu.
Dėl sprendimo už akių ypatumų ir jo priėmimo prielaidų, sprendimo už akių įteikimo
22. CPK 285 straipsnis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo pagrindus ir tvarką. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalies nuostatą sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
23. Pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą.
24. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma; sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTIzLTQyMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-123-421/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-123-421/2018">e3K-3-123-421/2018</a>, 28 punktas; kt.).
25. Taigi, teismo teisė priimti sprendimą už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu labai glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu, įskaitant ir tinkamą asmens informavimą apie pradėtą civilinę bylą.
26. Procesinių dokumentų įteikimas įtvirtintas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. CPK 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
27. CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Pirmiau minėto straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.
28. CPK tiesiogiai nenustato draudimo priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, taip pat tokia pačia forma įteikti sprendimą už akių šaliai, prieš kurią jis priimtas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nors sprendimo už akių priėmimas ir jo įteikimas tokia forma pirmiau aptartu atveju neprieštarauja įstatymui, tačiau, atsižvelgiant į sprendimo už akių instituto specifiškumą, teismas tokiu atveju turėtų būti ypač atidus, įsitikinti, kad kitu būdu nėra galimybės realiai informuoti apie teismo procesą, ir užtikrinti, kad nebūtų užkirsta teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzEtNjExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-31-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-31-611/2018">e3K-3-31-611/2018</a>, 34 punktas).
29. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32).
30. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis neįtvirtina konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53; 2004 m. vasario 5 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Bogonos prieš Rusiją, peticijos Nr. 68798/01), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77). Formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiškėją laiku, negali būti vertinamas kaip tinkamas pranešimas (žr., pvz., 2017 m. sausio 24 d. sprendimo byloje Fridman prieš Lietuvą, peticijos Nr.40947/11, par. 26).
31. Kartu EŽTT praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šiuo aspektu EŽTT yra pažymėjęs, kad Konvencijos 6 straipsnis reikalauja bei leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti sprendimus už akių (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 34; 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12, par. 26), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 72). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 73; 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 44).
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą EŽTT praktiką dėl Konvencijos 6 straipsnio aiškinimo ir plėtodama šios nutarties 24 punkte aptartą kasacinio teismo praktiką, išaiškina, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai buvo informuotas apie pradėtą civilinę bylą. Kitaip tariant, svarbu užtikrinti, kad asmuo būtų bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuotas apie prieš jį pradėtą teismo procesą. Tik tokiu atveju bus užtikrintas šalių lygiateisiškumas ir atitiktis CPK įtvirtintai sprendimo už akių paskirčiai. Nesant duomenų apie realų informavimą apie pradėtą civilinę bylą, teismas, informavęs asmenį apie pradėtą civilinę bylą CPK 123 straipsnio 4 dalyje nurodytu būdu, turėtų priimti įprastą sprendimą, nes pastaruoju atveju, priešingai nei sprendimo už akių atveju (sprendimo už akių atveju atliekamas tik formalus įrodymų vertinimas pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį), atliekamas išsamus įrodymų tyrimas ir vertinimas. Teisėjų kolegijos nuomone, šios taisyklės nepaneigia juridinių asmenų prigimtis bei jų teisinio reguliavimo specifika.
Dėl praleisto termino prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo
33. CPK 285 straipsnio 5 dalies normoje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
34. Nagrinėjamoje byloje teismai pabrėžė, kad pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Šis terminas yra naikinamasis, jam suėjus išnyksta procesinė teisė pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir toks terminas yra neatnaujinamas. Atsakovė prašymą atnaujinti praleistą terminą teismui pateikė 2017 m. rugpjūčio 22 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo sprendimo už akių priėmimo. Taigi atsakovės prašymas atnaujinti praleistą procesinį terminą buvo pateiktas praleidus įstatyme įtvirtintą naikinamąjį trijų mėnesių terminą. Remdamiesi šiuo argumentu, teismai atsakovės prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atmetė, o pareiškimą dėl 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakė priimti.
35. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje tiek 20 dienų terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, tiek trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą paduoti skaičiuojamas nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Tačiau nei CPK 287 straipsnyje, nei kitose CPK normose nėra tiesiogiai reglamentuota procesinė situacija, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda šalis, kuri nebuvo tinkamai informuota apie priimtą sprendimą už akių.
36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, kad prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-551/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-551/2012">3K-3-551/2012</a>). Analogišką poziciją kasacinis teismas išreiškė ir kasacinėje byloje, kurioje sprendė dėl CPK įtvirtinto trijų mėnesių naikinamojo termino apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti taikymo, nurodydamas, kad CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių naikinamasis terminas apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti gali būti taikomas tik tokiais atvejais, kai byloje dalyvaujančiam asmeniui yra tinkamai pranešta apie teismo priimamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 58 punktas).
37. Nagrinėjamoje byloje atsakovė apie pradėtą prieš ją civilinę bylą buvo informuota CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, procesinius dokumentus siunčiant viešame Juridinių asmenų registre nurodytu adresu ir kitu ieškovei žinomu atsakovės adresu, tačiau teismas, priimdamas sprendimą už akių, neįsitikino, kad atsakovė buvo tinkamai (realiai) informuota apie pradėtą teismo procesą. Teismai, kurių procesiniai sprendimai skundžiami kasacine tvarka, spręsdami klausimą dėl atsakovės pareikšto prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir termino jam pateikti atnaujinimo, nevertino aplinkybės, ar atsakovė buvo tinkamai informuota apie pradėtą civilinę bylą, ar jai buvo įteiktas sprendimas už akių, dėl to nepagrįstai nusprendė, kad taikytinas trijų mėnesių naikinamasis terminas sprendimui už akių peržiūrėti.
38. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą ir prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą, ir šis pažeidimas turėjo įtakos priimant neteisėtus procesinius sprendimus, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai naikintini, atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 3 dalis, 360 straipsnis). Procesinių dokumentų atitikties turinio ir formos reikalavimams patikrinimas yra fakto klausimas ir šiuo atveju nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. pažyma apie 3,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir atsakovės UAB „Daksa“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Laužikas
Andžej Maciejevski
Algis Norkūnas
