V. V. pagal BK 182 str. 2 d., 182 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-213-511/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44616-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2.1; 2.1.7.4; 2.4.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):

182 straipsnio 1 dalį (dėl A. G. apgaulės) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

182 straipsnio 1 dalį (dėl S. T. apgaulės ir UAB „S“ žalos) – laisvės atėmimu vieneriems metams dešimčiai mėnesių;

182 straipsnio 1 dalį (dėl D. J. apgaulės) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

182 straipsnio 1 dalį (dėl D. F. apgaulės) – laisvės atėmimu vieneriems metams vienuolikai mėnesių;

182 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. P. apgaulės) – laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams;

182 straipsnio 2 dalį (dėl Ž. S. apgaulės) – laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams;

182 straipsnio 2 dalį (dėl J. Š. apgaulės) – laisvės atėmimu šešeriems metams;

182 straipsnio 2 dalį (dėl D. F. apgaulės) – laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams;

182 straipsnio 2 dalį (dėl G. ir J. L. apgaulės) – laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams;

182 straipsnio 2 dalį (dėl D. G. apgaulės) – laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (5 veikos) subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios šešerių metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies (po dvejus metus) pridedant švelnesnes bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ir subendrinta bausmė V. V. paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, skirtomis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos), ir galutinė subendrinta bausmė V. V. paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas V. V. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. V. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš L. A.) ir 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas prieš D. Š.), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendis, kuriuo V. V. apeliacinis skundas atmestas.

Šiais nuosprendžiais taip pat nuteisti R. A., B. G. ir D. B., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. V. nuteistas dėl sukčiavimo prieš Ž. S., t. y. už tai, kad:

1.1. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, ne anksčiau nei 2016 m. sausio 22 d., jau turėdamas Ž. S. pasitikėjimą dėl to, kad ne anksčiau nei 2015 m. spalio 20 d. buvo pasiūlęs jai tapti neįgaliųjų ir senelių namų projektą įgyvendinančios steigiamos įmonės vadove ir verslo dalininke, ir būdamas jau parengęs VšĮ „N“ steigimo dokumentus, kurios vadove buvo nurodyta Ž. S., pateikė jai tikrovės neatitinkančią informaciją – pasiūlė naują bendrą verslą – prekybą džiovintais vaisiais ir riešutais ir paprašė jam perduoti 3000 Eur, reikalingų dalyvauti Austrijoje vyksiančioje mugėje. Ž. S., būdama šių melagingų duomenų paveikta, Kaune, (duomenys neskelbtini), ne anksčiau nei 2016 m. sausio 22 d. V. V. perdavė 3000 Eur;

1.2. tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2016 m. sausio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas Ž. S. pasitikėjimą, pateikė jai tikrovės neatitinkančią informaciją, jog jo pažįstamam Klaipėdos savivaldybės darbuotojui reikia duoti pinigų, kad būtų galima Klaipėdoje išsirinkti pastatą ir jį pigiai nuomotis iš savivaldybės bendram jos (Ž. S.) ir jo (V. V.) neįgaliųjų ir senelių namų verslui. Ž. S., būdama šių melagingų duomenų paveikta, 2016 m. kovo 2 d. būdama V. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame automobilyje, Kaune, (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, V. V. perdavė 28 000 Eur, tačiau V. V. bendrų verslų – neįgaliųjų ir senelių namų bei prekybos džiovintais vaisiais ir riešutais – su Ž. S. nepradėjo, lėšų jokiam Klaipėdos savivaldybės darbuotojui neperdavė, pastato iš Klaipėdos savivaldybės nenuomojo, nes tokių tikslų ir neturėjo, o jam perduotas lėšas panaudojo savo poreikiams tenkinti, t. y. apgaule savo naudai įgijo svetimą Ž. S. priklausantį didelės vertės turtą – 31 000 Eur.

2. V. V. nuteistas dėl sukčiavimo prieš J. Š. dėl to, kad:

2.1. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2016 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įgijęs J. Š. pasitikėjimą, jai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad jis turi Irane pažįstamų, kuriems reikia vištienos, ir kad jie mokės po 1,70 Eur už kilogramą vištienos, o Švedijos įmonė, kurios bendraturtė yra J. Š., vištieną parduodavo po 0,85 Eur už kilogramą, tačiau norint, kad ši Švedijos įmonė gautų 300 000 Eur vertės kasmėnesinį vištų skerdienos užsakymą, būtina sumokėti 39 000 Eur. J. Š., būdama šių melagingų duomenų paveikta, 2016 m. sausio–vasario mėn. laikotarpiu, tikslesniu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, per kelis kartus V. V. perdavė 39 000 Eur;

2.2. tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą ir jau turėdamas J. Š. pasitikėjimą, 2016 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, V. V. pateikė jai tikrovės neatitinkančią informaciją, jog rengia Etnografinio žvejų kaimo Latvijos pajūryje projektą, dėl to J. Š. norint, kad bendrovei „SIA E“, kurios akcininkė ji yra, priklausančiame žemės sklype būtų pastatytas latvių kuršių kaimas ir ši bendrovė būtų dalininkė, būtina jam perduoti lėšas – 51 000 Eur. J. Š., būdama šių melagingų duomenų paveikta, 2016 m. gegužės mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, būdama prie Lietuvos ir Latvijos valstybinės sienos ties Zarasais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, V. V. perdavė 51 000 Eur, tačiau V. V. sandorio dėl vištų skerdienos pardavimo sudarymo nesuorganizavo ir Etnografinio žvejų kaimo Latvijos pajūryje projekto įgyvendinimo procedūros nepradėjo, taip pat gautų lėšų dėl verslo plėtros niekam neperdavė, nes tokių tikslų ir neturėjo, o jas panaudojo savo poreikiams tenkinti, t. y. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą J. Š. priklausantį turtą – 90 000 Eur.

3. V. V. nuteistas dėl sukčiavimo prieš A. G. dėl to, kad:

3.1. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016 m. gruodžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įgijęs A. G. pasitikėjimą, pateikė šiai tikrovės neatitinkančią informaciją, jog Vilniuje, Mindaugo gatvėje, aukciono būdu bus parduodami butai už 52 000 Eur ir norint dalyvauti aukcione būtina aukciono organizatoriui pervesti 10 procentų buto vertės. Dėl to A. G. 2016 m. gruodžio 29 d., būdama Šiauliuose, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, V. V. perdavė 5200 Eur;

3.2. tęsdamas nusikalstamą sumanymą, V. V. 2017 m. sausio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, būdamas su A. G., šiai padavęs jo naudotą mobiliojo ryšio telefono aparatą, paprašė pasikalbėti su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurį pristatė kaip antstolį, pastarasis A. G. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad 2014 m. laidos areštuoti automobiliai bus parduodami už 1500 Eur, dėl to A. G., būdama šių melagingų duomenų paveikta, 2017 m. sausio 12 d., būdama Radviliškio pašte, esančiame Dariaus ir Girėno g. 16, pervedė V. V. 1500 Eur pašto perlaidą, pinigai tą pačią dieną V. V. išmokėti 942-ajame klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Marijampolėje, R. Juknevičiaus g. 15;

3.3. tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, V. V. 2017 m. sausio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, paskambinęs A. G. į jos naudojamą mobiliojo ryšio telefoną, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad už Vilniuje, Mindaugo gatvėje, įsigyjamą butą būtina pervesti papildomai pinigų, ir A. G. 2017 m. sausio 18 d., būdama Radviliškio pašte, esančiame Dariaus ir Girėno g. 16, V. V. nurodymu A. M. pervedė 1380 Eur pašto perlaidą, pinigai tą pačią dieną išmokėti 707-ajame klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Klaipėdoje, Taikos pr. 28;

3.4. vėliau, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą ir jau turėdamas A. G. pasitikėjimą, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, A. G. nurodė, kad suras Anglijoje pažįstamą dėstytoją, kuris jos sūnui padės įstoti į koledžą Anglijoje, bet tam reikia 1800 Eur, kurių pusę jis sumokės pats, o kitą pusę – 900 Eur – nurodė pervesti jam į sąskaitą, ir A. G., būdama šių melagingų duomenų paveikta, 2017 m. birželio 20 d., būdama Radviliškio pašte, esančiame Dariaus ir Girėno g. 16, pervedė V. V. 900 Eur pašto perlaidą, pinigai tą pačią dieną V. V. išmokėti 722-ajame klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Palangoje, Taikos g. 68A. Tačiau V. V. lėšų į aukciono sąskaitą nepervedė, dalyvio registracijos anketos neužpildė, buto ir automobilio nenupirko, A. G. sūnui dėstytojo nesurado ir į koledžą Anglijoje įstoti nepadėjo, o pinigus panaudojo savo poreikiams tenkinti, t. y. apgaule savo naudai įgijo svetimą A. G. priklausantį turtą – 8980 Eur.

4. V. V. taip pat nuteistas dėl sukčiavimo prieš D. F., t. y. už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2017 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įgijęs D. F. pasitikėjimą, pateikė šiam tikrovės neatitinkančią informaciją, jog Norvegijoje planuoja atidaryti Anglijos antiteroristinės įmonės „B“ (toliau – ir B), kurios vadovas yra V. V., padalinį, todėl D. F., norint tapti dalininku bei norint būti įdarbintam šioje įmonėje, būtina perduoti jam lėšas – 15 000 Eur. Dėl to D. F., būdamas šių melagingų duomenų paveiktas, 2017 m. kovo 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas PC „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Marijampolėje, V. Kudirkos g. 3, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, V. V. perdavė 15 000 Eur. Tačiau V. V. žadėto Anglijos įmonės „B“ padalinio Norvegijoje neatidarė, D. F. jame neįdarbino, nes tokio tikslo ir neturėjo, o gautus pinigus panaudojo savo poreikiams tenkinti, t. y. apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės D. F. priklausantį turtą – 15 000 Eur.

5. V. V. nuteistas dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. A. ir D. B., turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą, sukčiavo prieš S. T. ir padarė žalos UAB „S“, t. y.:

5.1. 2018 m. gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, V. V., įgijęs S. T. pasitikėjimą, ir D. B., prisistatęs S. T. išgalvota J. B. pavarde kaip UAB „C“ vadybininkas, pateikė S. T. tikrovės neatitinkančią informaciją, jog, bendrovei norint gauti 221 000 Eur vertės užsakymą iš UAB „C“, būtina pervesti 3000 Eur avansą. S. T., būdama šių melagingų duomenų paveikta, iš UAB „S“ banko sąskaitos per tris kartus, t. y. 2018 m. gegužės 21 d., 2018 m. birželio 13 d. ir 2018 m. liepos 4 d., pervedė 3630 Eur į V. V. UAB „B“ direktorės R. A. nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios ji šiuos pinigus iš karto pervedė į kitą UAB „B“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 2018 m. gegužės 21 d. – 910 Eur; 2018 m. birželio 14 d. – 950 Eur, 2018 m. liepos 4 d. – 1000 Eur, kuria naudojosi V. V.. Šiuos pinigus 2018 m. gegužės 22 d., 2018 m. birželio 15 d. ir 2018 m. liepos 5 d. V. V. išgrynino. Be to, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2018 m. liepos 10 d. R. A. į UAB „B“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kortele ji pati naudojosi, įvairiomis sumomis septyniais mokėjimo nurodymais iš viso pervedė 240 Eur ir juos laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2018 m. liepos 10 d. per aštuonis kartus įvairiomis sumomis išgrynino, likusius UAB „S“ į UAB „B“ sąskaitą pervestus pinigus panaudojo UAB „B“ atsiskaitant už paslaugas, o UAB „S“ jokių paslaugų, kaip nurodyta 2018 m. gegužės 21 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 0246, nesuteikė, UAB „S“ žadėto užsakymo negavo, nes ir nebuvo ruošiamasi jį suteikti, pinigų negrąžino, t. y. jie apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „S“ priklausantį turtą – 3630 Eur;

5.2. be to, V. V., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą apgaulės būdu įgyti savo naudai svetimą turtą iš S. T., 2018 m. birželio mėn. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jau turėdamas S. T. pasitikėjimą, pateikė šiai tikrovės neatitinkančią informaciją, jog aukciono būdu per jo pažįstamą antstolį galima pigiai nupirkti butą, kurį vėliau brangiau pardavus uždirbtus pinigus tarpusavyje pasidalys, todėl, jei ši nori būti dalininkė, būtina jam perduoti lėšas. S. T., būdama šių melagingų duomenų paveikta, 2018 m. birželio 3 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie pastato, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, V. V. perdavė 1500 Eur, iš jų 2018 m. liepos 27 d. V. V. grąžino S. T. 500 Eur, tačiau lėšų jis į aukciono sąskaitą nepervedė, dalyvio registracijos anketos neužpildė, buto pirkimo neinicijavo, lėšų jokiam antstoliui neperdavė, nes tokio tikslo ir neturėjo, o panaudojo savo poreikiams tenkinti, t. y. jis apgaule savo naudai įgijo svetimą S. T. priklausantį turtą – 1000 Eur.

6. V. V. nuteistas dėl sukčiavimo prieš D. J., t. y. už tai, kad:

6.1. veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. A., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2018 m. gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, įgijo D. J. pasitikėjimą, pateikė šiai tikrovės neatitinkančią informaciją, jog jis (V. V.) gali įsigyti žemę Latvijos Respublikoje, tačiau jam trūksta lėšų, o D. J. pinigus investavus į Latvijoje esančių žemių pirkimą, pastaroji taptų bendraturte. Todėl D. J., būdama šių melagingų duomenų paveikta, 2018 m. birželio 8 d. Kaune, (duomenys neskelbtini), V. V. perdavė 3000 Eur. Po to, R. A. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje padiktavus V. V. UAB „B“ sąskaitas, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), V. V. 2018 m. liepos mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė D. J. tikrovės neatitinkančią informaciją, kad gavo pranešimą, jog projektui Latvijoje trūksta lėšų, ir žadėjo, jog šiam projektui realizuoti naudojami žemės sklypai, esantys Latvijos Respublikos pajūryje, bus užregistruoti kaip D. J. nuosavybė. Dėl to D. J., būdama šių melagingų duomenų paveikta, 2018 m. liepos 19 d., būdama Kaune, (duomenys neskelbtini), iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. V. nurodytą UAB „B“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 800 Eur, o tą pačią dieną (2018 m. liepos 19 d.) būdama AB „Swedbank“ padalinyje, esančiame Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 37, iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. V. nurodytą UAB „B“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2500 Eur. Vėliau, tą pačią dieną (t. y. 2018 m. liepos 19 d.), R. A. dalį D. J. pervestų pinigų – 2218 Eur – pervedė į UAB „B“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kortele ji naudojosi, o kitą dieną po pinigų pervedimo (t. y. 2018 m. liepos 20 d.), pasinaudodama bankomatu, esančiu Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, per 4 kartus išgrynino 2215 Eur; kitą dalį D. J. pervestų pinigų – 900 Eur – pervedė į UAB „B“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kortele naudojosi V. V., jie 2018 m. liepos 20 d., t. y. kitą dieną po pinigų pervedimo, pasinaudojant bankomatu, esančiu Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, buvo išgryninti, ir dar vieną dalį D. J. pervestų pinigų – 100 Eur – panaudojo mokėjimo nurodymu apmokant UAB „A“ sąskaitą faktūrą AKS Nr. 018748;

6.2. be to, V. V., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą apgaulės būdu įgyti savo naudai svetimą turtą iš D. J., 2018 m. birželio mėn. viduryje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jau turėdamas D. J. pasitikėjimą, pateikė šiai tikrovės neatitinkančią informaciją, jog Kaune, (duomenys neskelbtini), iš varžytynių už 6500 Eur bus parduodamas butas, kurį norint įsigyti reikia pervesti lėšas, todėl D. J., būdama šių melagingų duomenų paveikta, 2018 m. birželio 18 d. Kaune, (duomenys neskelbtini), V. V. perdavė 3000 Eur. Tačiau nei R. A., nei V. V. nekilnojamojo turto Latvijos Respublikoje įsigijimo procedūros nepradėjo ir lėšų, gautų iš D. J., į Latvijos Respublikos valstybinės žemės fondo sąskaitą nepervedė, V. V. buto įsigijimo nesuorganizavo, nes tokio tikslo ir neturėjo, o pinigus panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. apgaule R. A. ir V. V. savo naudai įgijo 3300 Eur, o V. V. taip pat savo naudai įgijo svetimą D. J. priklausantį turtą – 6000 Eur.

7. V. V. nuteistas dėl sukčiavimo prieš G. ir J. L., t. y. už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. A., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2018 m. liepos mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įgijo J. L. ir G. L. pasitikėjimą ir šiems pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog aukciono, kurį organizuoja Lietuvos muitinė, būdu bus pigiau parduodami automobiliai – 2015 metų laidos automobilis „BMW X6“ ir 2017 metų laidos automobilis „Audi Q7“, o norint juos įsigyti reikia iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. sumokėti po 7000 Eur už kiekvieną automobilį. Dėl to J. L. ir G. L., būdami šių melagingų duomenų paveikti, nusprendė pinigus už automobilius sumokėti bendrai, juos pervesdami iš G. L. banko sąskaitos. G. L. 2018 m. liepos 27 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas AB „Swedbank“ padalinyje „Arkos KAC“, esančiame Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 37, per du kartus iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 14 000 Eur į jam V. V. nurodytą UAB „B“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Paskui R. A. tą pačią dieną, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš UAB „B“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2900 Eur į kitą UAB „B“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios 2018 m. liepos 29 d. būdama Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, naudodamasi kortele, per tris kartus išgrynino 2900 Eur, o dieną prieš tai (t. y. 2018 m. liepos 27 d.), būdama AB „Luminor Bank“ Kauno „Akropolio“ skyriuje, naudodamasi UAB „B“ išduota čekių knygele, panaudodama čekį Nr. 0444226, išgrynino 10 950 Eur, kuriuos iš karto po to Kauno „Akropolyje“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavė V. V.. Įsipareigojimų dėl automobilių pirkimo–pardavimo pagal žodinį susitarimą su J. L. ir G. L. nei R. A., nei V. V. neįvykdė, lėšų į aukciono sąskaitą nepervedė, dalyvio registracijos anketų neužpildė, automobilių nepardavė, nes tokio tikslo ir neturėjo, o pinigus panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tai yra jie savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą – 14 000 Eur.

8. V. V. nuteistas dėl sukčiavimo prieš P. F. už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su B. G., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2017 m. liepos mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas D. F. pasitikėjimą, V. V. pateikė jai tikrovės neatitinkančią informaciją, kad, norint su jo geru draugu B. G. sudaryti sutartį dėl mobiliojo ryšio telefonų „iPhone“ (85 vnt. po 400 Eur) pirkimo, būtina jam, V. V., perduoti 5000 Eur avansą. D. F., būdama šių melagingų duomenų paveikta, 2017 m. liepos mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kelyje Vilnius–Klaipėda ties Kryžkalniu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, per savo sūnų B. F. V. V. perdavė 5000 Eur, tačiau nei V. V., nei B. G. sutarties dėl mobiliojo ryšio telefonų „iPhone“ (85 vnt. po 400 Eur) pirkimo–pardavimo sudarymo nesuorganizavo, lėšų šių telefonų pardavėjui neperdavė, nes tokio tikslo ir neturėjo, o pinigus panaudojo savo poreikiams tenkinti, t. y. apgaule savo naudai įgijo svetimą D. F. priklausantį turtą – 5000 Eur.

9. V. V. nuteistas dėl sukčiavimo prieš D. G., t. y. už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su D. B., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir 2018 m., tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, įgijęs D. G. pasitikėjimą, V. V. pateikė jai tikrovės neatitinkančią informaciją, jog namas, esantis Kauno r., Garliavoje, (duomenys neskelbtini), parduodamas už 40 000 Eur, o D. B. pristatė D. G. kaip antstolį, pardavinėjantį šį namą. Po to V. V. kartu su D. B. bendrais veiksmais nurodė D. G. sumokėti 34 000 Eur avansą už namo įsigijimą. D. G., būdama šių melagingų duomenų paveikta, per kelis kartus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei 2018 m. kovo 12 d., nenustatytoje vietoje perdavė V. V. 34 000 Eur. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2018 m. rugpjūčio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, V. V. kartu su kaip antstolis prisistačiusiu D. B. atvyko pas D. G. į namus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), ten D. B. šiai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog už namo, esančio Kauno r., Garliavoje, (duomenys neskelbtini), dokumentų pateikimą jam būtina perduoti 2000 Eur, šiuos pinigus ji, būdama šių melagingų duomenų paveikta, tą pačią dieną savo namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), perdavė grynaisiais D. B.. Tačiau nei V. V., nei D. B. namo, esančio Kauno r., Garliavoje, (duomenys neskelbtini), D. G. nepardavė, nes tokio tikslo ir neturėjo, pinigų negrąžino, o panaudojo juos savo poreikiams tenkinti, t. y. jie apgaule savo naudai įgijo svetimą, D. G. priklausantį didelės vertės turtą – 36 000 Eur.

10. V. V. nuteistas dėl sukčiavimo prieš Ž. P., t. y. už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su D. B., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2018 m. rugsėjo 12 d., įgijęs Ž. P. pasitikėjimą, pateikė šiai tikrovės neatitinkančią informaciją, jog namas, esantis Kauno r., Garliavoje, (duomenys neskelbtini), parduodamas aukciono būdu už 20 000 Eur. 2018 m. rugsėjo 13 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, V. V. kartu su Ž. P. nuvyko adresu: Kauno r., Garliava, (duomenys neskelbtini), ir susitiko su D. B., kuriam V. V. iš anksto buvo nurodęs apsimesti namą pardavinėjančiu antstoliu. D. B. prisistatė Ž. P. kaip antstolis ir kartu su V. V. bendrais veiksmais pateikė Ž. P. tikrovės neatitinkančią informaciją, kad namas, esantis Kauno r., Garliavoje, (duomenys neskelbtini), bus parduodamas aukciono būdu už 20 000 Eur. Po to Ž. P., būdama šių melagingų duomenų paveikta, 2018 m. rugsėjo 13 d. 14.00 val., būdama Kaune, (duomenys neskelbtini), mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje esančiame automobilyje „Citroen C6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė V. V. 12 000 Eur avansą už namo, esančio Kauno r., Garliavoje, (duomenys neskelbtini), įsigijimą, tačiau nei V. V., nei D. B. namo, esančio Kauno r., Garliavoje, (duomenys neskelbtini), Ž. P. nepardavė, nes tokio tikslo ir neturėjo, pinigų negrąžino, o panaudojo savo poreikiams tenkinti, t. y. apgaule jie savo naudai įgijo svetimą, Ž. P. priklausantį turtą – 12 000 Eur.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Kasaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl sukčiavimo prieš D. F., Ž. S., J. Š., pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo prieš P. F., A. G., D. J. ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti. Civilinius ieškinius perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl V. V. paskirtos keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmės ir paskirti švelnesnę bausmę. Kasatorius skunde nurodo:

11.1. Teismai padarė BK 2 straipsnio 4 dalyje ir 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų normų pažeidimus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, paskyrė neproporcingai griežtą bausmę. Teismai nepagrįstai kasatorių nuteisė dėl sukčiavimų, nes jo veikoje nenustatyti BK 182 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – tyčia ir pavojinga veika. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, nesivadovavo formuojama teismų praktika, netyrė aplinkybių apie V. V. susitarimus dėl įvairių sandorių sudarymo bei nepavykusio verslo ir pinigų grąžinimo, neatsižvelgė į kitas kasatoriaus nurodytas aplinkybes ir parodymus, netinkamai vertino rašytinius bylos duomenis. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų – nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, nepateikė išsamių motyvuotų išvadų dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų, skundą išnagrinėjo formaliai. Teismai, pažeisdami proceso normas, neteisėtai pripažino įrodymais tik žodinius nukentėjusiųjų parodymus (D. J. ir A. G. atvejais), nesirėmė kasatoriaus parodymais, pagrįstais rašytine bylos medžiaga. Teismai buvo akivaizdžiai šališki, įrodymus vertino selektyviai, akcentavo tik kasatoriaus kaltę pagrindžiančius įrodymus, o jo teisinę padėtį lengvinančius įrodymus ignoravo. Visas neaiškias situacijas ir aplinkybes teismai tendencingai vertino kasatoriaus nenaudai, taip pažeisdami nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo (visos kilusios abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principus ir jo konstitucinę teisę į teisingą teismo procesą. Spręsdami dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių, teismai nesilaikė BPK 113 straipsnio 2 dalies, 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnio, 177 straipsnio 3 dalies ir 293 straipsnio 3 punkto nuostatas, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

11.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamos teisės normos ir asmens elgesys išimtinai civiliniuose teisiniuose santykiuose vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarinys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011 ir kt.). Vien tik prievolės nevykdymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-329/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-329/2011">2K-329/2011</a>, 2K-514/2014, 2K-32/2015, 2K-304-895/2018). Abiejų instancijų teismai be pagrindo kriminalizavo civilinius teisinius santykius, nevertino Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo, kuris įtvirtina, kad tik visiškai realizavus civilinius teisinius santykius, susijusius su pinigų grąžinimu, ir įrodžius tai, kad kaltininkas paskolų ėmimo atvejais turėjo išankstinę tyčią negrąžinti skolos (paskolos), galima taikyti baudžiamąjį įstatymą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kasatorių su nukentėjusiaisiais siejo paskolos teisiniai santykiai, su kai kuriais iš nukentėjusiųjų kasatorius buvo pažįstamas ilgą laiką (A. G., J. Š., D. G., S. T., D. F., D. F., Ž. S.), bendravo ilgiau nei porą metų, daugelis iš nukentėjusiųjų skolino jam pinigus ne kartą, taip pat ir kasatorius dažnai jiems skolino pinigus (D. F., D. G., Ž. S.). Nukentėjusieji, skolindami kasatoriui pinigus, taip pat siekė ir finansinės naudos, tikėdamiesi gauti dideles palūkanas (pvz., D. F. išmokėta 12 000 Eur palūkanų, D. G. pasirašyti 40 000 Eur sumos vekseliai).

11.3. Kasatorius pažymi, kad veikė atvirai – nepateikė klaidingos informacijos apie save, pripažino gavęs pinigus, surašė visus savo duomenis skolos rašteliuose ir vekseliuose, nesislapstė nuo kreditorių, nevengė savo prievolių, o atvirkščiai, skolas grąžindavo dalimis, pagal išankstinį susitarimą su pareiškėjais. Kasatorius įvykdė viską, ką buvo žadėjęs Ž. S.: buvo atidaryta VšĮ „N“, organizuota džiovintų vaisių prekyba, vykimas ir dalyvavimas parodose, išleidžiami katalogai ir t. t. Tai patvirtina ir nukentėjusioji Ž. S., ji geranoriškai sutiko dalyvauti versle ir investavo pinigus, už juos buvo pirkti džiovinti vaisiai, buvo organizuojamos kelionės į parodas Austrijoje, Rusijoje; yra dokumentai, patvirtinantys, kur buvo pervesti pinigai. Tačiau Ž. S. siekė kuo greitesnio pelno, nesidomėjo verslo plėtra, perspektyva, neteikė jokių pasiūlymų, nepasirašinėjo sutarčių. Todėl teismai turėjo aiškintis, kas Ž. S. buvo žinoma apie finansinę kasatoriaus padėtį ir kokių veiksmų ji, kaip protingas ir atsakingas asmuo, ėmėsi prieš skolindama pinigus. Nukentėjusioji Ž. S. patvirtino, kad ji susitarė su kasatoriumi vykdyti bendrą verslą, tuo tikslu investavo savo pinigus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kur ir kokiomis sumomis buvo išleista pinigų. Nepavykus verslui, kasatorius grąžino Ž. S. dalį pinigų ir įsipareigojo grąžinti likusią dalį (pasirašė skolos raštelį).

11.4. Tas faktas, kad kasatorius pats pasirūpino pasirašyti paskolos (skolos) raštelius, vekselius, tik įrodo, jog ketinimų sukčiauti nebuvo. Pinigų grąžinimą patvirtina piniginės perlaidos ir AB Lietuvos pašto išrašas, iš kurio matosi, kad pinigai buvo grąžinami dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Iš AB Lietuvos pašto išrašo Nr. 3-2019-03898 matosi, kad kasatorius pervedė 31 300 Eur nukentėjusiesiems D. F. ir D. F. (grąžinta skola su procentais ir skolinti kasatoriaus pinigai), taip pat iš pašto išrašo Nr. 3-2019—03898 matyti, kad kasatorius grąžino dalį pinigų nukentėjusiajai Ž. S.. Dėl nukentėjusiosios J. Š. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlNQLTI0MjUwLTc3NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2SP-24250-775/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2SP-24250-775/2017">2SP-24250-775/2017</a> priteisė skolą ir 2017 m. liepos 27 d. išdavė vykdomąjį raštą, jį kasatorius pagal galimybes vykdė. Byloje yra rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad iki suėmimo kasatorius stengėsi grąžinti skolas A. G., S. T., Ž. S.. Nukentėjusiosios A. G. ir S. T. nurodė, kad su kasatoriumi susitarta dėl pinigų grąžinimo termino. Nukentėjusioji D. G. patvirtino, kad dalį duotų pinigų kasatorius yra grąžinęs, be to, yra pasirašęs jai neprotestuotiną vekselį. Akistatų metu D. J., S. T., D. G. patvirtino, kad pinigus kasatoriui skolino, kad jis nevengė jų atiduoti, visuomet bendravo, žinojo, kur jis gyveno, lankėsi jo bute. Su D. G. kasatorius kartu gyveno, buvo artimi. Visus savo įsipareigojimus kasatorius vykdė ir skolas grąžino pagal galimybes, tai patvirtina byloje esantys dokumentai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismai atmetė kasatoriaus prašymus užklausti kitas įmones, kurios užsiima piniginėmis perlaidomis (kaip „Money–Gram“, „American Express“, „Western Union“, AB Šiaulių bankas, AB „Luminor“ bankas, SEB bankas), iš kurių matytųsi ir kitos kasatoriaus piniginės perlaidos nukentėjusiesiems. Be to, kitiems kreditoriams skolai grąžinti nebuvo suėję terminai pagal skolos pasirašymo raštelius ir vekselius (Ž. S. iki 2022 m. pabaigos, D. G. iki 2024 m.). Nurodyti argumentai tik patvirtina, kad kasatorius neketino įgyti savo naudai turto (buvo investuojama į parodas, perkami produktai, leidžiami reklaminiai žurnalai ir t. t.).

11.5. Kasatoriaus veiksmai – pasiskolintų lėšų grąžinimas kreditoriams (D. F., D. F., A. G.) ir dalinis lėšų grąžinimas kreditoriams (Ž. S., J. Š., S. T., D. G., D. J.) visiškai nebuvo vertinti. Kasatorius sutiko su nukentėjusiųjų nurodytomis paskolintų pinigų sumomis, pareigos grąžinti neneigė, grąžino dalimis, kaip buvo susitarę tarpusavyje. Jei ir buvo pažeistos kreditorių teisės laiku atgauti paskolintas lėšas, tai šiuo atveju jos galėjo būti ginamos ir netaikant pačios griežčiausios teisinės atsakomybės formos. Teismai net nesvarstė galimybės nukentėjusiesiems savo turtines teises ginti civilinio proceso tvarka ir nuteisė kasatorių nesigilindami į tai, ar baudžiamosios atsakomybės taikymas šiuo atveju yra būtinas (vertinant atskirais epizodais). Teismo argumentai pakankamo kasatoriaus veikos pavojingumo ir baudžiamosios atsakomybės taikymo būtinybės nepatvirtina.

11.6. Be to, kai kurie nukentėjusieji skolino pinigus tikėdamiesi dalyvauti versle, taigi kartu prisiėmė ir riziką, susijusią su verslu. Daliai nukentėjusiųjų pinigai nebuvo grąžinti dėl objektyvių, nuo kasatoriaus nepriklausančių priežasčių (buvo sulaikytas ir suimtas), joms paaiškėjus gerokai vėliau, taip pat nepavykus verslui ir negavus reikiamų rezultatų. Tačiau tai neatima nukentėjusiesiems galimybės ginti savo civilines teises kitais, civilinius santykius reglamentuojančiais, pagrindais. Be to, nebuvo tiriamos realios kasatoriaus finansinės galimybės grąžinti skolas, nebuvo gilinamasi į tai, kad jis Jungtinėje Karalystėje turi keletą įmonių, kurios duoda pelno, taip pat nebuvo nustatytas jo faktinis mokumas. Paskolų paėmimo metu kasatorius turėjo turto (buvo pelno duodančios įmonės Jungtinėje Karalystėje vienas iš akcininkų, joje turėjo 50 proc. akcijų), lėšų, kurias būtų panaudojęs skoloms grąžinti, tačiau minėtų veiksmų jam neleido atlikti neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, pradėtas prieš jį baudžiamasis persekiojimas, valstybės kaltintojui realiais veiksmais atimant iš kasatoriaus teisę skolas grąžinti dėl pritaikytos kardomosios priemonės (draudimo beveik metus skambinti, susitikti). Tai yra tik dirbtinis civilinių teisinių santykių kriminalizavimas.

11.7. Teismo išvados dėl apgaulės požymių kasatoriaus veiksmuose padarytos neatsižvelgus į teismų praktikos išaiškinimus, kad netgi pripažinus, jog buvo panaudota apgaulė nuo paskolos davėjo nuslepiant panaudojimo tikslą, sunkią padėtį, tokia apgaulė nėra pakankama sukčiavimo nusikalstamai veikai inkriminuoti, tai, kad pinigų skolinamasi iš pažįstamų asmenų, yra natūralu ir gyvenimiška. Paskolos sandoryje numatytų tikslų nepanaudojimas savaime nereiškia apgaulės prieš kontrahentą įrodymo. Civilinius santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.90 ir 1.91 straipsnių esmę sudaro ne turto grobimas, o sandorių sudarymas, pasinaudojant kitos šalies suklydimu ar net apgaule, t. y. galima situacija, kai kalta šalis siekia laikinos naudos – sandorio sudarymo, bet neturi tyčios turtą pasisavinti. Taigi teismai, nesant tam faktinio ir teisinio pagrindo, sutapatino CK 1.90 straipsnio (sandorio sudarymas dėl suklydimo) ir 1.91 straipsnio (sandorio sudarymas dėl apgaulės) nuostatas su BK 182 straipsnio nuostatomis. Net jei kasatorius būtų nutylėjęs apie savo turtinę padėtį, šių aplinkybių nepakanka konstatuoti esant nusikalstamą veiką, nurodytą BK 182 straipsnyje, nes pinigų skolinimasis dėl suklaidinimo ar apgaulės nėra tolygus turto pasisavinimui sukčiavimo būdu. Kasatorius visais atvejais ketino grąžinti pinigus – tai ir darė grąžindamas juos dalimis, palaikydamas ryšį su nukentėjusiaisiais.

11.8. Nustatant nesąžiningumo bei piktnaudžiavimo ribą, svarbios gali būti daug aplinkybių. Pats savaime piktnaudžiavimas pasitikėjimu negali būti vertinamas kaip turto užvaldymo būdas sukčiaujant. Tiek nukentėjusieji, tiek kasatorius nebuvo stiprūs verslininkai, nežinojo rizikos veiksnių, dėl to pinigai nebuvo forminami, kai jie buvo investuojami, kai buvo papirkinėjama ar perkamas koks daiktas. Taigi, nukentėjusieji nebuvo suklaidinti. Jie galėjo ir turėjo galimybę kontroliuoti pinigų judėjimą – kur naudojami jų skolinti, investuoti ar kitaip duoti pinigai. Tai rodo, kad visi dalyviai paritetiniais pagrindais ir prisiimdami atsakomybę dalyvavo, siekdami sukurti bendrą verslą, duoti kyšius, išgryninti pinigus ir pan. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kaip apgaulės pasireiškimo būdas tarp verslo partnerių, BK 182 straipsnio prasme galėjo būti teismų konstatuojamas tik išimtiniais atvejais, bet teismai tokių atvejų nekonstatavo, todėl tokia apgaulės rūšis nėra tinkama sukčiavimui pagrįsti. Teismai nenustatė, kad kasatorius būtų sąmoningai sudaręs situaciją, kad nukentėjusieji negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistos teisės gynimo būdas būtų apsunkintas.

11.9. Kasatorius taip pat nurodo viso bylos nagrinėjimo metu neneigęs, kad gavo iš kreditorių pinigus, tačiau nesutiko su D. J. suma. Teismai D. J. civilinio ieškinio dydį grindė tik jos žodžiais, nebuvo prašoma jokių įrodymų dėl 6000 Eur perdavimo kasatoriui. Jos liudijimas nebuvo paremtas jokiais kitais įrodymais (liudytojų parodymais, dokumentais), šios aplinkybės nebuvo net analizuojamos. Teismo nuosprendžiais D. J. priteista suma, kelis kartus viršijanti realią sumą, kurią ji skolino ir pervedė į UAB „B“ sąskaitas (pervesta 800, 2500 ir 100 Eur), tačiau iš kasatoriaus priteista 9000 Eur. Civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje dėl paskolos santykių laikomasi nuostatos, kad svarbu įrodyti ne tik paskolos sudarymo, bet ir pinigų gavimo faktą. Todėl paskolų sutartys, kuriose nepasisakyta apie pinigų perdavimą, nelaikomos vieninteliu įrodymu, patvirtinančiu pinigų perdavimo faktą.

11.10. Visos nurodytos aplinkybės dėl D. J. civilinio ieškinio dydžio pagrįstumo kartu yra ir abejonės dėl kasatoriaus nusikalstamos veikos padarymo. BK 182 straipsnio dispozicija diferencijuojama priklausomai nuo įgyto turto vertės, todėl, nenustačius įgytų lėšų dydžio, neįmanoma tiksliai kvalifikuoti asmens veikos pagal BK 182 straipsnio atitinkamą dalį. Tai trukdo ir įvertinti formalių sąlygų patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn buvimą, nes pagal BK 182 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai apgaule įgyto turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, o dėl mažesnės vertės turto įgijimo apgaule taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį. Teismai, nepašalinę abejonių dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, nepašalino abejonių ir dėl kasatoriaus veikos aplinkybių, lemiančių veikos kvalifikavimą pagal BK 182 straipsnį. Vien tariamas nukentėjusiosios D. J. nuoseklumas tvirtinant tokias sumas nėra pakankamas šiai aplinkybei konstatuoti, o teismo argumentas, kad kasatorius kai kurių skolintų pinigų neginčijo, negali būti vertinamas kaip civilinio ieškinio dydžio pagrįstumo įrodymas (D. J., A. G. ieškiniai).

11.11. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Protokolo Nr. 4 1 straipsnyje nustatyta: „Niekam negali būti atimta laisvė vien todėl, kad jis neįstengia įvykdyti kokios nors sutarties prievolės.“ Šioje byloje teismai neatsižvelgė į tai, kad apklausų ir akistatų metu nukentėjusieji liudijo, jog kasatoriui skolino pinigus ir tai buvo skola. Taip pat Konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnis draudžia už tą patį bausti du kartus – dėl J. Š. įsigaliojus teismo sprendimui ir pradėjus jį vykdyti, kasatoriui vis tiek buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Taip buvo pažeistas ir proporcingumo reikalavimas taikyti konkrečioje situacijoje adekvačias priemones ir nevaržyti asmens teisių daugiau, nei tai yra būtina numatytiems tikslams pasiekti. Sudėtingus kasatoriaus ir nukentėjusiųjų civilinių teisinių santykių aspektus, esančių ginčų ir pretenzijų turinį įmanoma atskleisti taikant Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso normas. Teismai nevertino kasatoriaus sąžiningumo sudarant paskolos sandorius, sąžiningo grąžinimo ir netinkamai pritaikė liudytojų duotus parodymus prie realių aplinkybių, egzistavusių sąžiningai vykdant civilinius teisinius santykius, kurių šalys nereiškė jokių pretenzijų viena kitai. Tai pavirtina prokuratūros vertimas nukentėjusiuosius rašyti pareiškimus, įtikinant juos kasatoriaus nesąžiningumu. Tai rodo Konvencijos 5 straipsnio nuostatų pažeidimą ir nekaltumo prezumpcijos netaikymą.

12. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Viktoras Biriukovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsisakyti jį tenkinti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

12.1. Kasacinio skundo argumentai dėl to, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesilaikė BPK 113 straipsnio 2 dalies, 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pažeidė CPK 18 straipsnio, 177 straipsnio 3 dalies ir 293 straipsnio 3 punkto nuostatas, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles, nes rėmėsi tik nukentėjusiųjų parodymais, taip pažeisdami nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principus, yra nepagrįsti.

12.2. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors nuteistajam V. V. inkriminuoti veiksmai iš esmės kildinami iš civilinių teisinių santykių, tačiau jo veiksmai buvo grįsti aiškia apgaule ir žinojimu, kad realiai joks verslas nebus vystomas. Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. V., užmegzdamas draugiškus ir gana artimus santykius dar prieš sudarydamas žodines sutartis dėl verslo kūrimo ir plėtros su nukentėjusiaisiais, buvo nesąžiningas pateikdamas melagingą informaciją apie save, nes, būdamas ne kartą teistas už praeityje padarytus sukčiavimus, šiuos faktus nutylėdavo ir prisistatydavo kaip patikimas verslininkas, turintis ryšių įvairiose šalyse ir galintis padėti įvairiose su verslu susijusiose srityse, nors nė vienas jo nurodytas projektas nebuvo įvykdytas ir atliktas, todėl jie atitinka nusikalstamą pobūdį, t. y. BK 182 straipsnyje nustatyto nusikaltimo požymius, o ne civilinį deliktą.

12.3. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padaryta pagrįsta išvada, kad nuteistojo V. V. naudota apgaulė pasireiškė: melagingų duomenų apie save pateikimu; aktyvių veiksmų, rodančių savo pasiūlymo tariamą realumą, atlikimu (nukentėjusiosios vežiojimu po neva galimus kuriamo verslo objektus); įmonės įsteigimu; parodos organizavimu; melagingų duomenų pateikimu dėl kuriamo verslo (įvairių dokumentų, kurie tariamai patvirtino sėkmingai kuriamus verslus, rodymu); supažindinimu su tariamu savivaldos darbuotoju, o iš tiesų V. V. draugu; įtikinėjimu, kad kuriami verslai generuos didelį pelną ir nėra ko bijoti dėl perduotų pinigų, nes priešingu atveju jis pats grąžins visus iš nukentėjusiosios paimtus pinigus; artimų santykių su nukentėjusiąja užmezgimu (nuolatiniu bendravimu, dovanų ir gėlių pirkimu, tvirtinimu, kad gali išspręsti jos šeimines problemas). Būtent dėl tokių V. V. veiksmų tarp jo ir nukentėjusiosios Ž. S. susiklostė pasitikėjimu grįsti santykiai, nulėmę jos apsisprendimą ir turėję esminę reikšmę perduoti V. V. pirmosios instancijos teismo nustatytą 31 000 Eur pinigų sumą. Analogišką apgaulę nuteistasis V. V. ir jo bendrininkai naudojo prieš nukentėjusiuosius D. F., P. F., S. T., D. J., J. L., G. L., D. G., Ž. P., A. G.. Kiekvienu atveju skundžiamuose nuosprendžiuose išsamiai išnagrinėti padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes patvirtinantys įrodymai, pateiktas jų pagrįstas vertinimas, padarytos teisingos išvados.

12.4. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis V. V., siekdamas įtikinti nukentėjusiąją J. Š. savo ketinimų tikrumu, elgėsi itin sumaniai, todėl nukentėjusioji visiškai pagrįstai galėjo nesuvokti, kad nuteistasis tik imituoja verslo vystymo ir kūrimo veiksmus, sudarydamas regimybę dėl sandorių vykdymo, tačiau iš tikrųjų tokiu būdu siekė gauti iš jos kuo didesnę pinigų sumą. Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad V. V., bendraudamas su nukentėjusiąja J. Š., taip pat siūlė ir kitai nukentėjusiajai Ž. S. ne tik kurti, vystyti naujus verslus, bet ir kurti bendrą verslo projektą, o tai rodo jo veiksmų sistemingumą, susiformavusį nusikalstamo veikimo modelį ir strategiją. Teismai nustatė visus būtinus baudžiamosios atsakomybės taikymo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Iš nuteistojo finansinės padėties akivaizdu, jog pasirašydamas taikos sutartį nuteistasis žinojo ir suvokė, kad iki taikos sutartyje nurodytos datos skolos nukentėjusiajai negalės grąžinti ir negrąžins, kad tokie jo veiksmai buvo atlikti siekiant išvengti jam puikiai suprantamos baudžiamosios atsakomybės ir sudaryti įspūdį apie tariamus civilinius teisinius santykius.

12.5. Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad teismai netaikė in dubio pro reo principo, pažeidė nekaltumo prezumpciją. Šie deklaratyvūs teiginiai neparemti pagrįstais įrodymais ir išreiškia tik kasatoriaus asmeninę nuomonę. Kasaciniame skunde nepagrįstai iškeltos abejonės dėl įrodymų pakankamumo. Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu. Todėl kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas šioje byloje esančių įrodymų vertinimas (taip pat ir siekiant padidinti ar sumenkinti tam tikrų įrodymų įrodomąją reikšmę) ir pateikiamas savas jų vertinimas bei interpretavimas, prašoma atskirus įrodymus vertinti kitaip, jų pagrindu daryti kitokias išvadas ir priimti kitokius sprendimus, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, nenagrinėtini.

12.6. Nors kasaciniame skunde pateiktas prašymas pakeisti nuosprendį iš dalies dėl nuteistajam V. V. paskirtos keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmės ir paskirti jam švelnesnę bausmę, tačiau nepateikta šį prašymą pagrindžiančių argumentų ir motyvų. Todėl nėra pagrindo tenkinti nagrinėjamą prašymą dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (148–155 punktai) aptartų pagrįstų motyvų dėl bausmės rūšies ir jos dydžio.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

13. Nuteistojo V. V. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir kasatoriaus argumentų dėl padarytų procesinių pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 320 straipsnio 3 dalis)

14. Kasatorius nurodo, kad jo bylą nagrinėję teismai netinkamai, pažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatas, tyrė ir vertino įrodymus (nevertino reikšmingų kasatorių teisinančių duomenų, įrodymus vertino tendencingai, kasatoriaus nenaudai), taip pat kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, jo apeliacinį skundą išnagrinėjo formaliai, neatsakė į esminius skundo argumentus. Šiuo atveju primintina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>). Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTEwNzMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-1073/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-1073/2020">2K-276-1073/2020</a>). Atsižvelgiant į tai, nuteistojo kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nagrinėtini tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

15. Teismų praktikoje BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu paprastai pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad bylą nagrinėję teismai nuosprendžio ar nutarties išvadas darė nenustatę visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių; nevertinto visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų; vertindami įrodymus padarė klaidų dėl jų turinio; rėmėsi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažino duomenų, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. O kasacinių skundų argumentai, kuriais siekiama paneigti teismų išvadas dėl jų neatitikties proceso dalyvio keliamai versijai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismai įrodymus tyrė ir vertino pažeisdami BPK nuostatas.

16. Patikrinusi šią bylą teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad žemesniųjų instancijų teismai padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus bylai reikšmingus duomenis laikydamasis įstatymo reikalavimų, savo išvadas teismas pagrindė bylos duomenų visuma – liudytojų ir nukentėjusiųjų, paties nuteistojo, taip pat kitų nuteistųjų šioje byloje parodymais, specialistų išvadomis, akistatų protokolais, duomenimis apie pinigų perlaidas, sąskaitų išrašais ir kitais rašytiniais bei daiktiniais bylos duomenimis. Nuosprendyje teismas pasisakė dėl byloje ištirtų įrodymų patikimumo ir pakankamumo, įrodomosios reikšmės – nurodė, kokiais bylos duomenimis remiasi darydamas išvadas ir kokias faktines bei teisines aplinkybes šie duomenys patvirtina. Teismas taip pat tyrė ir vertino V. V. į bylą pateiktus duomenis, analizavo jo parodymų turinį, keliamas versijas, motyvuotai dėl jų pasisakė, atskirai aptarė aplinkybes, susijusias su kiekviena nuteistajam V. V. inkriminuota nusikalstama veika, taip pat nurodė, kokie jam pateikti kaltinimai nepasitvirtino. Toks įrodymų vertinimas ir teismo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintus bei teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus.

17. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą įvertino byloje ištirtus įrodymus ir priimtame nuosprendyje pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo atitikties baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimams, baudžiamojo įstatymo taikymo ir BK 182 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų atribojimo nuo civilinių teisinių santykių, taip pat atskirai išnagrinėjo bylos aplinkybes, susijusias su kiekviena iš V. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat pasisakė dėl V. V. paskirtos bausmės bei civilinių ieškinių. Taigi, iš apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsakė į visus esminius nuteistojo V. V. apeliacinio skundo argumentus, išdėstydamas motyvuotas išvadas dėl kiekvieno ir patvirtindamas pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl faktinių aplinkybių nustatymo bei teisinio V. V. atliktų veiksmų vertinimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 320 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

18. Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei teismai atmetė jo prašymus išreikalauti iš įmonių, atliekančių pinigų perlaidas, duomenis, iš kurių matytųsi kasatoriaus pinigų perlaidos nukentėjusiesiems. Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. spalio 12 d. V. V. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą išreikalauti iš AB Šiaulių banko duomenis apie jo darytus pavedimus laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. vykusiame teisiamajame posėdyje nutarė šį klausimą spręsti po to, kai V. V. duos parodymus. 2020 m. gruodžio 14 d. teisiamajame posėdyje teismas priminė šalims apie anksčiau V. V. pareikštą prašymą ir paklausė proceso dalyvių nuomonės dėl jo. V. V., atsakydamas į teisėjo klausimą, nurodė, kad atsisako prašymo išreikalauti duomenis iš AB Šiaulių banko. Pažymėtina, kad viso bylos nagrinėjimo metu (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose) V. V. teikė daug prašymų – pridėti prie bylos jo pateikiamus dokumentus, iškviesti liudytojus, išreikalauti vienus ar kitus duomenis ir kt. Visi jo prašymai buvo išspręsti BPK nustatyta tvarka: didesnė kasatoriaus pateiktų dokumentų dalis buvo pridėta prie bylos, ištirta ir įvertinta, dalis prašymų motyvuotai atmesta, o dalies prašymų (taip pat ir susijusių su duomenų išreikalavimu) kasatorius pats atsisakė. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas įpareigoja teismus išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, o proceso dalyviai turi teisę teikti, jų nuomone, bylai reikšmingus duomenis, tačiau visi proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti.

19. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>). BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata įtvirtina ir bylą nagrinėjančio teismo prerogatyvą nuspręsti dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, t. y. kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcwLTYyOC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-170-628/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-170-628/2022">2K-170-628/2022</a>).

20. Nuteistojo V. V. kasaciniame skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo manyti, kad savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei teisinio jų vertinimo teismai padarė išsamiai neištyrę ir neįvertinę visų reikšmingų duomenų. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų posėdžių protokolų bei priimtų nuosprendžių turinio matyti, kad byloje buvo atliktas išsamus įrodymų (tiek kasatoriaus pateiktų, tiek kitų duomenų) tyrimas bei vertinimas. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai atliko BPK įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą, nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnyje, taip pat surašė įstatymų reikalavimus atitinkančius nuosprendžius, apeliacinės instancijos teismas įgyvendino pareigą atsakyti į esminius apeliacinių skundų argumentus.

21. Kasatorius nurodo ir daug kitų, kaip jis mano, bylą nagrinėjusių teismų padarytų baudžiamųjų ir civilinių įstatymų nuostatų pažeidimų (BPK 113 straipsnio 2 dalis, 115 straipsnio 1 dalis, CPK 18 straipsnis, 177 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 3 punktas). Tačiau iš kasacinio skundo turinio matyti, kad arba šie pažeidimai nurodomi deklaratyviai, nepagrindžiant jokiais argumentais, arba siejami su tuo, kad teismų išvados neatitinka kasatoriaus pateiktos bylos duomenų vertinimo versijos. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>). Nagrinėjamos bylos medžiaga nesudaro pagrindo konstatuoti minėtus BPK ir CPK nuostatų pažeidimus.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 182 straipsnis)

22. Kasatorius nurodo, kad pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis jis nuteistas nepagrįstai, nenustačius jo veiksmuose šių nusikalstamų veikų požymių – apgaulės ir tyčios, o teismai be pagrindo kriminalizavo civilinius teisinius santykius.

23. BK 182 straipsnyje nustatyta, kad sukčiavimas yra nusikalstama veika, kurios metu kaltininkas apgaule savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Kvalifikuojant nusikalstamas veikas kaip sukčiavimą baudžiamosiose bylose, kaip ir nagrinėjamu atveju, dažnai kyla sukčiavimo atribojimo nuo civilinių sandorių klausimas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar prievolės išvengimo būdas. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-264-895/2016). Tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros sutarties sąlygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu, apie baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį turi būti sprendžiama vertinant tai, ar kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-152-895/2019). Taigi, vienas esminių sukčiavimo požymių yra apgaulė, kuri naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-335/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-335/2010">2K-335/2010</a>, 2K-389/2013, 2K-158-303/2021 ir kt.).??????

24. Sukčiavimui atskirti nuo civilinės teisės pažeidimo yra reikšmingas ir nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-507/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-507/2012">2K-507/2012</a>, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNzg4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-788/2017">2K-31-788/2017</a>, 2K-7-136-489/2017, 2K-7-152-895-2019). Sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai (pvz., savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra pagrindo ar logiško paaiškinimo) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNzg4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-788/2017">2K-31-788/2017</a>, 2K-76-788/2020, 2K-227-976/2020 ir kt.).???

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai Ž. S. V. V. žadėjo sukurti du pelną generuojančius verslus: įsteigti įmonę, kuri užsiims žmonių su negalia reabilitacija, ir įsteigti įmonę, kuri prekiaus džiovintais vaisiais ir riešutais. Šiems tikslams Ž. S. per kelis kartus V. V. perdavė 28 000 Eur. Nukentėjusiajai J. Š. nuteistasis V. V. žadėjo padėti realizuoti vištienos skerdieną Irane ir už tai gavo iš jos 39 000 Eur; taip pat žadėjo padėti įsteigti etnografinį kaimą Latvijoje, J. Š. priklausančiame sklype, ir už tai iš jos gavo 51 000 Eur. Nukentėjusiajai A. G. nuteistasis V. V. žadėjo padėti pigiau įsigyti iš varžytynių parduodamą butą ir automobilį, taip pat suorganizuoti jos sūnaus mokslus Anglijoje ir už tai gavo iš jos iš viso 8980 Eur. Nukentėjusiajam D. F. nuteistasis nurodė, kad įsteigs jo vadovaujamos, Didžiojoje Britanijoje veikiančios įmonės „B“ filialą Norvegijoje ir paskirs nukentėjusįjį šio padalinio vadovu. Šiam tikslui iš D. F. nuteistasis gavo 15 000 Eur. Nukentėjusiajai D. J. nuteistasis pasiūlė prisidėti prie kuriamo verslo (steigiamo reabilitacijos centro Latvijoje), taip pat žadėjo padėti pigiau įsigyti iš varžytynių parduodamą būstą. Šiems tikslams iš D. J. nuteistasis gavo iš viso 9300 Eur. Nukentėjusiajai D. F. nuteistasis žadėjo padėti pigiau įsigyti mobiliųjų telefonų, jiems įsigyti iš nukentėjusiosios gavo 5000 Eur avansą. Kasatorius nurodo, kad jį su nukentėjusiaisiais (D. F., D. F., Ž. S., J. Š., A. G., D. J.) siejo civiliniai teisiniai santykiai (verslo, paskolos ir kt.), jis prieš nukentėjusiuosius apgaulės nenaudojo, nuo nukentėjusiųjų nesislapstė ir savo pažadus tesėjo, be to, pasirašė susitarimus dėl pinigų grąžinimo, vekselius, o savo pažeistas teises nukentėjusieji galėjo apginti civilinio proceso tvarka. Taigi, baudžiamosios atsakomybės taikymas, pasak kasatoriaus, nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas.

26. Iš skundžiamų sprendimų turinio matyti, kad šiai kasatoriaus versijai ir su ja susijusioms aplinkybėms nustatyti abiejų instancijų teismai skyrė daug dėmesio, tikrindami, ar V. V. prieš nukentėjusiuosius naudojo apgaulę, ar ji buvo esminė, ar nukentėjusieji buvo pakankamai apdairūs ir rūpestingi, perduodami jam (arba jo nurodymu kitiems asmenims) pinigus. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. V. sąmoningai ir aktyviai naudojo apgaulę prieš nukentėjusiuosius, klaidindamas juos tiek dėl savo asmenybės, kurdamas patikimo asmens įvaizdį (prisistatydavo kaip sėkmės sulaukęs verslininkas, buvęs pareigūnas, turintis įvairių naudingų ryšių, į susitikimus atvykdavo su uniforma, nutylėjo, kad buvo teistas, kelis kartus keitė vardą ir pavardę ir pan.), tiek dėl savo ketinimų, imituodamas veiksmus, kuriais neva vykdė nukentėjusiesiems prisiimtus įsipareigojimus (vežė nukentėjusiuosius apžiūrėti įvairių nekilnojamojo turto objektų, kurie jam nepriklausė ir dėl kurių pardavimo jis negalėjo priimti jokių sprendimų ar daryti jų kainai kokios nors įtakos, organizavo susitikimus su bendrininkais, apsimetančiais antstoliais, rodė nukentėjusiesiems anglų ir lietuvių kalbomis surašytus įmonių dokumentus, taip pat su kai kuriomis nukentėjusiosiomis užmezgė artimus asmeninius ryšius, rodė dėmesį, žadėjo bendrą gyvenimą, pagalbą sprendžiant asmenines problemas ir kt.). Atsižvelgiant į tai, atmestinas ir kasatoriaus argumentas, kad atitinkamų asmenų patiklumas nereiškia, jog nuteistasis jais pasinaudojo. Teismai vertino, ar perduodami V. V. pinigus patys nukentėjusieji buvo pakankamai apdairūs. Visais atvejais, už kuriuos V. V. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis, nebuvo nustatyta, kad nukentėjusieji elgėsi itin nerūpestingai. Prieš perduodami (pervesdami) pinigus V. V. (ar kitiems jo nurodytiems asmenims), kai kurie nukentėjusieji tikrino kasatoriaus nurodomus duomenis (pvz., domėjosi įmonėmis „B“ ir „B“), prašė nuteistojo pasirašyti raštus dėl perduodamų pinigų ir t. t. Teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. V. iš nukentėjusiųjų pinigus išviliojo pasinaudodamas jų pasitikėjimu, kuris susiformavo dėl sąmoningų apgaulingų V. V. veiksmų, kuriais jis siekė įgyti nukentėjusiųjų pasitikėjimą ir šio pasitikėjimo pagrindu išviliodavo iš jų pinigus, turėdamas iš anksto susiformavusią tyčią juos pasisavinti.

27. Teismų išvadų apie tai, kad nuteistasis prieš nukentėjusiuosius naudojo apgaulę, nepaneigia kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad tam tikrus pažadus jis ištesėjo (pvz., įsteigė VšĮ „N“ ir jos direktore paskyrė Ž. S., suorganizavo jos kelionę į parodą Vokietijoje, taip pat organizavo nukentėjusiojo D. F. kelionę į parodą, paruošė jam leidimus ir pažymėjimus įmonės „B“ vardu ir kt.). Kaip nustatė įrodymų visumą įvertinę teismai, šie nuteistojo veiksmai buvo skirti sudaryti įspūdžiui, kad jis ketina vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (plėtoti verslus, padėti įsigyti būstą ar kitą turtą, įdarbinti įmonėje ir pan.), tačiau iš tiesų tokių ketinimų kasatorius neturėjo ir savo veiksmais prie realaus prisiimtų įsipareigojimų vykdymo neprisidėjo. Tai, kad V. V., paimdamas iš nukentėjusiųjų (D. F., D. F., Ž. S., J. Š., A. G., D. J.) pinigus įvairiais pagrindais (bendram verslui kurti, būstui, automobiliui ar kitokiam turtui įsigyti, skolindamasis), turėjo iš anksto susiformavusį ketinimą prisiimtų įsipareigojimų nevykdyti ir iš nukentėjusiųjų gautų pinigų jiems negrąžinti, patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, rodančios, jog V. V. neturėjo realių galimybių šiuos įsipareigojimus įvykdyti, t. y. vystyti verslus, padėti įsigyti turtą. 2015 m. sausio 29 d. V. V. buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, neturėjo ir neieškojo legalaus pajamų šaltinio, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis turėtų turto ar lėšų investicijoms į atitinkamus verslus, taip pat bylos duomenimis buvo paneigtos jo versijos apie Lietuvoje, Latvijoje, Irane, Didžiojoje Britanijoje ir kitose valstybėse kasatoriaus turimus ryšius, kurie turėjo padėti įgyvendinti tai, ką nuteistasis buvo nukentėjusiesiems pažadėjęs ir už ką gavęs iš jų pinigus (verslams vystyti, turtui įsigyti, tarpininkauti dėl mokslų ir kt.). Taigi, tam tikri aktyvūs V. V. veiksmai buvo apgaulės, jo naudojamos pinigų išviliojimo ir pasisavinimo schemos dalis ir todėl atsakomybės pagal BK 182 straipsnį nepašalina.

28. Šios aplinkybės taip pat patvirtina ir tai, kad V. V. turėjo tiesioginę iš anksto susiformavusią tyčią apgaulės būdu pasisavinti nukentėjusiųjų pinigus. Teisėjų kolegija sutinka, kad pinigų nepanaudojimas tam tikslui, kuriam jie buvo gauti, savaime nepatvirtina tiesioginės tyčios sukčiauti. Tačiau šiuo atveju svarbus aspektas yra tai, kad, jau paimdamas iš nukentėjusiųjų pinigus, įtikinėdamas juos jam šiuos pinigus perduoti, nuteistasis žinojo, kad šie pinigai ne tik nebus panaudoti numatytam tikslui, bet ir nebus grąžinti nukentėjusiesiems. Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad visais atvejais, už kuriuos V. V. nuteistas pagal BK 182 straipsnį, jis neturėjo jokių realių galimybių įvykdyti nukentėjusiesiems prisiimtus įsipareigojimus, neatliko jokių veiksmų, kurie būtų realiai prisidėję prie jo prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo, o savo apgaulingais veiksmais tik kūrė tokią regimybę.

29. Atmestini ir kasatoriaus teiginiai, jog civilinį teisinį jo veiksmų pobūdį patvirtina tai, kad jis nukentėjusiesiems pasirašė skolos raštus, vekselius, taikos sutartį, kad dalį pinigų yra grąžinęs.???

30. Iš bylos duomenų matyti, kad visus pasisavintus pinigus nuteistasis yra grąžinęs tik nukentėjusiesiems D. F. ir D. F.. Šiuo atveju pažymėtina, kad apgaule iš nukentėjusiųjų gautų ir pasisavintų pinigų vėlesnis grąžinimas gali būti reikšmingas sprendžiant nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą, tačiau savaime nepaneigia BK 182 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų požymių buvimo (tyčios šiuos pinigus pasisavinti), šie požymiai, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyti. Nukentėjusiosioms J. Š., Ž. S. ir A. G. nuteistasis pervedė tik santykinai nedideles sumas, palyginti su tuo, ką jis iš jų yra pasisavinęs. Sutiktina su teismų išvada, kad tokių nedidelių sumų grąžinimas nukentėjusiosioms buvo V. V. taktikos dalis, siekiant kuo ilgiau išlaikyti jų pasitikėjimą.

31. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors kasatorius nurodo A. G. grąžinęs gerokai didesnę dalį, nei nustatė teismai, tačiau byloje tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų nėra, jų nepateikė ir V. V. (nėra jokių duomenų apie pinigų pavedimus, pašto perlaidas, įrodymų, kad perdavė kokią nors dalį grynaisiais). Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismai suklydo nustatydami, jog A. G. kasatorius iš viso grąžino tik 500 Eur. Kasatorius taip pat nesutinka su teismų nustatyta iš D. J. jo pasisavinta pinigų suma. Priešingai nei teigia kasatorius, nustatydami, kad jis pasisavino 9300 (o ne 3300) Eur, teismai rėmėsi ne tik žodiniais nukentėjusiosios D. J. paaiškinimais, tačiau juos analizavo ir vertino kartu su kitais bylos duomenimis (D. J. banko sąskaitos išrašais, duomenimis apie gautą draudimo išmoką, duomenimis apie pinigų paėmimą iš bankomatų ir kt.). Apie teismų atlikto įrodymų vertinimo atitiktį BPK nuostatoms šioje nutartyje jau pasisakyta, kasatoriaus teiginiai nesudaro pagrindo abejoti teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių teisingumu.

32. Teismų praktikoje pažymima, jog apgaule sudarytas susitarimas dėl skolos dar nereiškia, kad nukentėjusysis, turėdamas vekselį ir žinodamas sukčiaujančio asmens kontaktinius duomenis, gali laisvai atgauti pinigus naudodamasis civilinėmis teisinėmis priemonėmis, t. y. kad toks pažeistų teisių gynimo būdas nėra apsunkintas. Vien tik ta aplinkybė, kad nukentėjusysis turi skolos faktą patvirtinantį vekselį, kurio neapmokėjus turi teisę kreiptis į notarą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą, kurį nukentėjusysis gali pateikti tiesiogiai antstoliui priverstiniam skolos išieškojimui, negali būti laikoma pakankama konstatuoti, jog civilinėmis teisinėmis priemonėmis nukentėjusysis gali apginti savo teises, nes pati civilinio teisinio proceso inicijavimo galimybė jokiu būdu nereiškia, kad nukentėjęs asmuo gali atgauti pinigus – realiai apginti savo pažeistas teises ir jo padėtis nėra apsunkinta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzEtOTc2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-71-976/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-71-976/2022">2K-71-976/2022</a>). Taigi, vien skolos pripažinimo faktas ir rašytinis įsipareigojimas ją grąžinti nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad asmuo gali efektyviai ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, reali nuteistojo turtinė padėtis, jo nukentėjusiesiems prisiimtų įsipareigojimų mastas rodo, kad V. V. suprato, jog jis nebus finansiškai pajėgus atiduoti užvaldytus pinigus ir pasirašomi skolos raštelis bei vekseliai nesuteiks galimybės šiems nukentėjusiesiems pasinaudojant civilinėmis teisinėmis gynybos priemonėmis atgauti V. V. užvaldytus pinigus.

33. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. tarp V. V. ir J. Š. buvo sudaryta taikos sutartis, kuria V. V. įsipareigojo grąžinti 25 000 Eur iki 2017 m. spalio 20 d., 25 000 Eur iki 2017 m. gruodžio 15 d., 25 000 Eur iki 2018 m. sausio 20 d., 24 000 Eur iki 2018 m. vasario 20 d. Sutartis patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi. 2018 m. balandžio 25 d. J. Š. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, šis jai buvo išduotas 2018 m. birželio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, kasatorius teigia, kad nuteisiant jį už sukčiavimą dėl tų pačių skolų, dėl kurių jau buvo priimtas sprendimas civiline tvarka, buvo pažeista taisyklė, draudžianti bausti už tą patį pakartotinai (lot. non bis in idem), taip pat tai patvirtina, kad nukentėjusioji galėjo ginti ir gynė savo pažeistas teises civiline teisine tvarka. Tokie kasatoriaus teiginiai atmestini.

34. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tai, jog sukčiavimo būdas buvo susijęs su civilinio sandorio sudarymu, nepaneigia tokių veiksmų vertinimo kaip nusikalstamų. Nukentėjusiųjų galimybės ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka yra tik vienas iš kriterijų atribojant civilinius santykius nuo baudžiamųjų. Tai iš esmės atitinka ir teismų praktiką, kurioje konstatuota, kad vien tas faktas, jog yra priimti tam tikri teismų sprendimai civilinio proceso tvarka, nereiškia, kad nukentėjusiesiems nebuvo pasunkinta galimybė ginti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka, taip pat nepaneigia kaltininko veiksmų kaip nusikalstamų, o ne kylančių iš civilinių teisinių santykių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg1LTk0Mi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-385-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-385-942/2017">2K-385-942/2017</a>, 2K-170-895/2018, 2K-7-25-495/2020).??? Tai, kad civilinis ieškovas bando savo teises ginti civilinio proceso tvarka, teismų praktikoje nepripažįstama aplinkybe, tokius teisinius santykius savaime paverčiančia civiliniais, o kaltininko veiksmus – ne nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzExLTY3Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-311-677/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-311-677/2016">2K-311-677/2016</a>). Kaip minėta, byloje buvo įvertinti V. V. veiksmai paimant iš nukentėjusiosios J. Š. pinigus etnografiniam kaimui steigti ir vištienos verslui vystyti užsienyje. Teismai konstatavo, kad nuteistasis naudojo apgaulę, prisiimtų įsipareigojimų neketino ir neturėjo galimybių įvykdyti, taip pat vengė grąžinti pinigus. Taikos sutarties pasirašymas V. V. tyčios sukčiauti nepaneigia ir nepatvirtina jo sąžiningumo. Juo labiau, kaip teisingai atkreipė dėmesį bylą nagrinėję teismai, pasirašydamas taikos sutartį su nukentėjusiąja J. Š., V. V. žinojo, kad neturės galimybių tokiais terminais ir tvarka grąžinti nurodytas sumas, taip pat nebus galimybių jas išieškoti priverstine tvarka. Kaip minėta, iš bylos duomenų matyti, kad V. V. 2015 m. sausio 29 d. buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, nuo to laikotarpio iki sutarties pasirašymo neturėjo jokio legalaus ir pastovaus pajamų šaltinio. O iš pasirašytos taikos sutarties turinio matyti, kad V. V. įsipareigojo per pusės metų laikotarpį grąžinti J. Š. 99 000 Eur. Tai, kad V. V. neturėjo jokių realių galimybių grąžinti tokio dydžio sumą per gana trumpą laikotarpį, patvirtina ir jo paties į J. Š. prašymą išduoti vykdomąjį raštą 2018 m. gegužės 16 d. pateiktas atsiliepimas, kuriame V. V. nurodė, kad neturi galimybės pagal pasirašytą susitarimą grąžinti didelės apimties sumą, nes nuo 2017 m. balandžio 10 d. yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvena iš trumpalaikių papildomų darbų; nurodo vos pajėgęs pervesti 1000 Eur; todėl prašo atidėti teismo nutarties vykdymą iki 2019 m. liepos 1 d.

35. Kasatorius deklaratyviai nurodo, kad, nuteisiant jį už sukčiavimą, buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 4 1 straipsnyje nustatytas draudimas atimti asmeniui laisvę vien todėl, kad jis neįstengia įvykdyti kokios nors sutarties prievolės. Į šį argumentą tinkamai atsakė pirmosios instancijos teismas 206 pastraipoje, nurodydamas, kad kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, jog neįstengimas įvykdyti prievolės suponuoja situaciją, kai skolininkas, neturėdamas nesąžiningų ketinimų, neįvykdo prievolės dėl objektyvių galimybių nebuvimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xOTgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-198/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-198/2008">2K-7-198/2008</a>), o pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 4 aiškinamąjį raštą draudimas įkalinti asmenį dėl skolos neapima atvejų, kai skolininko elgesį nulemia piktavališki ketinimai arba kai jis tyčia atsisako vykdyti prievolę ar tapo nemokus dėl paties neatsargumo. Nagrinėjamu atveju yra susidariusi būtent tokia situacija, kai V. V. tyčia, turėdamas išankstinį sumanymą apgauti J. Š., padarė jai didelę žalą sukčiaudamas, todėl jo teisės negali būti ginamos taikant šią Konvencijos normą.

36. Teismų nustatytų pirmiau minėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad V. V. veiksmai peržengė civilinės atsakomybės ribas – realių civilinių sandorių su nukentėjusiaisiais V. V. neketino sudaryti ir neketino jų vykdyti, pinigus iš nukentėjusiųjų išviliojo sąmoningai juos klaidindamas dėl savo ketinimų ir savo veiksmais sukurdamas situaciją, dėl kurios nukentėjusiesiems praktiškai nebeliko galimybių savo pažeistas teises atkurti civilinio proceso tvarka. Taigi, kasatoriaus veiksmuose nustatyti visi BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nusikaltimų požymiai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl per griežtos bausmės

37. Kasatorius nurodo, kad teismo jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų – yra per griežta ir neproporcinga. Kasaciniame skunde jokių šį teiginį pagrindžiančių argumentų nenurodyta.

38. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165/2013">2K-165/2013</a>, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTEwNzMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-1073/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-1073/2020">2K-276-1073/2020</a> ir kt.).

39. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118/2011">2K-118/2011</a>, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020 ir kt.).??? Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas šių nuostatų laikėsi ir pateikė motyvus tiek dėl bausmių paskyrimo už atskiras nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, tiek ir dėl subendrintos bausmės. Be to, nuteistasis bausmės paskyrimo klausimus kėlė apeliaciniame skunde, o apeliacinės instancijos teismas į juos atsakė pakankamai išsamiai, įvertinęs visas pirmiau minėtas bausmei skirti reikšmingas padarytas veikas ir nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, be kita ko, ir jo elgesį bei gyvenimo būdą iki nusikalstamų veikų ir jų padarymo metu ir kt., įvertindamas kiekvieną šių aplinkybių tiek atskirai, tiek ir jų visumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, kad baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, nagrinėjamoje byloje pritaikytos netinkamai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo V. V. kasacinį skundą.

Teisėjai

Sigita Jokimaitė

Alvydas Pikelis

Eligijus Gladutis