Baudžiamoji byla Nr. 2K-217-697/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46984-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.3; 1.1.9.2; 2.1.15.3.3.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. K. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme aštuoniems mėnesiams, jos vykdymą atidedant vieneriems metams šešiems mėnesiams ir įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, arba mokytis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų).
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. J. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš nuteistojo A. J. K. priteista 2300 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo A. J. K. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno apeliacinis skundas atmestas, o nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. P. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – jai iš nuteistojo A. J. K. priteista 20 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. J. K. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 22.30 val. Vilniuje, vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 124 ir 127 punktų reikalavimus, t. y. būdamas neblaivus (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 1,06 promilės alkoholio) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, važiuodamas nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir, užvažiavęs ant šaligatvio, partrenkė bei sužalojo juo einančias pėsčiąsias S. P., G. V. ir B. D., šioms dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. J. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. P. iš nuteistojo A. J. K. priteisto atlyginti neturtinės žalos dydžio ir priteistą atlyginti neturtinę žalą padidino iki 20 000 Eur.
2.1. Teismas konstatavo, kad neturtinė žala S. P. buvo padaryta nusikaltimu, A. J. K. transporto priemonę vairuojant neblaiviam, sukėlus eismo įvykį, šis eismo įvykis lėmė trijų nukentėjusiųjų sužalojimą, o sukeltos pasekmės nukentėjusiajai S. P. itin skaudžios, analogiškų sveikatos komplikacijų dėl eismo įvykyje padaryto sužalojimo teismų praktikoje neaptikta.
2.2. Nuosprendyje nurodyta, kad S. P. eismo įvykio metu padarytas sveikatos sutrikdymas sukėlė itin sunkias ir ilgalaikes pasekmes, žymiai pablogino jos gyvenimo kokybę, jai po sužalojimų kairiajame šlaunikaulyje ir operacijų yra lytinių organų vizualinių pokyčių, taip pat yra randas kojoje. Nukentėjusiajai gydymo laikotarpiu buvo atliktos keturios operacijos, neatmestina tolesnio gydymo (galimai operacinio, kadangi konstatuoti lytinių organų pakitimai gali būti koreguojami plastinės operacijos metu) tikimybė, nukentėjusioji dėl jai sukeltų sveikatos problemų negalėjo laiku pabaigti mokslų, įsidarbinti, nukentėjo jos bendravimas su vyriškos lyties asmenimis, dėl to ji patiria psichologinių problemų, jaučiasi nevisavertė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistojo A. J. K. gynėjas advokatas A. Vaičiūnas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžius ir bylą nutraukti BK 2 straipsnio 6 dalies bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, o pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, nustatant, kad A. J. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. balandžio 16 d., ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. P. iš nuteistojo A. J. K. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis padidintas iki 20 000 Eur. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 2 straipsnio 6 dalies, BK 68 straipsnio nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. P. atlygintinos neturtinės žalos dydžio, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesant pagrindo nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, taip padarydamas esminius BPK 113 straipsnio 2 dalies ir BPK 115 straipsnio 1 dalies pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio.
3.2. Buvo netinkamai pritaikytos BK 2 straipsnio 6 dalies ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos, nes A. J. K. dėl šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio buvo persekiojamas ir nubaustas tiek administracine, tiek baudžiamąja tvarka. Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad non bis in idem principas (draudimas bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą) nebuvo pažeistas. Pirmosios instancijos teismas šią išvadą grindė tuo, kad A. J. K. administracine tvarka nebuvo nubaustas už automobilio vairavimą esant neblaiviam ir kad yra vertinami skirtingi padariniai (turto sugadinimas ir sveikatos sutrikdymas). Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentavo, kad kilo skirtingi padariniai ir A. J. K. veiksmai, už kuriuos jis buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir už kuriuos buvo nuteistas baudžiamajame procese, nėra tapatūs.
3.3. Baudžiamojoje byloje pirminis įtarimas A. J. K. buvo pareikštas dėl to, kad jis, vairuodamas automobilį, neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus (alkotesteriu nustatyta 1,22 promilės etilo alkoholio), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 127 punktų reikalavimus, t. y. vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas – važiuodamas Blindžių g., ties namu Nr. 17, kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir, užvažiavęs ant šaligatvio, partrenkė juo einančias pėsčiąsias S. P., G. V., B. D., nulaužė gatvės apšvietimo stulpą ir iš įvykio vietos pasišalino; tęsdamas judėjimą, Gulbių ir Birutės gatvių sankryžoje nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į medį; eismo įvykio metu S. P., G. V. ir B. D. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vėliau įtarimas buvo pakoreguotas, papildomai inkriminuojant Kelių eismo taisyklių 124 punkto pažeidimą, patikslinant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 1,06 promilės alkoholio) ir pašalinant gatvės apšvietimo stulpo sugadinimą, pasišalinimą iš įvykio vietos ir tolesnius veiksmus, nuvažiuojant nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkiant į medį.
3.4. Po minėto galutinio pranešimo apie įtarimą A. J. K. ikiteisminį tyrimą atliekanti tyrėja surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 124, 127, 219 ir 226 punktų reikalavimus, vairavo automobilį, kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturėdamas teisės vairuoti sukėlęs eismo įvykį, dėl jo trims pėsčiosioms sukeltų sveikatos sutrikdymų pradėtas ikiteisminis tyrimas, t. y. vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir, užvažiavęs ant šaligatvio, partrenkė ir nesunkiai sužalojo juo einančias pėsčiąsias bei nulaužė gatvės apšvietimo stulpą. Šiais veiksmais padarė 1752,08 Eur žalą UAB „V.“, eismo įvykio vietoje nepasiliko, nesustojo ir neįvykdė Kelių eismo taisyklių 219 punkte nurodytų vairuotojo pareigų įvykus eismo įvykiui, policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino. Šalindamasis iš eismo įvykio vietos ir tęsdamas judėjimą minėtu automobiliu, neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, transporto priemonės būklę, t. y. į tai, kad vairuojamas automobilis buvo apgadintas, o iššokusios oro pagalvės trukdė matomumui, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu A. J. K. apgadino gatvės apšvietimo stulpą ir vairuojamą automobilį. Šiais veiksmais padarė administracinius nusižengimus, nustatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 27 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino A. J. K. pažeidus pirmiau išvardytus Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir padarius nurodytus administracinius nusižengimus, tačiau pašalino faktines aplinkybes, susijusias su nukentėjusiųjų sužalojimu, taip pat aplinkybes, susijusias su įvykiu sankryžoje. Už administracinių nusižengimų padarymą A. J. K. paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 1560 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams. Šis nutarimas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 16 d., t. y. dar iki pradedant nagrinėti baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme.
3.5. Taigi A. J. K. nubaudimas administracine tvarka ir jo persekiojimas baudžiamąja tvarka grindžiami iš esmės viena toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, vairuojant tą patį automobilį padaryta veika, t. y. neteisėtais veiksmais, be kita ko, pasireiškusiais tų pačių Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimu – vairavimu neturint tam teisės (Kelių eismo taisyklių 14 punktas), nepasirenkant saugaus greičio ir neatsižvelgiant į važiavimo sąlygas (Kelių eismo taisyklių 127 punktas), dėl to nesuvaldžius automobilio, nuvažiavus nuo kelio, užvažiavus ant šaligatvio (Kelių eismo taisyklių 124 punktas), ir sukėlusiais aptariamą eismo įvykį. Tai reiškia, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį po administracinės nuobaudos paskyrimo, buvo vykdomas pakartotinis procesas dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktų ir taip buvo pažeistas non bis in idem principas.
3.6. Apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, nuosprendyje nurodė, kad A. J. K. baudžiamojoje byloje nebuvo nuteistas nė dėl vieno iš veiksmų, inkriminuotų administracinio nusižengimo byloje, kita vertus, toliau nuosprendyje nurodė, kad dauguma abiejuose procesuose A. J. K. inkriminuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimų sutapo. Atkreipiamas dėmesys į nuteistojo A. J. K., nukentėjusiųjų S. P., G. V. ir B. D. bei įvykio metu kartu su A. J. K. automobiliu važiavusių liudytojų A. U. ir V. G. parodymus apie aptariamo eismo įvykio aplinkybes, iš kurių matyti, kad A. J. K. vairuojamas ir nesuvaldytas automobilis, užvažiavęs ant šaligatvio, atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą ir partrenkė nukentėjusiąsias, t. y. skirtingas pasekmes sukėlė iš esmės vienu ir tuo pačiu metu. Taigi teigti, kad A. J. K. nustatytus skirtingus padarinius, t. y. svetimo turto sugadinimą ir nukentėjusiųjų sužalojimą, sukėlė keliais skirtingais teisiškai reikšmingais veiksmais ar kad šie veiksmai tarpusavyje nėra neatskiriamai susiję laiko aspektu, nėra jokio pagrindo. Tais atvejais, kai nustatoma, kad vėlesnis procesas dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktų buvo vykdomas ne dėl to, kad paaiškėjo kokios nors veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, teismų praktikoje toks procesas pripažįstamas neteisėtu dėl non bis in idem principo pažeidimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYtNjk3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-36-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-36-697/2019">2K-36-697/2019</a>, 2K-64-511/2021). Ikiteisminio tyrimo metu vienas procesas dėl to paties poelgio ir juo sukeltų padarinių dirbtinai buvo suskaidytas į du – administracinio nusižengimo ir baudžiamąjį – procesus. Situacijos nekeičia ir tai, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs teismas pašalino administracinio nusižengimo protokole nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su nukentėjusiųjų sužalojimu, taip pat tai, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas siekiu pašalinti bet kokias galimas abejones dėl non bis in idem principo pažeidimo, iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad asmuo įvykio metu vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.
3.7. Nėra ginčo dėl pagrindo skirti A. J. K. baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl jos taikymo termino pradžios yra neteisėtas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai, paliekant šį sprendimą galioti, nepagrįsti.
3.8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. A. J. K. įvykio metu teisės vairuoti transporto priemonę neturėjo, todėl kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas, kaip teisingai pažymėta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, jam nebuvo taikoma. Kita vertus, A. J. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir šiuo nutarimu jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams, ši poveikio priemonė A. J. K. taikoma nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 16 d. Įvertinus tai, kad A. J. K. tiek administracinėn, tiek baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas už vieną ir tą pačią veiką, nustatant nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pradžią, turi būti taikoma analogija (ne administracinės nuobaudos įskaitymas į baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas) ir nustatytas dvejų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo analogiško turinio administracinio poveikio priemonės taikymo pradžios, t. y. nuo 2019 m. balandžio 16 d. Priešingu atveju A. J. K. galimybės įgyti teisę vairuoti transporto priemonę suvaržymas dėl tos pačios veikos iš viso būtų taikomas ketverius metus, taip nepagrįstai ilgai suvaržant nuteistojo teises. Be to, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir paimtas vienintelis jo turimas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, t. y. Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Taigi faktiškai nuteistojo galimybė įgyti teisę vairuoti transporto priemones šiuo atveju buvo suvaržyta dar ilgiau – nuo 2018 m. spalio 3 d., kai buvo priimtas nutarimas dėl minėtos kardomosios priemonės paskyrimo.
3.9. Apeliacinės instancijos teismas, žymiai padidindamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, nesilaikė BPK 113 straipsnio 2 dalies, BPK 115 straipsnio 1 dalies, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų ir susijusios kasacinės instancijos teismo praktikos baudžiamosiose bylose. Pirmosios instancijos teismas S. P. patirtą neturtinę žalą įvertino 6000 Eur suma ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir nuteistojo motinos S. P. jau atlygintą neturtinės žalos dalį, taip pat iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro papildomai priteistiną sumą (600 Eur), likusią dalį – 2300 Eur priteisė iš nuteistojo A. J. K.. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu nesutiko ir iš nuteistojo A. J. K. S. P. priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį padidino iki 20 000 Eur, t. y. nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą įvertino 23 700 Eur suma (20 000 + 3100 + 600). Apeliacinės instancijos teismas smulkiau detalizavo, kokios ir kada nukentėjusiajai buvo atliktos operacijos, taip pat pacitavo S. P. atstovo paaiškinimus dėl nukentėjusiajai išlikusių pooperacinių randų ir S. P. paaiškinimus pirmosios instancijos teisme bei jos apeliacinio skundo teiginius apie jaučiamas įvykio pasekmes. Vis dėlto iš esmės visos apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės buvo žinomos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir neabejotinai įvertintos.
3.10. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodė, kad apeliacinio proceso metu, nustačius, kad byloje esanti specialisto išvada dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų ir sveikatos sutrikdymo masto nėra pakankamai konkreti, taip pat gavus papildomų medicininių dokumentų, S. P. buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė ir kad 2021 m. spalio 8 d., t. y. jau po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, S. P. buvo atlikta dar viena operacija, kurios metu buvo pašalinta intramedulinė vinis. Vis dėlto, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo akcentuoto Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akto Nr. PEKG 9(57)/2021(01), atlikus aptariamą ekspertizę, ikiteisminio tyrimo metu duota specialisto išvada nukentėjusiajai nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas nepakito. Papildomai šiame ekspertizės akte nurodyta, kad po patirtų komplikacijų lytinių organų srityje ir šių komplikacijų gydymo išliko matoma lytinių lūpų deformacija ir asimetrija. Kita vertus, konstatuota ir tai, kad šie pakitimai gali būti koreguojami plastinės operacijos metu ir kad objektyvių medicininių duomenų, patvirtinančių, jog po sužalojimų kairiajame šlaunikaulyje ir operacijų lytinių organų srityje būtų atsiradę liekamųjų funkcinių reiškinių, išskyrus vizualinius pokyčius, šiuo metu nėra. Nors apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad po operacijos, kurios metu buvo pašalinta intramedulinė vinis, nukentėjusiajai liko apie 30 cm ilgio randas, tačiau, atsižvelgiant į šiuolaikinės medicinos galimybes, vertinti šią aplinkybę kaip turinčią esminę neigiamą įtaką S. P. gyvenimo kokybei ateityje taip pat nebuvo pagrindo.
3.11. Be to, iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas akcentavo tik vieną iš įstatyme įtvirtintų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų – neturtinės žalos pasekmes, o kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus vertino selektyviai arba iš viso ignoravo. Teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad padariniai buvo sukelti ne tyčiniais, bet neatsargiais A. J. K. nusikalstamais veiksmais, jis sąmoningai nesiekė nė vienos iš nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo ir su tuo susijusių pastarųjų patirtų fizinių ir dvasinių kančių, nepatogumų. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, dalis neturtinės žalos yra susijusi ne su nukentėjusiosios S. P. tiesiogiai eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, bet su pastarosios organizmo reakcija į šių sužalojimų gydymą ir dėl to kilusiomis komplikacijomis. Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino nuteistojo turtinės padėties, aplinkybių, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, nėra sukaupęs materialinės gerovės, jo gaunamos pajamos nėra didelės, dėl to 20 000 Eur suma greitu laiku objektyviai negalėtų būti atlyginta. Be to, A. J. K. byloje yra pareikšti ir kiti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo (bendra suma 7040,63 Eur), jie šiuo metu dar nėra išspręsti, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, pasinaudojęs regreso teise, yra pareiškęs A. J. K. pretenzijas dėl eismo įvykio metu nukentėjusiosioms G. V. ir B. D. patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti išmokėtų pinigų sumų (suma viršija 8000 Eur). Šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.
3.12. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. P. atlygintinos neturtinės žalos dydį, taip pat vadovavosi teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, kuriose, kaip pažymėjo šis teismas, paprastai priteisiama nuo 2000 iki 7000 Eur. Detalesnė teismų praktikos dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose analizė leidžia teigti, kad paprastai nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiamos sumos svyruoja nuo 600 Eur iki 3500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-200/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-200/2010">2K-200/2010</a>, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-211-895/2018, 2K-191-942/2021 ir kt.). Didesnės (bet neviršijančios 7000 Eur) sumos neturtinei žalai atlyginti tokio pobūdžio bylose priteisiamos tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjusysis patiria daugybinius kaulų lūžius, itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, prarandamas darbingumas. Pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje, kurią apeliacine tvarka nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas ir kasacine tvarka nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (bylų Nr. atitinkamai 1A-557-654/2017, 2K-168-511/2018), buvo nustatytas 6000 Eur neturtinės žalos dydis, nes nukentėjusysis eismo įvykio metu patyrė daugybinius rankų ir kojų kaulų lūžius, jam plyšo raiščiai, meniskas, nukentėjusiajam buvo atlikta ir dar planuojama ne viena operacija, be to, jis neteko 40 procentų darbingumo, išliko ilgalaikiai liekamieji reiškiniai. Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzMxLTE3NC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-331-174/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-331-174/2016">1A-331-174/2016</a> nustatytas 6800 Eur neturtinės žalos dydis (įvertinus nukentėjusiojo neatsargumą), nes nukentėjusysis eismo įvykio metu patyrė daugybinius kaulų lūžius, dėl to ilgai buvo gydomas, atliktos 7 operacijos, taikoma reabilitacija, bet organizmo funkcijos visiškai neatsikūrė, jis neteko 60 procentų darbingumo; Šiaulių apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-159-875/2020 nustatytas 7000 Eur neturtinės žalos dydis, nes eismo įvykio metu nukentėjusioji patyrė daugybinius kaulų lūžius, dėl kurių teko ilgai gydytis, gydymas sprendimo priėmimo metu dar nebuvo baigtas.
3.13. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teismų praktika nelaikytina vieninteliu kriterijumi, kuriuo remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų žalos atlyginimo dydžių vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-181/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-181/2010">2K-181/2010</a>, 2K-280/2010, 2K-86-699/2017). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų sprendimą iš esmės nukrypti nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, ar išimtinių aplinkybių skundžiamame nuosprendyje nenurodė.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. J. K. gynėjo advokato A. Vaičiūno kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. A. J. K. nebuvo persekiotas ir nuteistas už tą pačią veiką, bet buvo nustatyta, kad jis 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 22.30 val. Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį ir padarė du skirtingos teisės pažeidimus: nusikalstamą veiką, nurodytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, – automobiliu partrenkė pėsčiąsias S. P., G. V. ir B. D., šioms eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir tris administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje, – vairavo automobilį, kuris nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sugadino kitiems asmenims priklausantį turtą – gatvės apšvietimo stulpą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiuos skirtingos teisės pažeidimus sieja tai, kad jie buvo padaryti A. J. K. vairuojant automobilį, tačiau šis požymis negali būti laikomas esminiu, patvirtinančiu, jog A. J. K. po to, kai buvo nubaustas administracine tvarka, už tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus buvo persekiojamas baudžiamąja tvarka antrą kartą.
4.2. Nors kai kurie nuteistojo veiksmai įvykio aplinkybes sieja, tačiau jos nevisiškai sutampa: partrenkęs automobiliu nukentėjusiąsias, A. J. K. juo iš įvykio vietos pasišalino ir toliau vairuodamas automobilį Birutės ir Gulbinų g. sankryžoje sukėlė antrą eismo įvykį – atsitrenkė į medį, t. y. antrasis eismo įvykis, kuris įvertintas kaip administracinis teisės nusižengimas, buvo padarytas skirtingu laiku ir skirtingoje vietoje.
4.3. Administracinė teisena ir baudžiamasis procesas yra skirtingi procesai, o administracinio poveikio priemonės įskaitymo į baudžiamojo poveikio priemonės terminą įstatymai neįtvirtina. Dėl šios priežasties visiškai nelogiškas būtų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtų baudžiamojoje byloje, terminų skaičiavimas pagal ANK, nustatantį kitokios teisenos taisykles.
4.4. Nors nukentėjusiajai S. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau psichologinės pasekmės neabejotinai bus jaučiamos likusį gyvenimą. Byloje yra nustatyta, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų reikėjo atlikti lytinių lūpų amputaciją, tai sukėlė itin sunkias ir ilgalaikes pasekmes, itin pablogino jos gyvenimo kokybę. Dėl patirtų sužalojimų sumažėjo bendravimo galimybės, atsirado nevisavertiškumo kompleksas ir baimė dėl ateities, kontakto su vyriškos lyties atstovais vengimas. Nukentėjusiojo turtinė padėtis, jaunas amžius ir tai, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nuteistajam regreso tvarka pareiškė pretenzijas dėl žalos, išmokėtos kitoms nukentėjusiosioms, atlyginimo, nustačius, kad eismo įvykį A. J. K. sukėlė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, negali būti laikoma išimtine aplinkybe ir nulemti priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
2. Nuteistojo A. J. K. gynėjo advokato A. Vaičiūno kasacinis skundas atmestinas.
Dėl draudimo bausti už tą pačią veiką antrą kartą
3. Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem) yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Minėtas konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).
4. Konstitucinis principas non bis in idem reiškia tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-689/2020). Kasacinėje jurisprudencijoje pažymėta, kad negalima laikyti, jog vėlesnis veikos kriminalizavimas gali būti traktuojamas kaip paaiškėjusi aplinkybė, reikšminga veikos kvalifikavimui; toks baudžiamojo proceso legitimavimo būdas įmanomas, kai administracinė nuobauda paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikai kvalifikuoti reikšmingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, kai eismo įvykio dalyvis administracine tvarka nubaustas už vairavimą esant neblaiviam per klaidą nenustačius, kad būtent dėl šio asmens kaltės žuvo žmonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY3LTc4OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-167-788/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-167-788/2015">2K-167-788/2015</a>, 2K-435-677/2016, 2K-109-788/2016, 2K-7-29-942/2016, 2K-31-628/2019).
5. Minėtas principas expressis verbis (tiesiogiai) yra išreikštas tiek BK 2 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, tiek BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame aiškiai nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų; aptariamo principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių (pavyzdžiui, apsvaigimas nuo alkoholio vairuojant ir neatsargiai sutrikdant sveikatą ar atimant gyvybę). Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, yra vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu (pavyzdžiui, siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, svarbu, kad veikos laiko požiūriu būtų atskiros ir padarytos viena po kitos) (2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; 1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2006 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Asci prieš Austriją, peticijos Nr. 4483/02; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02OC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-68/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-68/2009">2K-7-68/2009</a>, 2K-174/2014, 2K-401-677/2016, 2K-360-976/2018, 2K-138-303/2020).
6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. J. K., 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 22.34 val. Vilniuje, Blindžių g. 17, vairuodamas neblaivus ir būdamas neįgijęs teisės vairuoti transporto priemones, automobiliu, kuris nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, užvažiavo ant šaligatvio, partrenkė bei nesunkiai sužalojo tris merginas ir nulaužė gatvės stulpą, taip jo valdytojui padarydamas turtinės žalos, ir iš įvykio vietos pasišalino. A. J. K. už šiuos veiksmus kilo dviejų rūšių teisinė atsakomybė – jis buvo patrauktas baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn.
7. Pirmiausia pažymėtina, kad pranešimas apie įtarimą šioje byloje A. J. K. surašytas 2018 m. spalio 3 d., pranešime nurodyta, kad jis įtariamas tuo, jog, neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, pažeidė KET 14 ir 127 punktų nuostatas, nes vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas: važiuodamas Blindžių g. ties namu Nr. 17, kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir užvažiavęs ant šaligatvio partrenkė bei sužalojo juo einančias pėsčiąsias S. P., G. V. ir B. D., šioms dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nulaužė gatvės apšvietimo stulpą ir iš įvykio vietos pasišalino (1 t., b. l. 134, 151). Pažymėtina, kad šiame pranešime apie įtarimą po pasišalinimo iš įvykio vietos dar buvo nurodytas kitas įvykis – atsitrenkimas į medį, tačiau 2018 m. gruodžio 18 d. pranešime apie įtarimą šio įvykio neliko (1 t., b. l. 160), o administracinio nusižengimo protokolas, kuriame šis įvykis nurodytas, surašytas 2019 m. vasario 7 d. (1 t., b. l. 175), todėl net prielaidų dėl principo non bis in idem pažeidimo negali kilti. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 27 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje su šiuo įvykiu (atsitrenkimu į medį) susijusias aplinkybes taip pat pašalino (2 t., b. l. 40–45), todėl dėl šio įvykio plačiau pasisakyti nėra jokio pagrindo.
8. Gatvės apšvietimo stulpo nulaužimas A. J. K. buvo inkriminuotas tol, kol nebuvo aiškus šiuo veiksmu sukeltos žalos dydis, t. y. iki 2018 m. gruodžio 18 d. pranešimo apie įtarimą surašymo, nes BK 281 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad šio nusikaltimo padariniai yra arba dėl eismo įvykio nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala. Nagrinėjamu atveju nulaužto gatvės apšvietimo stulpo valdytoja yra UAB „V.“, ji 2018 m. gruodžio 17 d. parengė sąmatą dėl numuštos metalinės atramos atstatymo, nurodydama 1752,08 Eur patirtą turtinę žalą (1 t., b. l. 198). Taigi nustačius, kad žala nėra didelė, antrajame pranešime apie įtarimą, surašytame 2018 m. gruodžio 18 d., įtarimo turinys buvo kiek pakeistas – buvo inkriminuotas dar vieno KET punkto, t. y. 124, pažeidimas ir pašalintos aplinkybės, kad A. J. K. vairavo automobilį, neturėdamas tokios teisės, kad nulaužė gatvės apšvietimo stulpą ir kad iš įvykio vietos pasišalino (1 t., b. l. 160). Taigi pagrindas surašyti administracinio nusižengimo protokolą dėl eismo įvykio metu nulaužto gatvės apšvietimo stulpo atsirado tik tada, kai buvo nustatytas padarytos turtinės žalos dydis. O trečiajame pranešime apie įtarimą, surašytame 2019 m. vasario 7 d., buvo inkriminuota pirmiau pašalinta aplinkybė – vairavimas, neturint teisės vairuoti transporto priemones (1 t., b. l. 163). Pagal pastarąjį pranešimą apie įtarimą buvo suformuluotas kaltinimas – 2019 m. vasario 27 d. surašytas kaltinimasis aktas. Vis dėlto baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad A. J. K. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kaip perteklinę, neturinčią įtakos veikos kvalifikavimui.
9. Pažymėtina, kad 2019 m vasario 7 d. prokuroras pavedė atlikti supažindinimą su tyrimo medžiaga (1 t., b. l. 202), o tą pačią dieną tyrėja surašė administracinio nusižengimo protokolą (1 t., b. l. 175), kuriame nurodyta, kad A. J. K. 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 22.34 val. Vilniuje, Blindžių g. 17, vairavo automobilį, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, važiuodamas Blindžių g. ties namu Nr. 17, kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir užvažiavęs ant šaligatvio nesunkiai sužalojo tris nukentėjusiąsias bei nulaužė gatvės apšvietimo stulpą, taip padarė UAB „V.“ 1752,08 Eur turtinę žalą (su PVM), eismo įvykio vietoje nepasiliko, nesustojo, policijai apie įvykį nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais A. J. K. pažeidė KET 14, 124, 127, 219 ir 226 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje. Kaip jau nurodyta pirmiau, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje nubaudė A. J. K. dėl pirmiau nurodytų administracinių nusižengimų, be kita ko, pašalindamas faktinę aplinkybę, susijusią su pėsčiosioms sukeltu sveikatos sutrikdymu, nes tai yra baudžiamosios bylos dalykas.
10. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. J. K. minėtą punktą pažeidė, nes vairavo neblaivus, o administracinio nusižengimo byloje – vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Tuo tarpu KET 124 punkte nustatyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (ar) dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai. KET 127 punkte įtvirtinta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. J. K., užvažiavęs ant šaligatvio, partrenkė ir sužalojo juo einančias tris pėsčiąsias, šioms dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. nustatyta nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, sudėtis: būdamas neblaivus (pažeistas KET 14 punktas), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio (pažeistas KET 127 punktas), užvažiavo ant šaligatvio (pažeistas KET 124 punktas) ir patrenkė bei nesunkiai sužalojo tris pėsčiąsias, tačiau vien už KET 124 ir (ar) 127 punkto pažeidimą baudžiamoji atsakomybė nėra įtvirtinta ir nagrinėjamu atveju jam nebuvo pritaikyta, nes esminiai baudžiamąją atsakomybę lemiantys veiksniai yra šie: asmens neblaivumas, sukeltas eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sužalojamas asmuo, o apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti KET 124 ir 127 punktų pažeidimai (jų detalizavimas) tik aiškiai ir tiksliai apibrėžia nusikalstamos veikos, kurioje buvo sužalotos pėsčiosios, padarymo vietą – šaligatvį ir padarymo būdą, t. y. saugaus greičio nepasirinkimą, neatsižvelgimą į važiavimo sąlygas, automobilio nesuvaldymą, nuvažiavimą nuo kelio. O, kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, A. J. K. pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už tai, kad, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, padarė KET 14, 124, 127 punktų pažeidimus, kurie lėmė gatvės apšvietimo stulpo nulaužimą. Svarbu ir tai, kad nusikalstama veika, už kurią A. J. K. nuteistas, ir administracinis nusižengimas, už kurį jis nubaustas administracine tvarka, yra susiję, tačiau veiksmai, už kuriuos jis baudžiamojoje byloje nuteistas, ir veiksmai, už kuriuos jis nubaustas administracine tvarka, nėra tapatūs, be to, abi teisei priešingos veikos taip pat nėra tapačios, tai pagrįstai nurodė ir apeliacinės instancijos teismas. Sutiktina, kad tiek nusikalstama veika, tiek administracinis nusižengimas padaryti tą pačią dieną, naudojant tą pačią priemonę, iš esmės tuo pačiu metu, tačiau skirtinga teisinė atsakomybė kilo ne tik dėl skirtingų padarinių, bet ir dėl skirtingų veiksmų. Atitinkamai baudžiamąją bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nesaistė pirmiau priimtas ir įsiteisėjęs nutarimas administracinio nusižengimo byloje.
11. Be kita ko, BK nenustatyta atsakomybė už, esant neblaiviam ir neįgijus teisės vairuoti transporto priemones, padarytą svetimo turto (gatvės apšvietimo stulpo) sugadinimą, dėl kurio patirta turtinė žala nelaikytina didele, o ANK jokia forma nenustatyta atsakomybė už nesunkų asmens sveikatos sutrikdymą. Taigi nagrinėjamoje situacijoje non bis in idem principas nebuvo pažeistas. Pažymėtina, kad dvigubo baudimo klausimą sprendė tiek administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs apylinkės teismas, kurio priimto nutarimo, beje, nuteistasis ir (ar) jo gynėjas neskundė, tiek baudžiamąją bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tačiau pažeidimų nenustatė. Su tokia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo išvada sutinka ir kasacinės instancijos teismas dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad teismai pažeidė BK 2 straipsnio 6 dalies ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus.
Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino skaičiavimo pradžios
12. A. J. K. nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2018 m. rugsėjo 28 d., nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, todėl pirmosios instancijos teismas paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 14 d. – apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus pastarosios dienos nuosprendį.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-155-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-357-489/2018, 2K-363-222/2018, 2K-99-628/2020) yra išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Šiose nutartyse kasacinės instancijos teismas pasisakė dėl pagrindo įskaičiuoti kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo – terminą į paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – terminą. Juo teismai įvardijo aplinkybę, kad šios kardomosios priemonės turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020).
14. Nagrinėjamoje byloje A. J. K. 2018 m. spalio 3 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – ir paimtas jo pasas (1 t., b. l. 138), o panaikinta 2019 m. gegužės 22 d., pasas grąžintas 2019 m. gegužės 31 d. (2 t., b. l. 118, 130). Taigi proceso metu nebuvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, nes A. J. K. nebuvo įgijęs teisės vairuoti, be to, nebuvo paskirta ir kita kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (BPK 134¹ straipsnis galioja nuo 2019 m. sausio 15 d.), nes vėlgi nebuvo galima sustabdyti teisės, kurios jis nebuvo įgijęs. Vėlgi nei BK, nei kiti teisės aktai nedraudžia taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – asmeniui, kuris tokios teisės nebuvo įgijęs. Vis dėlto tokiu atveju galimybės įgyti teisę vairuoti transporto priemones draudimas gali būti taikomas ne anksčiau kaip įsiteisėjus nuosprendžiui, nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), o bausmė yra vykdoma tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Ankstesnis šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios terminas asmeniui, neįgijusiam teisės vairuoti transporto priemones, sudarytų prielaidas pažeisti nekaltumo prezumpciją, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Pažymėtina ir tai, kad skiriasi asmens, įgijusio teisę vairuoti transporto priemones nusikalstamos veikos padarymo metu, ir asmens, tokios teisės neįgijusio, teisinė padėtis. Nagrinėjamu atveju pasirinkęs teisei priešingą elgesį A. J. K. prisiėmė riziką, todėl susiklostė jam nepriimtinos teisinės pasekmės.
15. Kasatoriaus teiginiai, kad realiai galimybė įgyti teisę vairuoti transporto priemones buvo atimta paėmus A. J. K. pasą, yra visiškai nepagrįsti, nes šios kardomosios priemonės paskyrimas savaime neužkardo galimybės įgyti specialias teises. Pažymėtina, kad gynybos prašymu kardomoji priemonė – dokumentų (paso) paėmimas buvo panaikinta, paskiriant kitą kardomąją priemonę. O kasatoriaus teiginiai, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžia turėtų sutapti su administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo pradžia, t. y. 2019 m. balandžio 16 d., yra nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais. Pirmiausia, ši administracinio poveikio priemonė buvo paskirta už tai, kad A. J. K. padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, t. y. už tai, kad pasišalino iš įvykio vietos. O nagrinėjamoje byloje baudžiamojo poveikio priemonė buvo paskirta už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad, būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį ir sužalojo žmones. Antra, nei baudžiamojo poveikio priemonės, nei administracinio poveikio priemonės negali būti bendrinamos tarpusavyje, juo labiau negali būti bendrinamos skirtinguose procesuose paskirtos poveikio priemonės. Taigi kasatoriaus skundo argumentai yra nepagrįsti, nes BK 68 straipsnio nuostatos buvo pritaikytos tinkamai.
Dėl neturtinės žalos dydžio
16. Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesant pagrindo nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, taip padarė esminius BPK 113 straipsnio 2 dalies ir BPK 115 straipsnio 1 dalies pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio.
17. Neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276-458/2019, 2K-20-689/2020, 2K-252-697/2020).
18. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, 2K-128-511/2022).
19. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68/2008">2K-68/2008</a>, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020). Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68/2008">2K-68/2008</a>, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018).
20. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. P. iš nuteistojo, atsižvelgdamas, be kita ko, ir į tai, kad jai jau išmokėta tam tikra pinigų suma neturtinei žalai atlyginti, priteisė 2300 Eur. Apeliacinės instancijos teismas šią sumą padidino iki 20 000 Eur, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino padaryto sužalojimo pobūdį, gydymo trukmę, liekamuosius reiškinius, įtaką tolesnio nukentėjusiosios gyvenimo kokybei.
21. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad šis teismas nepažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes įvertino visas reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti aplinkybes, t. y. atsižvelgė tiek į nukentėjusiosios patirtus fizinius išgyvenimus (atliktų operacijų skaičių, gydymosi trukmę), tiek į dvasinius išgyvenimus (praleisti studijų metai, nepasitikėjimas savimi, lytinis nevisavertiškumo jausmas, atsiradęs po padarinių, kilusių dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų sukeltų komplikacijų), tiek į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes (jo amžių, finansinę padėtį, padaryto nusikaltimo pobūdį). Vis dėlto kartu pažymėtina, kad vien tik žalą padariusio asmens (nuteistojo) turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas nelemia neturtinės žalos dydžio išsprendimo klausimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEyLTQ4OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-212-489/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-212-489/2020">2K-212-489/2020</a>), todėl A. J. K. turimi kiti finansiniai įsipareigojimai dėl šiuo nusikaltimu sukeltų pasekmių negali turėti lemiamos reikšmės. Be kita ko, svarbu ir tai, kad visas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti, išskyrus pasekmes (padaryto sužalojimo pobūdį, gydymo trukmę, liekamuosius reiškinius, įtaką tolesnio nukentėjusiosios gyvenimo kokybei), tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas, nes to nepaneigė apeliacinės instancijos teismas. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumą, atliko dalinį įrodymų tyrimą ir iš naujo įvertino bylos duomenis, susijusius su nukentėjusiajai atsiradusiomis pasekmėmis.
22. Naujausioje kasacinės instancijos teismo praktikoje, kurią nurodo ir kasatorius, nustatyta, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis, priteisiamas bylose, kuriose asmenys nuteisiami pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, siekia, pavyzdžiui, 6000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2018). Kaip teisingai pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas, teismų praktika nėra gausi. Taigi kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos, nėra visiškai pagrįsti, nes jo nurodomos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose buvo priimtos ne analogiškose situacijose, t. y. tose bylose asmenys nebuvo nuteisti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-200/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-200/2010">2K-200/2010</a>, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 buvo priimtos asmenį kaltinant pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, o kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021 – pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Be to, teismų praktikos formavimasis yra nuolatinis procesas, todėl esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių yra galimi, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODktMTM5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-89-139/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-89-139/2016">2K-89-139/2016</a>, 2K-86-699/2017). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai S. P. nustatytos išties komplikuotos pasekmės – po eismo įvykio nustatytas minkštųjų audinių patinimas su poodine kraujosruva kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai nugaros apatinėje dalyje ir kairio šlaunikaulio kūno skeveldrinis lūžis, gydant traumos pasekmes (pooperaciniu laikotarpiu) išryškėjo lytinių lūpų edema (patinimas) su audinių nekroze, vyraujanti kairės pusės lytinėse lūpose, ir pooperacinių randų susiformavimu bei lytinių lūpų deformacija. Po patirtų komplikacijų lytinių organų srityje ir šių komplikacijų gydymo išliko matoma lytinių lūpų deformacija ir asimetrija, šie lytinių organų pakitimai gali būti koreguojami plastinės operacijos metu. Nors nukentėjusiosios amžius jokiu būdu nėra lemiamas kriterijus, bet teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ji yra jauno amžiaus, nesukūrusi šeimos, o atsiradusi lytinių organų deformacija neabejotinai sukelia dideles dvasines kančias ir nepatogumų intymaus gyvenimo srityje. Kasatoriaus teiginiai, kad komplikacijas lėmė nukentėjusiosios organizmo reakcija, o ne eismo įvykis, kurio metu lūžo šlaunikaulis, pripažįstami nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, be kita ko, atsižvelgiant į ekspertų pateiktą ekspertizės aktą, nurodyta ir tai, kad šios pasekmės priežastiniu ryšiu yra susijusios su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Ir išties, nors nėra objektyvių medicininių duomenų, grindžiančių, kad po sužalojimų kairiajame šlaunikaulyje ir operacijų lytinių organų srityje būtų atsiradę liekamųjų funkcinių reiškinių, tačiau yra nustatyti vizualiniai pokyčiai, kuriuos, kaip minėta, galima koreguoti tik plastinės operacijos metu. Taigi apeliacinės instancijos teismas, padidindamas neturtinės žalos dydį, atliko įrodymų tyrimą (paskyrė teismo ekspertizę), iš naujo įvertino reikšmingas aplinkybes ir priėmė motyvuotą sprendimą.
23. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, padidindamas nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį, netinkamai taikė CK nuostatas, juo labiau kad nukrypo nuo įprastai tokio pobūdžio bylose formuojamos praktikos dėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio nagrinėjimą ir jo išsprendimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. J. K. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno kasacinį skundą.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Rima Ažubalytė
Alvydas Pikelis
