Baudžiamoji byla Nr. 2A-2-458/2021
Teisminio proceso Nr. 1-08-3-00015-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.5.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Arvydo Daugėlos (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,
nuteistojo G. B. gynėjui advokatui Ramūnui Putinui,
teismo posėdyje išnagrinėjo atnaujintą baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. pareiškimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 2 ir 3 punktai).
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio nuteistojo pareiškimą patenkinti, ir prokurorės, prašiusios nuteistojo pareiškimą atmesti, paaiškinimų,
nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. B. Kembridžo Karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį akto 18 straipsnį laisvės atėmimo bausme vienuolikai metų (4018 dienų) už tai, kad jis 2012 m. kovo 16 d. neteisėtai ir piktybiškai, turėdamas tikslą sukelti sunkius kūno sužalojimus, sužalojo A. Č.. Vadovaujantis 2006 m. Imigracijos (Europos ekonominės erdvės) taisyklių 19(3) b punktu, Vidaus reikalų tarnybos 2016 m. sausio 25 d. įsakymu nustatyta G. B. deportuoti iš šalies, draudžiant jam atvykti į Jungtinę Karalystę. Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas nuo 2014 m. liepos 16 d. Išduodančiosios valstybės sertifikate nurodoma, kad bausmė pagal išduodančiosios valstybės teisę turėtų būti visiškai atlikta iki 2025 m. vasario 7 d.
2. Panevėžio miesto apylinkės teisme 2017 m. kovo 6 d. gautas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento persiųstas Jungtinės Karalystės nacionalinės kalėjimų tarnybos prašymas bei dokumentai dėl Kembridžo Karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžio G. B. pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
3. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi nuspręsta pripažinti Kembridžo Karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendį ir jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Minėta nutartimi G. B. Kembridžo Karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį akto 18 straipsnį paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir G. B. palikta paskirta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų, ją paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo Kembridžo Karališkojo teismo G. B. priimto nuosprendžio dienos, t. y. nuo 2014 m. kovo 10 d. Į bausmės laiką įskaitytas visas G. B. Jungtinėje Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas.
4. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi atmestas nuteistojo G. B. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties, paliekant ją galioti.
5. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi, išnagrinėjus Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl G. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiko patikslinimo, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis patikslinta nurodant, kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. kovo 10 d., o į bausmės laiką įskaitomas suėmimo laikas nuo 2014 m. vasario 8 d. iki 2014 m. kovo 10 d.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi nuteistojo G. B. baudžiamoji byla pagal jo pareiškimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atnaujinta ir perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijai.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
7. Pareiškimu G. B. prašo atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir sumažinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi jam paskirtą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas nurodo:
7.1. Jam (pareiškėjui) paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė neatitinka BK 54 straipsnyje nurodytų bausmės skyrimo pagrindų, nes teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į asmens, pripažinto kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, teisę į teisingą bausmę ir paskyrė nepagrįstą ir neteisėtą bei aiškiai per griežtą bausmę. Teismas neįvertino visų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, nustatytų BK 54 straipsnyje. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Jis (pareiškėjas) buvo teisiamas pirmą kartą, jo padaryti nusikaltimai nesunkūs ir apysunkiai.
7.2. Teismai jo (pareiškėjo) veiką kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tačiau tokios kvalifikacijos nepagrindė ir nepaaiškino, kodėl jo veika nekvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kaip nekvalifikuotas sunkus sveikatos sutrikdymas.
7.3. Paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir akivaizdžiai prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Iš teismų praktikos matyti, kad pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą švelniausia paskirta bausmė – 500 MGL bauda, vyraujanti bausmė 2–3 metai laisvės atėmimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166/2013), o didžiausia paskirta bausmė – laisvės atėmimas septyneri metai šeši mėnesiai, nes veika buvo ypač žiauri, nukentėjusiajam tyčia peiliu durta šešiolika kartų ir sunkiai sutrikdyta jo sveikata (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA0LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-504/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-504/2011">2K-504/2011</a>).
7.4. Jam (pareiškėjui) paskyrus vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę, didesnę nei sankcijose nustatytas bausmės vidurkis, bei neatsižvelgus į lengvinančias aplinkybes, buvo paskirta teisingumo, kaip bausmės tikslo, neatitinkanti bausmė (BK 41 straipsnio 2 dalis).
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
8. Nuteistojo G. B. pareiškimas tenkintinas.
Dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo
9. G. B. Kembridžo Karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį akto 18 straipsnį vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis 2012 m. kovo 16 d. neteisėtai ir piktybiškai, turėdamas tikslą sukelti sunkius kūno sužalojimus, sužalojo A. Č..
10. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi pripažino Kembridžo Karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendį ir G. B. Kembridžo Karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį akto 18 straipsnį paskirtą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir paliko G. B. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų.
11. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi atmetė nuteistojo G. B. skundą ir paliko galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį.
12. Nuteistasis G. B. pareiškime teigia, kad teismai turėjo taikyti jam BK 135 straipsnio 1 dalį, o ne BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti švelnesnę bausmę.
13. BK 135 straipsnyje nustatyta atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012).
14. Kembridžo Karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendyje konstatuota, kad nuteistasis G. B. buvo pažįstamas su nukentėjusiuoju A. Č., gyveno tame pačiame name. Nusikaltimo padarymo vakarą A. Č. ir G. B. namuose girtavo. G. B. apkaltino A. Č. pavogus iš jo sportines kelnes ir automobilio raktelius, o po to puolė jį mušti ir taip nukentėjusiajam padarė sunkų kūno sužalojimą. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp nukentėjusiojo A. Č. ir nuteistojo G. B. buvo susiklostę asmeniniai santykiai ir konfliktas kilo būtent dėl kaltininko bei nukentėjusiojo asmeninių santykių ir turėjo realią priežastį – G. B. įtarė nukentėjusįjį pavogus jo daiktus. Konfliktas įvyko namuose, ne viešoje vietoje, nuteistasis G. B. sužalojo nukentėjusįjį ne dėl chuliganiškų, bet dėl asmeninių paskatų, o atliktų nusikalstamų veiksmų dingtis buvo pyktis ir atsakas į nukentėjusiojo veiksmus.
15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pagal Kembridžo Karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu nustatytas faktines bylos aplinkybes G. B. veika, kuria nukentėjusiajam A. Č. sunkiai sutrikdyta sveikata, nelaikytina padaryta dėl chuliganiškų paskatų, t. y. nėra šią veiką kvalifikuojančio požymio, nustatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas chuliganiškų paskatų požymį, o apeliacinės instancijos teismas, pritardamas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes, spręsdami G. B. Kembridžo Karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį akto 18 straipsnį paskirtos vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos įstatymais klausimą, nepagrįstai G. B. padarytą nusikalstamą veiką suderino su BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kadangi pagal Kembridžo Karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu nustatytas aplinkybes G. B. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymius. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalis už šį nusikaltimą nustato maksimalią dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.
17. 1983 m. kovo 21 d. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo 10 straipsnyje įtvirtinta bausmės atlikimo tęstinumo nuostata teisiškai įpareigoja valstybę, kurioje bus atliekama bausmė, suderinus su vykdančiosios valstybės įstatymais, nustatyti tokią bausmę ar priemonę, kuri savo esme kiek įmanoma atitiktų nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Tiek Konvencijos nuostatose, tiek 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 8 straipsnio nuostatose imperatyviai nurodyta, kad adaptuota bausmė neturi apsunkinti išduodančiojoje valstybėje nustatytos bausmės pobūdžio ir trukmės, ir ji negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose nustatyto maksimumo. Tos pačios nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse, jose nurodyta, kad suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, o suderintos bausmės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Analogiškos teisės normos yra įtvirtintos ir Baudžiamojo kodekso 8 straipsnio 1 dalyje.
18. Kembridžo Karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu G. B. paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė viršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nustatytos laisvės atėmimo bausmės maksimalią dešimties metų ribą, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartų įstatymų ir konvencijų nuostatomis, suderinus Kembridžo Karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies nuostatomis, G. B. Kembridžo Karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė mažintina iki Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos maksimalios laisvės atėmimo bausmės – dešimties metų.
19. Taigi nagrinėjamu atveju BPK 451 straipsnio prasme konstatavus, kad akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, atnaujintoje byloje priimama BPK 455 straipsnio 5 punkte nurodyta nutartis, kuria keičiamos abiejų žemesnės grandies teismų priimtos teismų nutartys.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis)
20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. vasario 3 d. prašymu Nr. (12.32 Mr) PT-749 prašo iš nuteistojo G. B. priteisti valstybei 84,03 Eur už advokato suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
21. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
22. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165-648/2015">2K-165-648/2015</a>, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016), koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-322/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-322/2014">2K-322/2014</a>, 2K-338/2014, 2K-46-895/2015). Pažymėtina, kad šiuo aspektu yra aktuali šių aplinkybių visuma, o ne pavienės aplinkybės.
23. Ši atnaujinta baudžiamoji byla žodinio proceso tvarka nagrinėta pagal nuteistojo G. B. pareiškimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, šis pareiškimas pripažintas pagrįstu.
24. Pagal BPK 454 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant atnaujintą baudžiamąją bylą, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, todėl nuteistasis G. B., atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, prašė paskirti jam gynėją. Siekiant užtikrinti nuteistojo teisę į gynybą ir kitas jo teises, pagal BPK 51 straipsnio 2 dalį gynėjo dalyvavimas bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas atstovavo nuteistajam nagrinėjant atnaujintą baudžiamąją bylą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Esant šioms aplinkybėms, be gynėjo pagalbos nuteistojo G. B. teisės nebūtų tinkamai ginamos, pagal BPK 51 straipsnio 2 dalį gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas ir, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo rezultatą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti prašomų proceso išlaidų už nuteistajam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis.
G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, nuteistam Kembridžo Karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį akto 18 straipsnį, paskirtą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalimi (2009 m. birželio 16 d. įstatymo redakcija) ir paskirtą bausmę sumažinti iki BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyto laisvės atėmimo bausmės maksimalaus dydžio – dešimties metų.
Kitas nutarčių dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Pranas Kuconis
Arvydas Daugėla
