A. Ž. pagal BK 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-47-489/2021

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00104-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.29.1.1;

2.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

išteisintajam A. Ž., jo gynėjui advokatui Raimundui Jurkai,

nukentėjusiojo atstovei advokatei Aušrai Bračiulienei,

viešame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rolando Juškevičiaus ir nukentėjusiojo S. A. bei jo atstovės advokatės Aušros Bračiulienės kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžio ir pagal išteisintojo A. Ž. kasacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžio.

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu A. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 5000 Eur (100 MGL dydžio) bauda, ją nustatyta sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš A. Ž. S. A. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1020 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 5 d. nuosprendžiu panaikintas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: A. Ž. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, pripažinus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

S. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas, prašymas dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme išieškojimo iš A. Ž. atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi išteisintojo A. Ž., jo gynėjo R. Jurkos, prašiusių perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, prokurorės ir nukentėjusiojo S. A. atstovės advokatės A. Bračiulienės, prašiusių panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. Ž. išteisintas dėl kaltinimo tuo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 15 d. iki spalio 16 d., surašydamas 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartį, joje įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad S. A. iki 2023 m. sausio 1 d. perleidžia jam neatlygintinai naudotis 0,45 ha žemės sklypu, iš kurio 0,39 ha – žemės ūkio naudmenos, esančiu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. 63, unikalus Nr. 63, atspausdindamas ją, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui šį dokumentą pasirašius S. A. vardu, pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartį, šio netikro dokumento kopiją 2017 m. spalio 16 d. išsiųsdamas, 2017 m. spalio 17 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, taip panaudojo netikrą dokumentą ir šį netikrą dokumentą laikė namuose, (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. gegužės 2 d.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. Ž. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad A. Ž. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. Ž. atliko kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau nepagrįstai juos įvertino kaip nusikalstamus BK 300 straipsnio prasme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. Ž. inkriminuotas netikro dokumento pagaminimas yra formalus, jis nepažeidė fizinių ar juridinių asmenų teisių ir nesukėlė sutarties šalims ar kokiems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims teisiškai reikšmingų padarinių, dėl kurių būtų galima tokius veiksmus laikyti nusikalstamais. Tokio pobūdžio netikro dokumento pagaminimas, jo laikymas ir panaudojimas nėra tokia pavojinga veika baudžiamojo įstatymo požiūriu, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.

III. Kasacinių skundų argumentai

3. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. Juškevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas iš esmės pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismas ne dėl visų aplinkybių vadovavosi logikos dėsniais, vertindamas įrodymus padarė klaidų dėl jų turinio, sumenkindamas jų įrodomąją reikšmę, nevertino įrodymų visumos, įrodymus vertino selektyviai (t. y. nevertino A. Ž. veiksmų neteisėtumą ir jo kaltę patvirtinančių įrodymų, o vertino tik A. Ž. palankius įrodymus), ne dėl visų aplinkybių vadovavosi logikos dėsniais, taip sukūrė realiai neegzistuojančias faktines aplinkybes ir remdamasis šiomis prielaidomis neteisingai įvertino tiek atskirus įrodymus, tiek jų visumą. Be to, Kauno apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turėjo nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip vertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Pirmiau nurodyti BPK pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą sprendimą.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino baudžiamąjį įstatymą, netinkamai panaudojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tai lėmė netinkamus sprendimo motyvus. Pagal teismų praktiką BK 300 straipsnyje nurodyta veika padaroma žala visų pirma vertintina pagal tai, ar dėl dokumentų suklastojimo ar suklastotų dokumentų panaudojimo buvo apsunkinta normali institucijos veikla arba tam iškilo reali grėsmė, ar buvo pažeisti teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai, bei tai, kad pagal teismų praktiką neigiamų padarinių sukėlimas nėra būtinas reikalavimas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 300 straipsnį, pakanka galimybės kilti tokiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEyLTUxMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-412-511/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-412-511/2016">2K-412-511/2016</a>, 2K-432-696/2016, 2K-251-1073/2018).

3.3. Apeliacinės instancijos teismas padarė prielaidą, kad netikros panaudos sutarties pagaminimas bei panaudojimas nepažeidžia S. A., kaip turto savininko (panaudos davėjo), turtinių teisių ir teisėtų interesų, kad A. Ž., kaip panaudos gavėjo, veiksmai suklastojant ir panaudojant 2017 m. liepos 20 d. panaudos sutartį nesukėlė jokių teisiškai reikšmingų padarinių, taip kartu paneigdamas pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta žala dokumentų apyvartai. Toks nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimas padarytas remiantis tik ta išteisintojo A. Ž. tėvo V. Ž. parodymų dalimi, kuri prieštarauja Nacionalinės mokėjimo agentūros pateiktiems rašytiniams įrodymams.

3.4. Valstybėje teisės aktais yra nustatyta pareiga asmeniui, siekiančiam gauti paramą iš Europos Sąjungos fondų, turėti ir pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai dirbamos žemės teisėtą valdymą pagrindžiantį dokumentą (šiuo atveju – panaudos sutartį). Žemės panaudos sutartis neprivalo būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Laikantis valstybėje nustatytos dokumentų valdymo tvarkos, būtent tuo atveju, kai sutartis nėra įregistruota VĮ Registrų centre, ir kyla pareiga asmeniui (šiuo atveju A. Ž.) laikyti deklaruotos žemės panaudos sutarties originalą ir, pareikalavus pagal kompetenciją atitinkamai institucijai (šiuo atveju Nacionalinei mokėjimo agentūrai), ją pateikti. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.643 straipsnyje nustatyta, kad, panaudos davėjui daiktą parduodant ar perduodant jį atlygintinai naudotis trečiajam asmeniui, naujam daikto savininkui ar naudotojui pereitų ne tik teisės, bet ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, tuo atveju, jeigu ankstesnė panaudos sutartis buvo įregistruota viešame registre arba apie ją naujas savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti, o panaudos davėjui mirus, jo teisės ir pareigos pereina jo teisių perėmėjams. Kyla visi kiti iš rašytinės panaudos sutarties egzistavimo išplaukiantys padariniai.

3.5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad suklastotu dokumentu A. Ž. siekė neteisėtai gauti paramą už žemės ūkio naudmenas, kurių jis teisėtai nevaldė. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad žemės panaudos sutartis, t. y. netikras dokumentas, gali patvirtinti teisėtą valdymą. Vadovaujantis bendruoju teisės principu, iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex injuria non oritur jus).

3.6. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad teisė A. Ž. neatlygintinai naudotis nukentėjusiojo turtu faktiškai egzistavo, tėra prielaida, nes tokios teisės turto savininkas S. A. jam niekada nesuteikė. Bylos duomenys nepatvirtina, kad panaudos santykiai tarp netikros panaudos sutarties šalių buvo realiai susiformavę, t. y. kad ginčo sklypu, ne tik žinant S. A., bet ir jam sutinkant su tokia panauda, ilgą laiką naudojosi Ž. šeima. Priešingai – su tokia panauda, kokia nustatyta suklastota žemės panaudos sutartimi, panaudos sutartyje nurodytas panaudos davėjas (turto savininkas) S. A. niekada nesutiko.

3.7. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, V. Ž. tapus žemės savininku, nukentėjusysis ir toliau neprieštaravo, kad Ž. naudotųsi šiuo žemės sklypu (unikalus Nr. 63) neatlygintinai, nes jis pats juo niekada nesinaudojo, remdamasis liudytojo V. Ž. parodymų dalimi, kurioje jis teigė, kad pagal žodinį susitarimą su nukentėjusiuoju visada naudojosi visu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. 63, jį deklaravo, o S. A. naudojosi ir deklaravo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 64. Tačiau taip buvo ne visada – iš kitos V. Ž. parodymų dalies matyti, kad dalį sklypo, unikalus Nr. 64, jis užsodino mišku, S. A. nepranešė, dalį šio sklypo deklaravo, nukentėjusysis pasiūlė pirkti žemę, prasidėjo nesutarimai, S. A. neinformavo, kad pasikeitė savininkas. Aplinkybes apie nukentėjusiojo siūlymą pirkti žemę, nesutarimus dėl kainos, prasidėjusius konfliktus ir žemės perrašymą sūnui A. Ž. nurodė ir liudytoja R. Ž. Pats išteisintasis A. Ž. teigė, kad su nukentėjusiuoju susitarė panaudos sutarties pasirašymo metu. Taigi apeliacinės instancijos teismas, selektyviai, vienpusiškai įvertinęs įrodymus, darydamas išvadą apie buvusį abipusį sutarimą, sukūrė realiai veikos padarymo metu neegzistavusias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas padarė bylos duomenims prieštaraujančią išvadą, kad nukentėjusiajam buvo leista neatlygintinai naudotis kitu žemės sklypu, unikalus Nr. 64, deklaruoti jį, nors šis bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklausė ir Ž. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros pažymos matyti, kad V. Ž. nuo 2014 m. deklaravo ne tik visą sklypą, kurio unikalus Nr. 63, bet ir sklypą (1/2 naudmenų), kurio unikalus Nr. 64 (trečiąjį bendraturčiams S. A. ir V. Ž. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. 71, kadastro Nr. 71, 2017 m. taip pat deklaravo V. Ž. sūnus A. Ž.). Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis pirmosios instancijos teisme duotais išteisintojo tėvo V. Ž. parodymais, kad pagal žodinį susitarimą S. A. naudojosi ir deklaravo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 64, nes jie prieštarauja ir paties V. Ž. pateiktoje 2017 m. gegužės 29 d. paraiškoje dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius esantiems duomenims. Teismas nutylėjo dalį esminių V. Ž. nurodomų aplinkybių, kad deklaravo ne tik sklypą, unikalus Nr. 63, bet ir sklypo, unikalus Nr. 64, 1/2 naudmenų, pastaruoju sklypu pats naudojosi (užsodino mišką), o ne leido naudotis nukentėjusiajam.

3.8. Iš išteisintojo A. Ž. parodymų matyti, kad jis turėjo tikslą visa bendraturčio S. A. žeme naudotis neatlygintinai pagal panaudos sutartį, tačiau tai neatitiko turto savininko S. A. interesų ir valios. Suklastotoje panaudos sutartyje nurodomas panaudos gavėjas A. Ž., suklastojęs oficialų dokumentą (žemės panaudos sutartį), nukentėjusiajam keliant turtines pretenzijas, grindė ginčijamą savo teisę valdyti nukentėjusiojo S. A. turtą ir juo naudotis. Jeigu nukentėjusysis nebūtų ėmęsis teisinių priemonių, šis suklastotas dokumentas A. Ž. būtų užtikrinęs galimybę oficialiai iki 2023 m. sausio 1 d. su žemės savininku S. A. nesudaryti jokių susitarimų, valstybės institucijoms deklaruoti, kad tai daro teisėtai, nukentėjusiajam už tai niekuo neatlyginant, be jokių susitarimų su turto savininku teikti, kad sklypo, kurio unikalus Nr. 63, viso ploto teisėtas valdytojas ir naudotojas yra tik A. Ž., taip ignoruojant paties turto savininko teisę į nuosavybės neliečiamumą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje.

3.9. Priešingai negu nurodo apeliacinės instancijos teismas, abipusio susitarimo tarp suklastotos panaudos šalių nebuvo. Iš bylos duomenų matyti, kad bendraturtis S. A., nesutikdamas su tuo, kad A. Ž. naudotųsi ir jo žeme, pasiūlė ją pirkti, tačiau Ž. žemės nepirko, siekė ja naudotis neatlygintinai, dėl to buvo suklastota panaudos sutartis. Dar V. Ž. ir S. A. esant bendraturčiams, tarp jų buvo ginčų ir nesutarimų, ir jiems besitęsiant (tęsėsi keletą metų) V. Ž. be S. A. žinios perleido savo turto dalį sūnui A. Ž. Tai, kad praeityje S. A. buvo sutikęs su žemės panauda, kai jį siejo artimi ir draugiški ryšiai su O. Ž., nėra pagrindas teigti, kad S. A. sutiko su panauda 2017–2022 metais (iki 2023 m. sausio 1 d.), kai nukentėjusiojo S. A. santykiai su Ž. buvo priešiški, vyko ginčai dėl žemės ir pagrindas, praeityje sudaręs S. A. jo turtinius interesus atitinkančias sąlygas susitarti dėl sklypo panaudos, jau neegzistavo.

3.10. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiajam S. A. žemės sklypas nebuvo aktualus, padaryta selektyviai įvertinus liudytojų V. Ž., R. Ž., išteisintojo A. Ž. ir nukentėjusiojo S. A. parodymus. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino S. A. parodymų ir juos atliepiančių veiksmų, rodančių, kad jam buvo ne tas pats, kas naudojasi jo turtu, ir kad pats turto savininkas S. A. ne tik išreiškė pretenzijas, bet ir objektyviai siekė gauti naudą iš savo turto, o ne be jokio atlygio dar iki 2023 m. sausio 1 d. siekė leisti jo turtą valdyti ir juo naudotis. Iš bylos duomenų matyti, kad, S. A. išreiškus pretenzijas per instituciją (pateikus skundą Nacionalinei mokėjimo agentūrai) dėl neteisėto jo žemės naudojimo (ne tik deklaravimo, bet ir nušienautų pievų ir nukentėjusiojo pasėtų javų dalies ploto) bei pasiūlius Ž. pirkti jo žemę ir tada ja naudotis, A. Ž. toliau siekė naudotis sau svetimu turtu neatlygintinai, dėl to net suklastojo panaudos sutartį ir ją panaudojo. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymų ir jo 2018 m. liepos 16 d. pareiškimo turinį, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nukentėjusysis nereiškė pretenzijų, yra nepagrįsta.

3.11. Apeliacinės instancijos teismas visapusiškai neįvertino dokumento svarbos ir pasekmių nukentėjusiajam bei valstybėje nustatytai dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarkai, nevertino, kokia žala dėl tokio netikro dokumento pagaminimo, laikymo bei panaudojimo galėjo kilti, o tai prieštarauja teismų praktikai.

3.12. Negali būti teikiama parama už neteisėtai naudojamą svetimą turtą. Šiuo atveju A. Ž. nukentėjusiojo S. A. turtas yra svetimas. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad valstybei nekilo neigiamos juridinės pasekmės, nevertino, kad būtent pagal nukentėjusiojo skundą Nacionalinė mokėjimo agentūra ėmėsi tikrinti A. Ž. teikiamų duomenų teisingumą ir kad teisėtą valdymo pagrindą patvirtinantis rašytinis dokumentas (šiuo atveju pateikta panaudos sutartis) yra viena iš dviejų būtinų sąlygų pretenduoti į paramą ir ją teisėtai gauti. Be to, A. Ž. 2017 m. liepos 20 d. suklastota žemės panaudos sutartimi įrodinėjo, kad turto savininkas S. A. pats jam šią teisę ir suteikė (kad minėta sutartis suklastota (netikra), nustatyta tik baudžiamojo proceso metu). A. Ž., pateikdamas Nacionalinei mokėjimo agentūrai, atliekančiai patikrinimą, šią panaudos sutartį kaip juridinę reikšmę turintį sandorį pagrindžiantį dokumentą, ją panaudojo turėdamas konkretų tikslą – suklaidinti valstybės instituciją, kad S. A. žemę naudoja teisėtai, siekdamas teisiškai reikšmingų padarinių – paramos pagal paraišką paskyrimo ir sankcijų už netinkamą deklaravimą išvengimo (Nacionalinės mokėjimo agentūros 2018 m. birželio 5 d. raštas Nr. BR6-3006886). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teisines pasekmes sukelia ne pati paraiška, taip pat ne žemės, deklaruojamos paraiškoje, naudojimo ar valdymo teisę patvirtinantys dokumentai (kurie privalo būti pateikiami Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kai jų pareikalaujama), o šias išmokas administruojančios įstaigos ar institucijos (šiuo atveju Nacionalinės mokėjimo agentūros) sprendimas, kuriuo ir nusprendžiama paskirti ir išmokėti tokią išmoką, prieš tai patikrinus teikiamų dokumentų teisingumą. Tačiau svarbu tai, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra pagal savo kompetenciją negali patikrinti pateiktų žemės valdymo teisėtumo pagrindą patvirtinančių dokumentų tikrumo. Nacionalinė mokėjimo agentūra, tikrindama duomenų, pateiktų paraiškoje, teisingumą, kaip tik ir reikalauja privalomos rašytinės sutarties (pasirašytos turto savininko) ir negali spręsti ginčų tarp sandorio (panaudos sutarties) šalių, ištiriant parašo tikrumą panaudos gavėjo (A. Ž.) pateiktoje panaudos sutartyje, t. y. negali pagal savo kompetenciją ištirti suklastoto dokumento, nes tam šiuo atveju reikalingos specialiosios žinios (rašysenos teismo eksperto kvalifikacija). Būtent nusikalstami A. Ž. veiksmai (suklastoto dokumento pateikimas) ir galėjo lemti institucijos sprendimą patenkinti paraišką ir skirti išmokas (paramą už neteisėtą veiklą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimas neatitinka teismų praktikos. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251-1073/2018 pažymėta, kad pateikimas rašytinių dokumentų valstybės institucijai, kurios pareigūnai turi įgaliojimus, remdamiesi pateiktais dokumentais, priimti teisiškai reikšmingus sprendimus, laikytina veika, atitinkančia BK 300 straipsnyje nustatytos veikos sudėtį.

4. Kasaciniu skundu išteisintasis A. Ž. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Abiejų instancijų teismų nuosprendžiai neteisėti ir nepagrįsti, priimti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įpareigojančias įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, taip pat nekaltumo prezumpcijos principą, draudžiantį grįsti nuosprendį prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis, įpareigojantį jas aiškinti kaltininko naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis, 301 straipsnio 1 dalis). Nurodyti BPK pažeidimai yra esminiai, jie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Teismų išvados apie A. Ž. netinkamą elgesį neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl A. Ž. turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis kitu teisiniu pagrindu, t. y., vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, turėjo būti pripažinta, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

4.2. Iš nusikalstamos veikos aprašymo kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje matyti, kad A. Ž. žinojo, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pasirašė S. A. vardu 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartį. (Kasaciniame skunde, pasisakant dėl nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo, cituojami Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.) Teismai nepašalino prieštaravimų tarp išteisintojo A. Ž. ir nukentėjusiojo S. A. parodymų apie žemės panaudos sutarties pasirašymo aplinkybes, neatsakė, ar iki žemės panaudos sutarties kopijos pateikimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai A. Ž. žinojo, kas šioje sutartyje parašė žodžius „S. A.“ ir kas pasirašė vietoj S. A., taip pat ar A. Ž. žinojo, kad laiko, gabena, siunčia ar panaudoja netikrą ar suklastotą tikrą dokumentą ir kt. Nepašalindami minėtų abejonių pagal tai, kaip buvo suformuluotas kaltinimas, teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatytą imperatyvą teisinėn atsakomybėn traukti tik tokį asmenį, kuris yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (objektyvaus pakaltinimo negalimumas).

4.3. Abiejų instancijų teismai nevertino bylos duomenų visumos. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir atliko papildomą įrodymų tyrimą bei nustatė iki tol nežinomas aplinkybes, jų neanalizavo kartu su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, apsiribojo tik A. Ž. ir nukentėjusiojo parodymų vertinimu, nurodydamas, kad vadovaujasi tik nuteistojo parodymais, nes A. Ž. parodymai yra nuoseklūs. Tačiau apeliacinės instancijos teismas detaliai neanalizavo nukentėjusiojo parodymų, nepatikrino, kodėl jis neigė, kad buvo susitikęs su A. Ž. turėdamas tikslą pasirašyti žemės panaudos sutartį. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo parodymai turėjo būti vertinami atsargiai, patikrinant juose nurodytas aplinkybes kitais bylos duomenimis, tačiau to nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas nurodė nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumą, tačiau jį pateisino, argumentuodamas tuo, kad S. A. dėl garbaus amžiaus galėjo neatsiminti kai kurių faktinių aplinkybių, jas supainioti dėl praėjusio ilgo laiko tarpo ir pan. Šis teismas nekreipė dėmesio į tai, kad nukentėjusiojo santykiai su A. Ž. šeimos nariais yra konfliktiški dėl žemės sklypo perleidimo kainos, kad S. A. ir A. Ž. tėvus sieja šeimos ar artimos giminystės santykiai ir pan. Teismų praktikoje pažymėta, kad tarpasmeniniai konfliktai yra aktualiausi kasdieniame gyvenime. Pagrindinė to priežastis – nesugebėjimas į šią situaciją pažvelgti lanksčiai, be išankstinių nuostatų. Lengviausiai į konfliktus įsivelia užsispyrę, inertiški, nepakenčiantys prieštaraujančio elgesio žmonės. Esant tokiam konfliktui, galimybė lengvai susitaikyti yra itin menka. Konfliktuodami asmenys turi tikslą atkurti pažeistą savąją vertę, todėl nusileisti priešininkui yra sunku. Dažniausiai manoma, kad nusileisdami tokie asmenys liks pažeminti, todėl už savigarbą kovoja ir ne visada etiškomis priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEwLTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-310-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-310-942/2016">2K-310-942/2016</a>). Teismai, nevertindami bylos duomenų visumos, o tik jų dalį, neįžvelgė nukentėjusiojo S. A. parodymų esminio prieštaringumo apie jo santykius su A. Ž. Teismams manant, kad ir A. Ž. parodymuose esama abejonių, jos BPK 44 straipsnio 6 dalies pagrindu turėjo būti vertinamos A. Ž. naudai. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, nepatikrinęs, ar jas patvirtina bylos duomenys.

4.4. Esminius BPK pažeidimus apeliacinės instancijos teismas padarė ir formuluodamas teiginius nuosprendžio 50 punkte. Šis teismas neatskleidė, kokie duomenys leidžia teigti, kad A. Ž. suvokė, jog gamina netikrą dokumentą, kurį vėliau su jo žinia S. A. vardu pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, ir norėjo taip veikti. Nors A. Ž. nebuvo inkriminuota faktinė aplinkybė, kad jis neabejotinai žinojo ir suprato, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pasirašė dokumentą S. A. vardu, apeliacinės instancijos teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad su A. Ž. buvo suderinta ar iš kitų šaltinių jis galėjo žinoti, jog 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartyje yra ne nukentėjusiojo padaryti rankraštiniai įrašai. Šiame nuosprendyje nenurodyti ir neaptarti jokie tokią išvadą patvirtinantys įrodymai.

4.5. Apeliacinio proceso metu teismas, nustatęs, kad rankraštinį įrašą „S. A.“ parašė A. R., kad negalima nustatyti, ar žemės panaudos sutartyje rankraštinį įrašą „S. A.“ A. R. parašė įprasta ar pakeista rašysena, kad negalima nustatyti, ar žemės panaudos sutartyje šalia rankraštinio įrašo „S. A.“ pasirašė R. Ž. ar A. R., ar kitas asmuo (specialisto išvada Nr. 11-20 (20)), neatliko įrodymų tyrimo, kad būtų išsiaiškinta, ar A. R. ir (ar) R. Ž. kokiu nors būdu iki žemės panaudos sutarties pateikimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai informavo A. Ž. apie tai, kas parašė rankraštinius įrašus „S. A.“ ir kas, kada ir kaip pasirašė už nukentėjusįjį. Šios aplinkybės nebuvo nustatytos apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausus A. R. ir R. Ž., kaip ir tai, kad šių dviejų liudytojų ir A. Ž. veiksmai buvo tiesiogiai tarpusavyje susiję. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokie bylos duomenys leidžia teigti, kad su kasatoriaus žinia kažkas pasirašė S. A. vardu žemės panaudos sutartyje. Taip A. Ž. atžvilgiu buvo suformuota objektyvaus pakaltinimo situacija.

5. Kasaciniu skundu nukentėjusysis S. A. ir jo atstovė advokatė A. Bračiulienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų, išieškoti iš A. Ž. nukentėjusiajam 1000 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms už pagalbą surašant kasacinį skundą apmokėti. Kasatoriai skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 1, 20 straipsnių, 305 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktų, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus, jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

5.2. A. Ž. dėl dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo išteisintas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, rėmėsi nepatikimais įrodymais, vieniems įrodymams suteikė prioritetą, o kitus nepagrįstai ir neteisėtai atmetė arba iš viso nevertino, savo sprendimo pakankamai nemotyvavo, jame yra prieštaravimų, o išvados nepagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

5.3. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad A. Ž. veiksmai suklastojus netikrą dokumentą, jį panaudojus ir laikius yra formalūs, jis nepažeidė fizinių ar juridinių asmenų teisių ir nesukėlė sutarties šalims ar kokiems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims tokių teisiškai reikšmingų padarinių, kad būtų galima tokius veiksmus laikyti nusikalstamais, rodo, kad teismas neįvertino visos bylos medžiagos, dėl kai kurių bylos duomenų pasisakė klaidingai, o dėl kai kurių iš viso nepasisakė. Šis teismas klaidingai aiškino ir taikė BK 300 straipsnio 1 dalį, nesivadovavo Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, kad nuosavybės teises saugo įstatymas, CK 4.93 straipsnio l dalies nuostata, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą, to paties straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, ir 2 punkto nuostata, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe.

5.4. Byloje nustatyta, kad S. A. ir A. Ž. (prieš tai O. Ž., V. Ž.) nuosavybės teise valdo po 1/2 dalį tris žemės sklypus (kadastro Nr. 71, 63, 64). Iki šios dienos žemės sklypų kadastriniai matavimai neatlikti, todėl tikslios žemės sklypų ribos nežinomos, naudojimosi tvarka nenustatyta. Tarp S. A. ir jo šeimos narių bei tarp Ž. šeimos narių konfliktiški santykiai yra nuo 2010 metų, nes prieš tai žemes deklaravo S. A. žmona O. A., bet Ž. nuolat rašė skundus, neapsikentusi nuolatinių priekabių, O. A. perleido žemių deklaravimą A. sūnui A. A., kuris turi (duomenys neskelbtini) ŽŪB ir jos vardu deklaravo žemes. Tačiau, nesiliovus skundams, 2016 metais S. A. pirmą kartą deklaravo žemės sklypą, kadastro Nr. 64, jis deklaravo tik 1,96 ha žemės ploto, nors jam trijuose sklypuose iš viso priklauso 5,25 ha. Tuo tarpu Ž. deklaravo 0,75 ha žemės sklypo, kadastro Nr. 63, 2,16 ha žemės sklypo, kadastro Nr. 64, ir 3,4400 ha žemės sklypo, kadastro Nr. 71, t. y. A. Ž., iš viso turėdamas tik 5,25 ha žemės, deklaravo 6,35 ha. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad S. A. interesai nebuvo pažeisti, o A. Ž. dokumento suklastojimas yra tik formalus, nes nesukėlė jokiu pasekmių, yra neteisinga. Teismas neteisingai konstatavo, kad šalys buvo žodžiu sutarusios, jog žemės sklypą, kadastro Nr. 64, dirbs ir deklaruos tik S. A., o žemės sklypus, kadastro Nr. 63 ir 71, – Ž. šeima. Toks susitarimas nebuvo sudarytas, nes nėra jokios rašytinės sutarties, kuri būtina, to nepatvirtina ir faktai apie deklaruojamus plotus.

5.5. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neteisingai nurodė, kad neatsirado žala valstybei, nes pagal suklastotą dokumentą A. Ž. pinigų negavo. Iš tikrųjų A. Ž. negavo pinigų ne todėl, kad tuo suklastotu dokumentu jis jų nenorėjo gauti, o todėl, kad S. A. kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, norėdamas išsiaiškinti dėl bendrai valdomų žemės sklypų deklaruojamų plotų. Apeliacinės instancijos teismas nekreipė dėmesio į reikšmingą aplinkybę, kad už visus tris žemės sklypus visą laiką žemės mokestį valstybei moka S. A. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad S. A. negavo išmokų ne dėl A. Ž. neteisėtų veiksmų, o dėl to, kad pats neteisingai deklaravo. Svarbu tai, kad už 2016 metais deklaruotą žemę S. A. išmoką gavo, tik po Ž. skundo 2018 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. SPI-5461 (11.212E) turėjo grąžinti 845,27 Eur iš 1873,17 Eur išmokėtos sumos. Nacionalinė mokėjimo agentūra pareikalavo grąžinti išmokėtas sumas, nors žemės sklypai, dėl kurių pasisakyta Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendime, nieko bendro su Ž. sklypais neturėjo. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad S. A. niekada nesidomėjo žemės sklypu, kadastro Nr. 63, ir net nežino šio sklypo ribų. Taip yra todėl, kad kadastriniai matavimai neatlikti, o Ž. šeima visais būdais trukdė S. A. naudotis savo nuosavybe. Vien tai, kad prie šio dokumento suklastojimo prisidėjo ir Ž. šeimos nariai, įrodo, kad S. A., kaip 81 metų amžiaus žmogui, patyrusiam infarktą, yra be galo sunku, nes susiklosčiusioje situacijoje jis yra nelygiavertėje padėtyje.

5.6. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad tai, jog S. A. kreipėsi į advokatą ir turėjo išlaidų, neturi nieko bendro su A. Ž. dokumento klastojimu. Priešingai, būtent dėl šių, o ne kitų žemės sklypų deklaravimo buvo kreiptasi į institucijas. Be to, teismas nekreipė dėmesio į tai, kad visos išmokos, gaunamos už deklaruotas žemes ir pasėlius, yra mokamos iš Europos Sąjungos lėšų, kurių teisėtą ir teisingą panaudojimą turi užtikrinti valstybė. Teismas nevertino A. Ž. viso bylos proceso metu duotų parodymų, kad jam, kaip jaunam ūkininkui, turinčiam tikslą auginti galvijus, pretenduojančiam į išmokas, reikėjo daugiau žemės, taip pat nevertino fakto, kad A. Ž. 2017 metų verslo plane nebuvo nurodyta žemė pagal panaudos sutartis, tačiau jame buvo įsipareigota ateityje per kelerius metus, ir 2018 metais, turėti daugiau žemės ir pagal panaudos sutartis; šie verslo plano įsipareigojimai yra privalomi. Svarbu ir tai, kad panaudos sutartis sudaryta iki 2023 m. sausio 1 d.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. Juškevičiaus, išteisintojo A. Ž., nukentėjusiojo S. A. ir jo atstovės advokatės A. Bračiulienės kasaciniai skundai atmetami.

Dėl prokuroro ir nukentėjusiojo skunduose nurodytų esminių BPK pažeidimų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ir BK 300 straipsnio taikymo

7. Baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu tiek prokuroras, tiek nukentėjusysis ir jo atstovė naują išteisinamąjį nuosprendį ginčija savo kasaciniuose skunduose nurodydami padarytus BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, naujo išteisinamojo nuosprendžio surašymą, pažeidimus, nes apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas ne taip, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas, netikro dokumento – 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutarties pagaminimas ir jos kopijos pateikimas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos buvo pavojingas veiksmas, prieštaravo valstybėje nustatytai dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarkai, apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino, kokia žala dėl tokio netikro dokumento pagaminimo, laikymo bei panaudojimo galėjo kilti ir kilo nukentėjusiojo S. A. turtinėms teisėms ir teisėtiems interesams.

8. Atsakant į šių abiejų skundų argumentus ir atsižvelgiant taip pat į atskirus išteisintojo A. Ž. kasacinio skundo teiginius, visų pirma pažymėtina, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taigi visų kasacinių skundų argumentai, kuriais prašoma, atsižvelgiant į atskiras aplinkybes, atskirus įrodymus, jų pagrindu daryti kitokias išvadas dėl abiejų teismų išvadų atitikties bylos aplinkybėms, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kolegija tokius kasacinių skundų teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

9. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus, reglamentuojančio nuosprendžio priėmimą, pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis ir pagrindinių taisyklių bei reikalavimų, nustatytų BPK 305, 307 straipsniuose, keliamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

10. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnyje, pagal šį straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

11. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio turinys patvirtina, jog kasatorių nurodomi BPK nuostatų pažeidimai nepadaryti. Šis teismas nuosprendyje išdėstė motyvuotas ir aiškias išvadas, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis.

12. Teismas tokias išvadas padarė atsižvelgdamas į byloje nustatytas byloje faktines aplinkybes ir į susiklosčiusius sklypo bendraturčių santykius dėl naudojimosi sklypu, kurio unikalus numeris 5945-0002-0063. Nurodydamas konkrečius bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kaip iki 2017 m. liepos 20 d. netikros rašytinės panaudos sutarties pagaminimo pagal susitarimus realiai buvo naudojamas šis žemės sklypas, kas jį deklaruodavo, teikdamas kasmetines paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Vertinant, kokius neigiamus teisinius padarinius valstybės nustatytoje dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarkoje sukūrė 2017 m. liepos 20 d. netikros panaudos sutarties pagaminimas ir panaudojimas, pagrįstai atsižvelgta į byloje nustatytas aplinkybes, kad suklastota žemės panaudos sutartis siekiant išmokos A. Ž. buvo pateikta tik vienam juridiniam asmeniui – Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos; kad A. Ž. išmoka pagal 2017 m. gegužės 29 d. paraišką dėl deklaruotų žemės plotų taip ir nebuvo paskirta; netikras dokumentas nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, šiame viešajame registre nebuvo įtvirtinta netikra informacija dėl naudojimosi sklypu.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos priimto nuosprendžio 53–58 punktuose, remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įpareigojančiomis įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, bei BPK 331 straipsnio nuostatomis, nurodytos nustatytos bylos aplinkybės ir duomenys, kuriais remiantis A. Ž. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Kasaciniuose skunduose pateikiami pasiūlymai atsižvelgti į kitas aplinkybes, kurios rodo dokumento suklastojimu ir panaudojimu sukeltus pavojingus teisinius padarinius, nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvadų.

14. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėčiai nustatyti, apeliacinės instancijos teismo buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. Teismas, darydamas išvadas dėl teisės taikymo, pagrįstai rėmėsi teismų praktikos pavyzdžiais, kuriuose nustatyta, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-263/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-263/2010">2K-263/2010</a>, 2K-426/2010, 2K-560/2010), kad baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk4LTY4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-198-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-198-689/2019">2K-198-689/2019</a>). Tada, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTU5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-559/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-559/2011">2K-559/2011</a>, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014, 2K-290-1073/2020 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas būtent ir vertino išteisintojo A. Ž. veiksmus ne tik pagal priešingumą baudžiamajai teisei, bet ir pagal pateiktos teismų praktikos suformuluotus kriterijus – t. y. netikros panaudos sutarties pagaminimo ir panaudojimo tikslą (gauti išmokas), šios apribojančios savininko disponavimą žemės sklypu sutarties objektą (0,45 ha žemės sklypo, iš kurio 0,39 ha – žemės ūkio naudmenos) ir turinį (sutarties šalių teisių ir pareigų apimtis bei jų sukeltos teisinės pasekmės). Taigi teismas pagrįstai padarė išvadą, kad šia sutartimi jokių teisinių pasekmių reikšmingoms dalies sklypo žemės savininko – S. A. – ar visuomeninėms vertybėms nebuvo padaryta. Todėl byloje nustatyta A. Ž. veika pagal pavojingumą nesudaro teisinio pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę, nustatytą už tyčinį tikro dokumento suklastojimą ir panaudojimą (BK 300 straipsnio 1 dalis).

15. Nukentėjusiojo S. A. ir jo atstovės advokatės A. Bračiulienės prašymas išieškoti iš išteisintojo A. Ž. nukentėjusiajam 1000 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms už pagalbą surašant kasacinį skundą apmokėti netenkintinas, nes pagal BPK VIII skyriaus nuostatas nukentėjusiojo turėtos išlaidos, susijusios su nukentėjusiajam advokato suteiktomis paslaugomis, iš išteisinto asmens neišieškomos.

Dėl išteisintojo A. Ž. kasacinio skundo

16. Šiame skunde, nesutinkant su atskiromis išteisinamojo nuosprendžio išvadomis, teigiama, kad dėl A. Ž. turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis kitu teisiniu pagrindu, t. y., vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, turėjo būti pripažinta, kad neįrodyta, jog šis asmuo dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

17. Minėta, kad pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį, priimdamas naują išteisinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas nurodo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Toks pagrindas ir motyvai naujame apeliacinės instancijos teismo priimtame išteisinamajame nuosprendyje nurodyti. BPK 303 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu: 1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatęs, kad netikros 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutarties pagaminimas ir jos kopijos pateikimas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos nebuvo toks pavojingas veiksmas, kad būtų laikomas BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytu nesunkiu nusikaltimu, t. y. nustatęs BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytą A. Ž. išteisinimo pagrindą, apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą jį išteisinti dėl to, kad šis asmuo nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje požymių.

19. Teismų praktikoje dėl išteisinimo BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu (kai neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką) nurodyta, kad toks sprendimas priimamas tada, kai teismas nustato, jog kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika yra padaryta, tačiau nenustatyta, kad ją padarant dalyvavo kaltinamasis; toks išteisinimo pagrindas įpareigoja teismą imtis BPK 303 straipsnio 6 dalyje nustatytų veiksmų (perduoti bylą prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkyLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-192/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-192/2009">2K-192/2009</a>). Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas ne neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o dėl to, kad tokia veika nepadaryta, t. y. pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkxLTY0OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-191-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-191-648/2017">2K-191-648/2017</a>, 2K-248-697/2017).

20. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė paties dokumento pagaminimo ir jo panaudojimo siekiant konkretaus rezultato pavojingumo, tai yra objektyviosios nusikaltimo savybės, todėl išteisindamas A. Ž. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį šis teismas parinko tinkamą išteisinimo pagrindą, nurodytą BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Taigi, teismas, pritaikydamas tinkamą BPK normą, kurią šiuo atveju ir reikėjo taikyti, kasatoriaus skunde nurodytų BPK reikalavimų nepažeidė.

21. Taigi darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamo naujo išteisinamojo nuosprendžio turinys nesuteikia pagrindo įžvelgti nei esminių BPK pažeidimų, nei netinkamo BK normų taikymo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rolando Juškevičiaus, išteisintojo A. Ž. ir nukentėjusiojo S. A. bei jo atstovės advokatės Aušros Bračiulienės kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas