Baudžiamoji byla Nr. 2K-60-495/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49793-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.1.7.4.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Romualdui Betingiui,
išteisintajam S. B., jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu S. B. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 90 MGL (4500 Eur) dydžio bausme.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio tenkinti kasacinį skundą, bei išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. S. B. buvo kaltinamas tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būtent: 2018 m. spalio 15 d. apie 18.30–18.40 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,56 promilės etilo alkoholio).
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs S. B. apeliacinį skundą, jį tenkino iš dalies ir panaikino apkaltinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir S. B. dėl jam pareikštų kaltinimų išteisino. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo:
2.1. S. B. automobilį vairavo 18.30–18.40 val. Jo neblaivumas patikrintas praėjus 35 minutėms ir nustatyta, kad alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore yra 1,51 promilės, tačiau iš duomenų, gautų atlikus įrodymų tyrimą, išplaukia, kad S. B. neblaivumo patikrinimo rezultatas užfiksuotas neįvertinus patikros sertifikate šiam prietaisui nustatytos +/– 1,7 procento paklaidos, esant rezultatui nuo 1,01 iki 6,00 promilių. Įvertinus šią paklaidą, tai yra iš S. B. nustatytos alkoholio koncentracijos iškvėptame ore atėmus galimą paklaidą, yra gaunama, kad patikrinimo metu S. B. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 1,4844 promilės, tai yra mažiau nei 1,50 promilės, kurią viršijus kyla baudžiamoji atsakomybė.
2.2. Patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas praėjus mažiausiam laikui nuo vairavimo momento. Patikrinimui naudota metrologiškai patikrinta priemonė, todėl nėra pagrindo abejoti gautais rezultatais. Nors S. B. alkoholio koncentracija kraujyje nustatyta didesnė, tačiau vertinant eksperto paaiškinimus, kad po alkoholio vartojimo koncentracija kraujyje kurį laiką didėja, po to mažėja ir tai priklauso nuo individualių kiekvieno asmens organizmo savybių, o tiksliai nustatyti, kokia buvo S. B. alkoholio koncentracija kraujyje tuo metu, kai jis vairavo, galimybių nėra, kolegija vadovaujasi neblaivumo nustatymo duomenimis, gautais S. B. neblaivumą tikrinant alkotesteriu.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras N. Puškorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje neteisingai aiškino baudžiamojo įstatymo (BK 281 straipsnio 7 dalies) požymį – apsvaigimą nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, šią aplinkybę įrodinėdamas alkoholio matuoklio rezultatu, o ne byloje esančiu laboratoriniu kraujo tyrimu.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisėtą ir teisinio reguliavimo neatitinkančią išvadą, kad nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.), padarymui pagrįsti gali būti pasitelkiamos alternatyvios įrodinėjimo priemonės – šiuo atveju alkoholio matuokliu užfiksuoti neblaivumo duomenys, kai yra specialisto išvada, kuria buvo tirtas kaltininko kraujas ir kuri duota ištyrus kraujo mėginį, paimtą laikantis nustatytos metodikos, taip išplėsdamas baudžiamosios atsakomybės ribas.
3.3. Įstatymų leidėjas BK 281 straipsnio 7 dalyje nustato atsakomybę neblaiviam vairuotojui už nustatytos alkoholio koncentracijos viršijimą kraujyje. Todėl byloje buvo paimtas S. B. kraujo mėginys ir jis paimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
3.4. Kaltininkas turi būti pristatomas į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai atlikti ne vėliau kaip per vieną valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiūros protokolo, laikinojo sulaikymo protokolo ar administracinio sulaikymo protokolo surašymo. Šiuo konkrečiu atveju policijos pareigūnų veiksmai buvo atliekami nepažeidžiant Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 3 ir 9 punkte nurodytų reikalavimų, t. y. S. B. neblaivumas ir buvo patikrintas paėmus jo kraujo mėginį, o šis mėginys buvo paimtas nepraėjus valandai nuo jo sulaikymo, todėl abejoti kraujo tyrimo metu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo.
3.5. Pareigūnų alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatas niekaip nepaneigia kraujo tyrimo duomenų, kurie, sprendžiant dėl S. B. kaltės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, šiuo atveju turi esminę reikšmę. Ta aplinkybė, kad S. B. iškvėptame ore jo patikrinimo metu buvo nustatyta 1,51 promilės alkoholio, net ir pritaikius paklaidą, ne paneigia, o patvirtina, kad jo kraujyje buvo būtent specialisto nurodyta alkoholio koncentracija, t. y. 1,56 promilės etilo alkoholio. S. B. dar iki vairavimo momento ir jo blaivumo patikrinimo alkotesteriu buvo išgėręs tokį alkoholio kiekį, kuris būtent kraujo tyrimo buvo nustatytas jo kūno terpėje.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinis skundas atmestinas.
5. Šioje byloje nustatyta, kad policijoje buvo gautas iškvietimas dėl to, kad asmuo (S. B.) vartoja alkoholinius gėrimus ir galimai rengiasi vairuoti. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą automobilio su vairuotoju jau nebebuvo. Policijos pareigūnams nuvykus adresu, kuriuo automobilis yra registruotas, buvo surastas automobilis ir jį vairavęs S. B.. S. B. neblaivumas buvo patikrintas alkotesteriu ir nustatyta, kad jo iškvėptame ore alkoholio koncentracija yra 1,51 promilės. S. B. buvo pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą ir nustatyta, kad iš S. B. paimtame kraujyje alkoholio koncentracija yra 1,56 promilės.
6. Kasaciniame skunde nėra ginčijamos faktinės bylos aplinkybės, tačiau prokuroras nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nustatant S. B. neblaivumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, patikrinus S. B. neblaivumą alkotesteriu ir šiam parodžius 1,51 promilės neblaivumą, nebuvo įvertinta alkotesterio paklaida, kurią pritaikius S. B. iškvėptame ore alkoholio koncentracija siektų 1,4844 promilės, t. y. nesiektų ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilės).
Dėl BK 281 straipsnio 7 dalies taikymo
7. BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.) nustatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Prokuroro kasaciniame skunde akcentuojama, kad alkoholio kiekis turi būti nustatomas kaltininko kraujyje, tai ir buvo padaryta šioje byloje, o neblaivumo patikrinimo alkotesteriu metu gauti rezultatai negali paneigti medicinos specialisto išvados turinio. Teisėjų kolegija su šia kasatoriaus pozicija nesutinka.
8. Taip pat pažymėtina, kad įrodymai yra tokie duomenys, kurie turi reikšmės priimant sprendimą byloje. Jokios rūšies įrodymai neturi pirmenybės prieš kitos rūšies įrodymus, todėl konkretaus įrodymo svarba (reikšmė) nustatoma kiekvienoje byloje atskirai (ad hoc) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQyLTY4OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-142-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-142-689/2020">2K-142-689/2020</a>).
9. Vairavimas transporto priemonės apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra atitinkamas kiekis alkoholio, nėra naujas veikos požymis. Jau 2003 m. liepos 4 d. redakcijos BK 281 straipsnio 8 dalyje apsvaigimo nuo alkoholio požymis buvo suformuluotas tokia pačia konstrukcija kaip ir BK 281 straipsnio 7 ir 9 dalyse, išdėstytose 2015 m. birželio 25 d. redakcijoje. Tiek BK 281 straipsnio 2003 m. liepos 4 d. redakcijoje, tiek BK 281 straipsnio 2015 m. birželio 25 d. redakcijoje nurodoma, kad asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,4 (0,41) promilės ir daugiau alkoholio. Skiriasi tik alkoholio kiekis, tačiau terpė, kurioje nustatomas alkoholis, ta pati – kraujas. Tačiau tokia įstatymo formuluotė nenustato imperatyvo įrodinėti alkoholio kiekį kraujyje išimtinai laboratoriniu tyrimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg5LTg5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-289-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-289-895/2018">2K-289-895/2018</a>).
10. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK), išskyrus retas išimtis (pavyzdžiui, teismo psichiatrijos ekspertizė priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese (BPK 396 straipsnio 1 dalis)), nenustatyti privalomi tam tikrų aplinkybių įrodinėjimo priemonės ir būdai. Tai reiškia, kad visos byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatomos duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nurodytus reikalavimus (įrodymais). Ši bendroji nuostata taikoma ir nustatant BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusikaltimo sudėties požymį – „kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio“. Nusikalstamos veikos sudėties požymis – apsvaigimas nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, – reikšmingas nustatant nusikalstamos veikos sudėtį, tačiau nesuponuoja jokių specialių tokio požymio įrodinėjimo taisyklių, taigi ir vienintelio tokio požymio nustatymo būdo – laboratoriniu kraujo tyrimu. Analogiškos įstatymo aiškinimo nuostatos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIxLTY5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-121-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-121-697/2018">2K-121-697/2018</a>. Taigi laboratorinis kraujo tyrimas nėra vienintelė priemonė BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytam nusikaltimo sudėties požymiui – „kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio“ – nustatyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQyLTY4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-342-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-342-689/2018">2K-342-689/2018</a>).
11. S. B. neblaivumas pirmą kartą buvo nustatytas policijos pareigūnams naudojant alkotesterį, kuris buvo sertifikuotas, jo sertifikatas galiojo iki 2019 m. kovo 21 d. (1 t., b. l. 96–97). Kaip minėta, per BK 281 straipsnio galiojimo laikotarpį susiformavo nuosekli teismų praktika, kuri pripažįsta įvairius įrodinėjimo būdus nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį ir alkoholio kiekį kraujyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg5LTg5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-289-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-289-895/2018">2K-289-895/2018</a>). Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti policijos pareigūnų naudoto alkotesterio patikimumu, todėl konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas savo sprendimą alkotesteriu užfiksuotais duomenimis, BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė.
Dėl alkotesterio paklaidos įvertinimo ir S. B. kraujo tyrimo
12. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad patikrinus S. B. neblaivumą alkotesteriu jo iškvėptame ore užfiksuota 1,51 promilės alkoholio koncentracija. Teismas taip pat padarė išvadą, kad iš duomenų, gautų atlikus įrodymų tyrimą, matyti, kad S. B. neblaivumo patikrinimo rezultatas užfiksuotas neįvertinus patikros sertifikate (1 t., b. l. 97) šiam prietaisui nustatytos 1,7 procento paklaidos, esant rezultatui nuo 1,01 iki 6,00 promilių. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje taip pat nekyla. Policijos pareigūnas J. Š. proceso metu parodė, kad jų tarnybiniame automobilyje nėra alkotesterio spausdintuvo, todėl patikrinimo alkotesteriu metu gauti duomenys (1,51 promilės) buvo atspausdinti atvykus į policijos komisariatą, pareigūnui alkotesterio rezultatus įvedant mechaniškai, t. y. ranka. Policijos pareigūnas taip pat patvirtino, kad jam nėra žinoma, ar alkotesterio ekrane rodomi duomenys iškart pateikiami su automatiškai apskaičiuota paklaida, ar be jos.
13. Apeliacinės instancijos teisme buvo gautas UAB „Alkotesteris“ raštas, kuriame nurodyta, kad tikrinant neblaivumą alkotesteriais „Drager Alcotest 7510“ (kuris buvo naudojamas policijos pareigūnų šioje byloje) prietaisas automatiškai neatlieka gauto rezultato korekcijų remdamasis gamintojo nurodomomis tikslumo reikšmėmis (t. y. automatiškai paklaidos neskaičiuoja) (2 t., b. l. 116). Pareigūnų naudoto alkotesterio patikros sertifikate nurodyta, kad prietaiso matavimo tikslumas, kai alkoholio koncentracija yra nuo 1,01 promilės iki 6,00 promilių, yra +/– 1,7 procento (1 t., b. l. 97). Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad, įvertinus alkotesterio paklaidą, S. B. patikrinimo metu nustatytas neblaivumo lygis buvo 1,48 promilės.
14. Veikos padarymo metu galiojusių Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 3 straipsnyje nurodyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu neblaivumu įtariamo transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimą nustatoma, kad neblaivumu įtariamo transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.).
15. Taigi, pagal veikos padarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, S. B. galėjo būti pristatytas medicininei apžiūrai atlikti tik tuo atveju, jeigu jo iškvėptame ore alkoholio koncentracija būtų viršijusi 1,5 promilės. Kaip minėta, remdamiesi alkotesterio duomenimis, policijos pareigūnai neįvertino galimos alkotesterio rodmenų paklaidos. Ją įvertinus, S. B. būtų nustatytas 1,48 promilės neblaivumas ir pristatymas medicininei apžiūrai (kraujo tyrimui) atlikti būtų nereikalingas bei prieštaraujantis nurodytų taisyklių nuostatoms.
16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje užfiksuota, kad tirto asmens – S. B. kraujyje yra 1,56 promilės alkoholio (1 t., b. l. 99). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiuo įrodymu, konstatavo S. B. neblaivumą. Medicinos specialisto išvada atitinka jai keliamus reikalavimus, yra pakankamai informatyvi ir konkreti, tačiau įrodymų vertinimas nėra formalus procesas, o baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia pirmenybės atskirų rūšių įrodymams. Net ir įstatymo reikalavimus atitinkančios specialisto išvados turinio vertinimas neatsiejamas nuo visumos bylos aplinkybių ištyrimo.
17. S. B. neblaivumas alkotesteriu buvo nustatytas 2018 m. spalio 15 d. 19 val. 15 min., praėjus 35 minutėms po to, kai jis vairavo automobilį (pagal byloje nustatytas aplinkybes S. B. automobilį vairavo 18 val. 30 min. – 18 val. 40 min). Kaip minėta, alkotesterio duomenimis, atsižvelgiant į matavimo paklaidą, S. B. iškvėptame ore buvo 1,48 promilės alkoholio. S. B. kraujo tyrimas buvo atliktas (kraujas paimtas) tą pačią dieną, 19 val. 50 min., taigi, praėjus mažiausiai 35 minutėms nuo tikrinimo alkotesteriu (ir daugiau nei valandai nuo automobilio vairavimo fakto). Nustatyta kraujo koncentracija kraujyje – 1,56 promilės. Matyti, kad per daugiau nei pusę valandos S. B. neblaivumas, skaičiuojant promilėmis, padidėjo (tiek vertinant alkotesterio duomenis su paklaida, tiek be jos). Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje medicinos ekspertas J. M. Paliulis parodė, kad alkoholio koncentracijos maksimumas kraujyje yra pasiekiamas maždaug per 2 valandas nuo alkoholio vartojimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į eksperto parodymus ir įvertino, kad S. B. ad hoc (tuo konkrečiu metu) neblaivumas (skaičiuojant promilėmis) tikrinant alkotesteriu ir vėliau atliekant kraujo tyrimą galėjo skirtis, bei konstatavo, kad tikslinga remtis anksčiausiai gautais alkotesterio duomenis.
18. Kaip minėta, alkotesterio duomenimis nustatytas asmens neblaivumas atitinka BPK reikalavimus ir laikomas tinkamu įrodymu byloje. Nustatant S. B. neblaivumą praėjus trumpiausiam įmanomam laikui po automobilio vairavimo fakto bei įvertinant alkotesterio gamintojo nurodomą paklaidą, išteisintojo iškvėptame ore buvusi alkoholio koncentracija (1,48 promilės) neviršijo ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė BK 281 straipsnio 7 dalies tvarka.
19. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 281 straipsnio 7 dalies redakciją asmuo patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad vairavo automobilį, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilės neblaivumas. Taigi, laikantis tiek nekaltumo prezumpcijos, tiek in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principų nuostatų, asmens neblaivumas turi būti nustatomas praėjus kuo trumpesniam laikui nuo automobilio vairavimo fakto, įvertinant ir tai, kad alkoholio koncentracija kraujyje kurį laiką gali didėti net ir asmeniui nustojus vartoti alkoholį, baigus vairuoti automobilį ir pan.
20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė ir pagrįstai rėmėsi alkotesterio duomenimis nustatydamas S. B. neblaivumą, BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius aiškino tinkamai ir S. B. išteisino, nes jam nustatytas mažesnis nei 1,5 promilės neblaivumas.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šioje byloje 2021 m. vasario 25 d. pateikė pažymą Nr. (12.32Mr) PT-1402, kurioje prašoma iš S. B. priteisti valstybės naudai 76,50 Eur išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme.
22. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-174/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-174/2014">2K-174/2014</a>, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016 ir kt.).
23. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro kasacinį skundą išteisintojo S. B. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, t. y. prašant panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Išnagrinėjusi bylą, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė atmesti kasacinį skundą, konstatuodama, kad jis nepagrįstas. Dėl šių aplinkybių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinį skundą.
Teisėjos Sigita Jokimaitė
Rima Ažubalytė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
