Civilinė byla Nr. 3K-3-434-695/201
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07174-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.1.5.; 3.5.1.5.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolės L. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys G. S., M. S., E. P., valstybės įmonė Turto bankas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl išieškojimą iš valstybės paveldėto turto, kuris yra areštuotas, valstybės turto areštą vykdymo procese reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėja prašė teismo panaikinti antstolės L. P. 2015 m. balandžio 22 d. patvarkymą, kuriuo ji atsisakė naikinti buto areštą. Pareiškėja nurodė, kad antstolė vykdė išieškojimą iš skolininkui A. G. priklausančio turto pagal kelis notarų biurų išduotus vykdomuosius įrašus. 2009 m. rugpjūčio 11 d. A. G. mirė, jo turtą, įskaitant ir butą (duomenys neskelbtini), paveldėjo Lietuvos Respublika. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartimi buvęs skolininkas vykdymo procese pakeistas pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI).
Antstolė L. P. 2015 m. balandžio 22 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos prašymo panaikinti buto (duomenys neskelbtini) areštą. Pareiškėjos nuomone, pagal Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatas paveldėtą mirusiojo turtą turi realizuoti valstybė, o antstolis turi jį perduoti mokesčių inspekcijos įstaigai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi tenkino skundą, panaikino antstolės L. P. patvarkymą dėl atsisakymo naikinti buto areštą.
Teismas nurodė, kad valstybė paveldėjo mirusio A. G. turtą; ji atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perduoto turto vertės. Turtą paveldėjimo atveju valstybė perima pagal minėtas Taisyklių nuostatas. Dėl to antstolis turi pareigą tiek teismo konfiskuotą, tiek perduotiną valstybei turtą perduoti realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai; kitokių turto realizavimo alternatyvų nėra. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-397/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-397/2010">3K-3-397/2010</a>.
Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės L. P. atskirąjį skundą, 2016 m. vasario 25 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį ir atmetė pareiškėjos skundą.
Teismas nurodė, kad antstolis pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 692 straipsnį perduoda realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai tik dviem atvejais: kai turtas teismo konfiskuotas ar perduotinas valstybei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sąvoka „valstybės paveldėtas turtas“ nėra tapati valstybei perduotinam turtui. Valstybė paveldėtą turtą įgyja universaliu teisių perėjimo pagrindu, taip įgydama ne tik teises, bet ir prievoles. Dėl to valstybė, kai vykdymo proceso metu miršta skolininkas ir ji paveldi jo turtą, turi perimti ne tik materialiąsias, bet ir procesines skolininko teises ir pareigas. Pakeitus mirusį skolininką jo teisių perėmėja – valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, pareiškėja tapo vykdymo proceso šalimi, turinčia visas teises ir pareigas, o ne subjektu, realizuojančiu turtą pagal minėtas Taisykles. Paveldėtas turtas Valstybinės mokesčių inspekcijos realizuojamas tik tuo atveju, kai ji nėra vykdymo proceso šalis. Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 taikymas ir aiškinimas atskirai nuo kitų teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo tvarką, neužtikrintų šių teisės normų tikslinės paskirties ir iškreiptų jų esmę.
Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgtNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428-695/2015">3K-3-428-695/2015</a>, pateiktu aiškinimu, o pirmosios instancijos teismo nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-397/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-397/2010">3K-3-397/2010</a> aiškinimą pripažino netaikytinu nagrinėjamu atveju.
Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino valstybei perduotino turto sąvoką, nesivadovavo Klaipėdos apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aktualia praktika nagrinėjamu klausimu, tai be pagrindo panaikino buto areštą. Šią aplinkybę teismas laikė pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį ir skundą atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 692 straipsnio nuostatą. Įstatymų leidėjas CPK 692 straipsnyje nenustatė išimčių dėl valstybei perduotino turto realizavimo. Įstatymą įgyvendinančių Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Taisyklių 2 punkte sąvoka „valstybei perduotinas turtas“ apima ir valstybės paveldėtą turtą, t. y visas turtas, kuris įstatymų nustatyta tvarka nuosavybės teise pereina valstybei nepriklausomai nuo nuosavybės teisės perėjimo būdo (konfiskavimo, pripažinimo bešeimininkiu, dovanojimo, paveldėjimo) ir pan.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. CPK 668 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad antstolio vykdomas išieškojimas iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas. Pagal Taisyklių 51 punktą mokesčių inspekcijos pareigūnai, gavę paveldėjimo teisės liudijimą, valstybės paveldėtą turtą realizuoja šių Taisyklių IV skyriaus nustatyta tvarka. Pažymėta, kad Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 buvo pakeistos Taisyklės (nuo 2015 m. kovo 20 d.). Iki nutarimo Nr. 259 įsigaliojimo pradėtos, bet nebaigtos valstybei perduotino nekilnojamojo turto (išskyrus žemės sklypus) procedūros baigiamos pagal teisės normas, galiojusias iki šio nutarimo įsigaliojimo. Kadangi kasatorė paveldėjimo procedūras pradėjo iki Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 259 įsigaliojimo (palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas 2013 m. rugsėjo 24 d.), tai su turto realizavimu susiję veiksmai turi būti vykdomi šios institucijos.
Valstybinė mokesčių inspekcija yra viešojo administravimo subjektas, todėl paveldėjimo procedūras atlieka vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (Taisyklėmis). Taisyklių 76 punkte nustatyta, kad valstybė, paveldėjusi turtą, šį realizuoja, taigi tik atlikusi minėtose Taisyklėse nustatytas procedūras ir realizavusi turtą Valstybinė mokesčių inspekcija atsiskaito su kreditoriumi neviršydama paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Antstolė, nesutikdama panaikinti turto arešto valstybės paveldėtam butui, nepagrįstai vilkina turto realizavimą, didina turto administravimo išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismas nevertino to paties Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-610-479/2007, kuria tenkintas analogiškas pareiškėjos prašymas ir panaikintas teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartimi areštuotas to paties palikėjo A. G. turtas. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xODEtMzMwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-181-330/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-181-330/2015">2-181-330/2015</a> pažymėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja teismo pareigą taikyti šias priemones tik tuo atveju, jeigu tai gali realiai padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Be teisinio pagrindo apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgtNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428-695/2015">3K-3-428-695/2015</a> pateiktais išaiškinimais, nes netapačios nagrinėjamos ir nurodytos bylos aplinkybės. Nurodytoje byloje antstolis vykdo valstybės paveldėto hipoteka įkeisto turto realizavimą, o antstolė L. P. vykdo išieškojimą iš valstybės turto pagal notaro išduotus vykdomuosius įrašus.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį.
Suinteresuotas asmuo antstolė L. P. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
VMI nėra subjektas, kuriam suteikta teisė realizuoti paveldėtą buvusio skolininko turtą, kai ji vykdymo procese pakeičia skolininką. Nors vykdymo procese skolininko turtas pereina paveldėjimo būdu valstybės nuosavybėn, tačiau nesikeičia tolesnė turto realizavimo tvarka, nustatyta CPK XLIX skyriuje. Pagal CPK 692 straipsnį perduotiną valstybei turtą antstolis perduoda realizuoti VMI įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Vadinasi, kai įstatyme nustatyta kita turto realizavimo tvarka, tai turi būti laikomasi specialios tvarkos. CPK 694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, koks turtas realizuojamas parduodant iš varžytynių. Tik nenurodytas šioje normoje turtas gali būti realizuojamas kitais būdais (CPK 694 straipsnio 2 dalis). Taigi turtas perduodamas realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai tik įvertinus areštuoto turto pagrindą ir turto rūšį. Vyriausybės nutarimu patvirtintos Taisyklės negali būti CPK 692 straipsnio kontekste vertinamos kaip įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-397/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-397/2010">3K-3-397/2010</a>).
Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma vadovautis CPK 149 straipsnio nuostatomis, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xODEtMzMwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-181-330/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-181-330/2015">2-181-330/2015</a>, 2015m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-610-479/2007, nes faktinės šios bylos aplinkybės neatitinka nei nurodyto pagrindo taikyti areštą, nei teismų praktikos dėl nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Antstolė L. P. turtą areštavo vykdydama skolų išieškojimą pagal notaro biuro išduotus vykdomuosius įrašus.
Pagrįsta Klaipėdos apygardos teismo išvada, kad nuo nutarties pakeisti skolininką A. G. jo teisių perėmėju – valstybe, atstovaujam VMI, priėmimo kasatorė tapo vykdymo proceso šalimi, turinčia visas teises ir pareigas, o ne subjektu, realizuojančiu turtą pagal Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 634. Butas, kurio areštą atsisakoma panaikinti, buvo areštuotas ir areštas išviešintas 2007 m. balandžio 17 d., t. y. iki jį paveldėjo valstybė. Teismo nutartimi pakeitus skolininką vykdymo procese, valstybė tapo atsakinga už palikėjo skolas, neviršijant jai perėjusio turto tikrosios vertės. Skolininko pakeitimas vykdymo procese šiuo atveju reiškė procesinį teisių ir pareigų perėmimą vykdomojoje byloje. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo, teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-359/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-359/2011">3K-3-359/2011</a>).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl turto, kurį paveldi valstybė, realizavimo ir antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš tokio turto, teisėtumo
Dėl asmens mirties atsiranda universalus jo teisių ir pareigų perėjimas – įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Materialinių subjektinių teisių perėmimas lemia ir procesinių teisių perėmimą (CPK 48 straipsnis). Procesinių teisių perėmimas galimas bet kuriuo proceso metu.
Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ji atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Dėl universalaus teisių perėjimo valstybė vietoj palikėjo tampa skolininke vykdymo procese ir perima pareigą atsiskaityti su kreditoriais, bet tik neviršydama paveldėto turto, t. y. tokio dydžio, kiek vertas paveldėtas turtas.
CPK 692 straipsnis nustato, kad perduotino valstybei turto realizavimą antstolis perduoda Valstybinei mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas CPK 692 straipsnio nuostatą, nurodė, kad valstybės paveldėtas turtas nepatenka į CPK 692 straipsnio „perduotino valstybei turto“ sąvokos turinį. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta.
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatą, Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtino Taisykles, kurių 1 punkte pateiktos valstybei perduotino ir jos paveldėto turto sąvokos. Valstybei perduotinas turtas suprantamas kaip bešeimininkis, konfiskuotas, valstybės paveldėtas, valstybei perduotas ir kt. turtas, daiktai, realizuojami ar pripažįstami atliekomis pagal šių Taisyklių nuostatas; valstybės paveldėtas turtas aiškinamas kaip CK nustatytais pagrindais paveldėjimo teise valstybei perėjęs mirusio asmens turtas. Šios sąvokos sudaro pagrindą spręsti, kad valstybei perduotinas turtas suprantamas kaip visas valstybei perduotinas turtas, į kurį valstybei perėjo nuosavybės teisė nepriklausomai nuo teisės perėjimo būdo, taigi ir valstybės paveldėtas turtas.
Apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad valstybė, perėmusi palikėjo turtą, tik pakeičia šalį procese, bet procesinės padėties pasikeitimas nekeičia tolesnės turto realizavimo tvarkos. Minėta, kad valstybė, paveldėjusi palikėjo (skolininko) turtą ir prievoles, dėl universalaus teisių perėmimo pakeičia šalį vykdymo procese ir vietoj palikėjo tampa skolininke.
CPK nuostatose nurodyti tam tikri ypatumai vykdant išieškojimus iš valstybės kaip skolininkės. Šiuo atveju faktas, kad valstybė perėmė tiek materialines, tiek ir procesines teises, t. y. šio specifinio subjekto atsiradimas vykdymo procese, lemia kitokią nei įprastai tokio turto realizavimo tvarką.
Vykdymo procese areštuoto turto realizavimą, pagal CPK 691 straipsnio 2 dalį, atlieka antstolis, Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigos, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir prekybos įmonės. Realizacija vykdoma įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į arešto pagrindą ir turto rūšis.
Apeliacinės instancijos teismas nepripažino kasatorės Valstybinės mokesčių inspekcijos tuo subjektu, kuris turi teisę realizuoti turtą Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyta valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka ir sąlygos, valstybės institucijų įgaliojimai šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo naudojimo ir kiti įstatymai (įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi pavesta Vyriausybei nustatyti konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo ir kt. tvarką. Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Taisyklėmis reglamentuojamas valstybei perduotino turto, įskaitant ir valstybės paveldėtą turtą, realizavimas (Taisyklių IV skyrius).
Nagrinėjamu atveju aktualu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2015 m. kovo 20 d. buvo pakeistos Taisyklių nuostatos. Tačiau minėto nutarimo 2 punktu nustatyta, kad iki Vyriausybės nutarimo Nr. 259 įsigaliojimo pradėtos, bet nebaigtos valstybei perduotino nekilnojamojo turto (išskyrus žemės sklypus) procedūros, baigiamos pagal teisės normas, galiojusiais iki šio nutarimo įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas 2013 m. rugsėjo 24 d., kasatorė paveldėjimo procedūras pradėjo iki Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 259 įsigaliojimo, todėl šiuo atveju valstybės paveldėto turto realizavimą turėtų vykdyti Valstybinė mokesčių inspekcija pagal iki Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 259 įsigaliojimo nustatytą tvarką.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija išaiškina, kad valstybės paveldėtas turtas patenka į CPK 692 straipsnio sąvokos „perduotinas valstybei turtas“ turinį, todėl valstybei paveldėjus palikėjo turtą, kartu ir jo skolas, antstolis, vykdantis išieškojimą iš tokio turto, turi pagrindą panaikinti šio turto areštą ir perduoti jį realizuoti valstybės mokesčių inspekcijos įstaigai.
Minėta, kad išieškojimas iš valstybės kaip skolininkės turi tam tikrų ypatumų – pagal CPK nustatytą tvarką neleidžiama vykdyti išieškojimo iš valstybei priklausančio turto. Tokį ribojimą patvirtinta CPK 668 straipsnio 2 dalies nuostata, kad išieškojimas, vykdomas iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas.
Paveldėjimo atveju valstybė paveldi palikėjo skolas, kurias turi padengti paveldėto turto ribose, tačiau CPK 668 straipsnio 2 dalies nuostata draudžia vykdyti išieškojimą iš valstybės turto. Tai reiškia, kad vykdymas realizuojant šį turtą CPK tvarka negalimas. Valstybė, realizavusi paveldėtą turtą pagal nustatytą tokio turto realizavimo tvarką, neviršydama gautų lėšų įvykdo paveldėtą palikėjo prievolę sumokėdama į antstolio sąskaitą paveldėtos prievolės dydžio lėšas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog tais atvejais, kai skolininku yra valstybė, išieškojimo nukreipimas į valstybės paveldėtą turtą negalimas, todėl kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami iš lėšų, gautų Vyriausybės nustatyta tvarka realizavus paveldėtą turtą. CPK nuostatos dėl turto arešto (CPK 375 straipsnis), jo realizavimo (CPK 694 straipsnis) ir kt. neturi pažeisti CPK 668 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybei paveldėjus antstolio areštuotą turtą, antstolis turi pagrindas panaikinti tokio turto areštą, nes į jį negalės būti nukreiptas išieškojimas pagal CPK 668 straipsnio 2 dalį.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams CPK 692 ir 668 straipsnių nuostatas, Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Taisyklių nuostatas dėl valstybei perduotino turto, įskaitant ir valstybės paveldėtą turtą, realizavimo tvarkos. Tai sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą.
Dėl apeliacinės instancijos teismo išvados atitikties teismų praktikai
Apeliacinės instancijos teismas išvadai, kad išieškojimą iš valstybės pavelėto turto vykdo antstolis, o ne Valstybinė mokesčių inspekcija, pagrįsti rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgtNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428-695/2015">3K-3-428-695/2015</a> pateiktu išaiškinimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ginčo teisinius santykius, rėmėsi kasacinio teismo nutartimi, priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos – apeliacinės instancijos teismo nurodytoje nutartyje išaiškinta dėl hipoteka įkeisto valstybės paveldėto turto realizavimo ir padaryta išvada, kad tiek tokio turto realizavimas, tiek šį turtą pardavus lėšų paskirstymas yra antstolio kompetencija. Nagrinėjamos bylos atveju antstolė vykdo išieškojimą iš areštuoto valstybės paveldėto turto pagal notaro išduotus vykdomuosius įrašus. Tokio turto realizavimui taikytinos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos Taisyklės.
Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje panašiose teisinėse situacijose (kai valstybei turtas pereina kitu būdu (konfiskavus turtą) pripažįstama, jog antstolis turi pareigą teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą perduoti realizuoti Valstybinei mokesčių inspekcijos įstaigai, nepaliekant kitos alternatyvos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-397/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-397/2010">3K-3-397/2010</a>; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-550/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-550/2010">3K-3-550/2010</a>).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinis teismas patyrė 11,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus pareiškėjos kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kito proceso dalyvio antstolės L. Pužienės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį.
Priteisti valstybei iš antstolės L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 11,56 Eur (vienuolika Eur 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Algis Norkūnas
Sigita Rudėnaitė
