Civilinė byla Nr. 3K-3-436-219/2016
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00694-2014-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.5; 3.4.2.1; 3.4.2.5; 3.4.2.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių atstovės uždarosios akcinės bendrovės „Teledema“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal bankroto administratoriaus ir kreditorių atstovės uždarosios akcinės bendrovės „Teledema“ prašymą sudaryti taikos sutartį uždarosios akcinės bendrovės „Forest brothers“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių taikos sutarties sudarymą bankroto byloje, aiškinimo ir taikymo.
Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartimi UAB „Forest brothers“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras; 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
Bankroto administratorė ir kreditorių atstovė UAB „Teledema“ prašė teismo patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti UAB „Forest brothers“ bankroto bylą.
Pareiškėjos nurodė, kad 2015 m. birželio 18 d. buvo sušauktas pirmasis BUAB „Forest brothers“ kreditorių susirinkimas, tačiau jis neįvyko dėl kvorumo nebuvimo. 2015 m. liepos 3 d. įvykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas pritarti akcininko G. J. pasiūlymui dėl taikos sutarties sudarymo UAB „Forest brothers“ bankroto byloje ir sudaryti taikos sutartį pagal pasiūlytas sąlygas. Už šį nutarimą balsavo kreditoriai, kurių bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 76,17 proc. visų bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, t. y. kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro daugiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patvirtino 2015 m. liepos 13 d. tarp BUAB „Forest brothers“ bankroto administratorės UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro ir BUAB „Forest brothers“ kreditorių, atstovaujamų įgalioto asmens kreditorių susirinkimo pirmininko UAB „Teledema“, sudarytą taikos sutartį.
Teismas nustatė, kad taikos sutartį pasirašė kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudarė 71,56 proc., t. y. ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Teismas nesutiko su kreditorės UAB „Kukras“ argumentais netvirtinti taikos sutarties bankroto byloje, kol nėra išspręstas klausimas dėl UAB „Swedbank lizingas“ finansinio reikalavimo; pažymėjo, kad taikos sutarties pasirašymo metu šios kreditorės finansinis reikalavimas bankroto byloje nebuvo patvirtintas. Teismas sprendė, kad tvirtinant taikos sutartį buvo surinkta reikiama kvalifikuota kreditorių balsų dauguma, taip pat nurodė, kad pateikta tvirtinti taikos sutartis atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 29 straipsnio 1 dalyje taikos sutarties turiniui keliamus reikalavimus, joje nurodyti veiksmai neprieštarauja įstatymams ir nepažeidžia įstatymų saugomų interesų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal pareiškėjos kreditorės UAB „Kukras“ atskirąjį skundą, 2016 m. vasario 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir prašymą patvirtinti taikos sutartį bankrutuojančios UAB „Forest brothers“ bankroto byloje atmetė.
Kolegija konstatavo, kad patikslinus kelių kreditorių finansinius reikalavimus, smarkiai padidėjo bendra patvirtintų reikalavimų apimtis, todėl taikos sutartis nebeatitinka ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Kolegija pažymėjo, kad šioje byloje svarbu įvertinti ir bankroto byloje vyraujantį viešąjį interesą; nurodė, kad buvo pažeistos kitų kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai nebuvo galutinai patvirtinti, teisės ir teisėti lūkesčiai, o teismas, žinodamas apie kitus kreditorius bei jų gana didelius finansinius reikalavimus, neturėjo tvirtinti taikos sutarties. Kolegijos nuomone, taikos sutartyje nustatytas finansinių kreditorių reikalavimų patenkinimo terminas pažeidžia trečiosios eilės kreditorių interesus, nes yra labai ilgas, nenustatyti tarpiniai mokėjimai, taip pat nėra nurodytos garantijos, jeigu įmonė negalėtų atsiskaityti su visais kreditoriais. Kolegija pažymėjo, kad BUAB „Forest brothers“ akcininkai turėtų pateikti konkretų atsiskaitymų grafiką, pajamų prognozes ir asmenines arba trečiųjų asmenų garantijas dėl atsiskaitymų įvykdymo; be to, patvirtinta taikos sutartis pažeidžia ir pačių kreditorių lygiateisiškumą, nes vienų kreditorių finansiniai reikalavimai jau yra patenkinti arba bus tenkinti artimiausiu metu, o kitų trečiosios eilės finansinių reikalavimų patenkinimas numatytas tik 2025 m. birželio 30 d. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad taikos sutarties 5.1 punkte kreditoriams grąžintina suma nurodyta 386 179,71 Eur, nors iš viso patvirtinta 439 555,03 Eur kreditorių finansinių reikalavimų suma. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kaip taikos sutartimi patvirtinta grąžintina 386 179,71 Eur suma proporcingai bus paskirstyta visiems kreditoriams.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kreditorių atstovė UAB „Teledema“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas viršijo ĮBĮ 29 straipsnio 3 dalyje jam suteiktus įgaliojimus, t. y. revizavo taikos sutarties nuostatas ne tik viešosios tvarkos prasme, bet ir vertino jas tikslingumo ir ekonominio naudingumo prasme, taip pažeisdamas sutarties šalių valią laisvai susitarti dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Taigi teismas veikė viršydamas jam suteiktų įgaliojimų atžvilgiu. Jokia imperatyvioji ar dispozityvioji teisės norma nenurodo, kokio ilgumo atsiskaitymo terminai turi būti įtvirtinami bankroto procese sudaromoje taikos sutartyje, todėl atitinkamą daugumą turintys kreditoriai gali dėl to laisvai apsispręsti. Taip pat ir jokia teisės norma nenustato būtinybės taikos sutartyje nurodyti tarpinius mokėjimus kreditoriams.
Teismas pažeidė ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalį, nes kreditorių reikalavimų bendrą sumą vertino ne taikos sutarties sudarymo dieną, bet po jos sudarymo praėjus daugiau nei pusei metų. Toks teismo aiškinimas pažeidžia civilinių santykių stabilumą – panaikina galimybę bankroto procese sudaryti taikos sutartį ir užbaigti bankroto bylą, nes atsiradę nauji kreditoriai įgytų teisę ginčyti teisėtai sudarytą taikos sutartį kaip tariamai pažeidžiančią jų interesus. Taikos sutartį pasirašančių kreditorių finansinių reikalavimų dydžio santykis su visų bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų dydžiu turi būti nustatomas įvertinant taikos sutarties pasirašymo dieną esančią situaciją.
Kreditorė UAB „Kukras“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Vienas svarbiausių interesų bankroto procese yra kiek įmanoma daugiau ir laiku atsiskaityti su bankrutuojančios įmonės kreditoriais. Galima situacija, kai, patvirtinus taikos sutartį, kiti kreditoriai, nepritarę jai, pakartotinai kreipsis į teismą dėl naujos bankroto bylos iškėlimo, kadangi jokie lėšų šaltiniai su jais atsiskaityti nebuvo nurodomi. Taikos sutarties nuostatos negali būti primestos sutarčiai nepritariantiems kreditoriams, nes tai nesuderinama su sutarties laisvės principu. Todėl taikos sutartis, sąlygojanti naujus teisminius ginčus ir pakartotinį bankroto procesą, laikytina pažeidžiančia įstatymų saugomus interesus. Šioje byloje taikos sutarties sąlygos neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei pažeidžia šalių lygybės principą. Taikos sutarties 5.1 punkte kreditoriams grąžintina suma nurodyta 386 179,71 Eur, nors iš viso tuo metu buvo patvirtinta 439 555,03 Eur kreditorių finansinių reikalavimų. Taikos sutartyje neaptarta, kaip ši suma bus paskirstyta. Be to, kreditoriai, balsavę dėl taikos sutarties sudarymo, yra tarpusavyje susiję asmenys.
ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „visų likusių nepatenkintų reikalavimų suma“ reiškia nepatenkintus visų žinomų kreditorių reikalavimus ir neturėtų būti sutapatinama su teismo patvirtintais reikalavimais. Priešingas aiškinimas prieštarautų bankroto proceso tikslams ir pažeistų įstatymų saugomą interesą į greitą ir veiksmingą procesą. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi įvertinti galimus kreditorių reikalavimų dydžio pasikeitimus bei žinomus (net ir nepareikštus) kreditorių reikalavimus ir gali patvirtinti taikos sutartį tik tuomet, kai akivaizdu, kad net dėl tam tikrų priežasčių pasikeitus kreditorių reikalavimų apimčiai įstatyme įtvirtintas 2/3 kvalifikuotos daugumos reikalavimas, tikėtina, nebus pažeistas. Teismas, tvirtinantis taikos sutartį, turi matyti aiškų planą, kaip bus atsiskaitoma su kreditoriais, kurie nepritarė taikos sutarties sudarymui, ir ar jų pretenzijos negali sąlygoti pakartotinio bankroto proceso.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl taikos sutarties bankroto byloje sudarymo ypatumų
Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Tai reiškia, kad nagrinėjant ir sprendžiant bankroto bylos procesinius veiksmus, įskaitant taikos sutarties sudarymą ir tvirtinimą, taikomos CPK normos, jei ĮBĮ normos nenustato kitokios šių veiksmų sprendimo tvarkos.
Taikos sutarties sudarymą ir tvirtinimą bankroto bylos procese reglamentuoja ĮBĮ šeštasis skirsnis (ĮBĮ 28 ir 29 straipsniai).
ĮBĮ 29 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu joje numatyti veiksmai prieštarauja įstatymams arba pažeidžia įstatymų saugomus interesus. Ši norma iš esmės pakartoja CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją nuostatą, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jei ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nurodytose normose nustatyta teismo pareiga reiškia, kad teismas, gavęs procesiniu požiūriu tinkamų asmenų sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį (bankroto bylos atveju pasirašytą kreditorių, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos), kiekvienu atveju privalo patikrinti, ar pateikta tvirtinti taikos sutartis atitinka įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia viešųjų interesų.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto procesas susijęs su viešuoju interesu ir turi jo elementų, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-308/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-308/2013">3K-3-308/2013</a>). Nagrinėjamu atveju tai aktualu, nes taikos sutartis gali būti sudaryta ir pasirašyta ne visų, o dalies (kvalifikuotos daugumos) kreditorių. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl pateiktos tvirtinti taikos sutarties teisėtumo, privalo patikrinti, ar taikos sutartį pasirašė įstatymo reikalaujama kreditorių dauguma ir taikos sutarties sąlygos nepažeidžia jos nepasirašiusių kreditorių teisėtų interesų ir lūkesčių.
ĮBĮ normos nustato, kad pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (savininkai) (ĮBĮ 28 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų) sutikimą (ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalis) (anksčiau galiojusi įstatymo redakcija reikalavo, kad taikos sutartį pasirašytų visi įmonės kreditoriai, kurių reikalavimai bankroto proceso metu iki taikos sutarties pasirašymo dienos liko nepatenkinti (ĮBĮ redakcija, galiojusi iki 2013 m. spalio 1 d.). Nurodytos įstatymo normos nustato asmenų ratą, kurie turi teisę inicijuoti taikos sutarties sudarymą, ir įtvirtina, kad taikos sutartis gali būti sudaryta ir bankroto byla užbaigta taikos sutartimi bet kurioje bankroto bylos stadijoje iki teismo nutarties likviduoti įmonę (ĮBĮ 28 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ĮBĮ nuostatas teismo patvirtinta taikos sutartis turi teisinę galią ne tik ją pasirašiusiems kreditoriams, bet ir jos nepasirašiusiems, todėl, siekiant užtikrinti ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų dėl kvalifikuotos kreditorių daugumos tinkamą taikymą ir taikos sutarties nepasirašančių kreditorių interesų teisinę apsaugą, teismas turi teisę pateiktą taikos sutartį tvirtinti tik išaiškinęs pagal bankroto bylos duomenis visus žinomus kreditorius, patvirtinęs jų reikalavimus ir nustatęs, kad taikos sutartį pasirašė įstatymo nustatyta kreditorių dauguma, taip pat, kad taikos sutarties sąlygos nepažeidžia jos nepasirašiusių kreditorių teisėtų interesų.
Teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas viršijo įgaliojimus ir pažeidė ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalį, kreditorių reikalavimų bendrą sumą vertindamas ne taikos sutarties sudarymo dienai, tačiau po jos sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ĮBĮ 28 straipsnio reikalavimus ir pagrįstai vertino aplinkybes, egzistavusias pateikto nutarimo dėl taikos sutarties sudarymo priėmimo dieną. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, juo labiau bankroto bylą užbaigti taikos sutartimi, tačiau visais atvejais būtina apsaugoti visų, o ne pavienių, dalies kreditorių teises ir kiek įmanoma daugiau atsiskaityti su kreditoriais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. liepos 3 d. vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas sudaryti taikos sutartį UAB „Forest brothers“ bankroto byloje. Taip pat byloje yra duomenų, kad Kauno apygardos teismas, 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi, tvirtindamas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, ginčytinus kreditorių finansinius reikalavimus, tarp kurių ir UAB „Swedbank lizingas“ 134 524,49 Eur reikalavimas, skyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtintas UAB „Swedbank lizingas“ 88 916,23 Eur reikalavimas bankrutuojančiai UAB „Forest brothers“. Taigi pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, žinojo, kad nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo kreditorių priimtas ir pasirašytas tuo metu, kai buvo ginčijamas vienas didesnių, lemiamos reikšmės kreditorių balsų pasiskirstymui turintis kreditoriaus finansinis reikalavimas. Tai reiškia, kad pasirašant taikos sutartį ir ją teismui tvirtinant nebuvo patvirtinti visų žinomų kreditorių reikalavimai. Tai galėjo lemti ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimą. Vien šios fakto aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė aptartas ĮBĮ normas, todėl apeliacinės instancijos teismas, taisydamas pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus, pagrįstai panaikino nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalimi, teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus. Todėl taikos sutartį turi teisę pasirašyti kreditoriai, kurie perdavė administratoriui savo reikalavimus ir teismas šiuos reikalavimus patvirtino. Atsižvelgiant į tai, jei kreditorius yra perdavęs administratoriui savo reikalavimą, tačiau šis reikalavimas yra ginčytinas, taikos sutartis negali būti pasirašyta, tol, kol galutinai nebus išspręstas klausimas dėl šio kreditoriaus įtraukimo į kreditorių sąrašą.
ĮBĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato taikos sutarties turinio reikalavimus, t. y. kas turi būti nurodoma taikos sutartyje. Pagal šios normos nuostatas taikos sutartyje, be kitų, turi būti nurodyti kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai ir terminai (ĮBĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat įmonės ir (arba) jos savininko (savininkų) atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą (ĮBĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Vertinant pirmosios instancijos teismo patvirtintos taikos sutarties turinį, akivaizdu, kad sudarant ir pasirašant taikos sutartį nurodytų įstatymo reikalavimų nebuvo laikomasi, nes nenustatytas atsiskaitymas su kreditoriais, kurie administratoriui buvo pateikę savo reikalavimus, neaptarti kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai, įmonės ir (arba) jos savininko (savininkų) atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą, nenustatyti tarpiniai ir protingi galutinio atsiskaitymo su kreditoriais terminai. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino ir taikos sutarties turinį, taip siekdamas apginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.
Teisėjų kolegija, apibendrindama pateiktus ĮBĮ normų aiškinimus, nurodo, kad teismas, gavęs asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę pagal ĮBĮ normų nustatytus reikalavimus pateikti teismui taikos sutartį, kiekvienu atveju prieš ją tvirtindamas privalo išsiaiškinti ir įsitikinti, kad: 1) yra nustatyti visi bylos duomenimis žinomi kreditoriai ir patvirtinti jų finansiniai reikalavimai;2) taikos sutartį pasirašė įstatyme nustatyta tokių kreditorių dauguma; 3) taikos sutartis atitinka jos turiniui ĮBĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jos sąlygos nepažeidžia sutarties nepasirašiusių kreditorių teisėtų interesų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė aptartas ĮBĮ normų nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, ir prašymą patvirtinti taikos sutartį atmetė. Kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinis teismas patyrė 10,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi kasacinis skundas atmetamas, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasacinį skundą pateikusio asmens (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Teledema“ (j. a. k. 135989386) 10,32 Eur (dešimt Eur 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Dalia Vasarienė
Vincas Verseckas
